Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Redai Tamošauskaitei, Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei,

gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Juozapui Surbliui, Kristinai Pralgauskaitei, Mirandai Kunickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) , nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šilutės r. apylinkės teismo 1995-03-24 nuosprendžiu pagal BK 278 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – bauda 7 MGL (700 Lt);

2) Klaipėdos apygardos teismo 1997-04-14 nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 271 str. 2 ir 3 d., 272 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), bausmes subendrinus vadovaujantis BK 42 str., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 m. su turto konfiskavimu;

3) Klaipėdos apygardos teismo 2004-05-28 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d. - laisvės atėmimu 4 m. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) Tauragės r. apylinkės teismo 2009-01-12 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 50 parų arešto bausme;

5) Tauragės r. apylinkės teismo 2009-05-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d.- 40 parų arešto bausme, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. su 2009-01-12 nuosprendžiu - paskirta bausmė 80 parų arešto;

6) Prancūzijos 2010-08-11 Nansi nesunkių nusikaltimų teismo, vagystė –įkalinimas 1 mėn.;

7) Tauragės r. apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per 6 mėn. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo;

8) Plungės r. apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., BK 284 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., galutinė bausmė - 12 MGL bauda;

9) Plungės r. apylinkės teismo 2012-10-23 BĮ pagal BK 140 str. 1 d. paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant per 1 mėn. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

10) Plungės r. apylinkės teismo 2013-03-07 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausmė 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 ir 3 d., BK 65 str. 2 d., bausmė subendrinta su 2011-05-16 nuosprendžiu ir 2012-10-23 BĮ paskirtomis bausmėmis ir paskirta bausmė 90 parų arešto ir 12 MGL bauda;

11) Plungės r. apylinkės teismo 2013-06-25 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d.- 1 m laisvės atėmimo bausme, bausmę subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. su 2013-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. ir 12 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. įpareigojant nuteistąjį per 3 mėn. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

11) Švedijos Helsingborg apylinkės teismo 2015-07-07, kontrabanda – įkalinimo bausmė 3 mėn.,

12) Plungės r. apylinkės teismo 2017-06-28 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., - laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė - laisvės atėmimą 1 m. 4 mėn. Teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje;

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas:

1) 2007-08-06 Vokietijos Freiburgo r. teismo - neteisėtas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įvežimas bei bendradarbiavimas parduodant – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn;

2) 2015-09-29 Plungės r. apylinkės teismo BĮ pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. – viešaisiais darbais 2 mėn., įpareigojant po 20 val. per mėn. neatlygintinai dirbti visuomenės labui;

3) 2016-01-15 Plungės r. apylinkės teismo BĮ pagal BK 140 str. 2 d. - laisvė apribojimu 1 m., įpareigojant 6 mėn. nevartoti alkoholinių gėrimų. Vadovaujantis BK 64¹ str. - laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant 6 mėn. nevartoti alkoholinių gėrimų. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje;

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas darbo biržoje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje;

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - nedeklaravęs, vedęs, nedirbantis, teistas:

1)Vokietijos Osnabriuko Pirmosios instancijos teismo 2015-04-28 – tyčinis vairavimas be vairuotojo pažymėjimo ir aplaidus pavojaus kėlimas kitiems eismo dalyviams bei neleistinas pasišalinimas iš įvykio vietos – bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimu;

2) 2015-04-28 Airijos Waterford apskrities teismo – narkotinių medžiagų laikymas, turint tikslą juos parduoti ar platinti, paskirta bausmė– 10 mėnesių . laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamieji E. M. ir D. M., įsibraunant į patalpą ir atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą, kaltinamasis V. J. padėjo kaltinamiesiems E. M. ir D. M., įsibraunant į patalpą ir atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą.

Kaltinamieji E. M. ir D. M., viršydami išankstinio susitarimo su kaltinamuoju V. J. ribas, veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtą, dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų.

2016 m. gruodžio mėnesį kaltinamasis E. M., sužinojęs, kad galimai pinigų ir kitų vertingų daiktų turintis nukentėjusysis S. N. laikinai gyvena vienas, sugalvojo nukentėjusiojo S. N. turto pagrobimo planą – nuvykti į S. N. gyvenamąją vietą automobiliu, pasiūlius jam išgerti alkoholio, patekti į nukentėjusiojo gyvenamąsias patalpas, po to jį nugirdyti, surišti ir, apieškojus namą, pagrobti turtą, ir nusikalstamam planui pasitelkė bendrininkus kaltinamuosius D. M. ir V. J.. 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., pagal išankstinį susitarimą, kaltinamasis V. J. automobiliu „Audi 80“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuvežė kaltinamuosius E. M. ir D. M. prie nukentėjusiojo S. N. namų - (duomenys neskelbtini) , kur kaltinamuosius E. M. ir D. M. išlaipinęs, nuvažiavo į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur stebėjo aplinką ir saugojo bendrininkus, turėdamas perspėti, jei kas artėtų prie nusikaltimo vietos, bei laukė E. M. pranešimo telefonu. Tuo metu kaltinamieji E. M. ir D. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, E. M. iš anksto susitarus su nukentėjusiuoju S. N., kad užeis pas jį su draugu išgerti alkoholio, tokiu būdu apgaule, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, įsibrovė į S. N. namus, kur kartu su S. N. vartojo alkoholį, netrukus kaltinamieji E. M. ir D. M., tikslu palaužti nukentėjusiojo S. N. pasipriešinimą, jį pargriovė, diržu surišo jo rankas, bei, išeidami iš susitarimo su V. J. ribų, jį sumušė - abu sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė daugybinius kūno sumušimus, ko pasėkoje, nukentėjusiajam S. N. buvo padaryti daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lūpose, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimą ir suspaudimą, sunkų sveikatos sutrikdymą. Po panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį E. M. ir D. M. apieškojo nukentėjusiojo namus, surinko vertingus daiktus, bei iškvietę V. J., į automobilį visi trys sukrovė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtą: du auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė – 800 Eur (vieno žiedo vertė - 400 Eur), vieną auksinį graviruotą „R. S.“ žiedą, kurio vertė - 500 Eur, vieną auksinį auskarą su skaidriomis akutėmis, kurio vertė - 200 Eur, papuošalų komplektą - grandinėlę suktą su aukso ir sidabro gijomis ant kaklo ir rankos, kurio vertė - 200 Eur, sidabrinį koljė ant kaklo, kurio vertė - 150 Eur, ploną sidabrinę grandinėlę ant kaklo su pakabuku, kurio vertė - 50 Eur, sidabrinius auskarus, kurių vertė - 30 Eur, sidabrinius lapelio formos su trimis akutėmis auskarus, kurių vertė - 50 Eur, vyrišką sidabrinę pintą grandinėlę su vandenio ženklo pakabuku, kurio vertė - 30 Eur, smulkią bižuteriją, kurios vertė - 30 Eur, 4 vnt. šaldytų ančių, kurių bendra vertė - 100 Eurų (vienos anties vertė - 25 Eur), 11 kg avienos, kurios bendra vertė - 66 Eur (vieno kilogramo vertė - 6 Eur), 15 kg vištienos, kurios bendra vertė - 60 Eur (vieno kilogramo vertė - 4 Eur), 2 vnt. nemaltos kavos po 1 kg, kurios bendra vertė - 50 Eur (vieno kilogramo vertė - 25 Eur), 4 vnt. kavos „Lavaza“, kurių bendra vertė - 20 Eur (vieno pakelio vertė - 5 Eur), stacionarų kompiuterį, kurio vertė - 50 Eur, televizorių "Samsung", kurio vertė - 350 Eur, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė - 600 Eur, moterišką auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė - 600 Eur, sidabrinę pintą grandinėlę, kurios vertė - 50 Eur, sidabrinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė - 40 Eur, lagaminą, kurio vertė - 80 Eur, foto aparatą „Canon“, kurio vertė - 200 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio vertė - 300 Eur. Tokiu būdu, pagrobę nukentėjusiajam S. N. ir nukentėjusiajai R. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 4606 Eur, palikę sunkai sužalotą S. N., kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J. iš nusikaltimo vietos pasišalino. Nukentėjusysis S. N. nuo padarytų daugybinių kūno sužalojimų visumos 2016 m. gruodžio 24 d. įvykio vietoje mirė.

Tokiu būdu, kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamajam V. J. suteikiant priemonę – automobilį bei saugant aplinką ir tokiu būdu padedant, kaltinamiesiems E. M. ir D. M. įsibraunant į patalpą ir atimant galimybę nukentėjusiajam S. N. priešintis, plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą.

Kaltinamieji E. M. ir D. M., viršydami išankstinio susitarimo su kaltinamuoju V. J. ribas, veikdami bendrininkų grupe, sumušė nukentėjusįjį S. N. ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų.

Kaltinamasis R. S. įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

2016 m. gruodžio 24 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) , kaltinamajam E. M. sumokėdamas 80 Eur, iš jo įgijo nukentėjusiajai R. D. priklausantį 600 Eur vertės moterišką auksinį vestuvinį žiedą, tikrai žinodamas, kad žiedas yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra 2016 m. gruodžio 23 d. pagrobtas iš (duomenys neskelbtini) , ir 2016 m. gruodžio 24 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), žiedą padovanojo savo žmonai A. S..

Kaltinamasis E. M. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir nurodė nukentėjusiajam S. N. priklausančio turto pagrobimo plano nesugalvojęs, bendrininkų – D. M. ir V. J. - šiai nusikalstamai veikai nesitelkęs ir jokių neteisėtų veiksmų kaltinamiesiems D. M. ir V. J., bei R. S. nesiūlęs padaryti.

Kaltinamasis nurodė, jog iš tiesų 2016 m. gruodžio mėnesį, kartu su V. J. vairuojamu automobiliu važiuojant pas jo močiutę į (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigų, jie pakeliui paėmę vyriškį - nukentėjusįjį, kuris su savimi turėjo alaus. Bevažiuojant jie su vyriškiu susipažino, pastarasis jam pasiūlė išgerti, pasakė, kad čia gyvena ir jie sutarė toliau kartu gerti nukentėjusiojo namuose. Pas jo močiutę paimti pinigų V. J. nuvažiavo vienas, o jis liko nukentėjusiojo namuose, vėliau grįždamas iš (duomenys neskelbtini) V. J. jį pasiėmė.

Kaltinamasis nurodė, jog kartu su D. M. ir V. J., pastarojo vairuojamu automobiliu, pas jo močiutę į (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigų jie važiavo ir 2016 m. gruodžio 23 d. E. M. paaiškino, jog D. M. kartu važiuoti pasiūlė, nes važiuojant automobiliu ketino su D. M. aptarti darbą užsienyje, ketino pastarajam pasiūlyti važiuoti dirbti į užsienį, kur jis turi savo įmonę.

Važiuojant į (duomenys neskelbtini) pas jo močiutę, jie su D. M. tarpusavyje bendravo, gėrė naminę degtinę, kadangi žinojo, jog netoli (duomenys neskelbtini) gyvena D. M. brolis, pasiūlė D. M. užsukti ir išgerti pas jo brolį, o V. J. tuo tarpu nuvažiuotų pas jo močiutę paimti pinigų. Tačiau D. M. pasakė, kad yra susipykęs su broliu. Tada jis prisiminė turįs nukentėjusiojo S. N. telefono numerį ir nutarė paskambinti pastarajam, nes jie su D. M. neturėjo jokios užkandos, be to, jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, kadangi jam paskelbta paieška, todėl jis visuomet kur nors netoliese išlipdavęs. Paskambinęs S. N., paklausė, ar jis gali užsukti su draugu pas jį svečius išgerti. Atvažiavus pas nukentėjusįjį, jis pašaukė pastarąjį, kad įsileistų, nes namas buvo aptvertas tvora. Pas nukentėjusįjį į namus jie nuėjo kartu D. M., o V. J. išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas jo močiutę paimti pinigų.

Kaltinamasis E. M. nurodė, jog nukentėjusiojo namuose visiems trims begeriant, D. M. norėjo iš šaldytuvo pasiimti užkandos, dėl ko tarp nukentėjusiojo ir D. M. kilo žodinis konfliktas. Jis pastaruosius nuramino ir, kadangi viskas buvo gerai, išėjo į lauką parūkyti. Tačiau grįžus į namus, aptiko nukentėjusįjį jau gulintį ant grindų, ant pilvo, ant grindų matėsi šiek tiek kraujo. Kaltinamasis nurodė matęs, kaip D. M. vieną ar du kartus spyrė nukentėjusiajam, tačiau jis pastarajam liepė nustoti. Įvykus šiam konfliktui, jis iš karto paskambino V. J. ir liepė greitai grįžti, pasakė, kad D. M. susimušė, be to, pagalvojo, kad nukentėjusysis tuoj atsikels. Tada D. M. jam padavė televizorių, o jis, net negali paaiškinti kodėl, tą televizorių paėmė, po to pradėjo rinkti ir kitus daiktus. Visus iš nukentėjusiojo pagobtus daiktus- televizorių, kompiuterį, maisto produktus, kažkokius papuošalus padėjo pas A. S. namuose. E. M. nurodė, jog daiktų jie nesidalino, visi daiktai buvo palikti pas jį ir jis juos pardavė.

Kaltinamasis E. M. nurodė, jog jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir, be kelių smūgių koja, iš esmės nematė, ir kaip D. M. mušė nukentėjusįjį, būdamas lauke jokio triukšmo ar bildesio negirdėjo. E. M. nurodė nematęs, jog nukentėjusysis būtų surištas. Nesuprato pavojaus nukentėjusiojo gyvyvei, priešingu atveju būtų iškvietęs greitąją pagalbą.

Kaltinamasis E. M. nurodė, jog kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodo melagingas aplinkybes ir duoda melagingus parodymus prieš jį ir daro tai tikslingai, siekdamas jį padaryti nusikaltimo organizatoriumi ir tuo pačiu tikėdamasis išvengti griežtos bausmės, be to, V. J. yra įtakotas pareigūnų duoti būtent tokius parodymus prieš jį. Kaltinamasis E. M. taip pat nurodo, jog melagingus parodymus byloje duoda ir kaltinamasis R. S., keršydamas jam už tai, kad jie su jo žmona palaikė artimus santykius.

Kaltinamasis D. M. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, prisipažino iš dalies ir nurodė, jog V. J. vairuojamu automobiliu kartu su E. M. jie visi trys važiavę į (duomenys neskelbtini) pas E. M. močiutę paimti pinigų. Važiuojant jie su E. M. vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi tarpusavyje, E. M. tuo pačiu pasiūlęs užsukti pas jo (D. M.) brolį, tačiau jis pasakęs, kad jie yra susipykę. Kaltinamasis nurodė, jog važiuojant į (duomenys neskelbtini) pas E. M. močiutę, jie užsukę pas nukentėjusįjį S. N., kurio namuose, virtuvėje jie su E. M. ir nukentėjusiuoju kartu toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o automobilį vairavęs V. J. liko automobilyje. D. M. nurodė, jog S. N. namuose vartojant alkoholį tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, ko pasėkoje jie su nukentėjusiuoju susigrūmė, jis parvertė nukentėjusįjį ant pilvo, veidu į grindis, sudavė kelis smūgius kojos keliu nukentėjusiajam į šoną, po ko ant lovos rastu diržu už nugaros surišo nukentėjusiojo rankas. D. M. nurodė, jog po to, kai nukentėjusysis buvo surištas, jie su E. M. iš nukentėjusiojo namų pagrobė įvairius daiktus, kuriuos sukrovė į V. J. automobilį ir išvažiavo. Iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus tą patį vakarą jie nuvežė į A. S. namus.

Kaltinamasis nurodė, jog neginčija buvęs nukentėjusiojo S. N. namuose, neginčija sudavęs nukentėjusiajam kelis smūgius, diržu už nugaros surišęs nukentėjusiojo rankas, tačiau nurodo visų aplinkybių tiksliai neprisimenantis, kadangi nusikalstamos veikos padarymo dieną, jau važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis buvo labai girtas, nes alkoholį vartojo ne tik tą dieną, bet ir prieš tai, ir ne vieną dieną. Kaltinamasis D. M. nurodė neprisimenantis kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, bet nuo suduotų smūgių kraujo buvo daug. D. M. nurodė tiksliai neprisimenantis ir tai, kur, tuomet, kai jis prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą, buvo E. M.. D. M. nurodė, kad jo manymu, E. M. tuo metu nebuvo, jis nematė, ar E. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam.

