- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 2YT-1312-204/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00840-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., Č. G., G. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- K. M.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, suinteresuotiems asmenims J. G., Č. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., Č. G., G. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į pastatus nekilnojamojo turto registro įmonėje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo pagalbinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 2Ilž, ir ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 8I1b, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutėje.
Nurodo, kad jis ir suinteresuoti asmenys J. G. su sutuoktiniu Č. G. bei G. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi patalpas. Prie šio gyvenamojo namo yra suformuotas žemės sklypas, kurio dydis 0,1958 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1977 m. pareiškėjo K. M. tėvai G. M. ir J. M. pagal Šilutės Vykdomojo Komiteto leidimą pasistatė sandėliuką, kuris plane žymimas indeksu 6Ilž . Dėl šio pastato valdymo nuosavybės teise pareiškėjas yra kreipęsis į teismą kitoje byloje. 1982 m. pareiškėjo tėvai toje pačioje namų valdoje pasistatė medinį pagalbinį pastatą, kuris plane yra žymimas indeksu 2I1ž, o 1999 m. pasistatė ūkinį pastatą, plane žymimą indeksu 8I1b. 2003 m. mirė pareiškėjo tėvas J. M., o mirus 2005 m. pareiškėjo motinai G. M., pareiškėjas priėmė velionės palikimą ir nuo tada valdo minimus pastatus. Prašomi įteisinti pastatai buvo statomi pagal tuo metu veikusios valstybinės institucijos Šilutės Vykdomojo Komiteto leidimą, tačiau leidimas nėra išsaugotas ir pareiškėjas nežino, ar tai buvo rašytinis, ar žodinis leidimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad šie pastatai yra pastatyti nelegaliai, be jokio statybos leidimo. Mano, kad K. M. nori pačiu paprasčiausiu būdu įteisinti nelegalią statybą. Be to, atsižvelgiant į pastatų vietą, pareiškėjui norint įteisinti ūkinius pastatus, kaip statinius nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, būtų reikalingi įvairūs suderinimai ir leidimai su Kultūros paveldo departamentu. Teritorija, kurioje stovi nurodyti pastatai, yra kelių bendrasavininkų žemėje, tame tarpe ir Lietuvos valstybės, derinimai dėl statinių įteisinimo turėtų būti atlikti ir su sklypo bendrasavininkais. Šių procedūrų K. M. nori išvengti, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Paaiškino, kad šie pastatai, pristatyti prie pagrindinių senovinių pastatų, labai bjauroja kitus kieme stovinčius statinius, kurie įeina į istorinį architektūrinį paveldą.
Suinteresuotas asmuo Č. G. su pareiškimu nesutiko. Jis pritarė žmonos J. G. išsakytai nuomonei. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti pastatai trukdo įvažiuoti automobiliams į kiemą, trukdo jam nueiti į ūkinį pastatą pasiimti malkų.
Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai informuota.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas, prašo bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo iš esmės neprieštarauja pareiškimui, tačiau mano, kad turėtų būti nustatytas pareiškėjo tėvų G. M. ir J. M. pastatų valdymas nuosavybės teise, o pareiškėjas galėtų savo teises realizuoti kaip paveldėtojas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš bylos medžiagos, pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad žemės sklype, kurio dydis 0,1958 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje yra 2 statiniai: ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1ž, ir sandėlis, plane pažymėtas 8I1b, kuriais naudojasi pareiškėjas (b.l.8-13, 14-18). Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis šiems statiniams statybos leidimas nėra išduotas (prijungtos c.b. Nr.2YT-729-635/2017 b.l. 107).
Pareiškime nurodyta ir pareiškėjo atstovo teigimu šiuos statinius teisėtai pastatė pareiškėjo tėvai.
Tokių pastatų įteisinimo procedūra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3d. nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25d., sąrašo patvirtinimo".
Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į instituciją, atsakingą už nekilnojamųjų daiktų formavimą ir įregistravimą.
Nustačius, kad pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jis statinius valdo nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010- 04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
Pareiškėjas tokių įrodymų, kad jis ar jo tėvai buvo teisėtai įgiję nuosavybę į minėtus statinius, juos pastatant, ir tokius dokumentus prarado, nepateikė, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas ir šiais pagrindais (CPK 177 str., 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.