- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-1590-641/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00216-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė, Eugenija Povilaitienė, Eugenija Povilaitienėsa
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Šiaulių rajono 1–ojo notaro biuro notarė Nijolė Masiliūnienė, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė V. T. ir jo atstovė advokatė A. Gaurelienė prašė teismo pripažinti negaliojančiu J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą sudarytą 2019 m. spalio 31 d. bei patvirtintą Šiaulių rajono I–ojo notarų biuro notarės Nijolės Masiliūnienės, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė gyvena ir dirba Kipro Respublikoje. Mirusysis J. T. buvo ieškovės tėvas. Testamentas buvo surašytas jam esant ligos patale, besigydant Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Testamento sudarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinų dėl sveikatos būklės, todėl galėjo priimti neadekvačius sprendimus, kurių reikšmės pats nesuprato. Šalia jo esantys asmenys galimai galėjo pasinaudoti jo sveikatos būkle bei juo manipuliuodami, sukurstyti tam tikrų veiksmų atlikimui, siekiant turtinės naudos. Nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovės tėvas buvo išvežtas į ligoninę, kadangi prarado sąmonę, ligoninėje J. T. prabuvo iki mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo gale tėvą paguldžius į ligoninę, po geros savaitės, t. y. spalio 9 dieną, atvyko jo aplankyti ir padėti finansiškai, tuomet pamatė, kokios sunkios būklės buvo jos tėvas. Pirmą dieną jis ieškovės visai nepažino, antrą dieną jam buvo kiek geriau, pradėjo kalbėti aiškiau, pasakė ieškovės vardą, tačiau sekančią dieną mirusysis krito į komą, nes prasidėjo vidinis kraujavimas ir tai įvyko likus mėnesiui iki ginčijamo testamento sudarymo datos. Mirusiajam pabudus iš komos, jo sveikata vis tiek buvo nestabili, buvo prijungtas prie deguonies, gliukozės ir kitų tirpalų lašelinių, mirusysis nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki pat savo mirties dienos gulėjo lovoje, negalėjo vaikščioti, sunkiai apsiversdavo lovoje, būdavo priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos. Jau tuomet kalbėjo vangiai, būdavo mieguistas, jo sakiniai būdavo nerišlūs, pasakodavo keistus dalykus. Gydytojai paaiškinus, jog tėvo būklė nestabili ir ieškovė jam nieko negali padėti, ieškovė 2019 m. spalio 29 d. išvyko atgal į Kiprą. Prieš jai išvykstant jo būklė buvo prasta, jis ir toliau nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo keistus, nelogiškus dalykus, tačiau po kelių dienų, t. y. 2019 m. spalio 31 d., jis visgi sudarė ginčo testamentą. Ieškovės atstovė advokatė A. Gaurelienė taip pat nurodė, jog teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad mirusysis sunkiai sirgo, jis nesiorientavo aplinkoje, nepažino žmonių, kelis kartus buvo paniręs į komą, taigi medicininiai dokumentai, liudytojų paaiškinimai parodo tikrąją testatoriaus sveikatos būklę testamento pasirašymo dienai, t. y. tai, jog ginčo testamento sudarymo metu jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Paaiškino, jog ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, neturi išankstinės galios. Be to, ji yra prieštaringa, neatitinka byloje pateiktos medžiagos, išvadoje nedetalizuota mirusiojo ligos eiga, atlikdamas ekspertizę, ekspertas nevertino liudytojų parodymų.
