Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-76-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-10Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-06-10Vilniaus apygardos teismas
  4. T-1367-576/2016Nutartis · 2016-12-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-08Kauno apygardos teismas
  6. TS-43-482/20182018-07-18Marijampolės apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-10Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
1S-76-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00750-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-76-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00750-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedraus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. T. (M. T., toliau – M. T.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 81/04-776 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant M. T. galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-776 nutarta taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. T. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-776 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės vertino vien tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, grįsdamas savo atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą, rėmėsi padarytų nusikaltimų sunkumu, akcentavo vien tik neigiamai M. T. charakterizuojančias aplinkybes, konstatuodamas, kad jo asmenybė negali būti vertinama išimtinai teigiamai, tokiu būdu, nepagrįstai kėlė M. T. didesnius, nei įstatymo leidėjo nustatyti, reikalavimus. Pasak nuteistojo, pagrindinis apylinkės teismo dėmesys skiriamas ankstesniems M. T. teistumams bei nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumui, t. y. statiniams veiksniams. Tačiau, šios aplinkybės bausmės vykdymo laikotarpiu negali pakisti net ir elgiantis nepriekaištingai, todėl šiomis aplinkybėmis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą, iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, M. T. yra teistas tris, o ne keturis kartus, tačiau veikas pagal paskutinius du nuosprendžius padarė turėdamas išnykusį teistumą, todėl teismas turėjo jį vertinti kaip nuteistą pirmą kartą.

3.2. Skundu nesutinkama ir su skundžiamos nutarties motyvais, kad šiuo metu paleidus M. T. iš pataisos įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir tai prieštarautų bausmės individualizavimo bei teisingumo principui. Pasak nuteistojo, nustatydamas lygtinio paleidimo taikymui privalomą atlikti bausmės laiką, įstatymų leidėjas užtikrino nurodytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Kai skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokios praktikos, pasak nuteistojo, laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai.

3.3. Skundu pabrėžiama, kad, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teisme jo atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktu. Pasak nuteistojo, jo kaltės klausimas paminėtoje baudžiamojoje byloje vis dar nėra išspręstas, todėl šios bylos nagrinėjimo teisme faktas negali jo charakterizuoti neigiamai, būti pagrindu išvadai apie nusikalstamų ryšių buvimą, kurių konkrečiais faktais nepagrindžia nei prokuroras, nei teismas. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad aptariamoje byloje nagrinėjamos veikos pagal pareikštą kaltinimą buvo atliktos iki 2011 metų, t. y. iki šiuo metu nuteistojo atliekamos bausmės pradžios, todėl, atsižvelgiant į lygtinio paleidimo esmę, net ir pripažinus nuteistąjį kaltu, šios aplinkybės jokios reikšmės, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, neturi. Be to, rizika, kad taikant nuteistajam lygtinį paleidimą, jis gali palaikyti nusikalstamą ryšį su kažkokiais asmenimis, gali būti pašalinta probacijos laikotarpiu taikant įpareigojimus, draudžiančius bendrauti su konkrečiais asmenimis.