Kaltinamasis D. M. paaiškino, jog, važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini) pas E. M. močiutę, jie su E. M. tarpusavyje bendravę, kalbėję, tačiau jokios kalbos ir susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, jie pas nukentėjusįjį užsukę tik išgerti, nes E. M. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami. Jis su E. M. važiuoti pas pastarojo močiutę sutikęs, nes jam, jau ir taip esant neblaiviam, prieš tai vartojus alkoholį ne vieną dieną, pasiūlė išgerti.

Kaltinamasis D. M. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tik iš dalies teisingi ir, paaiškinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi tik dėl jo paties veiksmų prieš nukentėjusįjį, nurodė, jog dėl kaltinamojo E. M. veiksmų prieš nukentėjusįjį ir susitarimo apiplėšti, jo parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi. D. M. parodė ir tai, jog ir ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau apklausos protokoluose ši aplinkybė nebuvo užfiksuota, tai pastebėjęs advokatas nurodė tyrėjai parodymus užrašyti taip, kaip aplinkybes nurodė ir išdėstė jis. D. M. nurodė apklausos protokolų, juos pasirašydamas, niekada neskaitęs. Be to, D. M. nurodė apklausų metu buvęs nevisiškai išsiblaivęs, kadangi pusė metų prieš tai alkoholį vartojo kiekvieną dieną.

Kaltinamasis D. M. nurodė, jog išvažiuojant iš nukentėjusiojo namų, nukentėjusįjį S. N. jis palikęs sužalotą, tačiau sąmoningą.

Kaltinamasis V. J. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog 2017 m. gruodžio 21 d. E. M. prašymu važiuojant pas pastarojo močiutę į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų, juos sustabdęs pagyvenęs vyriškis – nukentėjusysis S. N., kuris su savimi turėjęs alaus. Bevažiuojant E. M. su vyriškiu susipažinę ir jie sutarę kartu išgerti. 2016 m. gruodžio 21 d. E. M. ir nukentėjusįjį išlaipinęs prie nukentėjusiojo namų, pas E. M. močiutę paimti pinigų jis nuvažiavo vienas. Paėmus pinigus, jis grįžęs prie nukentėjusiojo namų, paėmęs E. M. ir jie grįžę atgal į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno E. M.. Į nukentėjusiojo namus jis nebuvo užėjęs.

Kaltinamasis V. J. parodė, jog kitą dieną paskambinęs E. M. pasiūlė jam nuvažiuoti pas tą patį senuką ir jį nugirdžius, pastarąjį apvogti. Jis su E. M. pasiūlymu sutiko. E. M. susitarė, jog kartu pas nukentėjusįjį važiuos ir D. M., kuriam E. M., kaip jis suprato, paskambino po to, kai paskambino ir susitarė su juo. Kažkurią vieną dieną D. M. dirbo ir negalėjo važiuoti, todėl jie važiavo kitą dieną, tačiau kurią tiksliai dieną jie važiavo pas nukentėjusįjį, jis neprisimena. Kaltinamasis V. J. nurodė, jog jie iš anksto buvo sutarę, kad jis juos – E. M. ir D. M. nuveš ir paleis prie nukentėjusiojo namų, po ko kur nors netoliese palauks, o paskui jis pastaruosius paims.

V. J. nurodė, kad, paėmus D. M. ir visiems trims jo vairuojamu automobiliu važiuojant pas nukentėjusįjį, E. M. ir D. M. tarėsi, kad nugirdys senuką, suriš jį ir apvogs, kalbėjo, kad pagrobs televizorių, kompiuterį, patikrins, gal ras ir pinigų. V. J. nurodė, jog E. M. tikėjosi, kad senukas nuo degtinės greit apgirs, nes sakė, kad praėjusį kartą nukentėjusysis greitai apgirto nuo alaus, tai nuo degtinės greičiau „nulūš“. V. J. patvirtino, jog, važiuojant pas nukentėjusįjį į namus, E. M. sakė, jog jei senukas „nenulūš“, tai jį suriš kokiu nors laidu, rastu tuose pačiuose namuose. Be to nurodė, jog E. M. sakė ir tai, kad senukas dabar yra vienas, nes jo žmona yra ligoninėje. V. J. parodė, kad, važiuojant pas nukentėjusįjį, E. M. ir D. M. vartojo alkoholį – degtinę, bet nedaug, jie nebuvo apsvaigę. Kaltinamasis V. J. parodė ir tai, jog, važiuojant pas nukentėjusįjį, nedaug likus iki nukentėjusiojo namų, E. M. paskambino nukentėjusiajam ir pasakė pastarajam, kad su draugu atvažiuoja pas jį išgerti, po ko E. M. jiems su D. M. pasakė, kad sutarė su senuku, kad šis įsileis juos į namus išgerti. Atvažiavus prie nukentėjusiojo namų ir išleidus E. M. bei D. M., E. M. atidarius kiemo vartus, jų pasitikti išėjęs nukentėjusysis, po ko jie visi trys – E. M., D. M. ir nukentėjusysis nuėję į pastarojo namus. Jis nuvažiavo į netoliese prie parduotuvės buvusią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje, kaip buvo sutarta, ir laukė kaltinamųjų.

V. J. parodė, jog E. M. ir D. M. laukė ilgai, gal apie valandą laiko, kol laukė kaltinamųjų, E. M. skambino gal 2 ar 3 kartus, kad jie paskubėtų, E. M. sakė, kad dar nebaigė išgerti. Po kurio laiko paskambinęs E. M. pasakė, kad jis gali atvažiuoti. Atvažiavus į nukentėjusiojo namo kiemą, E. M. sunešė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, kuriuos jis (V. J.) sukrovė į automobilį. Kraunant daiktus į automobilį, D. M. buvo namo viduje ir daiktų nenešė. Ką namo viduje tuo metu darė D. M., V. J. nurodė nežinantis, bet iš namo girdėjosi riksmas, šauksmas, kažkoks bildesys, jis suprato, kad D. M. šaukė ant nukentėjusiojo. V. J. nurodė ir tai, kad kai girdėjo iš namo sklindančius šauksmus, namo viduje buvo ir E. M., kuris į namo vidų grįžo jam į automobilį kraunant iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus. Jam daiktus sukrovus į automobilį, E. M. ir D. M. grįžo, įsėdo į automobilį ir jie visi išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio gyvenamojo namo garaže visi trys sukrovė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus.

V. J. nurodė, jog, grįžtant atgal, D. M. sakė, kad surišo nukentėjusįjį ir sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, kad pastarasis nešauktų, rodė ištinusias rankas.

V. J. nurodė, jog buvo susitarta, kad pavogtus iš nukentėjusiojo daiktus parduos E. M., o gautus pinigus jie pasidalins į tris lygias dalis. Nurodė, jog tai pasiūlė E. M. po to, kai po įvykio jie parvažiavo namo. Jis tikėjosi gauti apie 300 Eur, tačiau pinigų negavo.

V. J. nurodė supratęs ir žinojęs, kokiu tikslu E. M. ir D. M. vežė pas nukentėjusįjį. Nurodė ir tai, kad jam niekas negrasino, tai daryti jis sutikęs pats. Kaltinamasis V. J. kategoriškai nurodė, jog 2016 m. gruodžio 23 d. jis pas E. M. močiutę į (duomenys neskelbtini) neturėjęs važiuoti. Kad nukentėjusysis numirė V. J. nurodė sužinojęs per televiziją, tuomet supratęs, kad pastarasis numirė, nes D. M. ir E. M. jį sumušė. V. J. parodė, kad po įvykio, sužinojus, kad nukentėjusysis mirė, jam paskambinęs E. M. liepė, jei policija jį sulaikys, sakyti, kad veždamas juos (E. M. ir D. M.) jis nežinojęs, kad jie norėjo apiplėšti žmogų.

V. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jokia įtaka jam nebuvo daroma, parodymus jis davė laisva valia ir savo noru, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dabar – teisminio nagrinėjimo metu jis nurodo tikrąsias aplinkybes, pagrindo meluoti, apkalbėti E. M. jis neturi. Nurodė, jog E. M. ir D. M. pažįsta apie tris metus ir yra jų santykiai buvo ir yra draugiški.

Kaltinamasis R. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų 2016 m. gruodžio 24 d. iš E. M. už 80 Eur jis įsigijo auksinį žiedą, kuris buvo vogtas, ir jį Kalėdų proga padovanojo žmonai.

Kaltinamasis R. S. paaiškino, jog dienos tiksliai jis negali nurodyti, bet prieš tai, kai jis iš E. M. įsigijo žiedą, pastarasis, paskambinęs jam telefonu, paprašė jo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena vyriškis – nukentėjusysis, su kuriuo jie dieną prieš tai kartu gėrė, kad vyras gyvena vienas, nes jo žmona guli ligoninėje, kad nusiveš pas nukentėjusįjį alkoholio, jį nugirdys ir po to pasiims daiktus. E. M. jam sakė, jog pas nukentėjusįjį yra televizorius, kompiuteris. Ar važiuos vienas, ar ne, E. M. nesakė. Už tai, kad jį nuvežtų, E. M. jam siūlęs pasiimti daiktus – sakęs, kad jis galės pasiimti televizorių.

R. S. nurodė su E. M. pasiūlymu nesutikęs, nes nenorėjęs daryti nusikalstamos veikos. Kai 2016 m. gruodžio 24 d. paskambinęs E. M. jam pasiūlė pirkti žiedą, jis supratęs, iš kur tas žiedas, t. y. supratęs, kad žiedas pavogtas iš (duomenys neskelbtini) , kur E. M. prašęs jį nuvežti. R. S. nurodė, jog nuvykus pas A. S., adresu – (duomenys neskelbtini) , kur tuo metu gyveno E. M. ir kur iš E. M. įsigijo žiedą, jis A. S. namuose matė ir kitus daiktus – televizorių, kompiuterį, auksinius žiedus, kažkiek bižuterijos. Paklausus A. S., iš kur tie daiktai, nes jis žinojo, kad A. S., su kuriuo jie buvo draugai, televizoriaus ir kompiuterio neturėjo, pastarasis jam atsakė, jog iš ten pat. R. S. nurodė, jog E. M. jam siūlė pirkti ir televizorių, bet jam televizoriaus nereikėjo.

R. S. nurodė, jog apie tai, kad su E. M. kartu buvo ir D. M. bei V. J., kuriuos jis pažįsta, jis sužinojo tik 2016 m. gruodžio 28 d., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. R. S. nurodė ir tai, jog apie, kad nukentėjusįjį suriš, ar prieš jį vartos fizinį smurtą, E. M. jam nesakė, jis tik žinojęs apie E. M. planą nugirdyti nukentėjusįjį.

R. S. nurodė ir tai, kad pas A. S. jis važiavo kartu su V. L., kurį prašė pasiimti E. M., pas A. S. pasiėmę E. M., visi trys nuvažiavo į lombardą, kuriame pasvėrė du auksinius žiedus, vieną auksinį žiedą lombarde užstatė V. L., kitą – jie su E. M. susitarė, kad jis žiedą nupirks, nes norėjo Kalėdų proga žmonai nupirkti dovaną. E. M. savo vardu užstatyti žiedo negalėjo, nes lombardai iš E. M. nepriima daiktų.

R. S. nurodė, jog nėra nusiteikęs prieš E. M. ir neturi pagrindo jo apkalbėti, apie artimus jo žmonos ryšius su E. M. nurodė žinantis, bet tai jo parodymų neįtakoja.

Nukentėjusioji R. D. parodė, jog jie su S. N. kartu gyveno nuo 2006 m., gyveno (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio mėn. po operacijos jai buvo paskirta reabilitacija Palangoje, kur ji buvo nuo 2016 m. gruodžio 20 d. Nukentėjusioji nurodė, jog jie su S. N. buvo sutarę, kad ji vyrui skambins kiekvieną dieną nuo 18 val. ki 19 val., kai jis jau atlikęs ūkio darbus. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 18.31 val. ji su vyru bendravo paskutinį kartą. 2016 m. gruodžio 23 d. ji vyrui skambino apie 14.30 val., tačiau jis neatsiliepė, po ko skambino apie 18.09 val., sujungimo signalas buvo geras, tačiau skambutis buvo numestas, jos vyras S. N. neatsiliepė. Kitomis dienomis ji su vyru taip pat negalėjo susiekti. Todėl 2016 m. gruodžio 25 d. jos aplankyti atvykusiam broliui V. S. pasakė, kad negali susisiekti su vyru. Sekančią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 26 d. brolis su savo sūnumi nuvykęs pas juos į namus, aptiko S. N. negyvą.

Nukentėjusioji nurodė, jog namus ji rado išverstus, matėsi grumtynių pėdsakai, kambaryje buvo kraujo. Nukentėjusioji parodė, kad buvo pagrobti jos daiktai, kurių bendra vertė yra 3006 Eur. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamieji ne tik pagrobė materialiai vertingus daiktus, bet ir jokios materialinės vertės neturinčius, tačiau jai labai svarbius daiktus – pirmojo vyro lūpinę armonikėlę, brolienės iš Italijos atvežtą rožančių, dovanotus auksinius papuošalus. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamieji ne tik pagrobė antis, žąsis, avieną, bet netgi tokius maisto produktus kaip uogienė, apie kuriuos ji net neužsiminė.

Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad jos vyras – nukentėjusysis S. N. buvo nužudytas per šventes, Kūčių vakarą, o per Kalėdas jie buvo susitarę, kad pastarasis atvažiuos pas ją į reabilitacijos ligoninę ir didžiausią metų šventę jie praleis kartu. Nukentėjusioji nurodė, kad S. N. buvo nužudytas jų namuose, kuriuose ji gyvena ir dabar, ir neturi jokių galimybių, negali pakeisti gyvenamosios vietos, nes gyvena ūkiškai, be to, tai yra jos namai, už kuriuos ji ir dabar moka paskolą. Nukentėjusioji nurodė, jog ji neteko ne tik artimo, mylimo vyro, gyvenimo palydovo, su kuriuo gyveno kartu dešimt metų, bet ir paramos, nes S. N. jų šeimoje buvo pagrindinis asmuo, prižiūrėjęs ūkį, gyvulius, avis, kurias jie augino, ji pastarajam tik padėdavusi. Po įvykio ji pradėjo bijoti vakarais būti namuose, pradėjo bijoti aplinkos, žmonių, anksčiau visuomet paveždavusi pakeleivius, dabar to nebedaro, ją kankina ne tik nemiga, bet ir vienatvės, beviltiškumo jausmas, ji naudoja vaistus nuo depresijos. Nukentėjusioji nurodė dėl kaltinamųjų veiksmų patyrusi neturtinę moralinę žalą, kurią ji įvertina 50 000 Eur.

Nukentėjusysis N. N. parodė, kad S. N. buvo jo tėtis, jų santykiai buvo geri, bendraudavo telefonu, retkarčiais tėtis atvažiuodavo, tačiau jie nebuvo labai artimi, dažnai nebendraudavo. Žinoma, kad sužinojęs, jog tėtis mirė, patyrė traumą.

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. N. įstatyminė atstovė L. N. parodė, kad S. N. buvęs jos vyras, su kuriuo jie santuokoje pragyveno penkerius metus, išsiskyrė 2005 metais. Santuokoje gimė jų sūnus N. N.. Nukentėjusioji nurodė, jog jų tarpusavio santykiai su S. N. buvo geri, draugiški, tačiau po skyrybų jie nebuvo labai artimi. S. N. palaikė ryšį su sūnumi, bendraudavo telefonu, atvažiuodavo per sūnaus N. gimtadienius. Jų santykiai buvo geri. Apie tai, kad jos buvęs vyras S. N. nužudytas, jai pranešė telefonu S. N. brolis. L. N. nurodė, jog civilinio ieškinio byloje nereikš.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad S. N. buvo jo vyresnis brolis. Su broliu vaikystėje jie buvo išskirti, nes buvo atimtos motinystės teisės. Brolis – S. N. augo pas tėvą, o jis – pas senelius. Nukentėjusysis nurodė, jog apie brolio mirtį jis sužinojo, kai paskambino nukentėjusioji R. D. ir pranešė, kad brolį rado sodyboje negyvą, su smurto žymėmis. J. G. nurodė, jog su broliu jie gana artimai bendravo, palaikė ryšius, jis padėdavo broliui spręsti kai kurias problemas. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl brolio mirties jie vienareikšmiškai patyrė moralinę ir labai didžiulę traumą, tačiau civilinis ieškinys jam neaktualus.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 26 d., apie 14.40 val., jis kartu su savo tėvu A. S., kuris yra nukentėjusiosios R. D. brolis, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena jo teta nukentėjusioji R. D.. Jie žinojo, kad nukentėjusioji tuo metu buvo ligoninėje Palangoje, o namuose vienas likęs jos sugyventinis S. N., todėl važiavo pažiūrėti, kaip S. N. tvarkosi ūkyje, nes R. D. augino gyvulius, avis. Atvykus į sodybą, pirmiausia jie pamatė, kad atidaryti kiemo vartai, po kiemą lakstė palaidas šuo, kuris paprastai būdavo voljere. Namo laukinės durys taip pat buvo atidarytos, tik sekančios durys į koridorių buvo uždarytos. Įėjus į namą, jie pirmiausia atkreipė dėmesį į išmėtytus daiktus, sujauktus namus, ir tada pamatė už slenksčio gulintį S. N., kuris akivaizdžiai buvo miręs.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2016 m, gruodžio 24 d., Kalėdų dieną jis buvo V. J., pas kurį buvo ir D. M.. Jiems begeriant, D. M. pasiūlė jam pirkti televizorių. D. D. M. davė jam telefono numerį, kuriuo jis paskambino ir sutarė nusipirkti televizorių. V. D. nurodė, jog televizoriaus pirkti jis važiavo adresu - (duomenys neskelbtini), kur jis iš E. M., vadinamo „E.“, už 70 Eur nusipirko televizorių. Liudytojas V. D. nurodė, jog E. M. pasiūlė jam pirkti ir stacionarų kompiuterį, kurį jis įsigijo už 90 Eur. Televizorių jis padovanojo V. J., stacionarų kompiuterį pasiliko sau. Liudytojas nurodė supratęs, jog E. M. ir namo šeimininkui reikia šventėms pinigų, todėl jie ir parduoda savo daiktus. Nežinojo ir neįtarė, kad daiktai gali būti vogti.

Liudytojas V. J. nurodė, jog 2016 m. gruodžio 24 d., Kalėdų dieną pas jį namuose be kitų draugų buvo ir V. D. bei D. M.. Liudytojas nurodė, jog D. M. ir V. D. tarpusavyje kalbėjosi, ir po kurio laiko išvažiavo. V. D. grįžo vienas, su savimi turėjo televizorių ir kompiuterį. Televizorių paliko jam, o kompiuterį pasiėmė. Kai po kelių dienų pas jį atvažiavo policijos pareigūnai, suprato, kad V. D. įgyti daiktai vogti.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. 25 d., jos vyrui R. S. paskambinęs E. M. pasiūlė pirkti žiedą, po ko jai kartu su vyru nuvykus pas A. S., iš E. M. jos vyras už 90 Eur įsigijo didelį auksinį žiedą. Tai, kad žiedas vogtas liudytoja nurodė nežinojusi.

Liudytojas V. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nepamena, per šventes, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. S. ir paprašė, kad jis užstatytų žiedą. Atvykus pas A. S., namuose, t. y. garaže, esančiame po namu, A. S. iš E. M., pravarde „E.“, paėmė vieną žiedą ir padavė jam, kitas žiedas liko pas E. M.. A. S., padavęs jam žiedą, liepė jį užstatyti. Jis A. S. paklausė, ar žiedas nevogtas, A. S. patikino, kad ne. Po to jis kartu su R. S. ir E. M. nuvyko prie lombardo, kur jis su R. S. nuėjo į lombardą pasverti abiejų auksinių žiedų. Pamena, kad vienas žiedas buvo sunkesnis. E. M. jam padavė kitą, lengvesnį žiedą, kurį jis nunešė į lombardą ir užstatė už 80 Eur. Gautus už žiedą pinigus atidavė E. M. (t. 2, b. l. 41-42).

Liudytojas D. U. parodė, jog S. N. yra jo kaimynas, gyvenantis gretimame name. Liudytojas nurodė matęs įtarimą jam sukėlusį automobilį, kuris stovėjo prie autobusų stotelės prie kaimynės R. D. namo. Liudytojas patvirtino, kad S. N. buvo bendraujantis žmogus, tačiau į namus nekviesdavo.

Liudytojas A. D. nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. jis R. S. prašė savaitgaliui paskolinti pastarajai priklausantį automobilį „Audi 80“. R. S. sutiko ir pasakė, kad jos automobiliu tuo metu naudojosi jos draugai, t. y. K. ir V. Š. (J.). Jis paskambino K. ir paprašė automobilį atvežti penktadienį, t. y. 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau automobilį tik 2016 m. gruodžio 24 d. apie 9.00 val. atvežė V. J. (Š.), kartu su kuriuo buvo ir E. M..

Liudytoja G. D. parodė, kad jos buvęs sugyventinis D. M. pas ją į namus buvo atvykęs 2016 m. gruodžio 24 d., vakare, apie 17-18 val., aplankyti vaikus ir palikti vaikams dovanas. D. M. elgėsi normaliai, tik pastarojo kelnės buvo kruvinos, todėl ji jas išskalbė. Pradėjus klausinėti, kas nutiko, D. M. pasakė, kad buvo su „E.“, kad buvo trise, bet kas trečias ji neatsimena, sakė, kad „prisidirbo“, sakė, kad gali uždaryti kalėjimą, bet kodėl nesakė. D. M. minėjo, jog tikisi, kad neužmušė, kad tas žmogus gyvas, kad viskas bus gerai. D. M. atrodė jai susirūpinęs, kad nebūtų to žmogaus užmušęs. Liudytoja nurodė, kad iš D. M. sugyventinės už 5 Eur nusipirko sidabrinės spalvos fotoaparatą „Canon“.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, priedų prie įvykio vietos apžiūros protokolo – fotolentelių, vaizdo įrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta - namas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, kad įvykio apžiūros metu namo kambaryje rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant kairiojo šono, akys, lūpos užtinusios, veidas galimai kruvinas, dėvi megztinį, kuris nugaros srityje galimai kruvinas, mėlynos spalvos sportines kelnes, kurių kišenės galimai kruvinos. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog, be kitų daiktų, kambaryje rasta: ant grindų ir sustumiamos lovos - lipnios juostos dalių, ant ištiesiamos lovos - vyriška striukė, ant lovos - pagalvės, naktiniai marškiniai, ant sofos - vyriškas juodos spalvos diržas, kurio viena sagties dalis išplėšta. Nustatyta, jog ant paminėtų daiktų rastos sudžiūvusio raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiūros metu raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės rastos ant fotelio apatinės dalies, ant kambario slenksčio, ant kambario grindų, ne vienoje vietoje, ant kambario sienos ir židinio. Nustatyta, jog name taip pat rastas mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ telefonas, juodos spalvos magnetolos laido dalis, virtuvėje ant stalo aptikti maisto likučiai, prie šiukšlinės degtinės butelis, stiklinėje nuorūkos. Nustatyta, kad virtuvės spintelės durys pravertos, kambariuose spintų durys pravertos, daiktai kambariuose išmėtyti. Taip pat nustatyta, jog namo kieme rasta magnetola, kuri sulaužyta, nupjautas laidas, švirkštai, pirštinės, cigaretės nuorūka. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiūros metu, be kitų daiktų, paimta; vyriška striukė, magnetolos laido dalis, lipnios juostos dalys. Nustatyta, kad įvykio vietos apžiūra atlikta 2016 m. gruodžio 26 d. ( t. 1, b. l. 62-84).

Remiantis daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, jog apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – nuorūkos, lavono rankų nagų nuokarpos, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, su laidu, juodos spalvos vyriška kepurė, telefono dėžutė, įspiriami vyriški batai, vyriška kepurė, vyriškas juodos spalvos diržas, lipnios juostos dalis, vyriška striukė, 14 avalynės pėdsako kopijų, lipni juosta, pagalvės ir naktiniai marškiniai, nuo grindų padaryta nuoplova, juodos spalvos magnetolos laido dalys, pilkos spalvos lipnios juostos rulonėlis, nuo stiklinės padaryta biologinės kilmės nuoplova, rankų pėdsakai, tuščias degtinės butelis, cigarečių nuorūkos, nuo puodelių padarytos biologinės kilmės nuoplovos, žirklės, pagalvių užvalkalai, čiužinio užvalkalai ir antklodės užvalkalas, magnetola „Tevion“, švirkštai, darbinės pirštinės, virtuvės ir vonios kriauklių jungtys(t.2,b.l. 94-113).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2016 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 132/2016(11) konstatuota, jog teismo medicininė diagnozė: stiprus kūno ypač galvos ir krūtinės sumušimas: mušta žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos lūpose, veide, kaktos – viršugalvio, abiejų smilkininių sričių skiltyse, daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius; komplikacijos: galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, jų ir palučių pabrinkimas. Nustatyta, kad S. N. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sumušimų, ko pasėkoje gavosi daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, atsirado muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lūpose, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į išorinius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimą ir suspaudimą. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant jam kietais bukais daiktais, kumščiu, koja apautu batu, buvo suduota ne mažiau kaip 16 smūgių. Sužalojimai rasti S. N. lavono kūne priskiriami sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Nustatyta, kad nuo S. N. mirties iki jo lavono tyrimo morge apžiūros pradžios 2016 m. gruodžio 27 d., 13 val., praėjo trys paros laiko, į ką nurodo lavoniniai reiškiniai jo kūne (t. 4, b. l. 71-73).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. M 132/2017(11) konstatuota, jog S. N. į galvos sritį patyrė šiuos sužalojimus: į viršutinę lūpą. Kur buvo prakirsta gleivinė iltinio danties projekcijoje, gavosi apie žaizdą kraujosruva, ratas kraujosruva ir apatinėje lūpoje, gavo du smūgius į kaktos dešinę pusę, kairįjį skruostą, viršugalvį ir abu smilkinius. Nustatyta, jog į galvos sritį ir veidą S. N. buvo suduota ne mažiau kaip 8 smūgiai. Nustatyta, jog odos nubrozdinimai virš dešinio antakio ir tarp antakių bei kairiajame skruoste galėjo gautis grumtynių metu parvertus kniūbsčią ir galvą spaudžiant į grindis. Nustatyta, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius galėjo gautis nuo smūgių į abiejų smilkinių ir viršugalvio sritis. S. N. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos (ir pasisakyti, kad galvoje rasti sužalojimai neturėjo įtakos mirčiai nėra galimybės). Šonkaulių lūžiai padaryti nemažiau 6 jėgų poveikyje, spiriant į krūtinės ląstą koja apautu batu, gulinčiam ant grindų, trypiant ar spaudžiant keliais. Šonkaulių lūžiai turėjo įtakos mirčiai. Vertinant atskirai šonkaulių lūžimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Vykstant kraujavimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius mirtis įvyksta trumpame laiko tarpe. S. N. judėjimo aparato kaulų vientisumas nebuvo pažeistas, todėl jis galėjo trumpą laiką atlikti aktyvius veiksmus, vaikščioti (t. 4, b. l. 77-78).

Iš specialisto A. G. 2017 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimų protokolo nustatyta, jog specialistas A. G. paaiškino, kad S. N. mirtis įvyko 2016 m. gruodžio 24 d. ir nurodė, jog tai patvirtina lavoniniai reiškiniai kūne. Nustatyta, jog specialistas paaiškino, kad nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų visumos, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 16 smūgių, 8 smūgiai į galvos sritį, 6 smūgiai į krūtinės ląstą, atlikus papildomus pjūvius buvo rasti 2 suduoti smūgiai nugaroje juosmens ir tarpumenčio srityje (t. 2, b. l. 57-58).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog liudytojas V. D. iš atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, kaip asmenį, kuris jam siūlė pirkti televizorių „Samsung“ ir stacionarų kompiuterį, atpažino nuotraukoje Nr. 3 pateiktą E. M. nuotrauką, kurį įvardijo kaip asmenį vardu „E.“. Liudytojas nurodė, jog E. M. už daiktus sumokėjo 160 Eur. Nustatyta, jog liudytojas, atpažindamas E. M., nurodė E. M. atpažįstantis iš veido bruožų, kadangi ne kartą pastarąjį yra matęs (duomenys neskelbtini), be to, jį pažįsta iš matymo (t. 2, b. l. 66-68).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog liudytojas V. D. iš atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 1 pateiktą D. M. nuotrauką, tačiau nurodė, jog, kaip jam siūlė pirkti daiktus, D. M. nebuvo. Liudytojas D. M. nurodė pažįstantis iš seniau (t. 2, b. l. 62-63).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog liudytojas V. D. iš atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, kaip asmenį, kuris kartu su E. M. („E.“) atvežė jam televizorių ir kompiuterį, kuriuos jis iš E. M. įgijo, atpažino nuotraukoje Nr. 1 pateiktą R. S. nuotrauką. Liudytojas nurodė, jog taksistu dirbantį R. S. jis atpažįstantis iš veido bruožų, be to, jį pažįsta iš anksčiau (t. 2, b. l. 71-73).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog liudytojas V. J. iš atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 4 pateiktą D. M. nuotrauką ir nurodė, jog tai asmuo, kuris išgertuvių metu siūlė pirkti daiktus. Nustatyta, jog liudytojas, atpažindamas D. M., nurodė jį pažįstantis iš seniau (t. 2, b. l. 84-88).

Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. pateikė televizoriaus "Samsung" – modelio Nr. UE32EH4000W įsigijimo dokumentus, vartojimo instrukciją, čekį ir garantinį taloną (t. 2, b. l. 114-118).

Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. pateikė mobilaus ryšio telefono "Huawei Y6Pro" dėžutę, ant kurios matyt telefono IMEI kodas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 119-124).

Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. pateikė fotoaparato "Canon" dėžutę, ant kurio matyti pavadinimas ir modelis– „PowerShot A560“ (t. 2, b.l. 127-131).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog iš liudytojos G. D. paimtas sidabrinės spalvos fotoaparatas "Canon A560", kurį ji pirko iš D. M. (t. 2, b. l. 133-134).

Remiantis daiktų apžiūros protokolu, priedu prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš G. D. paimtas fotoaparatas yra sidabrinės spalvos skaitmeninis fotoaparatas „Canon Power Shot A560“ (t. 2, b. l. 135-140).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš lombardo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojos A. R. paimtas žiedas ir sutarties Nr. 16121 kopija (t. 2, b. l. 143-144).

Daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš lombardo „(duomenys neskelbtini) “ išimtas ir apžiūrėtas žiedas - rusvos spalvos, apvalus metalo žiedas, kurio viduje matosi įbrėžimai bei „T“ raidės formos įspaudas (t. 3, b. l. 58-71).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš kaltinamojo R. S. paimtas sutarties Nr. 16121 originalas (t. 2, b. l. 151-153).

Remiantis sutartimi Nr. 16121 nustatyta, kad tarp lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos A. R. ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 24 d. sudaryta sutartis, pagal kurią V. L. lombardui už 80 Eur pridavė 4,28 g svorio 583 prabos žiedą (t. 2, b. l. 146, 154).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. iš liudytojo V. D. paimtas ir apžiūrėtas juodos spalvos stacionarus kompiuteris Nr. ACC-3, kompiuterio monitorius – „LG Flatron L1752TR-BF“, juodos spalvos kompiuterio klaviatūra „Chicony“, juodos spalvos kompiuterio pelė „Onex“ (t. 3, b. l. 38-10, 58-71).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. iš liudytojo V. J. paimtas ir apžiūrėtas televizorius "Samsung" - modelio Nr. UE32EH4000W ir pilkos spalvos televizorius pultelis (t. 3, b. l. 41-43, 58-71).

Remiantis kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. kratos metu iš kaltinamojo R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos, adresu - (duomenys neskelbtini), rasta, apimta ir apžiūrėta - papuošalų dėžutė ir joje buvę papuošalai - rusvos spalvos, apvalus metalo žiedas, kurio viduje matosi įbrėžimai, aplink visą išorinę dalį išgraviruoti ornamentai, pilkos spalvos apyrankė – grandinėlė su užrašu „Italy“ ir įspaustu užrašu „925“, Sim kortelės dėklas, mobilaus ryšio telefonas "Samsung", mobilaus ryšio telefonas "LG", "Pildyk ID". Nustatyta, jog kratos metu A. S. nurodė, jog kratos atlikimo metu rastus ir išimtus papuošalus Kalėdų proga jai buvo padovanojęs vyras R. S. (t. 3, b. l. 50-53, 58-71).