2. Atsakovė R. T. ir jos atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė su mirusiuoju 2015 metais pradėjo kartu gyventi jo bute, (duomenys neskelbtini) susituokė. Atsakovei ir mirusiajam susipažinus ir sukūrus šeimą, ieškovė gyveno užsienyje, į Lietuvą parvykdavo retai ir su tėvu mažai bendravo. Nuo 2015 metų, kai atsakovė pradėjo kartu su J. T. gyventi, iki 2019 metų spalio mėnesio ieškovė tėvą aplankė tik du kartus, atsakovės ir testatoriaus gyvenimo detalės ieškovei nežinomos, apie tėvo ligas ieškovė sužinojo tik mirusiojo iniciatyva. Atsakovė rūpinosi ir prižiūrėjo testatorių, todėl sudarytas testamentas yra logiškas, atspindintis tikrąją testatoriaus valią. Atsakovė taip pat paaiškino, jog J. T. ginčo testamento sudarymo dienai buvo aiškaus proto, pažino jį aplankyti atėjusius asmenis, buvo orientuotas laike ir erdvėje, ką patvirtina ir byloje esantys įrašai iš medicininių dokumentų, eksperto išvada. Sudarant testamentą J. T. laisvai išreiškė savo valią dėl testamento turinio ir jį pasirašė savarankiškai. Nurodė, jog ieškovės nurodoma testatoriaus ligos eiga neatitinka tikrovės, o liudytojų parodymai, jog testatorius nesuprato savo veiksmų, neatpažino žmonių yra paneigti medicininiais dokumentais. 2019 m. spalio 29 d. J. T. buvo išrašytas iš ligoninės ir perkeltas į Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą, jo būklė buvo žymiai pagerėjusi, sąmonė aiški, bendravimas buvo normalus, mirusysis gebėjo mąstyti ir priimti sprendimus. Išvada, jog J. T. sirgo hepatine encefalopatija, kuri taikant gydymą regresavo, atitinka teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kad trumpalaikių sąmonės sutrikimų epizodų buvo, bet dėl taikyto gydymo iki 2019 m. lapkričio 16 d. jo pažintinės funkcijos išliko be reikšmingų pakitimų. Taip pat atsakovės atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė nurodė, jog išskyrus gydytojus ieškovės kviesti ir teisme apklausti liudytojai neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jie negali spręsti apie testatoriaus psichinę būklę, atpažinti, ar jis turėjo kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų. Liudytojų teiginiai priešingi gydytojų įrašams testatoriaus medicininiuose dokumentuose ir nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamame testamente nėra išreikšta tikroji J. T. valia. Pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, kad testatorius 2019 m. spalio 31 d. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ekspertizės aktas yra išsamus, išvada kategoriška ir aiški, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nurodė, jog tiek eksperto išvada, tiek kita medicininė dokumentacija byloje rodo, jog testatorius testamento sudarymo dienai turėjo sveikatos problemų, sirgo kepenų ciroze ir jo psichinė būklė buvo įtakota šios ligos, bet tai nebuvo psichikos sutrikimai, o vien minėtos ligos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl jam priklausančio turto palikimo ir nesuprato savo veiksmų surašant testamentą.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 1–ojo notarų biuro notarė N. Masiliūnienė nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog dviejų moterų kvietimu, iš anksto suderintu laiku, gavusi psichiatro pažymą apie J. T. psichinės sveikatos būklę, kurioje buvo nurodyta, jog mirusysis yra psichiškai sveikas, atvyko į ligoninę, kurioje gulėjo testatorius. Į palatą notarę palydėjo atsakovė, tačiau palatoje su mirusiuoju notarė bendravo dviese. Notarė išklausė testatoriaus valią, įsitikino, jog J. T. yra aiškiai mąstantis, suprantantis testamento sudarymo pasekmes, todėl ji patvirtino testamentą. Taip pat paaiškino, jog testamento tvirtinimo dieną testatorius buvo socialiai orientuotas, adekvačiai suvokė aplinką, aiškiai ir rišliai dėstė mintis, neklysdamas, sąmoningai suformavo ir autentiškai išreiškė savo tikrąją valią. Testatorius tiksliai žinojo, ką nori paskirti savo įpėdine, todėl notarei nekilo net mažiausia abejonė dėl testatoriaus veiksnumo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. Šiaulių rajono 1–ojo notarų biuro notarė N. Masiliūnienė patvirtino J. T. testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo J. T. jam priklausantį turtą – butą/patalpą su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini); visas pinigines lėšas, visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko sutuoktinei R. T.. Testamentą pasirašė pats testatorius. Pateiktas santuokos sudarymo įrašas įrodo, jog J. T. ir atsakovė R. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) J. T. mirė. 2019 m. spalio 31 d. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro (toliau – registras) išrašas įrodo, jog testamento sudarymo dieną registre nebuvo duomenų apie J. T. neveiksnumą ar ribotą veiksnumą tam tikroje srityje. Ieškovė V. T. yra palikėjo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ir po tėvo mirties ginčija testatoriaus 2019 m. spalio 31 d. sudarytą ir notarine tvarka patvirtintą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, tvirtindama, jog testamento sudarymo metu jos tėvas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
5. Ieškovės prašymu, testatoriaus J. T. psichinei būklei testamento pasirašymo metu nustatyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertizę atliko ieškovės pasirinktos ekspertizės įstaigos ekspertas. 2020 m. spalio 1–30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas) ekspertas konstatavo, jog tiriamasis piktnaudžiavo alkoholiu. 2014 metais fiksuota hepatito simptomatika. 2016 metais išryškėjo lėtinė progresuojanti kepenų liga – kepenų cirozė. Ekspertizės akte nurodyta, kad sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Šie pokyčiai sutrikdo kepenų kraujotaką, funkciją, vystosi kepenų cirozės komplikacijos: išryškėja hepatinės encefalopatijos požymiai, kaupiasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), gali kraujuoti iš virškinamojo trakto. Iki 2019 metų J. T. somatinė būklė buvo kompensuota, nuo 2019 metų stebimas ženklus somatinės būklės blogėjimas, diagnozuota kepenų cirozė su kepenų funkcijos sutrikimu. J. T. nuo 2019-09-19 iki 2019-10-29 gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Gastroenterologijos–endokrinologijos skyriuje. Nustatytos diagnozės: metabolinė aktyvi kepenų cirozė Child-pugh C (dekompensuotas); kepenų funkcijos nepakankamumas; hepatorenalinis sindromas; hepatinė encefalopatija; koma; portinė hipertenzija; hepatosplenomegalija; hipersplenizmas; ascitas; stemplės venų varikozės F3-4; kraujavimas iš stemplės venų varikozių; hipovoleminis šokas; stemplės venų varikozių lygavimas; pohemoraginė anemija; plaučių arterijos tromboembolija; ūminis pielonefritas; II tipo cukrinis diabetas. J. T. gydytas dėl dekompensuotos kepenų cirozės su daugybinėmis komplikacijomis. Dėl didėjančios amoniako koncentracijos kraujyje progresavo hepatinė encefalopatija iki komos. Nurodoma, jog hepatinei encefalopatijei būdingi potencialiai grįžtami sąmonės, psichomotorikos, intelekto, pažinimo funkcijų, emocijų, elgesio bei asmenybės pokyčiai. Pažymėtina, kad sąmonės sutrikimo simptomai regresuodavo skyrus sol. Hepamerz su infuzija į veną, tačiau kompleksinio gydymo eigoje J. T. būklė žymiai pagerėjo, išrašant 2019 m. spalio 29 d., t. y. artimuoju testamento pasirašymo laikotarpiu, konstatuota, kad „sąmonė aiški, kontaktas prasmingas“. Somatinė būklė stabilizuota, tačiau išliko didelė hepatinės encefalopatijos pablogėjimo rizika. Ekspertas padarė išvadą, kad testatoriui nuo 2019 metų ženkliai progresavo kepenų cirozė su dauginių organų nepakankamu. Intensyvaus gydymo fone somatinė tiriamojo būklė išliko svyruojanti, ko pasekoje epizodiškai progresavo, amoniako koncentracijos svyravimų provokuota hepatinė encefalopatija. Aktyvaus gydymo fone sąmonės sutrikimas pirmomis paromis regresuodavo, tačiau dėl pakankamų kompensacinių mechanizmų, po trumpalaikių sąmonės sutrikimų epizodų, iki 2019 m. lapkričio 16 d. kognityvinės J. T. funkcijos išliko be reikšmingų pakitimų. Apibendrinęs nurodytus duomenis, ekspertas padarė kategorišką išvadą, jog J. T. testamento surašymo dieną, t. y. 2019 m. spalio 31 d., nesirgo psichikos sutrikimu, dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti.
6. Byloje esančiais medicininiais dokumentais apie J. T. sveikatos būklę taip pat nustatyta, kad nuo 2014 metų mirusiajam nustatyti padidėję kepenų fermentai. 2015 metais pilvo echoskopijos metu nustatytas ryškus kepenų dismetaloliškumas, hepatosplenomegalija (padidėję blužnies ir kepenų parametrai), lėtinis kasos pakenkimas. 2015 m. kovo 10 d. testatorius konsultuotas kardiologo, nustatyta diagnozė: koronarinė širdies liga; 3 f.kl. krūtinės angina; pirminė arterinė hipertenzija, vidutinės rizikos; hipertenzinė kardiomiopatija. 2015 m. vasario 27 d. konsultuotas neurologo, nustatyta diagnozė: L4,5, L5,S1 diskopatija II, diskogeninė radikulopatija SI su pėdos pareze. 2015 m. vasario 23 d. J. T. konsultuotas gastroenterologo, nustatyta diagnozė: kriptogeninis hepatitas. 2015 m. rugpjūčio 9 d. konsultuotas endokrinologo, nustatyta diagnozė – kompensuotas II tipo cukrinis diabetas. J. T. nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. gydytas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Gastroenterologijos–endokrinologijos skyriuje. Nustatyta diagnozė: kriptogeninė kepenų cirozė, kepenų funkcijos nepakankamumas, B. II tipo cukrinis diabetas. Atlikta pilvo echoskopija, išvadoje nurodyta, kad vaizdas panašus į kepenų cirozę, ascitas, hepatosplenomegalija. 2016 m. rugsėjo 23 d. J. T. nustatyta antrinė trombocitopenija.
7. Iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad testatorius nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Dienos stacionare. Nustatytos diagnozės: ūmus abipusis neurosensorinis prikurtimas; ascitas; kepenų cirozė, nepatikslinta. Aprašyta, kad skundžiasi staiga ryškiai pablogėjusia klausa, iki tol girdėjo gerai, jaučia ausų užgulimą, autofoniją. 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymėta, kad „išlieka neurosensorinis pakenkimas abejose ausyse. Pacientas pažymi ženkliai pagerėjusią klausą, nebejaučia ausų užgulimo, ūžesių taip pat nėra.“ Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad testatorius 2019 m. rugsėjo 19 d. konsultuotas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Aprašyta, kad „pacientas jaučia silpnumą, mėto į šonus. Šie simptomai suintensyvėjo po punkcijos. Bendra būklė patenkinama, sąmoningas, orientacija vietoje, laike nesutrikusi, meninginių simptomų nėra, kalba nesutrikusi“. Ligos istorijoje Nr. XIX-16593 nurodyta, kad J. T. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 29 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Gastroenterologijos–endokrinologijos skyriuje, Gastroenterologijos Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2019 m. spalio 7 d. – 2019 m. spalio 29 d. gydytas Reanimacijos suaugusių RI1 Gastroenterologijos–endokrinologijos skyriuje, nustatytos diagnozės: metabolinė aktyvi kepenų cirozė Child–pugh C (dekompensuotas); kepenų funkcijos nepakankamumas; hepatorenalinis sindromas; hepatinė encefalopatija; koma; portinė hipertenzija; hepatosplenomegalija; hipersplenizmas; ascitas; stemplės venų varikozės F3-4; kraujavimas iš stemplės venų varikozių; hipovoleminis šokas; ūminis pielonefritas (Kl. oxytoca); II tipo cukrinis diabetas. Eigoje stebėtas encefalopatijos pablogėjimas iki komos.
8. Pažymėtina, kad iš ekspertizės akto matyti, jog medicinoje yra išskiriamos hepatinės encefalopatijos stadijos: minimali, iki klinikinė stadija, kuomet vyrauja užmaršumas, lengvas sumišimas, susijaudinimas, dirglumas; I stadija, kuriai būdingas sumažėjęs dėmesys, sutrikęs miegas, neadekvatus elgesys, euforija/depresija, nerimas, agresyvumas, dirglumas, sutrikęs gebėjimas sudėti ir neurologinė simptomatika (tremoras, sutrikusi koordinacija, stereotipiniai judesiai); II stadija – sutrikusi orientacija laike ir vietoje, asmenybės pokyčiai, neadekvatus elgesys, sutrikęs gebėjimas atimti; III stadija – pritemusi sąmonė, amnezija, ryškiai sutrikusi orientacija; IV stadija – koma (nėra atsako į žodinius ir skausminius dirgiklius). Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad hepatinė encefalopatija – ūminio arba lėtinio kepenų nepakankamumo komplikacija, pasireiškianti neurologiniais bei psichikos sutrikimais. Šiam sindromui būdingi potencialiai grįžtami sąmonės, psichomotorikos, intelekto, pažinimo funkcijų, emocijų, elgesio bei asmenybės pokyčiais. Nurodytą ligą sąlygojantys veiksniai yra tiesiogiai susiję su kepenų nepakankamumu (pvz., susilpnėjęs amonio metabolizmas ir didėjanti jo koncentracija).
9. Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys įrodo, jog testatorius nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. testamento pasirašymo laikotarpiu, gydytas Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Nustatytos diagnozės: kepenų cirozė; lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas; hepatinė encefalopatija; ascitas; II tipo cukrinis diabetas; diabetinė nefropatija; lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas; glaukoma. 2019 m. spalio 29 d. pirmos apžiūros lape aprašyta, kad „sąmoningas, juda lovoje, atsisėda padedamas pastovi, uždėtos sauskelnės. Pilvas padidintos apimties, jame daug skysčio, kojose nežymios edemos“. 2019 m. spalio 29 d slaugos poreikių vertinimo lapo grafoje „bendravimas“ pažymėta, jog bendravimas normalus, gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus yra, nerimo, baimės nėra, agresyvumo, negatyvumo nėra, pusiausvyra ir orientacija nesutrikusios. 2019 m. spalio 31 d. 10.00 val. (testamento sudarymo dieną) dienyne gydytojos pažymėta, jog „būklė be dinamikos, gydymas tęsiamas pagal paskyrimus“, 15.20 val. dienyne pažymėta, jog pas ligonį apsilankė notarė N. Masiliūnienė. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir po testamento sudarymo 2019 m. spalio 31 d., t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., dienyne gydytojos aprašyta, jog „ligonis snaudžiantis, pažadintas, kalbėjo adekvačiai, skundžiasi bendru silpnumu, 2019 m. lapkričio 6 d. gydytoja taip pat aprašo, jog „ligonis žvalus, kiek encefalopatiškas, sako kad jaučiasi geriau”. Iš gydytojų fiksuotų įrašų ligos istorijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. lapkričio 15 d. J. T. bendra būklė aprašyta, kaip vidutinė, nurodyta, jog jis skundžiasi nugaros skausmu ilgiau pagulėjus, yra sąmoningas, žvalus, slaugos poreikių lape taip pat pažymėta: bendravimas normalus, gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus yra, nerimo ir baimės nėra, agresyvumo ir negatyvumo nėra, pusiausvyra nesutrikusi, orientacija sutrikusi. 2019 m. lapkričio 16 d. fiksuotas budinčio gydytojo įrašas, kad „paciento bendra būklė sunki. Pacientas guli užsimerkęs, į klausimus neatsako, paliepimų nevykdo“. Iš ligos istorijos taip pat matyti, jog nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. J. T. gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Gastroenterologijos–endokrinologijos skyriuje. Aprašyta, kad J. T. stacionarizuotas dėl sąmonės sutrikimo dekompensuotos kepenų cirozės fone su daugybinėmis komplikacijomis. Visą gydymosi laikotarpį būklė išliko kraštutinai sunki, blogėjanti. (duomenys neskelbtini) konstatuota mirtis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vertinant mirusiojo J. T. psichinę būklę testamento sudarymo dieną, t. y. 2019 m. spalio 31 d., taip pat matyti, jog VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja E. N. išdavė medicininį pažymėjimą Nr. 3.30-152, kuriame nurodyta, kad J. T. psichiškai sveikas. Teismo posėdyje liudijusi gydytoja psichiatrė E. N. taip pat nurodė, jog prieš sudarant testamentą kalbėjosi su J. T., jis papasakojo situaciją, kurios nepamena, t. y. kaip pateko į ligoninę būdamas komoje. Gydytoja paaiškino, kad ši aplinkybė parodė, jog testatorius sugebėjo įsiminti ir perpasakoti kitų suteiktą informaciją apie jo fizinę būklę, taip pat liudytoja nurodė, kad testatorius fiziškai nebuvo stiprus, bet visiškai adekvatus, orientavosi savyje, vietoje ir laike (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 02 min.– 2 val. 16 min.).
11. Iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro ambulatorinės asmens sveikatos istorijos taip pat nustatyta, kad J. T. konsultuotas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje: 1993 metais nustatyta ūminė intoksikacija alkoholiu; 1998 ir 2000 metais nustatytas žalingas alkoholio vartojimas. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje yra vienas psichiatro įrašas iš kurio matyti, jog 2019 m. spalio 31 d. testatorius konsultuotas psichiatro Šiaulių geriatrijos centre, jo psichikos būklė aprašyta kaip „anamnestinius duomenis suteikia noriai, išsamiai (žino apie situaciją, dėl kurios pateko į skyrių ir buvo komos būsenoje), kiek psichomotoriškai sulėtintas, fizinė astenizacija, klampesnis mąstymas, tačiau nuoseklus, logiškas, sprendimai adekvatūs, dėmesį išlaiko, užduotis supranta, nuotaika gera, nori bendrauti, dalintis ligoninės ir slaugos skyriaus įspūdžiais, žino vizito tikslą – nori palikti jam priklausantį turtą žmonai. Taip pat nurodyta, jog J. T. orientuotas laike ir vietoje, reikšmingų atminties sutrikimų nefiksuota, dėmesys nesutrikęs, pažinimo funkcijų sutrikimų nekonstatuota, išvada – psichiškai sveikas.
12. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl laidojimo išlaidų apmokėjimo, taip pat susirašinėjimo žinutės su šeimos drauge N. K., mirusiuoju J. T. įrodo, jog ieškovei tėvas rūpėjo, ji domėjosi tėvo sveikata, su juo bendraudavo žinutėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, kad 2019 m. spalio 5 d. N. K. žinute informavo ieškovę, kad „jis reanimacijoje, sąmoningas, mes kalbėjom“. Taigi, iš ieškovės nurodytų rašytinių duomenų matyti, jog ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad ligos eigoje J. T. būdavo sąmoningas.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
13. Minėta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl J. T. 2019 m. spalio 31 d. surašyto oficialiojo testamento teisėtumo. Ieškovė tvirtino, jog testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškovė ginčijo pateiktą ekspertizės aktą, teigė, jog eksperto išvada yra prieštaringa, rezultatai neatitinka pateiktų duomenų, nebuvo vertinami liudytojų parodymai. Atsakovė ieškovės teiginius ginčijo tvirtindama, jog testamento sudarymo dieną testatorius, nors ir turėjo sveikatos problemų, sirgo hepatine encefalopatija, tačiau jos nebuvo susijusios su psichine sveikata. Byloje pateikta eksperto išvada dėl testatoriaus psichinės būklės yra kategoriška, taip pat byloje nėra jokių kitų medicininių duomenų apie sutrikusią J. T. psichinę būklę, atsakovė ir mirusysis kartu gyveno, atsakovė jį slaugė ir prižiūrėjo, ieškovė savo tėvą J. T. matydavo tik kartą metuose, todėl sudarytas testamentas atspindi tikrąją testatoriaus valią.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (žr., pvz., LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.
15. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. spalio 31 d. oficialiajame testamente neišreikšta tikroji testatoriaus J. T. valia. Liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, gydytojų R. K., G. A., O. S., E. N. parodymai taip pat nepatvirtina, jog ginčo testamento sudarymo dieną, t. y. 2019 m. spalio 31 d., testatorius negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, gydytojai teismo posėdžio metu paaiškino, jog J. T. psichinė būklė buvo sąlygota kepenų cirozės, o ne psichikos ligos, jog testatoriaus ligos eiga buvo „banguojanti“, todėl ir psichinė būklė buvo kintanti, t. y. vieną dieną J. T. orientuodavosi aplinkoje ir turėjo visišką aplinkos suvokimą, o kitą dieną jo psichinė būklė sutrikdavo (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. – 1 val. 49 min.). Gydytoja G. A. teismo posėdyje paaiškino, jog J. T. į Gastroenterologijos skyrių pateko su 3 laipsnio sveikatos pakitimais, o gydymo eigoje jo būklė pagerėdavo iki 2 laipsnio ir tokio laipsnio ligonis yra visiškai adekvatus, jo mąstymas gali būti lėtesnis, bet tai nėra psichinis ligonis (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. – 1 val. 43 min.). Taigi, sutiktina su atsakovės atstove, jog teisme liudijusių gydytojų paaiškinimai atitinka teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kad trumpalaikių testatoriaus sąmonės sutrikimų epizodų buvo, bet dėl taikyto gydymo iki 2019 m. lapkričio 15 d. J. T. pažintinės funkcijos bei gebėjimas suprasti savo veiksmus iš esmės išliko be reikšmingų pakitimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės atstovės argumentams, kad eksperto išvada yra prieštaringa ir jos rezultatai neatitinka testatoriaus ligos eigos, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, todėl jie atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Teismas pažymi, jog liudytojų V. T., N. K., E. P., I. T., M. S., I. K., S. K., L. R., K. B., N. Ž. paaiškinimus dėl ginčo dalyko vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog šie asmenys yra šalių artimieji giminaičiai ar draugai, I. T. – ieškovės motina ir buvusi testatoriaus sutuoktinė, todėl jie laikytini tiesiogiai suinteresuotais bylos baigtimi. Nepaisant to, įvertinus minėtų liudytojų parodymų turinį, matyti, jog nei vienas iš liudytojų 2019 m. spalio 31 d. testatoriaus nelankė ir nematė, kokios psichinės būklės jis buvo testamento sudarymo dieną (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 min. 53 sek. – 1 val. 12 min.). Iš esmės šių liudytojų parodymai, jog vienu ar kitu metu jiems lankant J. T., būdavo momentų, kai mirusysis jų nepažindavo, būdavo silpnas, nesiorientuodavo aplinkoje, atitinka tiek teisme liudijusių gydytojų paaiškinimus apie testatoriaus ligos eigą, tiek ekspertizės akte nurodytas išvadas, jog J. T. liga buvo „banguojanti“ ir jis vieną dieną galėdavo suprasti savo veiksmus, o ligos pablogėjimo metu nepažindavo žmonių ir būdavo nenuoseklaus mąstymo. Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė pats testatorius notarės akivaizdoje, ką teisme patvirtino ir testamentą tvirtinusi notarė N. Masiliūnienė (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 41 sek. – 10 min. 42 sek.). Testatoriaus parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatoriaus sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Ne mažiau svarbūs ir notarės N. Masiliūnienės teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, jog testatorius testamento tvirtinimo dieną buvo socialiai orientuotas, adekvačiai suvokė aplinką, aiškiai ir rišliai dėstė mintis, neklysdamas, sąmoningai suformavo ir autentiškai išreiškė savo tikrąją valią, tiksliai žinojo, ką nori paskirti savo įpėdine. Notarė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog ji testatoriui garsiai perskaitė testamentą, tačiau J. T., prieš pasirašydamas testamentą, dar kartą jį peržiūrėjo ir tik tada pasirašė (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 41 sek. – 10 min. 42 sek.).
18. Tai, kad testamento sudarymo metu J. T. veikė sąmoningai, patvirtina ir notarės paaiškinimai, jog, kaip ir kiekvieną kartą sudarant testamentą, prieš vykdama pas testatorių ji patikrino neveiksnių asmenų ir turto registrų duomenis, pareikalavo pateikti gydytojo psichiatro pažymą dėl J. T. psichinės sveikatos būklės, paklausinėjo J. T. testamento sudarymo susijusiais klausimais, jog galėtų įvertinti jo sąmoningumą, prieš tvirtindama testamentą įsitikino, jog asmuo orientuojasi aplinkybėse, testatoriaus elgesys nesukėlė jokių abejonių dėl jo sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, jį pasirašant, testatorius savo laisva valia, niekam nedalyvaujant ir nedarant įtakos išsakė testamento turinį, kurį ji patvirtino. Nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesą netinkamai atlikti savo pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti testamentą tvirtinusios notarės, kuri nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo, nurodomomis aplinkybėmis tiek dėl testamento tvirtinimo procedūros, tiek dėl testatoriaus sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant testamentą, jį pasirašant, tiek gebėjimo juos valdyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
19. Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatoriaus atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui, todėl daro išvadą, jog faktas, kad atsakovė susisiekė su notare N. Masiliūniene dėl testamento sudarymo, palydėjo notarę į palatą, kurioje gulėjo J. T. ir toje palatoje buvo ginčo testamento pasirašymo, notarinio tvirtinimo metu, taip pat nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatoriaus galimybe 2019 m. spalio 31 d. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį.
20. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, jog iki ginčo testamento sudarymo J. T. sirgo kepenų ciroze, ascitu, II tipo cukriniu diabetu, diabetine nefropatija, jam nustatytas lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, glaukoma, nuo 2019 metų stebimas ženklus somatinės būklės blogėjimas, J. T. dėl didėjančios amoniako koncentracijos kraujyje progresavo hepatinė encefalopatija iki komos, tačiau kompleksinio gydymo eigoje testatoriaus būklė pagerėdavo ir 2019 m. spalio 31 d. J. T. sąmonė buvo aiški (sprendimo 5.–11. punktai). Taigi, J. T. fizinė sveikata nebuvo gera, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog testatorius 2019 m. spalio 31 d. sirgo psichikos ligomis, dėl kurių negalėjo suprati savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi duomenų, jog šios ligos būtų sukėlusios testatoriaus psichinės sveikatos pablogėjimą taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti medicininiuose dokumentuose nėra, to nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokių duomenų į bylą nepateikė ir ieškovė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
21. Nagrinėjamoje byloje taip pat akcentuotina, jog ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 straipsnio 4 dalis) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
22. Byloje nustatyta, kad psichiatras ekspertas, įvertinęs pateiktą informaciją, pateikė kategorišką išvadą, jog J. T. 2019 m. spalio 31 d., t. y. testamento surašymo dieną, nesirgo psichikos sutrikimu, dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti (sprendimo 5. punktas). Teismas pritaria ieškovės išsakytiems teiginiams, jog ekspertizės aktas teismui nėra privalomas ir neturi išankstinės galios, ekspertizės akto duomenys yra vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, o konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Tačiau teismas, įvertinęs eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis, medicininius duomenis bei kitus byloje surinktus įrodymus, nemato pagrindo abejoti šios pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, eksperto argumentacija ir padaryta kategoriška išvada, kadangi ją pagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Minėta, jog byloje apklausti jokio suinteresuotumo neturintys liudytojai gydytojai R. K., G. A., O. S., E. N. paliudijo, jog J. T. nesirgo jokia psichikos liga, jis suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė (2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. – 1 val. 49 min.). Tai, jog testatorius testamento pasirašymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė patvirtino ir testamentą tvirtinusi notarė N. Masiliūnienė, šias aplinkybes byloje taip pat įrodo ir medicininiai duomenys apie J. T. sveikatą (sprendimo 6.–11. punktai).