3.4. Šių duomenų kontekste pažymima ir tai, kad Marijampolės pataisos namų administracija, įvertinusi M. T. asmenybę ir gerą elgesį bausmės atlikimo metu, 2018 m. gruodžio 6-9 d. laikotarpiu buvo jį išleidusi trumpalaikei išvykai į namus. Tuo laikotarpiu tinkamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas M. T. paskyrus kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kas, nuteistojo vertinimu, betarpiškai patvirtina, kad net Vilniaus apygardos teismas nelaiko jo tiek pavojingu, kad išleistas iš pataisos įstaigos jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės. Darant šią išvadą akcentuojama ir tai, kad M. T. turi žmoną, dvi dukras, dvi seseris ir brolį, su kuriais palaiko glaudžius socialinius ryšius, išėjęs iš pataisos įstaigos turės nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su sutuoktine, bute (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su žmona M. T. turi legalų pragyvenimo šaltinį – nuomoja žmonai priklausantį nekilnojamąjį turtą, turi 10 metų darbo stažą, o dar iki bausmės vykdymo pradžios jam buvo nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis. Darbingumo lygio pažyma buvo išduota dvejiems metams iki 2012 m. rugsėjo 20 d., jos terminas nebuvo pratęstas, nes pataisos įstaigoje to padaryti nuteistasis neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad dėl savo sveikatos būklės pataisos namuose nuteistasis neturėjo galimybės dirbti, atlikdamas bausmę jis įsidarbino UAB „A.“ darbui nuotoliniu būdu. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo mokykloje jis baigė 11 ir 12 klases, o pataisos namuose įgijo tekintojo specialybę, profesinės mokyklos egzaminus išlaikė maksimaliais pažymiais. Be to, bausmės vykdymo metu jis pilnai padengė jam pareikštus civilinius ieškinius. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad nuo paskutiniojo vertinimo (2018 m. gegužės 29 d.), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo netgi 8 balais iki 35, kas atitinka žemą nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nuo pirminio M. T. vertinimo, atlikto 2016 m. gruodžio 19 d., šis balas sumažėjo netgi 22 balais. Būtent nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas, nuteistojo įsitikinimu, yra vienas iš dviejų tiesiogiai įstatyme įtvirtintų kriterijų, kurių pagrindu turi būti sprendžiama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas didesnio dėmesio šioms aplinkybėms neskyrė, akcentuodamas neigiamai M. T. apibūdinančius statinius veiksnius.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. (toliau – prokuroras) pateikė atsiliepimą į M. T. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.

4.1. Prokuroro teigimu, šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką yra žemas – 35 balai, ir nors šie balai mažėja, tačiau nuteistajam dar yra kur stengtis ir dėti pastangas mažinant savo nusikalstamą elgesį. Juo labiau, jog vis dar išlieka du kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai bei gyvenimo stilius ir draugai, o pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistasis turi akivaizdžios manipuliacinio elgesio patirties (iš bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu jis simuliavo depresinį sutrikimą, taip pat atskirus psichikos patologijos simptomus) bei tarp to, ką jis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų.

4.2. Atsiliepimu pabrėžiama, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai analizuojamu atveju tik parodo, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. T. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Darant šią išvadą pabrėžiama, kad bausmės atlikimo metu M. T. 1 kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, yra duomenų, patvirtinančių, kad ir šiuo metu nuteistasis palaiko ryšius su laisvėje esančiais organizuotos grupuotės nariais, kurių pagalba organizuoja draudžiamų daiktų (narkotinių medžiagų, mobiliojo ryšio telefonų) patekimą į Marijampolės pataisos namus. Be to, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. T. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvavęs jo veikloje (baudžiamoji byla Nr. 1.21-574/2018). Ir nors apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje nuteistojo M. T. atžvilgiu nėra priimtas, tačiau, šios aplinkybės egzistavimas, prokuroro įsitikinimu, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

4.3. Atsiliepimu pabrėžiama ir tai, kad nors M. T. 2018 m. gruodžio 6-9 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojosi tokia jam suteikta teise, yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis geba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo M. T. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 35 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

7. Įvertinus M. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. T. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turės darbą lygtinio paleidimo atveju, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlygino iš jo priteistus civilinius ieškinius, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę M. T. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo vien tik neigiamus jo asmenybės ir elgesio bruožus, visiškai nevertindamas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, išsamiai aptartų Komisijos nutarime, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 35 balus, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 20 balų, iš ko seka, kad M. T. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

9. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli M. T. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai bei jo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad komentuojami kriminogeniniai rizikos veiksniai iš esmės yra susiję su nuteistojo praeitimi, todėl šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali būti vertinami, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais, nesutiktina. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

10. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas M. T. nėra pirmasis – praeityje jis jau buvo teistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo jam dar nesulaukus pilnametystės. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas užsiminė apie 4 (keturis) praeityje buvusius M. T. teistumus, tačiau, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina tik 3 (tris) jų. Tačiau, priešingai nei savo skundu tai sprendžia nuteistasis, šis rašymo apsirikimas nelaikytinas pakankamu pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui ar pakeitimui, kadangi esminės reikšmės, sprendžiant M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ši aplinkybė neturi. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, viena kurių (BK 260 straipsnio 2 dalis), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, o jo vykdomos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu sunkėja. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines M. T. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tiek ir atleidimas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės (Socialinio tyrimo išvados duomenys), tačiau, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo M. T. nepateisino ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, kurio prevencijai ypatingą dėmesį skiria įstatymų leidėjas, už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą baudžiamajame įstatyme numatydamas itin griežtas ir išimtinai vien tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Asmenį paleidžiant lygtinai vis tik siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, tačiau tokia nuteistojo elgesio galimybe, šioje M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegija abejoja.

11. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos praeityje buvusių jo teistumų vertinimas nėra galimas, kadangi jo teistumai darant nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jau buvo išnykę, tačiau su šiais nuteistojo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į praeityje buvusius jo teistumus (net ir išnykusius), jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių ignoravimas, įvertinus tai, kad M. T. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, teigdamas, jog neturėjo kito pasirinkimo (Socialinio tyrimo išvados duomenys), sprendžiant jo elgesio korekcijos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, kad net ir šiuo metu nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, jog net ir šiuo metu tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų.

12. Netaikant lygtinio paleidimo M. T., tuo pačiu atmetant ir jo skundą, svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių, nuteistasis turėjo nusikaltimą palaikančias nuostatas, yra vykdęs nusikaltimus su kitais asmenimis, kas ne tik didina M. T. pavojingumą visuomenei, bet ir suformuoja jo saugaus jo gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. T. puikiai sutaria ne tik su pataisos namų administracija, bet ir kitais nuteistaisiais, turėjo nusikaltimą palaikančias nuostatas, kas, įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus išskiriant kaip jo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti kriminogeninį veiksnį.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje akcentuotina ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. T. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvavęs jo veikloje. Nors šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo kaltės klausimas, kaip tai teisingai pažymima ir M. T. skundu, dar neišspręstas, todėl ši aplinkybė neabejotinai nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, įvertintus tai, kad komentuojama baudžiamoji byla yra susijusi su nusikalstamo susivienijimo veikla, o, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, nuteistojo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybė vis dar išlieka aktualus jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti rizikos veiksnys, minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktas, sprendžiant M. T. lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ignoruojamas. Ir vis tik, į šią aplinkybę šioje proceso stadijoje atsižvelgiama tik tiek, kiek ji turi ryšį su nuteistojo atžvilgiu išskiriamais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistajam nustatytos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu. Šios aplinkybės pažymėjimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esant eilei kitų nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumu ar teisėtumu.

14. Nors abejonių tuo, jog M. T. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog M. T. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl pataisos namų administracijos jam suteikto leidimo be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka). Kaip teisingai pažymima prokuroro atsiliepime, laikotarpis, kuriuo nuteistasis naudojosi šia pataisos namų administracijos jam suteikta teise, yra per trumpas pagrįstai spręsti, jog išleistas į laisvę ir ilgesniam laikui M. T. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas – jis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka už disponavimą draudžiamais daiktais (USB atmintinė). Ir nors už šį pažeidimą jam skirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, o po jos paskyrimo M. T. buvo ne kartą skatintas, tačiau vien tik drausminės nuobaudos egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

17. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nesudaro ir jo teiginiai dėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam skirtų kardomųjų priemonių – užstato ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, pataisos įstaigoje jam skirtos trumpalaikės išvykos į namus metu. Nors, M. T. įsitikinimu, ši aplinkybė tik patvirtina, kad net Vilniaus apygardos teismas nelaiko jo tiek pavojingu, kad išleistas iš pataisos įstaigos jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės, tačiau tai niekaip nepaneigia aukščiau išdėstytų, nuteistojo asmenybę šioje jam paskirtos bausmės vykdymo stadijoje labiau neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, vis dar neleidžiančių pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, kaip minėta, yra esminė BVK 157 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga. Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl asmeniui taikytinų kardomųjų priemonių, teismo, sprendžiančio M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išvadų neriboja, kadangi aiškinant priešingai, būtų galima spręsti, kad pats bylos nagrinėjimo faktas, turi reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą – būtent ši aplinkybė akcentuojama kaip skundžiamos nutarties neteisėtumą pagrindžianti, kas leidžia teigti, jog apeliantas nėra nuoseklus – nagrinėjamos bylos aplinkybėmis remiasi kiek tai naudinga jam, tačiau tuo pačiu teigia, jog jomis remtis negalima.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. (M. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis