- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- 2-964-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00922-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pirm.)
- Ieškovas
- B. Č.
- Atsakovas
- M. S., A. S.
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Aleksandras Timoščenka, Darius Bolzanas
dalyvaujant ieškovui B. Č., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenko, atsakovei M. S. ir jos bei atsakovo A. S. atstovui advokatui Dariui Bolzanui, atsakovei A. S. ir jos atstovui advokatui Irmantui Balsiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovams A. S., M. S., A. S. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas B. Č. ieškiniu atsakovams A. S., M. S., A. S. prašo pripažinti negaliojančiais ab initio: M. S., A. S. ir A. S. 2018-06-22 Dalies nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 3-jo notarų biuro notarės G. S. (notarnio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti abišalę restituciją; M. S. ir A. S. 2018-07-13 Dalies nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 3-jo notarų biuro notarės G. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti abišalę restituciją, solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad priverstinai vykdant Kauno apygardos teismo 2018-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-436/2018 B. Č. priteistos 282 379,51 Eur sumos išieškojimą iš A. S. ir M. S. turto, parduodamo iš varžytynių poilsio pastato (adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 690,19 kv. m.) pirmos varžytynės neįvyko; paskelbtuose antruose varžytynėse pradinė kaina sudaro 203 400 Eur. A. S. ir M. S. kito nekilnojamojo turto - 0,4 ha žemės sklypo (adresas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė pagal 2019-08-08 Turto arešto aktą Nr.S-19-87-19014 sudaro 1 180 Eur. Taigi atsakovų turimo turto nepakanka, kad vykdant priverstinį jų nekilnojamojo turto pardavimą, padengti priteistus 282 379,51 Eur ir procesines palūkanas nuo šios sumos. Iš VĮ Registrų centro 2019-08-13 rašto ieškovui tapo žinoma, kad po Kauno apygardos teismo 2018-03-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-210-436/2018 atsakovai A. S. ir M. S. galimai siekdami sumažinti ieškovo galimybes išieškoti teismo priteistus 282 379,51 Eur perleido dalį jų vardu įregistruoti nekilnojamojo turto: 2018-06-22 M. S. ir A. S. Dalies nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai A. S. 1/10 dalį komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padovanotos patalpų dalies rinkos vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje, yra 11 720 Eur; 3/200 dalis 0,0628 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padovanotos žemės sklypo dalies rinkos vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje, yra 3 450 Eur; 2018-07-13 M. S. Dalies nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartimi pardavė dukrai A. S. 9/10 dalį komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15/1000 dalių 0,0628 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotų turto dalių suminė rinkos vertė, nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, yra 80 000 Eur. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Išdėstyti faktai įrodo, kad: ieškovas yra atsakovų kreditorius; atsakovai neprivalėjo sudaryti 2018-06-22 Dalies nekilnojamųjų daiktų dovanojimo ir 2018-07-13 Dalies nekilnojamųjų daiktų sutarčių; 2018-06-22 Dalies nekilnojamųjų daiktų dovanojimo ir 2018-07-13 Dalies nekilnojamųjų daiktų sutartys pažeidė ieškovo interesus, nes sumažino ieškovo galimybes išieškoti iš atsakovų nekilnojamojo turto Kauno apygardos teismo 2018-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 210-436/2018 priteistą skolą; sutartys buvo sudarytos su atsakovų dukra A. S., todėl jos atžvilgiu galioja nesąžiningumo prezumpcija; kita vertus, A. S. negalėjo nežinoti, kad šios sutartys sumažino ieškovo galimybes išieškoti iš atsakovų nekilnojamojo turto Kauno apygardos teismo 2018-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-436/2018 