23. Taigi, teismas atmeta ieškovės argumentus dėl ekspertizės akto prieštaringumo, kadangi jie nėra pagrindžiami objektyviais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog J. T. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkios ligomis, tačiau nei viena jų, kaip matyti iš medicininių duomenų, gydytojų parodymų nepatvirtina, jog testatorius buvo psichinis ligonis (šią aplinkybę vėliau pomirtinės ekspertizės akte patvirtino ir ekspertas). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, poreikio ištirti J. T. psichinę sveikatą iki ginčo testamento surašymo momento nematė ir pati ieškovė, kuri buvo grįžusi į Lietuvą aplankyti tėvo 2019 metų spalio mėnesį. Ieškovės paaiškinimai, byloje liudijusių J. T. artimųjų elgesys, ieškovės pateiktas susirašinėjimas su šeimos drauge N. K., minėtu laikotarpiu leidžia labiau tikėti, jog iki ginčo testamento sudarymo momento J. T. psichinė sveikata ieškovei nekėlė abejonių, ką iš esmės patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys. Kita vertus, ieškovė nėra gydytoja psichiatrė, neturi specialiųjų medicinos žinių, reikalingų asmens psichinės sveikatos būklės įvertinimui, todėl nėra pajėgi objektyviai įvertinti asmens psichinę būklę ir/ar pagal medicininiuose dokumentuose fiksuotus simptomus diagnozuoti ligas. Svarbu pažymėti ir tai, kad, ieškovė negyveno su testatoriumi, jį aplankė 2019 metų rudenį, tačiau teismo posėdžio metu neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog su tėvu ieškovė matydavosi kartą metuose ir J. T. sveikatos būklę galėjo įvertinti tik epizodiškai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
24. Be to, teismas sutinka su atsakovės atstove, jog byloje pateikta kategoriška eksperto išvada yra laikoma tiesioginiu įrodymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau nepaisant eksperto išvados, kaip tiesioginio įrodymo galios, savybių, teismas privalo įvertintini įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgti į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Būtina pažymėti, jog šiuo atveju pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ne privačios, tačiau ieškovės pasirinktos valstybinės teismo psichiatrijos ekspertinės įstaigos ekspertė S. B., kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir kurios, kaip teismo psichiatrinės ekspertizės eksperto, kvalifikacija yra patvirtinta ir galiojanti (viešai prieinami duomenys: https://tm.lrv.lt/dok/teismo-ekspertai/2017%2009%2028%20TEISMO%20EKSPERTU%20SARASAS.pdf), byloje pateikti kiti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai taip pat patvirtina ekspertizės akto išvadas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios ekspertės kvalifikacija atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei jos pateiktų išvadų objektyvumu ir patikimumu (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Be aptartos eksperto išvados ir kitų byloje esančių medicininių duomenų apie testatoriaus galimybę testamento sudarymo dieną suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, svarbu įvertinti ir testatoriaus valią, kuri yra absoliuti. Testatorius turi teisę palikti visą savo turtą bet kuriam asmeniui arba turi teisę atimti paveldėjimo teisę iš bet kurio asmens nepriklausomai nuo jo giminystės ryšio su testatoriumi (CK 5.19 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėjamoje byloje vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorius visą savo turtą paliko savo sutuoktinei R. T.. Byloje surinkti duomenys rodo, jog testatorius gyveno su sutuoktine, iki mirties jos buvo prižiūrimas, atsakovė rūpinosi testatoriaus visais kasdieniais poreikiais, sveikata, lydėdavo pas gydytojus, slaugė ligoninėje ir pan., kai tuo tarpu ieškovė gyveno užsienyje, į Lietuvą grįždavo kartą metuose. Akcentuotina, jog įrodymai, kad ieškovė bendravo su tėvu sms žinutėmis, apmokėjo testatoriaus laidojimo išlaidas, nepaneigia J. T. valios savo turtą palikti sutuoktinei. Teismas sprendžia, kad turto palikimas sutuoktinei iš esmės atitiko testatoriaus gyvenimiškas aplinkybes, yra logiškas ir gana tikėtinas įvertinus tai, jog būtent atsakovė kartu su juo gyveno, taip pat nuolat, nepertraukiamai rūpinosi testatoriumi (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta jokių testatoriaus J. T. valios įforminimo trūkumų ar ginčijamame testamente išreikštos valios neatitikties tikrajai velionio valiai, ieškovės teiginiai apie J. T. psichinę sveikatos būklę nepasitvirtino, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog 2019 m. spalio 31 d. testamento sudarymo metu testatorius J. T., nors ir turėjo somatinių ligų, tačiau psichikos ligomis nesirgo, buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ginčo testamente, t. y. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, medicininis kriterijus yra vienareikšmis ir nėra prieštaravimų tarp pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, medicininių dokumentų įrašų, gydytojos psichiatrės E. N. pažymos ir parodymų, notarės N. Masiliūnienės paaiškinimų bei kitų liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, paliudytų aplinkybių, medicininis ir juridinis kriterijus sutampa, todėl teismas mano, jog nagrinėjamu atveju mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbtina, ginčo sandoris (testamentas) turėtų būti išsaugotas, todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovei priteisimo.
28. Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 1000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1000,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo bei apmokėjimą įrodančius rašytinius dokumentus. 1000,00 Eur išlaidų suma už byloje surašytą atsiliepimą, konsultacijas, atstovavimą teisme, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovės atstovė teikė teisines konsultacijas atsakovei, ruošė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo teisme atsakovę viename parengiamajame ir teismo posėdžiuose, ko pasekoje darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti 1000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka advokatės Eugenijos Povilaitienės suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
29. Byloje yra patirtos 10,19 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, teismo patirtos 10,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 92, 93, 96 straipsniai, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
30. Kadangi ieškinys atmetamas, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsniu, 5.17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 91 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,19 Eur (dešimties eurų 19 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei Gintarei Šatienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ginčijamą 2019 m. spalio 31 d. testamentą, patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nijolės Masiliūnienės, notarinio registro Nr. 5293, kol nebus įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.