Iš pakvitavimo matyti, kad daiktai – televizorius „Samsung“ – modelis – UE32EH4000W, televizoriaus naudojimo instrukcija, čekis, garantinis talonas, auksinis vestuvinis žiedas, išimtas iš lombardo, auksinis braižytas žiedas, išimtas ir R. S. ir A. S., stacionarus kompiuteris Nr. ACC-3 su klaviatūra – grąžinti nukentėjusiajai R. D. (t 3, b. l. 73).

VTMT Tauragės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G313/2016 (11) nurodyta, kad E. M. nustatytas sužalojimas poodinė kraujosruva dešiniajame žaste (t. 6, b. l. 33).

VTMT Tauragės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G314/2016 (11) nurodyta, kad D. M. padarytas sužalojimas – dešinės plaštakos III-jo piršto - delnakaulio sąnario patinimas ir kraujosruva (t. 7, b. l. 64).

Iš specialisto A. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimų protokolo nustatyta, jog specialistas paaiškino, kad E. M. kūne rasti sužalojimai – žaizdelės dešiniame žaste galėjo atsirasti kitam asmeniui stipriai suėmus (įsikibus) ir spaudžiant tą vietą ir taip su nagais nežymiai įbrėžti odos paviršių, aplink žaizdeles yra gelsvos spalvos kraujosruvos, kurios nurodo savaitės senumo sužalojimus, todėl jos galėjo būti padarytos ir 23 d. (2016 m. gruodžio 23 d.). Nustatyta, jog specialistas A. G. paaiškino ir tai, jog D. M. kūne rasti sužalojimai – dešinės plaštakos III -jo piršto delnakaulio sąnario patinimas ir apie jį neryški melsva gelsva poodinė kraujosruva - galėjo būti padaryti 23 d., ir sužalojimas galėjo gautis smūgiuojant dešine ranka į nukentėjusįjį arba suduodant į šią sritį kietu buku daiktu (t. 2, b. l. 53).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedu prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš VTMT Tauragės poskyrio paimti ir apžiūrėti nukentėjusiojo S. N. drabužiai – kojinės, sportinės kelnės, megztinis, marškinėliai, apatinės kelnaitės (t. 3, b. l. 26-29, 30-37).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad iš kaltinamojo V. J. paimti ir apžiūrėti juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, yra dėvėti bei purvini (t.2, b. l. 165-167, 168-171).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedu prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentele nustatyta, kad iš kaltinamojo D. M. paimti ir apžiūrėti juodos spalvos batai (t. 2, b. l. 180-181, 182-185).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad iš kaltinamojo E. M. paimti ir apžiūrėti juodos spalvos sportiniai bateliai – „Puma“ (t. 3, b.l. 14-15, 16-20).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, priedais prie reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš kaltinamojo E. M. paimti ir apžiūrėti sportiniai (apatiniai) baltos spalvos marškinėliai (t. 3, b.l.21-25).

Nustatyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-07 specialisto išvadoje Nr. 11-232 (17), 11-305 (17), 11-385 (17) nurodyta, kad ant nužudytojo S. N. striukės ir megztinio stačia apykakle „golfo“ rasta pavienių juodos spalvos tepalo mikrodalelių, kurios yra vienodos su kaltinamojo D. M. batų tepalu. Nustatyta, kad nužudytojo S. N. megztinio stačia apykakle „golfo“ rastos dvi pilkšvai juodos spalvos plastiko mikrodalelės, kurios yra vienodos su įtariamojo D. M. batų padų plastiku (t. 4, b. l 85-91).

Nustatyta, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 78/2017(01) nurodyta, kad ant D. M. dešinio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas S. N. DNR profilis su 99,99999999999996 procentų tikimybe. Nustatyta, jog ant lipnios juostos žmogaus kraujo nerasta, atlikus DNR tyrimą gautas D. M. DNR profilis, su99,9999999999994 tikimybe (t. 4, b. l . 99-112).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš kaltinamojo D. M. paimtas ir apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas "Nokia C2-05" su sim kortele "Pildyk" (t.2, b. l. 172-174, 175-179).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš kaltinamojo E. M. paimti mobilaus ryšio telefonai „Nokia X2“, „Nokia 1680C-2“, „Nokia C1-01“, „LG-T505“ (t. 3, b.l. 1-3, 4-13).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta iš D. M. išimtame mobilaus ryšio telefone "Nokia C2-05" ir iš E. M. išimtame mobilaus ryšio telefone „LG-T505“ buvusi informacija. Nustatyta, jog D. M. ie E. M. tarpusavyje bendravo 2016 m. gruodžio 23 d. (t. 3, b. l. 78-88).

Remiantis Tauragės apskrities VPK KP nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniais pranešimais dėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų nustatyta, jog iš telekomunikacijos tinklų pateiktos informacijos apie E. M., D. M., V. J., R. S. naudojamų mobilaus ryšio telefonų įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS žinutes, prisijungimo vietas bei atliktos jų analizės matyti, jog kaltinamieji tarpusavyje ir pakankamai intensyviai bendravo tiek prieš 2016 m. gruodžio 23 d., tiek 2016 m. gruodžio 23 d., kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, tiek po 2016 m. gruodžio 23 d. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. E. M. ir D. M. tarpusavyje bendravo 7 kartus, E. M. ir V. J. vien nuo 08.38 val. iki 12.04 val. tarpusavyje bendravo 6 kartus, po ko, pagal mobilaus ryšio priemonių jungimąsi prie operatorių bokštų, pastarieji galimai buvo kartu. 2016 m. gruodžio 22 d. E. M. ir D. M. tarpusavyje bendravo 14 kartų, E. M. ir V. J. – 15 kartų. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. E. M. nuo ryto iki 16.08 val. bendravo su visais trimis kaltinamaisiais, tiek su V. J., tiek su D. M., tiek ir su R. S.. 2016 m. gruodžio 24 d., pagal išklotinių analizę, kaltinamieji, būdami (duomenys neskelbtini) mieste, tarpusavyje bendravo po keletą kartų.

Remiantis tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog atlikus E. M. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, kaltinamojo E. M. kontaktas mobilaus ryšio priemonėmis su nukentėjusiuoju S. N. nustatytas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 21 d., 17. 01 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d., 17.39 val. Nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 21 d. – 2016 m. gruodžio 23 d. kaltinamasis E. M. nukentėjusiajam S. N. skambino dešimt kartų – 2016 m. gruodžio 21 d. - 17.01 val., 19.02 val., 19.28 val., 20.09 val., 20.16 val., 2016 m. gruodžio 22 d. – 03.40 val., 17.50 val., 2016 m. gruodžio 23 d. 17.26 val., 17.38 val., 17.39 val. Nustatyta, jog nukentėjusysis į E. M. skambučius atsiliepė tik 2016 m. gruodžio 23 d., 17. 26 val., pokalbis truko 267 sekundes.

Tarnybiniu pranešimu remiantis nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d., 14.30 val. nukentėjusysis S. N. skambino kaltinamajam E. M., pokalbis truko 175 sekundes. Nustatyta, jog po pokalbio su S. N. kaltinamasis E. M. bendravo su kaltinamaisiais D. M., R. S..

Tarnybiniais pranešimais remiantis nustatyta ir tai, jog 2016 m. gruodžio 23 d., 14.30 val. pokalbio, kai S. N. skambino E. M., metu E. M. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie Tele 2 operatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (celė 135B), 2016 m. gruodžio 23 d., 17. 26 val. pokalbio, kai S. N. skambino E. M., metu E. M. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie operatoriaus Tele 2 bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (celė 991C), kryptimi į (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 23 d., 17.38 val., 17.39 val., kai E. M. skambino S. N., E. M. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie operatoriaus Tele 2 bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad E. M. mobilaus ryšio telefonas prie (duomenys neskelbtini) miestelio bokšto jungėsi iki 2016 m. gruodžio 23 d., 19.52 val.

Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. kaltinamasis V. J. mobilaus ryšio telefonu E. M. skambino penkis kartus – 18.41 val. (pokalbis truko 32 sekundes) , 18.56 val. (pokalbis truko 28 sekundes), 19.05 val. (pokalbis truko 89 sekundes), 19.18 val. (pokalbis truko 146 sekundes), 19.31 val. (pokalbis truko 17 sekundžių). Nustatyta, jog visais atvejais V. J. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie operatoriaus Tele 2 bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atlikus D. M. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad D. M. dažnai bendravo su E. M.. Nustatyta, kad D. M. E. M. skambino 2016 m. gruodžio 23 d., 14.55 val. (t. 3, b. l. 126-175, 194-196).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, pokalbių suvestinių matyti, jog 2016 m. gruodžio 27 d. užfiksuotas kaltinamųjų E. M. ir R. S. tarpusavio bendravimas mobilaus ryšio priemonėmis. Nustatyta, jog minėti kaltinamieji kalbasi apie žiedą, kad jo svorį būtų galima nustatyti nuvykus į lombardą ir pasvėrus. Nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 27 d. užfiksuoti ir kaltinamųjų D. M. bei E. M. pokalbiai, kurių metu E. M. nurodo D. M. nieko nepasakoti, kad „gal kaip nors praslysim, jeigu tu (D. M.) čia nepradėsi sakyti“, kalbasi apie tai, ką pasakoja aplinkiniai apie nusikaltimą, įvykio vietą (t. 4, b. l. 22-30).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d. A. S. parodė, jog V. J. sustojus prie jo gyvenamojo namo, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), vartų, į namus buvo sunešti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai. Liudytojas parodė, jog kompiuteris ir televizorius buvo padėti namo garaže, maisto produktai buvo padėti namo virtuvėje. Nustatyta, jog liudytojas nurodė, kad daiktus į namą sunešė ir padėjo V. J. ir E. M. (t. 4, 192-197).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų prie parodymo patikrinimo vietoje protokolo - fotolentelių nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d. kaltinamasis R. S. vietą, kur buvo sudėti iš nukentėjusiojo S. N. pagrobti daiktai – parodė A. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog vietą, kur buvo padėtas pagrobtas televizorius, kaltinamasis R. S. parodė gyvenamojo namo kambaryje esančią spintelę (stalelį), vietą, kur buvo padėtas pagrobtas kompiuteris, parodė namo kambaryje esantį stalą. Nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė vietą - lombardą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini) , kur kartu su E. M. ir V. L. nuvežė pasverti du iš nukentėjusiojo pagrobtus auksinius žiedus. Nustatyta, jog kaltinamasis R. S. nurodė, kad žiedus į lombardą pasverti nunešė V. L.. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. nurodė ir vietą, kur vežė iš E. M. televizorių įsigijusį V. D. – (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 98-105).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų prie parodymo patikrinimo vietoje protokolo - fotolentelių nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d. kaltinamasis V. J. vietą, kur jo vairuojamu automobiliu atvežė ir išleido kaltinamuosius E. M. ir D. M., o po kiek laiko pasiėmė, nurodė – gyvenamąjį namą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini) ; vietą, kur laukė kaltinamųjų, nurodė – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie netoliese buvusios parduotuvės. Nustatyta, jog vietą, kur atvežė iš nukentėjusiojo S. N. pagrobtus daiktus, kaltinamasis V. J. nurodė – gyvenamąjį namą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 194-199).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2017 m. sausio 4 d. kaltinamasis E. M. vietą, kur juos su D. M. automobiliu atvežęs V. J. paleido, nurodė – gyvenamąjį namą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog parodymų patikrinimo metu kaltinamasis E. M. nurodė, jog, atvažiavus pas nukentėjusįjį jie visi trys, kartu su nukentėjusiuoju, vartojo alkoholį, po kurio laiko, gal už 20-30 minučių išėjo į lauką parūkyti, ir būdamas lauke, išgirdo iš namo sklindantį triukšmą. Grįžęs į namus, pamatė nukentėjusįjį gulintį ant grindų, veidu į grindis, kaltinamasis E. M. nurodė, jog matė, kaip D. M. vieną, du kartus spyrė koja nukentėjusiajam į šoną. Kaltinamasis E. M. nurodė, jog po to jie su D. M. iš nukentėjusiojo namų išnešė ir į V. J. automobilį sukrovė nukentėjusiajam priklausiusius daiktus – televizorių, kompiuterį, mobilaus ryšio telefoną, įvairius maisto produktus, kuriuos nuvežė į A. S. priklausantį gyvenamąjį namą – adresu (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno (t. 6, b. l. 156-158).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. kaltinamasis D. M. vietą, kur juos su E. M., automobiliu atvežęs V. J. paleido, nurodė – gyvenamąjį namą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog parodymų patikrinimo metu kaltinamasis D. M. nurodė vietą – grindis prie oranžinės sofos, kur pargriovė nukentėjusįjį, veidu į grindis, po ko, kojos keliu prispaudė nukentėjusįjį ir, suėmęs rankas, surišo nukentėjusįjį ant sofos rastu diržu. Kaltinamasis D. M. nurodė nukentėjusiajam sudavęs vieną smūgį į šoną kojos keliu, ir po to, kai surišo nukentėjusiojo rankas, jie su E. M. pradėjo ieškoti daiktų. D. M. nurodė, jog iš S. N. jie pagrobė – televizorių, kompiuterį, įvairius maisto produktus, kuriuos nuvežė pas A. S. – adresu (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 161-163).

Dėl plėšimo. Įrodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2016 gruodžio 23 d., apie 17.30 val., iš nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausančio namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas nukentėjusiesiems priklausantis turtas, kurio bendra vertė – 4606 Eur.

Kaltinimas 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., plėšimo būdu, veikiant bendrininkų grupe pagrobus nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtą nagrinėjamoje byloje pareikštas kaltinamiesiems E. M., D. M. ir V. J..

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d. iš nukentėjusiojo S. N. namų - (duomenys neskelbtini), pagrobus nukentėjusiesiems priklausantį turtą kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J. iš esmės pripažino. Byloje nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J. iš esmės analogiškai išdėstė faktines bylos kontekste reikšmingas įvykio aplinkybes, jog 2016 m. gruodžio 23 d., vakare, V. J. vairuojamu automobiliu „Audi“ atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, V. J. likus laukti automobilyje netoliese prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo tarpu kaltinamiesiems D. M. ir E. M. nuėjus į nukentėjusiojo namus, kartu su nukentėjusiuoju S. N. pastarojo namuose vartojant alkoholį, tarp kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiojo S. N. kilus tarpusavio konfliktui, to pasėkoje kaltinamajam D. M. prieš nukentėjusįjį S. N. pavartojus fizinį smurtą, kaltinamieji D. M. ir E. M. iš nukentėjusiojo namų išnešė nukentėjusiesiems priklausantį turtą - televizorių, stacionarų kompiuterį, papuošalus, maisto produktus ir kitus daiktus, kuriuos sukrovė į V. J. į namo kiemą atvairuotą automobilį ir išvažiavo, grįžus į (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą sukrovė A. S. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), po to, E. M. iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą pardavė.

Remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog 2016 m. gruodžio 24 d., t. y. sekančią dieną po nusikalstamos veikos padarymo, liudytojas V. D., kaltinamajam D. M. pasiūlius, iš kaltinamojo E. M. įsigijo stacionarų kompiuterį Nr. ACC - 3 ir televizorių „Samsung“, kuriuos nukentėjusioji R. D. atpažino kaip jai priklausančius daiktus, be to, pateikė vieno iš daiktų – televizoriaus nuosavybę patvirtinančius rašytinius įrodymus – televizoriaus „Samsung“ vartojimo instrukciją, čekį ir garantinį taloną. Byloje nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 25 d., taigi taip pat nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo, R. S. iš kaltinamojo E. M. įsigijo auksinį graviruotą žiedą, kurį nukentėjusioji R. D. taip pat atpažino kaip jai priklausantį daiktą. Byloje nustatyta ir tai, jog sekančią dieną po nusikalstamos veikos padarymo - 2016 m. gruodžio 24 d., V. L. kaltinamojo E. M. nurodymu lombarde užstatė kaltinamojo E. M. duotą auksinį žiedą, kurį nukentėjusioji R. D. taipogi atpažino kaip jai priklausantį žiedą.

Tokiu būdu, išdėstytų įrodymų visuma objektyviai pagrindžia, jog E. M. disponavo nukentėjusiajai R. D. priklausančiu turtu, 2016 m. gruodžio 23 d. pagrobtu iš nukentėjusiųjų S. N. ir R. D. namų - (duomenys neskelbtini) .

Vertinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtą, veikiant bendrininkų grupe, pagrobė kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J..

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam E. M. pareikšti kaltinimai sugalvojus nukentėjusiajam S. N. priklausančio turto pagrobimo planą, tai yra automobiliu nuvykus į nukentėjusiojo S. N. gyvenamąją vietą, nukentėjusiajam pasiūlius išgerti alkoholio ir tokiu būdu patekus į nukentėjusiojo gyvenamąsias patalpas, po ko nukentėjusįjį nugirdžius, surišus ir, apieškojus namą, pagrobti turtą, bei šiam nusikalstamam planui, veikai pasitelkus bendrininkus – kaltinamuosius D. M. ir V. J..

Neigdamas šiuos jam pareikštus kaltinimus, kaltinamasis E. M. nurodė turto pagrobimo plano nekūręs, bendrininkų - D. M. ir V. J. nusikalstamai veikai nesitelkęs ir jokių neteisėtų veiksmų kaltinamiesiems D. M. ir V. J. daryti nesiūlęs. Kaltinamasis E. M. paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 23 d., kaip ne kartą anksčiau, jam V. J. paprašius ir V. J. sutikus, V. J. vairuojamu automobiliu jie važiavo ne pas nukentėjusįjį, o į (duomenys neskelbtini) pas jo močiutę pasiimti pinigų, D. M. kartu važiuoti jis pasiūlęs tik tam, kad pastarajam pasiūlyti važiuoti kartu dirbti į užsienį ir tai kelionės metu aptarti, pas nukentėjusįjį užsukti jis pasiūlęs ne sugalvojus iš anksto, o jau pakeliui į (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam paskambinęs, nes jie su D. M. neturėję užkandos prie alkoholio, galiausiai turtą iš nukentėjusiojo pagrobę ne iš anksto susitarus, o spontaniškai, D. M. prieš nukentėjusįjį pavartojus fizinį smurtą. Bylos duomenų kontekste, išdėstyti kaltinamojo E. M. parodymai vertintini kritiškai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytai faktinių bylos aplinkybių visumai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. J., 2016 m. gruodžio 29 d., nedelsiant po to, kai buvo sulaikytas, pateikdamas paties rašytą prisipažinimą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, E. M. paprašius, važiuojant pas pastarojo močiutę į (duomenys neskelbtini), juos sustabdęs senukas, kurį jie pavežė iki namų. Parvežus senuką į namus, pastarasis pasiūlė E. M. išgerti ir jie pasiliko pas senuką, o jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžus iš (duomenys neskelbtini) , pasiėmė E. M. ir jie kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad prisipažinime V. J. nurodė, kad kitą dieną E. M. jam pasiūlė važiuoti apiplėšti, apvogti tą senuką. V. J. nurodė, jog E. M. sakė, kad „nugirdysim ir prašmonuosim hatą“, „gal pinigų rasim“, tada E. M. paskambino D. M., kurį jie pasiėmę ir atsivežę pas A. S., aptarė, kad nugirdys senuką, „duos į galvą“. Prisipažinime V. J. nurodė ir tai, kad 2016 m. gruodžio 23 d., atvažiavus į (duomenys neskelbtini), D. M. ir E. M. jis paleido prie nukentėjusiojo namo, o pats nuvažiavo prie netoliese nukentėjusiojo gyvenamojo namo esančios parduotuvės, kur pas nukentėjusįjį į namus nuėjusių kaltinamųjų D. M. ir E. M. laukė apie pusantros valandos (t. 5, b. l. 192-193).

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog kaltinamojo prisipažinimas negali būti laikomas savarankišku įrodymu baudžiamojoje byloje konstatuojant asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog analogiškas įvykio aplinkybes, jas detalizuodamas ir patikslindamas, V. J. išdėstė ir baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtų ikiteisminio tyrimo metu fiksuojant kaltinamojo parodymus atliktų procesinių veiksmų metu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. J. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jau pirminės apklausos metu 2016 m. gruodžio 30 d. nurodė, jog 2016 m. gruodžio 22 d. kartu su E. M. važiuojant pas pastarojo močiutę paimti pinigų, juos sustabdęs senukas, kurį jie parvežė į namus. Važiuojant E. M. su senuku susipažinę ir jie sutarę kartu išgerti, todėl E. M. ir senuką, tai yra nukentėjusįjį išlaipinęs prie nukentėjusiojo namų, pas E. M. močiutę jis išvažiavo vienas. Paėmus pinigus, grįžo atgal prie nukentėjusiojo namų ir, paėmus E. M., jie kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). V. J. nurodė, jog sekančią dieną jam paskambinęs E. M. ir paprašęs atvažiuoti pas A. S., kur jis (E. M.) tuo metu gyveno, pasiūlė jam apiplėšti, apvogti „tą senuką, kurį vakarykščiai pavežė“ ir pasakė, kad „surišim jį, apvogsim“. Pirminės apklausos metu V. J. nurodė, kad, jam sutikus, 2016 m. gruodžio 23 d., atvažiavus pas E. M., po to paėmus D. M., su kuriuo jau buvo susitaręs E. M., važiuojant pas nukentėjusįjį, E. M. su D. M. automobilyje tarėsi, jog „išgers „butelką“, suriš senuką ir „pažiūrės kambarius, gal bus ir pinigų, išneš televizorių“. E. M. sakė, kad senukas dabar gyvena vienas, nes jo žmona guli ligoninėje. Atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, E. M. ir D. M. išlipo iš automobilio ir su degtinės buteliu nuėjo pas nukentėjusįjį, o jis nuvažiavo prie netoliese esančios parduotuvės, nes nenorėjo tame dalyvauti. Nustatyta, jog jau pirminės apklausos metu V. J. nurodė ir tai, jog jie buvo susitarę, kad jis kaltinamuosius D. M. ir E. M. nuveš ir paleis prie nukentėjusiojo namų, o po to. E. M. paskambinus, juos pasiims (t. 5, 176- 177). Nustatyta, jog pirminės apklausos metu išdėstytas aplinkybes V. J. visiškai patvirtino ir nedelsiant po apklausos, tą pačią dieną - 2016 m. gruodžio 30 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 194-199). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog analogiškus savo esme parodymus kaltinamasis V. J. davė ir paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje. Nustatyta, kad papildomos V. J. kaip įtariamojo apklausos metu, atliktos 2017 m. birželio 9 d., V. J., patvirtindamas pirminės apklausos metu duotus parodymus, taip pat nurodė, jog, važiuojant pas E. M. močiutę į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų, jie pavežę juos sustabdžiusį nukentėjusįjį, su kuriuo E. M. važiuojant susipažinęs ir jie sutarę pas nukentėjusįjį kartu išgerti, todėl E. M. ir nukentėjusįjį paleidus prie pastarojo namų, jis pas E. M. močiutę nuvažiavo vienas. Paėmus pinigus, grįžo atgal prie nukentėjusiojo namų, paėmė E. M. ir jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog papildomos apklausos metu V. J. patikslino, jog jau grįžtant į (duomenys neskelbtini), E. M. jam pasakojo, kad nukentėjusysis gerai gyvena, minėjo, kad matė, jog pas nukentėjusįjį yra geras televizorius, kompiuteris, taip pat sakė, kad nukentėjusysis yra vienas, nes jo žmona yra ligoninėje, ir kad reikėtų tą senuką, tai yra nukentėjusįjį „apibombinti“, apiplėšti, gal pinigų pas jį bus“. V. J. taip pat patikslino, kad E. M. jau tuo metu klausė jo, ar jis pastarąjį nuveš, ir kad reikės pasiimti D., tai yra D. M.. V. J. papildomos apklausos metu patvirtino, jog sekančią dieną, ar po kelių dienų, paskambinęs ir paprašęs atvažiuoti pas A. S., E. M. jam pasakė, kad „sukalbėjo“ su D. M., kad „varysim pas tą senuką“. V. J. nurodė ir tai, kad E. M. sakė, kad paskambinus senukui ir jam pasiūlius išgerti „butelį“, taip su D. M. jie pateks pas senuką, išgers su senuku butelį, šis „nulūš“, ir tada jis su D. M. apiplėš senuko namus. E. M. taip pat sakė, kad pelną jie pasidalins po lygiai. Minėtos papildomos apklausos metu V. J. analogiškai kaip ir pirminės apklausos metu nurodė, kad su E. M. jie susitarė, kad jis juos su D. M. nuveš ir paliks pas nukentėjusįjį, o jis lauks jų prie parduotuvės, kol jie paskambins. Nustatyta, jog papildomos apklausos metu V. J. patikslino, kas pas nukentėjusįjį jie su E. M. susitarė vykti kitą dieną, nes tą dieną D. M. dirbo ir negalėjo važiuoti. Sekančią dieną, pirmiausia paėmus E. M., po to D. M., jo vairuojamu automobiliu jie išvažiavo. Važiuojant E. M. ir D. M. kalbėjo, kad nugirdys nukentėjusįjį ir tada išneš televizorių, kompiuterį ir „pašmonuos“, patikrins, gal ras pinigų. V. J. nurodė, jog E. M. tikėjosi, kad nukentėjusysis nuo degtinės greitai „nulūš“, nes kai pirmą kartą buvo pas nukentėjusįjį, šis nuo alaus greitai apgirto, tai nuo degtinės dar greičiau „nulūš“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtos papildomos apklausos metu V. J. patikslino, jog E. M. taip pat sakė, kad jei nukentėjusysis „nenulūš“, tai suriš jį su laidu, kurį ras namuose. Likus gal penkiems kilometrams iki nukentėjusiojo namų, E. M. paskambino nukentėjusiajam ir pasakė jam, kad „atvaro“ pas jį su draugu išgerti butelį. Po pokalbio su nukentėjusiuoju E. M. jiems su D. M. pasakė, kad susitarė su nukentėjusiuoju, jog pastarasis jį su draugu įsileis į namus išgerti. Atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, jis matė, kad namo vartai buvo ne visiškai atviri, bet praviri (t. 5, b. l. 180-182). Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. paskutinės ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamojo apklausos metu V. J., nurodęs, jog ankstesnių apklausų metu jis davė išsamius parodymus, kuriuos visiškai patvirtina, dar kartą nurodė, jog visą planą, kokį jis nurodė ankstesnėse apklausose, kaip apiplėš nukentėjusįjį, būnant A. S. namuose, jiems su D. M. išdėstė E. M.. Tuo pačiu minėtos apklausos metu V. J. patikslino, jog, paėmus D. M., pastarasis tikrai atrodė blaivus ir alkoholį gėrė tik važiuojant pas nukentėjusįjį, bet ir turėto butelio jie su E. M. neišgėrė, nenugertą nusinešė pas nukentėjusįjį (t. 5, b. l. 188-189). Galiausiai nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, visiškai patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, analogiškas įvykio aplinkybes kaltinamasis V. J. išdėstė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant išdėstytus, baudžiamojoje byloje užfiksuotus kaltinamojo V. J. parodymus, akivaizdu, kad viso baudžiamojo proceso metu, tiek pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, tiek paskesnio ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. J. nuosekliai ir visais atvejais be išimties identiškai nurodė, jog apiplėšti nukentėjusįjį S. N. jam pasiūlė E. M., kartu važiuoti D. M. pasiūlė ir su juo susitarė E. M., kaip apiplėš nukentėjusįjį – nugirdys, suriš ir, tada apieškojus namą, pagrobs turtą, pasiūlė E. M., kaip pateks į nukentėjusiojo namus – pasiūlys nukentėjusiajam išgerti, sugalvojo E. M. ir galiausiai, važiuojant pas nukentėjusįjį, nukentėjusiajam S. N. paskambino ir išgerti pasiūlė E. M.. Nustatyta, jog nuosekliai ir analogiškai viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis V. J. nurodė ir tai, kad jie su E. M. buvo susitarę, jog jis kaltinamuosius D. M. ir E. M. nuveš pas nukentėjusįjį, po ko, kol E. M. jam paskambins, pastarųjų palauks automobilyje, netoli nukentėjusiojo namų, o pas nukentėjusįjį į namus eis ir nukentėjusįjį apiplėš D. M. ir E. M..

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taipogi jau pirminės apklausos, atliktos 2016 m. gruodžio 28 d., tą pačią dieną, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d., jam paskambinęs E. M. paprašė, kad jis kartu vyktų link (duomenys neskelbtini) „išbombinti“ vieną namą. E. M. jam sakė, kad žino vieną senuką, kuris mėgsta išgerti ir šiuo metu yra vienas, nes jo žmona guli ligoninėje, tačiau jis E. M. pasiūlymo atsisakęs. Pirminės apklausos metu R. S. nurodė ir tai, jog 2016 m. gruodžio 24 d., Kūčių vakarą, jam paskambinęs E. M. paklausė jo, ar jis nenori pirkti televizoriaus, tuomet jis suprato, kad E. M. įvykdė savo planą ir apvogė namą. Kitą dieną, atvykęs pas A. S., kur tuo metu gyveno E. M., jis pas pastarąjį matė televizorių „Samsung“, stacionarų kompiuterį, du auksinius žiedus, kitokius papuošalus (t. 5, b. l. 68-69). Nustatyta, jog pirminės apklausos metu išdėstytas aplinkybes, jog A. S. namuose matė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, R. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 98-105). Byloje nustatyta, kad paskesnio ikiteisminio tyrimo metu, papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. birželio 19 d., metu kaltinamasis R. S. analogiškai nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, atvažiavus pas A. S., E. M. jam pasakęs, kad „yra reikalas“ ir paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) . R. S. nurodė, jog E. M. jam papasakojo, kad ketina apiplėšti senuką, gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš kurio grįžo. E. M. jam aiškino, kad pas senuką namuose jie kartu gėrė alkoholį ir jis matė, kad senukas gerai gyvena, turi vertingų daiktų, kompiuterį, plazminį televizorių, taip pat minėjo, kad senukas yra išgeriantis ir šiuo metu yra vienas, nes jo žmona guli ligoninėje. Nustatyta, jog papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis R. S. nurodė, kad E. M. jam sakė, kad nusiveš pas senuką butelį ir šis įsileis jį į namus, po to duos daugiau senukui išgerti ir, kai šis „nulūš“, apiplėš jį. E. M. taip pat sakė, jog už tai, kad nuveš, jis galės pasiimti kokį nors daiktą – televizorių ir pan. Jam nesutikus, E. M. sakė, kad susiras kažką kitą. Minėtos apklausos metu, kaltinamasis R. S. patikslino, jog apie tai, kad nukentėjusįjį suriš, E. M. jam nesakė (t. 5, b. l. 72-74). Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 15 d., pirminės 11.00-12.10 val. įtariamojo apklausos metu, patvirtindamas ankstesnius savo baudžiamojoje byloje duotus parodymus ir išdėstydamas analogiškas įvykio aplinkybes, kaltinamasis R. S. patikslino, jog, prašant jo nuvežti į (duomenys neskelbtini) apiplėšti nukentėjusįjį, prieš tai jį nugirdžius, E. M. minėjo, kad reikia pasiimti dar vieną žmogų, tačiau, kas bus trečias asmuo, nesakė (t. 5, b. l. 88-90). Byloje nustatyta ir tai, kad 2017 m. spalio 15 d., paskesnės 12.17-12.20 val. įtariamojo apklausos metu, kaltinamasis R. S. nurodė, jog laikosi savo duotų parodymų, ir neturi nieko daugiau papildyti ar pakeisti (t. 5, b. l. 95-96). Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tapačias kaip ir ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes kaltinamasis R. S. išdėstė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus kaltinamojo R. S. parodymus, akivaizdu, kad viso baudžiamojo proceso metu visais atvejais be išimties kaltinamasis R. S. identiškai ir analogiškai nurodė, kad nuvežti į (duomenys neskelbtini) „apibombinti“, tai yra apiplėšti nukentėjusįjį S. N., prieš tai jį nugirdžius, į nukentėjusiojo namus patekus, pasiūlius jam išgerti, jo prašė kaltinamasis E. M..

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tiesiogiai plėšimo nusikalstamoje veikoje dalyvavęs kaltinamasis D. M. jau ikiteisminio tyrimo pradžioje pirminės ikiteisminio tyrimo 2016 m. gruodžio 29 d. atliktos apklausos metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 23 d., vakare, mobilaus ryšio telefonu paskambinęs E. M. pasiūlė „jam važiuoti ieškoti pinigų, nes žino vieną senuką, kuris yra vienas, išgeriantis, jo žmonos nėra, todėl galima jį apvogti“. Jam su E. M. pasiūlymu sutikus, atvažiavo E. M. ir V. J. ir jie V. J. vairuojamu automobiliu išvažiavo. Važiuojant jie su E. M. kalbėjo apie ketinimą įvykdyti plėšimą, E. M. sakė, kad pažįsta žmogų, pas kurį važiuoja, kad kartu su juo yra gėręs ir šis jį įsileis, po to jie jį suriš ir tada apvogs namus. D. M. nurodė, jog šį jų pokalbį girdėjo ir automobilį vairavęs V. J., kuris pasakė, kad į namą neis, be to liepė neimti didelių daiktų. D. M. nurodė, jog atvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajoną, namo kieme lakstė palaidas šuo, kuris ant jų lojo, tačiau atėjęs namo šeimininkas, kuris pažinojo E. M., šunį patraukė ir jie įėjo į vidų (t. 7, b. l. 141-143). Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, šiuo atveju procesinį veiksmą, fiksuojant kaltinamojo aprodymus, atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjui kaltinamasis D. M. nurodė, kad turto pagrobimas buvo suplanuotas iš anksto, dėl turto pagrobimo jie tarėsi su E. M., kuris nukentėjusįjį pažinojo, su E. M. buvo tartasi su nukentėjusiuoju kartu išgerti, o paskui „padaryti pas jį kratą“, nes E. M. tikėjosi, kad nukentėjusysis iš karto prisigers ir nueis miegoti. D. M. nurodė, jog mintis surišti nukentėjusįjį kilo važiuojant automobiliu (t. 8, b. l. 5-8). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog analogiškus savo esme parodymus kaltinamasis D. M. davė ir paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje. Nustatyta, kad papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. sausio 5 d., metu kaltinamasis D. M., patikslindamas pirminės apklausos metu duotus parodymus, nurodė, kad tą patį 2016 m. gruodžio 23 – iosios vakarą, būnant A. S. namuose, kartu su E. M. ir V. J. kalbant apie apiplėšimą, E. M. jiems sakė, kad pažįsta nukentėjusįjį, kad po kiemą laksto šuo, kad nukentėjusysis jį taip pat pažįsta ir įsileis, taip pat sakė, kad reikės nukentėjusįjį surišti ir „padaryti kratą“. Minėtos apklausos metu D. M. nurodė, jog E. M. sakė ir tai, kad nukentėjusysis yra vienas, nes jo žmona ligoninėje. D. M. nurodė, kad minėto pokalbio metu jie kalbėjo, kad, juos pas nukentėjusįjį nuvežęs V. J., jų su E. M. palauks automobilyje, toliau, o kai E. M. paskambins, jis „prilėks“. Papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis D. M. nurodė, jog, važiuojant automobiliu pas nukentėjusįjį, jie su E. M. taip pat kalbėjo, kad suriš nukentėjusįjį, nors su kuo suriš nekalbėjo, ir ieškos pinigų (t. 7, b. l. 145-148). Nustatyta, kad papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. rugpjūčio 23 d., metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tą dieną, kai vyko į (duomenys neskelbtini) , jį pasiėmę V. J. ir E. M. atvežė pas A. S. į namus, po ko, neprisimena, ar būnant A. S. namuose, ar važiuojant automobiliu, nes buvo labai girtas, E. M. jam pasakojo, kad „nugirdysime senuką ir jį apiplėšime“. Papildomos įtariamojo apklausos D. M. nurodė, kad jie susitarė, kad jis – D. M. su nukentėjusiuoju gers alkoholį ir jį prižiūrės, E. M. vaikščios po kambarius ir ieškos pinigų, o V. J. juos nuveš. D. M. nurodė, jog nukentėjusįjį pažinojo E. M. (t. 7, b. l. 151-152). 2017 m. rugsėjo 6 d. įtariamojo apklausos metu D. M. nurodė, kad laikosi savo ankstesnių duotų parodymų, kurie yra teisingi (t. 7, b. l. 158).

Vertinant išdėstytus kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus, akivaizdu, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje, dėstydamas nagrinėjamu atveju reikšmingas įvykio aplinkybes, kaltinamasis D. M. nuosekliai ir visais be išimties atvejais identiškai nurodė, jog apiplėšti nukentėjusįjį S. N. jam pasiūlė E. M.. Nuosekliai ir visais be išimties atvejais identiškai kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tai, kad nukentėjusįjį apiplėš, pirmiausia pastarąjį nugirdžius, o paskui jį surišus, taip pat nurodė E. M.. Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo D. M. parodymus akivaizdu ir tai, jog kaltinamasis detaliai ir ne kartą išdėstė ir nusikalstamo susitarimo esmę – jog jis su nukentėjusiuoju vartos alkoholį ir tuo pačiu prižiūrės nukentėjusįjį, kaltinamasis E. M. tuo metu vaikščios po namus ir ieškos pinigų, o pas nukentėjusįjį juos nuveš, kol jie bus nukentėjusįjį, automobilyje palauks, o paskui, E. M. paskambinus, juos iš nukentėjusiojo namų su daiktais paims kaltinamasis V. J..

Nagrinėjamoje byloje, išdėstytų bylos duomenų kontekste vertinant paskesnio baudžiamojo proceso metu duotus kaltinamojo D. M. parodymus, matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. M. kardinaliai priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį su kaltinamuoju E. M. nebuvo, kad važiuojant pas E. M. močiutę, jie pas nukentėjusįjį užsukę tik išgerti, nes E. M. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami. Akivaizdu, jog kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti parodymai, priešingai nei kaltinamųjų V. J. ir R. S., nėra ne tik nuoseklūs, bet ir akivaizdžiai prieštaringi bei paneigiantys vieni kitus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje užfiksuotus kaltinamojo D. M. parodymus vertinant kitų bylos duomenų visumos kontekste, akivaizdu, jog nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą nagrinėjamu atveju atitinka būtent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. M. duoti parodymai, kurie, kaip minėta, yra nuoseklūs ir analogiški viso ikiteisminio proceso metu. Kaltinamojo D. M. baudžiamojo proceso metu išdėstytus parodymus vertinant ir analizuojant visumoje su kaltinamųjų V. J. ir R. S. baudžiamojoje byloje duotais parodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo D. M. parodymai identiškai atitinka kaltinamųjų V. J. ir R. S. išdėstytas aplinkybes ir atitinka visa apimtimi, tiek dėstant reikšmingas nusikalstamos veikos – plėšimo padarymo, jos planavimo aplinkybes, nusikalstamo veikimo eigą pradinėje stadijoje, nusikalstamo susitarimo esmę, tiek nurodant bei apibrėžiant kaltinamojo E. M. veiksmus pradinėje nusikalstamos veikos stadijoje, planuojant nusikalstamą veiką siekiant pasisavinti nukentėjusiajam priklausantį turtą bei pasitelkiant nusikalstamai veikai bendrininkus - jog apiplėšti nukentėjusįjį sugalvojęs ir jiems pasiūlęs E. M., kuris sugalvojęs ir jiems nurodęs, kad pas nukentėjusįjį į namus pateks, pasiūlius pastarajam išgerti, kad patekus į namus, pirmiausia nukentėjusįjį nugirdys, o paskui surišus, pagrobs nukentėjusiojo turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kaip įrodymai konstatuojant nusikalstamos veikos plėšimo padarymo, planavimo aplinkybes, ir kaltinamojo E. M. veiksmus pradinėje nusikalstamos veikos stadijoje vertintini kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Atmetant kaltinamojo D. M. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus atkreiptinas dėmesys, jog pažymėtina tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo D. M. išdėstyti parodymai, jog jokio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, jog mintis užsukti pas nukentėjusįjį kilusi spontaniškai, važiuojant pas E. M. močiutę paimti pinigų, identiškai sutampa su kaltinamojo E. M. parodymais. Ši aplinkybė pagrįstai suponuoja, jog kaltinamojo D. M. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra įtakoti išorinės aplinkos ir tikslingai nukreipti E. M. naudinga linkme, siekiant padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vieni reikšmingiausių įrodomąja prasme įrodymų konstatuojant E. M. veiksmus planuojant nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimą ir pasitelkiant nusikalstamo veikimo bendrininkus yra tiesiogiai nusikalstame veikime dalyvavusių kaltinamųjų D. M. ir V. J. parodymai, bei kaltinamojo R. S. parodymai.

Tai, kad parodymai, kuriais remiantis konstatuojamos reikšmingos bylos aplinkybės ir vieno iš kaltinamųjų - E. M. kaltė, yra duoti taip pat kaltinamojo statusą turinčių asmenų, turinčių teisę pasirinkti duoti parodymus jų pasirinkta linkme ir apimtimi, kuriems pareikšti kaltinimai dargi tiesiogiai susiję su E. M. pareikštais kaltinimais, jų kaip įrodymų tinkamumo, patikimumo besąlygiškai neeliminuoja ir įrodomosios vertės nemenkina. Atvirkščiai, nagrinėjamojoje byloje konstatuotina, jog pagrindo nesiremti kaltinamųjų D. M., V. J. ir R. S. parodymais ar juos atmesti šiuo atveju nėra. Esminis minėtų kaltinamųjų parodymų nuoseklumas ir identiškas tapatumas įvardijant kaltinamojo E. M. veiksmus bei jų apimtį suponuoja juos vertinti kaip teisingus, tikrąsias įvykio aplinkybes įtvirtinančius parodymus, abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamųjų apklausos, kiti procesiniai veiksmai, fiksuojant kaltinamųjų parodymus, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, visais be išimties atvejais procesiniuose veiksmuose dalyvaujant kaltinamųjų teises ginantiems ir jų interesus užtikrinantiems gynėjams. Išdėstyta visuma pagrįstai suponuoja išdėstytus kaltinamųjų parodymus (kaltinamojo D. M. - ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų V. J. ir R. S. - viso baudžiamojo proceso metu) vertinti kaip įrodymų sampratą atitinkančius duomenis, patikimus ir tinkamus įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, tiek leistinumo, tiek teisėtumo aspektu. Duomenų, jog išdėstyti kaltinamųjų parodymai būtų paveikti išorinių faktorių ar veiksnių byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ar jų gynėjai būtų pareiškę pastabas dėl kaltinamųjų apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaltinamieji V. J. ir R. S. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus jie davė ir jiems žinomas aplinkybes įvardijo savarankiškai ir laisva valia.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų V. J. ir R. S. viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus vertinti kaip patikimus duomenis, turinčius įrodomosios reikšmės tiesai byloje nustatyti, objektyviai įgalina ir aplinkybė, jog būtent šie parodymai atitinka kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais remiantis konstatuotas reikšmingas bylos aplinkybes, jų visumą.

Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 21 d. – 23 d. nukentėjusiajam S. N. mobilaus ryšio telefonu net dešimt kartų skambino, ir 2016 m. gruodžio 23 d., tai yra būtent nusikalstamos veikos padarymo dieną, du kartus – 14.30 val. (kai nukentėjusysis pats paskambino E. M.) ir 17.26 val. tiesiogiai su nukentėjusiuoju bendravo tik kaltinamasis E. M.. Taigi vienintelis asmuo, 2016 m. gruodžio 23 d. tiesiogiai su nukentėjusiuoju bendravęs ir tiesiogiai su nukentėjusiuoju taręsis, jog su draugu atvažiuos išgerti, buvo kaltinamasis E. M.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog skambučių nukentėjusiajam skaičius pagrįstai leidžia teigti, jog iniciatyva bendrauti su nukentėjusiuoju ir pakankamai intensyvi buvo iš kaltinamojo E. M. pusės. Byloje nustatyta ir tai, jog vienintelis anksčiau tiesiogiai su nukentėjusiuoju kontaktavęs ir nukentėjusiojo gyvenimo aplinkybes – jog nukentėjusysis yra vienas, kad pastarojo žmona ligoninėje, ir gyvenimo aplinką – jog nukentėjusiojo namuose yra vertingų daiktų, kad kieme laksto šuo, žinojęs bei kitiems kaltinamiesiems nurodęs asmuo buvo būtent kaltinamasis E. M..

Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visuma vienareikšmiškai pagrindžia, jog nusikalstamų veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį ir nukentėjusiojo turtą, iniciatorius buvo kaltinamasis E. M..

Taigi, esant išdėstytų įrodymų visumai, byloje konstatuotina, jog nukentėjusiojo S. N. turto pagrobimo planą – automobiliu nuvykti į S. N. gyvenamąją vietą, nukentėjusiajam pasiūlius išgerti alkoholio, patekti į nukentėjusiojo namus, patekus į nukentėjusiojo namus, S. N. nugirdyti, po ko pastarąjį surišti ir, apieškojus namą, pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą - sugalvojo kaltinamasis E. M.. Išdėstytų įrodymų visuma objektyviai suponuoja išvadą, jog planui bendrininkus - kaltinamuosius D. M. ir V. J., pasitelkė taip pat kaltinamasis E. M.. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog kaltinamojo E. M. kaltė pareikšto kaltinimo apimtimi įrodyta.

Dėl plėšimą kvalifikuojančio požymio – įsibrovimas į patalpą

Teismų praktikoje įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Kvalifikuojant plėšimą reikšmės turi ne patekimo į patalpą būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz. į patalpą patenkama apgaule, o turtą pagrobia plėšimo būdu). Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus, patalpas patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2012, 2K-282/2013, 2K-472/2006, 2K-214/2010). Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2010, 2K-282/2013).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant išdėstytus kaltinamojo D. M., ikiteisminio tyrimo metu duotus, kaltinamųjų V. J. ir R. S., viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, akivaizdu, jog tikslas vykti pas nukentėjusįjį buvo nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimas. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog nusikalstamas tikslas pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas, visiems nusikalstamos veikos dalyviams – D. M., E. M. ir V. J., neabejotinai žinomas ir susiformavęs iš anksto.

Byloje nustatyta, jog E. M., pasiūlęs kaltinamiesiems apiplėšti nukentėjusįjį S. N., pastariesiems nurodė ir tai, jog į nukentėjusiojo namus jie pateks, kaip nurodė pats E. M. mėgstančiam išgerti nukentėjusiajam pasiūlius išgerti. Byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 21 d. - 23 d. E. M. nukentėjusiajam skambino dešimt kartų. Byloje remiantis kaltinamojo V. J. parodymais nustatyta, jog, važiuojant automobiliu pas nukentėjusįjį, esant netoli nukentėjusiojo namų, nukentėjusiajam paskambinęs E. M. pasakė pastarajam, kad su draugu užsuks pas jį į svečius išgerti, po ko, E. M. jiems su D. M. pasakė, kad susitarė su nukentėjusiuoju, kad pastarasis įsileis juos į namus išgerti. Byloje nustatyta, jog atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, D. M. ir E. M. nuėjo pas nukentėjusįjį į namus su degtinės buteliu. Galiausiai byloje nustatyta, jog kaltinamieji į nukentėjusiojo namus pateko be jokių kliūčių. Šiame kontekste paminėtini V. J. parodymai, jog, atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, kiemo vartus atidarė E. M., o nukentėjusysis išėjo jų pasitikti. Taigi, byloje pagrįstai konstatuotina, jog nukentėjusysis kaltinamuosius E. M. ir D. M. įsileido pats, tai yra laisva valia ir savo noru.

Išdėstytų aplinkybių visuma, įvykių eiga pagrįstai suponuoja, jog kaltinamieji E. M. ir D. M. į nukentėjusiajam priklausantį namą pateko, turėdami iš anksto susiformavusį ir konkrečiai apibrėžtą bei tarpusavyje aptartą tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą, kaltinamajam E. M. pasiūlius nukentėjusiajam išgerti, tai yra, teisiniu vertinimu – apgaule.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog turtas iš nukentėjusiojo S. N. buvo pagrobtas į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą patekus panaudojant apgaulę, tai yra į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą įsibraunant.

Dėl plėšimą kvalifikuojančio požymio – atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis

Byloje nustatyta, jog tiesiogiai nusikalstamoje veikoje dalyvavęs ir tiesiogiai prieš nukentėjusįjį nusikalstamus veiksmus atlikęs, kaltinamasis D. M. nuosekliai nurodė, jog būnant nukentėjusiojo namuose, kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, tarp jų su nukentėjusiuoju S. N. kilęs tarpusavio konfliktas, ko pasėkoje, jie susigrūmė, jis pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, po ko koja prispaudęs nukentėjusįjį iš už nugaros, diržu už nugaros surišo nukentėjusiojo rankas, ir, kadangi nukentėjusysis muistėsi, kojos keliu sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į šoną.

Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog ant D. M. dešinio bato rasti kraujo pėdsakai, su nustatytu S. N. DNR profiliu. Byloje nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas ir fizinis smurtas, suduodant nukentėjusiajam smūgius.

Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog turtas iš nukentėjusiojo S. N. buvo pagrotas atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, tai yra, pirmiausia nukentėjusįjį pargriaunant, po ko diržu surišant nukentėjusiojo rankas ir suduodant nukentėjusiajam smūgius.

Pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog kaltinamajam E. M. kaltinamiesiems D. M. ir V. J. pasiūlius apiplėšti nukentėjusįjį S. N., kaltinamajam E. M. kaltinamiesiems D. M. ir V. J. nurodžius, jog į nukentėjusiojo namus jie pateks pasiūlius nukentėjusiajam išgerti, po ko, kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, pastarąjį nugirdys, po to suriš, ir, tada apieškojus namus, pagrobs nukentėjusiajam priklausantį turtą, kaltinamiesiems D. M. ir V. J. su kaltinamojo E. M. pasiūlymu sutikus, kaltinamieji D. M., E. M. ir V. J. susitarė, jog kaltinamuosius D. M. ir E. M. prie nukentėjusiojo namų, kur juos paleis, nuveš kaltinamasis V. J., po ko pastarasis, kol kaltinamieji bus nukentėjusiojo namuose, lauks automobilyje netoliese prie nukentėjusiojo namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, po ko, E. M. paskambinus, atvažiuos prie nukentėjusiojo namų ir paims kaltinamuosius su pagrobtais nukentėjusiojo daiktais, o kaltinamieji D. M. ir E. M., E. M. pasiūlius išgerti pateks į nukentėjusiojo į namus, patekus į nukentėjusiojo namus, pastarąjį nugirdžius ir surišus, pagrobs nukentėjusiajam priklausantį turtą. Šiame kontekste paminėtini D. M., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jie su E. M. buvo aptarę ir tai, jog jis su nukentėjusiuoju vartos alkoholį ir jį prižiūrės, o kaltinamasis E. M. tuo tarpu vaikščios po nukentėjusiojo namus ir ieškos pinigų.

Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog susitarimas pagrobti nukentėjusiajam S. N. priklausantį buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas, visiems nusikalstamos veikos dalyviams – D. M., E. M. ir V. J., neabejotinai ne tik žinomas, bet ir išsamiai aptartas ir aptartas iš anksto.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantis turtas buvo pagrobtas kaltinamajam V. J. nuvežus kaltinamuosius D. M. ir E. M. prie nukentėjusiojo namų, kur juos paleidus, V. J. laukęs automobilyje prie netoli parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o kaltinamiesiems D. M. ir E. M. į nukentėjusiojo namus patekus, E. M. pasiūlius nukentėjusiajam išgerti, tai yra apgaule, būnant nukentėjusiojo namuose ir kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, prieš nukentėjusįjį vartojant fizinio pobūdžio veiksmus, pastarąjį pargriaunant, suduodant smūgius, po ko ir surišant, tai yra atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog kaltinamieji D. M., E. M. ir V. J. nusikalstamą sumanymą pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą realizavo ir realizavo veikiant bendrininkų grupe.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų D. M. ir E. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – plėšimą įrodyta visiškai. Kaltinamųjų D. M. ir E. M. veiksmai pagrobiant nukentėjusiesiems priklausantį turtą pagrįstai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip nustatyta, kaltinamieji D. M. ir E. M. realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos - plėšimo veikos požymius kaip vykdytojai.

Kaip minėta, bendrininkavimas yra bendra ir vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkai, neperžengdami susitarimo ribų, atsako už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas. Kiekvieno bendrininko veikos pobūdis ir laipsnis, o kartu ir vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje yra labai įvairūs. Įvertinus tai, Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos bendrininkais greta vykdytojo yra įvardijami ir nusikalstamos veikos organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo įrankius, priemones, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2k-27/2004, 2K-279/2011).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, vertinant kaltinamojo V. J. veiksmus, pagal išankstinį susitarimą nuvežus kaltinamuosius D. M. ir E. M. prie nukentėjusiojo namų, po ko, laukiant kaltinamųjų automobilyje netoliese nukentėjusiojo namų esančioje aikštelėje ir stebint aplinką, ir galiausiai paimant kaltinamuosius su iš nukentėjusiojo pagrobtais daiktais ir parvežant į (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog V. J. savo veiksmais, suteikiant nusikalstamai veikai priemonę - transporto priemonę, ja naudojantis nuvežant bendrininkus į nusikalstamos veikos vietą, bei, bendrininkams atliekant nusikalstamus veiksmus, stebint aplinką, po ko pastaruosius parvežant - neabejotinai sudarė sąlygas bendrininkų - kaltinamųjų D. M. ir E. M. nusikalstamiems veiksmams. Akivaizdu, jog būtent šių V. J. veiksmų visuma nulėmė tai, kad D. M. ir E. M. įgijo realią galimybę realizuoti plėšimo objektyviąją pusę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu ir tai, jog visų kaltinamųjų tarpusavyje suderinti veiksmai vienareikšmiškai turėjo priežastinį ryšį su bendromis veikos pasekmėmis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, jog aptarti kaltinamojo V. J. veiksmai pareiškiant kaltinimą nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojo. V. J. veiksmai traktuotini kaip nusikalstamos veikos padėjėjo ir kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį - 180 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje pareiškiant kaltinimą inkriminuota, jog nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo pagrobtas nukentėjusiajam atimant galimybę priešintis, ir be kitų veiksmų atliktų prieš nukentėjusįjį, inkriminuota, jog nukentėjusysis buvo surištas ir lipnia juosta. Bylos duomenimis remiantis iš tiesų nustatyta, jog ant nukentėjusiojo namuose, atliekant įvykio vietos apžiūrą, rastos lipnios juostos fragmentų rastas kaltinamojo D. M. DNR profilis. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia objektyviai teigti, jog nukentėjusysis buvo surištas ne tik diržu, bet ir lipnia juosta. Kaltinamasis D. M., pripažinęs, jog nukentėjusįjį buvo surišęs diržu, neigia nukentėjusįjį surišęs dar ir lipnia juosta. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Tokiu būdu, aplinkybė, jog nukentėjusysis, atimant pastarajam galimybę priešintis, buvo surištas ir lipnia, iš kaltinimo šalintina kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Kaltinamasis E. M., neigdamas jam pareikštus kaltinimus ir ginčydamas kaltinamųjų V. J. ir R. S. parodymus, nurodė, jog kaltinamieji V. J. ir R. S. tikslingai duoda jį kaltinančius parodymus. Kaltinamasis E. M. nurodė, jog kaltinamasis V. J. nurodo melagingas aplinkybes ir duoda melagingus parodymus prieš jį ir daro tai tikslingai, siekdamas jį padaryti nusikaltimo organizatoriumi ir tuo pačiu tikėdamasis išvengti griežtos bausmės, be to, V. J. yra įtakotas pareigūnų duoti būtent tokius parodymus prieš jį. Šie kaltinamojo E. M. argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais pagrįstais duomenims, ir maža to, paneigtini anksčiau išdėstytų objektyviai baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pažymėtina, jog V. J. kategoriškai paneigė nurodantis neteisingas aplinkybes ir kartu nurodė, jog priežasčių ir motyvų apkalbėti E. M. jis neturi. Netikėti šiais V. J. argumentais teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybių, pagrindžiančių V. J. esant suinteresuotą duoti būtent E. M. kaltinančius parodymus ir tokiu būdu jį apkalbant, byloje nėra.

Ginčydamas jam pareikštus kaltinimus ir kaltinamojo V. J. parodymus, kaltinamasis E. M. nurodė ir tai, jog būtent V. J. žinojo nukentėjusiojo gyvenimo aplinką, nes prieš tai kartu su juo buvo pas nukentėjusįjį. Šie kaltinamojo argumentai taip pat atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys bylos duomenų visumai. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. J. iki 2016 m. gruodžio 23 d., kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, buvo pas nukentėjusįjį namuose, žinojo ne tik jo gyvenimo aplinką, bet gyvenimo aplinkybes, nėra. Atvirkščiai, nustatytų ir anksčiau išdėstytų bylos aplinkybių visuma pagrindžia būtent E. M. žinojus, ir atkreiptina detaliai, nukentėjusiojo aplinką.

Kaltinamasis E. M. taip pat nurodė, jog melagingus parodymus byloje duoda ir kaltinamasis R. S., keršydamas jam už tai, kad jie su jo žmona palaikė artimus santykius. Pažymėtina, jog kaltinamasis R. S., patvirtinęs, jog žino apie jo žmonos ir kaltinamojo E. M. artimus santykius, kategoriškai nurodė, jog ši aplinkybė jo parodymų šioje baudžiamojoje byloje neįtakoja ir jokių priežasčių apkalbėti E. M. jis neturi. Aplinkybių, pagrindžiančių R. S. esant suinteresuotą duoti E. M. kaltinančius parodymus ir taip jį apkalbėti, byloje taip pat nėra.

Dėl nužudymo. Įrodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, o neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas, ir kai priežastinis ryšys yra objektyvus, kai būtent kaltinamojo padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių kilimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis objektyviais ir neginčytinais duomenimis – specialisto išvadomis Nr. M 132/2016(11) ir Nr. M 132/2017(11), minėtas išvadas pateikusio specialisto paaiškinimais, nustatyta, jog nukentėjusiojo S. N. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sumušimų, ko pasėkoje gavosi daugybiniai šonkaulių lūžimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, atsirado muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lūpose, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į išorinius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimą ir suspaudimą. Minėtais duomenimis remiantis byloje objektyviai nustatyta, jog konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti suduodant jam kietais bukais daiktais, kumščiu, koja apautu batu. Minėtais duomenimis remiantis nustatyta ir tai, jog nukentėjusiajam S. N. buvo suduota ne mažiau kaip 16 smūgių. Nustatyta, jog į galvos sritį ir veidą S. N. buvo suduota ne mažiau kaip 8 smūgiai, odos nubrozdinimai virš dešinio antakio ir tarp antakių bei kairiajame skruoste nukentėjusiajam galėjo gautis grumtynių metu parvertus pastarąjį kniūbsčią ir galvą spaudžiant į grindis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius galėjo gautis nuo smūgių į abiejų smilkinių ir viršugalvio sritis. Nustatyta, jog šonkaulių lūžiai nukentėjusiajam padaryti nemažiau 6 jėgų poveikyje, spiriant į krūtinės ląstą koja apautu batu, gulinčiam ant grindų, trypiant ar spaudžiant keliais. Galiausiai specialisto išvadose konstatuota, jog S. N. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos (ir pasisakyti, kad galvoje rasti sužalojimai neturėjo įtakos mirčiai nėra galimybės), šonkaulių lūžiai turėjo įtakos mirčiai. Vykstant kraujavimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į šoninius galvos smegenų skilvelius mirtis įvyksta trumpame laiko tarpe (t. 4, b. l. 71-73, b. l. 77-78).

Išdėstytas nustatytas faktines bylos aplinkybes, jų visetą vertinant aptarto nužudymo kaip nusikalstamos veikos teisinio reglamentavimo kontekste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir, atkreiptina, dėsningai, o ne atsitiktinai nulėmęs nukentėjusiojo S. N. mirtį yra smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį. Priežastinis ryšys tarp smurtinio pobūdžio, taigi nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį S. N., suduodant nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo S. N. mirties, nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. Būtent smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiojo S. N. mirties kilimą. Jokie kiti veiksniai, turėję reikšmės nukentėjusiojo mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Kaltinimas 2016 m. gruodžio 23 d. nukentėjusiajam S. N. sudavus daugybinius smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusįjį nužudžius nagrinėjamoje byloje pareikštas kaltinamiesiems E. M. ir D. M..

Kaltinamasis D. M. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nužudžius nukentėjusįjį S. N. pripažino visiškai. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog kaltinamasis D. M. iš esmės nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2016 m. gruodžio 23 d., atvykus į nukentėjusiojo S. N. namus, su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, tarp jų kilus tarpusavio konfliktui, jie su nukentėjusiuoju susigrūmė, jis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius rankomis, ko pasėkoje jie su nukentėjusiuoju nukrito ant grindų, po ko, kad nukentėjusysis nesimuistytų, diržu surišo pastarojo rankas, keliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į šoną ir paliko nukentėjusįjį gulintį ant grindų. Kaltinamasis D. M. nurodė, jog išeinant iš nukentėjusiojo namų, nukentėjusysis dar buvo gyvas.

Išdėstytus kaltinamojo D. M. parodymus ir įvardintas aplinkybes vertinant nustatytų faktinių bylos aplinkybių, konstatuojant nukentėjusiojo mirties priežastį, kontekste, nagrinėjamoje byloje darytina objektyvi ir pagrįsta išvada – nukentėjusiojo S. N. mirtį tiesiogiai sąlygojo 2016 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo D. M. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį, suduodant nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo D. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką – 2016 m. gruodžio 23 d. nužudžius nukentėjusįjį S. N., laikytina įrodyta.

Kaltinimas nužudžius nukentėjusįjį S. N. nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pareikštas ir E. M..

Kaltinamasis E. M. pareikštus kaltinimus sudavus smūgius nukentėjusiajam ir tokiu būdu nužudžius nukentėjusįjį S. N. kategoriškai ir nuosekliai neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir visa apimtimi.

Neigdamas jam pareikštus kaltinimus, kaltinamasis E. M. teigė, jog tarp nukentėjusiojo ir D. M. prasidėjus žodiniam konfliktui, jis pastaruosius nuramino ir tuomet išėjo į lauką parūkyti, o grįžus į namus, aptiko nukentėjusįjį jau gulintį ant grindų, matė, kaip D. M. vieną ar kelis kartus spyrė nukentėjusiajam, tačiau jis pastarajam liepė nustoti. Kaltinamasis E. M. nurodė, jog jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir, be kelių smūgių koja, iš esmės nematė, ir kaip D. M. mušė nukentėjusįjį, būdamas lauke jokio triukšmo ar bildesio negirdėjo. Išdėstyti kaltinamojo E. M. parodymai vertintini vienareikšmiškai kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą.

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Išdėstytos teismų praktikos kontekste pažymėtina, jog remiantis baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir duomenų visuma, nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d. į nukentėjusiajam S. N. priklausantį namą - (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą, įsibrovė kaltinamieji D. M. ir E. M.. Taigi, byloje akivaizdu ir neginčytina, jog nusikalstamos veikos - plėšimo padarymo metu nusikalstamos veikos padarymo vietoje - nukentėjusiajam S. N. priklausančiame name - (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 23 d. tiesiogiai buvo abu kaltinamieji. Tai, jog nukentėjusiajam priklausančiame name 2016 m. gruodžio 23 d. buvo neginčijo ir pats kaltinamasis E. M.. Kaltinamasis E. M. neginčijo ir to, jog kartu su kaltinamuoju D. M., būdami nukentėjusiojo namuose, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog nusikalstamų plėšimo veiksmų metu prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto pasėkoje 2016 m. gruodžio 23 d. jam priklausančiuose namuose nukentėjusysis buvo nužudytas. Tokiu būdu, esant išdėstytų aplinkybių visumai, jų apimčiai ir sekai, logiška teigti, jog kaltinamasis E. M. neabejotinai buvo ne tik nusikalstamos plėšimo veikos, joje tiesiogiai ir dalyvaudamas, aplinkoje, bet neabejotinai buvo ir nusikalstamos veikos – nukentėjusiojo gyvybės atėmimo – aplinkoje.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog vieni svariausių įrodymų šioje byloje laikytini kaltinamųjų parodymai. Kolegijos pozicija kaltinamųjų parodymų kaip įrodymų vertinimo aspektu ir šiuo atveju išlieka tapati. Iš bylos duomenų matyti, jog pareikšto kaltinimo - nužudymo kontekste iš esmės pagrindiniai ir lemiantys yra kaltinamojo D. M. parodymai. Tokią išvadą byloje pagrįstai suponuoja aplinkybė, jog D. M. yra vienintelis asmuo kartu su E. M. buvęs nusikalstamų veikų aplinkoje, todėl logiška, jog šio asmens paaiškinimai vertintini kaip pagrindinis domuo, kuriuo remiantis objektyviai gali būti konstatuojamos reikšmingos bylos aplinkybės ir tokiu būdu nustatoma tiesa byloje. Jokių kitų tiesioginių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti E. M. pareikšto kaltinimo kontekste reikšmingas aplinkybes, byloje nėra.