priteistą skolą, todėl manytina, kad jos nesąžiningumas yra ne tik preziumuotinas, bet ir įrodytas. Dublike taip pat nurodo, kad atsakovų teiginys, jog ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovo interesų yra nepagrįstas, nes ieškinyje pateikti faktai įrodo, kad ginčijami sandoriai sumažino ieškovo galimybes išieškoti iš atsakovų nekilnojamojo turto priteistą skolą. Atsakovai negalėjo nežinoti apie nepalankų Kauno apygardos teismo 2018-03-29 sprendimą ir negalėjo nesuvokti, kad apeliacinės instancijos teismas gali šio sprendimo nepanaikinti, bei kad yra tikėtinas priverstinis išieškojimas iš atsakovų A. S. ir M. S. turto. Todėl CK 6.66 straipsnio taikymo prasme atsakovė A. S. ir kiti atsakovai laikytini nesąžiningomis ginčo sandorių šalimis.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. S. ir M. S. atsiliepimu į ieškinį ir tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad ieškovas teigia, jog egzistuoja šalių nesąžiningumo prezumpcija. Tačiau tuo atveju, jei tarp šalių sudarytas atlygintinis sandoris, teisiškai neturi reikšmės su kuriuo teisės subjektu jis sudarytas – fiziniu ar juridiniu asmeniu, giminaičiu ar verslo partneriu ir pan., t. y. CK 6.67 straipsnio nuostatos netaikomos, nes sudarytas atlygintinis sandoris turtą perleidžiant iš esmės už rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju šalys įformino ginčo turto perleidimą dviem sandoriais, nes tai lėmė faktinė situacija, t. y. atsakovė A. S. siekė įsigyti komercines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje investicinei verslo veiklai plėtoti, o atsakovai A. S. ir M. S. siekė iš perleidimo gauti lėšų. Tačiau tai, jog šios patalpos galėjo būti perleistos tik perleidus ir idealią sklypo, ant kurio yra patalpos, dalį (kuri priklauso 25 savininkams ir vien tik dėl atlygintinio sandorio įforminimo būtų reikalingas jų sutikimas), lėmė ne tik pirkimo-pardavimo sutarties, bet ir formaliai pirmiausia neatlygintinio sandorio dėl to paties turto dalies (kurios rinkos vertė nedidelė palyginus su parduoto turto verte, t. y. sudarė tik kiek daugiau kaip 10 % viso turto vertės) perleidimo, įforminimą. Taigi vertinant ieškinio dėl dviejų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrįstumą turi būti neatsiejamai įvertinti minėti atsakovų tikrieji ketinimai – atlygintinai atitinkamai perleisti / įsigyti turtą, t. y. sistemiškai, o ne kiekvienas sandoris atskirai. Esamu atveju pirmenybė turi būti teikiama vyraujančiam sandoriui, kuris atspindi šalių tikruosius ketinimus, nepažeidžia nei šalių, nei jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl šiuo atveju ieškovui tenka visų atsakovų nesąžiningumo įrodinėjimo našta tiek pagal turto pardavimo, tiek pagal turto dovanojimo sandorius. Ieškovas neįrodė actio Pauliana visų sąlygų buvimo, o ieškinį grindžia tik hipotetinio pobūdžio svarstymais bei modeliuojamomis situacijomis. Ieškovo ginčijami actio Pauliana tvarka sandoriai buvo realiai sudaryti, visas ginčo turtas realiai parduotas ir perleistas trečiajam asmeniui. Sandorio realumą bei jo adekvatumą, t. y. sandorio kainos atitiktį realiai rinkos kainai patvirtina 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad viso vertinamo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertė – 96 800 Eur. Būtent šios ataskaitos pagrindu ir buvo nustatoma perleidžiamų daiktų sandoriuose kaina, kuri nagrinėjamu atveju visiškai atitiko rinkos kainą. Taigi sudarant ginčijamus sandorius atsakovų A. S. ir M. S. bendra turto ir įsipareigojimų masė iš esmės nepakito, o jų turtui nebuvo taikytos tokios priemonės, dėl kurių minėti sandoriai negalėjo būti sudaryti. Priešingai, atsakovai veikė sąžiningai, o jų veiklos laisvė, įskaitant sutarčių sudarymą (CK 6.156 str.) bei kitų įsipareigojimų įvykdymą, iš esmės nebuvo suvaržyta nei įstatymų, nei susiklosčiusios faktinės situacijos. Ieškovui neįrodžius, jog ginčijami sandoriai iš esmės pažeidė jo teisėtus interesus ir jog atsakovai buvo nesąžiningi, dubliko argumentai ir ieškinys atmestini kaip nepagrįsti.
5. Atsakovė A. S. atsiliepimu į ieškinį ir tripliku prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo egzistuojant visas actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas. Visų pirma, ieškovas ieškinyje visiškai nepagrįstai atsakovų A. S. ir M. S. turto vertę tapatina su turto pardavimo kaina. Sprendžiant dėl skolininko turto masės bei galimybių vykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus, išvaržomo turto kaina nelaikytina teisiškai reikšminga aplinkybe, kadangi ji yra esmingai mažesnė ir neatspindi tikrosios turto rinkos vertės. Minėtą aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio Arūno Balčiūno raštas Nr. S-498, kuriame A. S. ir M. S. nekilnojamasis turtas įvertintas gerokai didesne suma nei ieškinyje nurodė ieškovas. Tariamą ieškovo teisių pažeidimą ieškovas privalo įrodinėti, remdamasis sandorių sudarymo dieną buvusiomis aplinkybėmis, o ne ieškinio pateikimo dienai aktualiais duomenimis. Ieškovas ieškinyje vertindamas atsakovų įsipareigojimų ir turto balansą, turimo reikalavimo į atsakovus dydį nepagrįstai nurodo, įtraukdamas ir iki 2019 m. lapkričio 1 d. apskaičiuotų procesinių palūkanų sumą, taip pat visiškai neįrodinėja sandorių sudarymo dieną buvusios atsakovų turto vertės, o atsakovų turtinės padėties pasikeitimą grindžia prielaidomis apie gautiną turto pardavimo kainą iš daugiau nei po 1 m. nuo ginčo sandorių sudarymo paskelbtų turto varžytynių. Remiantis VĮ Registrų centro pažymomis dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, atsakovams A. S. ir M. S. priklausančio nekilnojamojo turto objektų (poilsio pastato ir žemės sklypo) bendra vidutinė turto rinkos vertė sandorių sudarymo metu siekė 332 963,00 Eur. Vadinasi, atsakovai turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir ginčo sandoriais ieškovo teisių nepažeidė. Pagal teismų praktika, vien tik atsakovų giminystės ryšys negali būti suabsoliutinamas, sprendžiant dėl ginčijamų sutarčių šalių sąžiningumo. Akivaizdu, jog su atsakove A. S. sudarydami atlygintini turto perleidimo sandorį, ginčijamomis sutartimis atsakovai siekė gauti piniginių lėšų. A. S. sąžiningai siekė įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas, esančias Vilniaus miesto centre, ūkinės-komercinės veiklos vykdymui. A. S. turi farmacininkės išsilavinimą, ėjo vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios veikla susijusi su farmacijos prekių didmenine prekyba, todėl ateityje ketina turtą naudoti nuosavo verslo vystymui. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie visų sandorių šalių siekį sudaromomis ginčo sutartimis gauti naudos, o tai paneigia ieškinio argumentus dėl ginčijamų sutarčių sudarymo tikslo - tariamo atsakovų siekio sumažinti ieškovo galimybes išieškoti jo naudai iš atsakovų priteistą skolą, taip pat paneigia teisinį pagrindą Atsakovų atžvilgiu taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją. Taip pat pažymi, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-210-436/2018 nebuvo priimtas, ieškovo reikalavimo teisė į atsakovus A. S. ir M. S. nebuvo apibrėžta ir vykdytina. Ginčo sandorių sudarymo metu atsakovų disponavimo teisė ginčijamomis sutartimis perleistu turtu nebuvo apribota. Vykdomosios bylos Nr. 0087/19/01212 ir Nr. 0087/19/01213 atsakovų atžvilgiu ieškovo prašymo pagrindu buvo pradėtos tik 2019 m. liepos 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 m. nuo ginčijamų sutarčių sudarymo. Todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės A. S. žinojimą arba privalėjimą žinoti apie ieškovo reikalavimo teisę ir tariamą kreditoriaus interesų pažeidimą sudaromais ginčo sandoriais. Todėl atsakovų nesąžiningumas negali būti preziumuojamas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovas neįrodė būtinųjų actio Pauliana sąlygų viseto, t. y. nepagrindė ieškovo, kaip atsakovų kreditoriaus, teisių pažeidimo ir sandorių šalių nesąžiningumo sąlygų egzistavimo ginčijamų sutarčių sudarymo metu (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
7. Ieškinys tenkintinas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018m. kovo 29d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-436/2018 pagal ieškovų A. S. ir M. S. ieškinį atsakovams B. Č., Z. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo ir atsakovo B. Č. priešieškinį ieškovams dėl skolos priteisimo, ( nagrinėjamoje byloje ieškovui ) iš A. S. ir M. S. priteista solidariai 282 379, 51 Eur skola ir 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos ( 2015m. birželio 22d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos apeliacinio teismo 2019m. kovo 28d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018m. kovo 29d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad 5 procentų dydžio procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas yra 2017m. birželio 1d.
10. Nustatyta ir tai, kad pagal įsiteisėjusius paminėtus teismų procesinius sprendimus 2019m. liepos 23d. yra išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-210-436/2018 ir teismo antstolio A. B. kontoroje yra atliekamas sprendimo vykdymo išieškojimas. Iš antstolio pateikto rašto ( t. 1., b. l. 48) matyti, kad yra A. S. vardu registruotas 0,4 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 1180 Eur. Taip pat M. S. vardu areštuotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis pastatas turto arešto metu neįvertintas, jo vertė pagal V Į „Registrų centras“ informaciją nurodyta 339 000 Eur. Nustatyta, kad parduodant pastatą iš varžytinių pirmosios varžytinės neįvyko, o paskelbus antrąsias varžytines pradinė kaina sudaro 203 400 Eur.
11. Taip pat nustatyta, kad 2018m. birželio 22d. atsakovai M. S. ir A. S. dalies nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai atsakovei A. S. 1/10 dalį komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padovanotos patalpų dalies rinkos vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje yra 11 720 Eur; 3/200 dalis 0,0628 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padovanotos žemės sklypo dalies rinkos vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje, yra 3 450 Eur.
12. Iš dalies nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties ( b. l. 97-106) matyti, kad 2018m. liepos 13d. atsakovė M. S. sutartimi pardavė dukrai atsakovei A. S. 9/10 dalį komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15/1000 dalių 0,0628 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotų turto dalių suminė rinkos vertė, nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje yra 80 000 Eur.
13. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžia CK 6. 66 straipsnio nuostatų pažeidimu. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.) Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
15. Atsakovai atsikirsdami į ieškinį nurodo, kad atsakovų sudaryti ginčijami sandoriai ieškovo teisių nepažeidžia, nes atsakovai turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Taip pat ieškovo ieškinio nepagrįstumą akcentuoja kitu argumentu, kad ginčo šalys sandorius sudarė sąžiningai, o ieškovas nepagrindė sandorių šalių nesąžiningumo sąlygų egzistavimo ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Esant tokiems atsakovų nurodytiems argumentams teismas pasisako tik dėl šių būtinų Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų.
16. CK 6. 66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).
17. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad iš atsakovų turo vykdomas priverstinis išieškojimas ieškovo naudai ir yra neišieškota pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e-210-436/2018 282 379,51 Eur skola ir 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal duomenis iš elektroninių varžytinių portalo ( t 1., b. l. 47) galima spręsti, kad priverstinai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą ir priteistos sumos išieškojimą iš atsakovų A. S. ir M. S. turto, parduodamo iš viešųjų varžytinių, poilsio pastato ((duomenys neskelbtini) pirmosios varžytinės neįvyko, o paskelbtose antrose varžytinėse parduodamo objekto pradinė kaina sudaro 203 400 Eur. Atsižvelgiant į parduodamo turto paklausą rinkoje, teismo nuomone, galimi atvejai, kad nekilnojamasis turtas gali būti nerealizuotas ir per antrąsias varžytines. Tada tektų dar sumažinti parduodamo turto kainą. Kaip buvo nustatyta šio sprendimo 11-12 punktuose, kad atsakovai sudarė sandorius perleisdami turtą atsakovei A. S., kurių vertė yra apie 95 000 Eur. Taigi, rašytiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovų sudarytų ir ieškovo ginčijamų sandorių pakito skolininkų turimo turto masė taip, kad turi įtakos jų mokumui – likusio turto nepakaks atsiskaityti su kreditoriumi ( ieškovu), t. y. sumažės reali galimybė skolininkams atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, o tai yra pagrindas teismo vertinimu, konstatuoti esant kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pažeidimui ( CPK 178, 185 straipsniai).
18. Viena actio Paulianio instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas.
19. Ieškovas teigia, kad atsakovai neturėjo ir negalėjo turėti teisinės pareigos sudaryti turto perleidimo sandorius, sudarydami ginčo sandorius atsakovai buvo nesąžiningi, sandorius sudarė su savo dukra ir pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais. Tvirtina, kad atsakovų dukra atsakovė A. S. negalėjo nežinoti, kad ginčijamos sutartys sumažino galimybes išieškoti iš atsakovų skolą kreditoriui.
20. Atsakovė A. S. šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą ginčija įrodinėdama, kad vien tik atsakovų giminystės ryšys negali būti suabsoliutinamas, sprendžiant dėl ginčijamų sutarčių sąžiningumo. Atsakovė atsikirtinėja, kad atsakovai perleisdami jai turtą siekė gauti piniginių lėšų ir atsiskaityti su kreditoriumi, atsakovė įsigydama turtą sąžiningai siekė vykdyti farmacinę veiklą ir mano, kad atsiliepimo į ieškinį argumentai paneigia teisinį pagrindą atsakovų atžvilgiu taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.
21. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai skolininkas sudaro sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Tokiu atveju, sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, t. y. pripažįstama, kad esant šiame straipsnyje įvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Šiais atvejais kreditoriui reikia įrodyti esant vieną iš šiame straipsnyje numatytą aplinkybių, ir bus pripažįstama, kad sandorio šalys yra nesąžiningos. Be abejo, nesąžiningumo prezumpcija yra nuginčijama, todėl skolininkas ir kita sandorio šalis tokiais atvejais turi teisę įrodinėti buvę sąžiningi, t. y. nežinoję ir negalėję žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Byloje akivaizdu, kad atsakovai sandorius sudarė su savo dukra, todėl preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.
22. Sąžiningumas tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų ( ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. balandžio 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje Kasacinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020m. balandžio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
24. Nagrinėjamu atveju, sudarant ginčijamus sandorius juose veikė tėvai su dukra. Atsakovai perleido savo nekilnojamą turtą jau žinodami apie priimtą teismo sprendimą su ieškovu dėl skolos priteisimo ir tai atliko savo dukrai visų pirma neatlygintinu sandoriu, o vėliau sudarė atlygintiną sandorį. Teismas įvertinęs atsakovės A. S. duotus paaiškinimus teismo posėdyje sprendžia, kad atsakovei buvo žinoma, kad kreditorius ( ieškovas) su tėvais bylinėjasi teismuose ir jos tėvai - atsakovai A. S. ir M. S. yra skolingi ieškovui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei šalių artimus giminystės santykius, išsimokslinimą, atsakovės patirtį, kitas šios bylos aplinkybes, teismas daro daugiau tikėtiną išvadą, kad visų atsakovų atliktas elgesys atliekant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, sudaro pagrindą laikyti atsakovę A. S. nesąžininga Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu. Atsakovė nesąžiningumo prezumpcijos nenuginčijo, tiek atsakovės M. S., tiek ir atsakovės A. S. duoti parodymai teisme nagrinėjamu klausimu, teismo neįtikina ( CPK 178 straipsnis).
25. Kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų atsakovai neginčija, todėl teismas jų neanalizuoja ir sprendžia esant nustatytoms visoms CK 6. 66 straipsnio sąlygoms. Todėl ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikytina restitucija ( C K 6. 145 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikdamas ieškinį yra sumokėjęs 2253 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovų priteistina po 751 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų M. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) 2018m. birželio 22d. Dalies nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 3-jo notarų biuro notarės G. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją – grąžinti M. S. 1/10 dalis negyvenamosios patalpos-komercinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. S. ir A. S. 3/200 dalis 0,0628 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovių M. S. ir A. S. 2018m. liepos 13d. Dalies nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 3-jo notarų biuro notarės G. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją – grąžinti M. S. 9/10 dalis negyvenamosios patalpos – komercinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 15/100 dalių 0,0628 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš atsakovės A. S. priteisti 80 000 Eur atsakovei M. S..
Iš atsakovų M. S., A. S. ir A. S. priteisti po 751 Eur bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio) ieškovui B. Č. ( a/k (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).