Taigi, konstatavus kaltinamojo E. M. buvimą nusikalstamos veikos – nužudymo aplinkoje, nustatant aktyvų ir tiesioginį E. M. veikimą nusikalstamos nužudymo veikos procese, analizuotini ir vertintini kaltinamojo D. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duoti parodymai. Šiame kontekste vėlgi pažymėtina, jog byloje anksčiau konstatuota, jog, kaip akivaizdžiai prieštaraujančius faktinių bylos aplinkybių visumai ir nukreiptus naudinga kaltinamajam E. M. linkme atmetant teisminio nagrinėjimo metu duotus D. M. parodymus, byloje kaip tinkami ir patikimi, turintys reikšmės įrodymai pripažinti kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad esminė teismo pozicija kaip įrodymus vertinant ir pripažįstant būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus D. M. parodymus ir šiuo atveju išlieka tapati, tačiau pareikšto kaltinimo kontekste ikiteisminio tyrimo metu D. M. duoti parodymai kaip įrodymai vertintini siauresne apimtimi.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje, pirminės ikiteisminio tyrimo 2016 m. gruodžio 29 d. atliktos apklausos metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad nukentėjusiojo namuose kartu su nukentėjusiuoju visiems trims vartojant alkoholį, pirmiausia E. M., po to jis ėję į tualetą, o nukentėjusysis, ko gero įtardamas, kad jie gali jį apvogti, juos lydėjęs. D. M. nurodė, jog tuo metu, kai į tualetą ėjęs jis, kažkuris iš jų, ar abu, pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, jis keliu iš už nugaros prispaudė nukentėjusįjį prie grindų ir pagriebęs diržą, kurį padavė E. M., surišo už nugaros nukentėjusiojo rankas, po ko, liepdamas nukentėjusiajam gulėti ir nesikelti, sakydamas, kad jis jiems nereikalingas ir kad jam nieko nebus, jis sudavė nukentėjusiajam vieną kartą keliu į šoną. Ar sudavė smūgius E. M., D. M. nurodė neprisimenantis. D. M. nurodė, jog surišus nukentėjusįjį, jie su E. M. pradėjo ieškoti daiktų, nukentėjusysis tuo metu gulėjo ant grindų. Pirminės apklausos metu kaltinamasis D. M. nurodė ir tai, kad neprimena kada, gal kai nerado pinigų, jis ir E. M. dar sudavė nukentėjusiajam (t. 7, b. l. 141-143). Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, taigi procesinį veiksmą atliekant ir parodymus fiksuojant ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis D. M. nurodė, kad, kai „buvo žmogaus užpuolimas“, E. M. buvo kartu su juo, patikslino, jog jie abu su E. M. parvertė nukentėjusįjį ant žemės, po ko jis keliu prispaudė nukentėjusįjį prie grindų, E. M. rado kelnių diržą, kuriuo jie surišo nukentėjusiojo rankas ir „ėjo daryti kratą“. Pažymėtina, jog minėtos procesinio veiksmo metu kaltinamasis D. M., pripažindamas sudavęs nukentėjusiajam kelis smūgius, nurodė stipriai nukentėjusiojo tikrai nesumušęs. Nustatyta, jog D. M. nurodė, jog jiems išeinant nukentėjusysis buvo sąmoningas, be to nurodė, jog E. M. dar pasakė, kad „reikėjo dar kojas surišti“ (t. 8, b. l. 5-8).

Remiantis išdėstytais kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais parodymais, byloje darytina išvada, jog kaltinamasis E. M. ne tik tiesiogiai buvo nukentėjusiojo gyvybės atėmimo aplinkoje, bet ir tiesiogiai, aktyviais veiksmais, suduodant nukentėjusiajam smūgius ir kartu su D. M. surišant nukentėjusiojo rankas, dalyvavo nukentėjusiojo gyvybės atėmimo procese.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. M. parodymų kaip įrodymų vertinimo procese paminėtina, kad jog paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodant kaltinamojo E. M. veiksmus prieš nukentėjusįjį, apibrėžiant kaltinamojo E. M. veiksmų apimtį, kaltinamasis D. M. nurodė kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo pradžioje.

Nustatyta, kad papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. sausio 5 d., metu kaltinamasis D. M. parodė, kad būnant nukentėjusiojo namuose ir visiems kartu vartojant alkoholį, jis ėjęs į tualetą, priekyje ėjęs nukentėjusysis, per vidurį E. M., kai, kažkuris pargriovė nukentėjusįjį, kas ir kaip, pargriovė nukentėjusįjį, nepamena, pamena tik, kad nukentėjusysis gulėjo ant pilvo veidu į grindis, tada jis, įrėmęs keliu į nugarą, prispaudė nukentėjusįjį prie grindų ir ant lovos rastu diržu surišo nukentėjusiajam už nugaros rankas, po ko, keliu sudavė nukentėjusiajam į šoną, nes pastarasis muistėsi ir nesileido surišamas, jis pastarajam dar pasakęs, kad „tylėk, nejudėk, kad jis jiems nereikalingas“. Kur tuo metu buvo E. M., D. M. nurodė nepamenantis. D. M. nurodė neprisimenantis ir to, ar E. M. padėjo surišti nukentėjusįjį (t. 7, b. l. 145-148). Nustatyta, jog analogiškas įvykio aplinkybes D. M. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje, atlikto 2017 m. sausio 6 d., metu (t. 7, b. l. 161-163). Papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. rugpjūčio 23 d., metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju, pastarojo namuose geriant alkoholį, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad E. M. vaikšto po namus. Nukentėjusysis supyko, atsistojo ir bandė suduoti jam galva, kuria pataikė jam į petį, po ko, jis sudavė nukentėjusiajam rankomis ir jie su nukentėjusiuoju susigrūmė. D. M. nurodė neprisimenantis, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, bet, kadangi buvo daug kraujo, tai mano, kad jis rankomis sudavė nukentėjusiajam. D. M. nurodė, jog parvirtus ant grindų, grumtynių metu, pamatęs ant lovos diržą, juo surišo nukentėjusiajam už nugaros pastarojo rankas. Kadangi nukentėjusysis muistėsi, jis keliu sudavė pastarajam į šoną. D. M. minėtos apklausos metu nurodė, jog tuo metu, kai jis grūmėsi su nukentėjusiuoju, E. M. šalia nebuvo, kur jis buvo, nežino (t. 7, b. l. 151-152). 2017 m. rugsėjo 6 d. įtariamojo apklausos protokolu remiantis nustatyta, jog minėtos apklausos metu, nurodydamas, kad laikosi savo ankstesnių duotų parodymų, kurie yra teisingi, D. M. parodė, kad vienu metu su E. M. nukentėjusiojo nemušė, ar E. E. M. mušė nukentėjusįjį jam nedalyvaujant, nežino, nematė (t. 7, b. l. 158). Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu D. M. nurodė, jog kaltinamasis E. M. smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nurodė, jog, kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, kaltinamojo E. M. nebuvo.

Vertinant išdėstytus baudžiamojo proceso eigoje duotus kaltinamojo D. M. parodymus, akivaizdu, jog kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje, pirminės apklausos ir teismo posėdžio, svarstant suėmimo skyrimo klausimą, metu duoti parodymai ir paskesni tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, apibrėžiant E. M. veiksmus prieš nukentėjusįjį, yra kardinaliai priešingi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodęs, jog E. M., kaip ir jis, sudavė smūgius nukentėjusiajam, kad jie kartu diržu surišo nukentėjusiojo rankas, taigi, patvirtindamas aktyvius E. M. fizinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį, paskesnio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu D. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus paneigė.

Nagrinėjamos bylos kontekste, kaltinamojo D. M. parodymų kaip įrodymų vertinimo procese, pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo asmens parodymai nelaikytini savarankiškais, tiesioginę įrodomąją reikšmę baudžiamojoje byloje turinčiais įrodymais. Tačiau tai besąlygiškai ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų kaltinamųjų parodymų kaip duomenų, turinčių įrodomosios reikšmės nustatant tiesą byloje, neeliminuoja. Ir būtent šios baudžiamosios bylos kontekste, vertinant kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos – nužudymo kontekste, būtent ikiteisminio tyrimo metu, ir akcentuotina - pirminiai kaltinamojo D. M. duoti parodymai vertintini kaip duomenys, turintys įrodomosios reikšmės byloje nustatant tiesą.

Tokią išvadą byloje pirmiausia suponuoja procesinių veiksmų, kurių metu ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo fiksuojami kaltinamojo D. M. parodymai, atitikimas įstatymo leidėjo baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems įrodymų teisėtumo reikalavimams. Nustatyta, jog tiek pirminė kaltinamojo D. M. apklausa, tiek juolab teismo posėdis, svarstant suėmimo skyrimo klausimą atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, kaltinamojo apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti procesiniuose veiksmuose tiesiogiai dalyvaujant kaltinamojo teises ginančiam ir jo interesus užtikrinančiam gynėjui. Taigi, kaltinamojo D. M. parodymų kaip įrodymų teisėtumas baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme nekelia abejonių.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog pirminė kaltinamojo D. M. apklausa atlikta 2016 m. gruodžio 29 d., tai yra sekančią dieną po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, teismo posėdis svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą vyko 2016 m. gruodžio 30 d., tai yra iš esmės irgi nedelsiant po sulaikymo. Tokiu būdu pagrįstai laikytina, jog būtent pirminiai nedelsiant po sulaikymo kaltinamojo duoti parodymai atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes, kai kaltinamasis dar nebuvo paveiktas išorinių veiksnių. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirminiai kaltinamojo D. M. parodymai nėra vienkartiniai, kaip nustatyta, analogiški parodymai, įvardijant E. M. veiksmus prieš nukentėjusįjį, užfiksuoti dviejų procesinių veiksmų metu – įtariamojo apklausos metu ir teismo posėdžio metu. Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu, svarstant kardomosios priemonės klausimą, kaltinamojo parodymai duoti procesinį veiksmą atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Laikytina, jog ši aplinkybė kaltinamojo parodymų vertinimo procese nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga, kaltinamojo parodymų kaip įrodymų patikimumui, jų įrodomajai reikšmei ir vertei vienareikšmiškai ir neabejotinai suteikianti didesnį svarumą. Galiausiai šiame kontekste pabrėžtina, jog teisminio nagrinėjimo metu, pagarsinus minėtus kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurie atkreiptina yra detaliausi ir tiksliausi dėstant nusikalstamos veikos – nužudymo aplinkybes ir, svarbiausia, įvardijant E. M. veiksmus, kaltinamasis D. M. juos patvirtino.

Vertinant kaltinamojo D. M. parodymus pareikšto kaltinimo – nužudymo kontekste, įvardijant kaltinamojo E. M. veiksmus, konstatuotina, jog paskesni ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo D. M. duoti parodymai, nurodant E. M. veiksmus prieš nukentėjusįjį, nukreipti vienareikšmiškai kaltinamajam E. M., siekiančiam išvengti atsakomybės, naudinga linkme. Nors byloje nenustatyta, ar kaltinamasis D. M. yra įtakotas išorinių veiksnių ir aplinkos, ar savo paties priimto apsisprendimo ir pasirinktos pozicijos, tačiau tai neeliminuoja kaltinamojo parodymus vertinti kritiškai kaip neabejotinai neteisingus. Be to, išvadą, kad minėti kaltinamojo D. M. parodymai tikslingai nukreipti naudinga kaltinamajam E. M. linkme, pagrįstai suponuoja akivaizdžiai nustatyta aplinkybė, jog, dėstant nusikalstamos veikos – nužudymo padarymo aplinkybes, tiek viso ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, visas kitas aplinkybes, išskyrus kaltinamojo E. M. veiksmus, kaltinamasis D. M. nurodė ne tik nuosekliai ir analogiškai, bet ir pakankamai detaliai, nustatyta, jog kaltinamojo parodymai keičiasi išimtinai tik ta apimtimi, kuri susijusi su kaltinamojo E. M. veiksmais prieš nukentėjusįjį, ir dargi keičiasi vis kategoriškesne linkme, pirmos papildomos 2017 m. sausio 5 d. įtariamojo apklausos metu nurodęs, jog neprisimena, kur tuo metu, kai jis mušė nukentėjusįjį, buvo E. M., vėlesnių įtariamojo apklausų metu ir teisminio nagrinėjimo metu D. M. jau nurodė, jog tuo metu, kai jis prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą, E. M. šalia nebuvo. Šios aplinkybės išdėstytus kaltinamojo D. M. parodymus pagrįstai leidžia vertinti kritiškai kaip siekimą padėti E. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir todėl atmestini.

Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad kaltinamasis siektų apkalbėti E. M., nenustatyta. Taigi nesiremti pirminiais kaltinamojo D. M. parodymais, nurodant kaltinamojo E. M. veiksmus prieš nukentėjusįjį, nėra pagrindo ir šiuo aspektu.

Byloje nustatyta, jog neigdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, kaltinamasis D. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pirminės apklausos metu jis dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, kadangi jis pusė metų iki įvykio ir po jo kiekvieną dieną vartojo alkoholį. Tokie kaltinamojo parodymai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, pirminė kaltinamojo apklausa (kaip ir visos kitos) atlikta joje dalyvaujant kaltinamojo gynėjui, taigi, visiškai nelogiška, kad procesiniame veiksme, juolab turint omeny pareikšto kaltinimo sunkumą, dalyvaujant kaltinamo asmens teises ir interesus užtikrinančiam gynėjui, kaltinamasis būtų apklausiamas būdamas neblaivus. Visiškai nelogiška, jog esant tokiai kaltinamo asmens būklei, procesinį veiksmą atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Šiame kontekste pažymėtina, jog apklausos protokole jokios pastabos dėl veiksmų netinkamumo ar kitokio pobūdžio pastabos neužfiksuotos, darytina išvada, kad jokių pastabų nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas apklausos metu neišreiškė. Galiausiai byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. M., kaip pats nurodė, buvo sulaikytas darbo vietoje. Ši aplinkybė taip pat vienareikšmiškai eliminuoja tikimybę, jog kaltinamasis 2016 m. gruodžio 29 d. sulaikymo metu ir nedelsiant po sulaikymo atliktos įtariamojo apklausos metu buvo neblaivus.

Ginčydamas pirminius savo parodymus, kaltinamasis D. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jis prisiminė ir todėl negalėjo tiksliai jų nurodyti, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo visiškai girtas, nes, kaip minėjo anksčiau, alkoholį jis vartojo ne tik nusikaltimų padarymo dieną, bet ir pusė metų prieš tai. Šie kaltinamojo argumentai taip pat vertintini kritiškai. Pirmiausia pažymėtina, jog, kaip konstatuota, kaltinamojo parodymai, išskyrus nurodant E. M. veiksmus, yra nuoseklūs ir, atkreiptina, pakankamai detalūs, nurodant ne tik reikšmingas aplinkybes, bet ir jų eigą. Šiuo aspektu imtini domėn ir kaltinamojo V. J. parodymai, jog 2016 m. gruodžio 23 d. D. M., pastarąjį paėmus iš namų, nebuvo neblaivus, alkoholį kartu su E. M. jie vartojo tik važiuojant automobiliu pas nukentėjusįjį. Galiausiai kaltinamojo argumentus, jog jis pusė metų kiekvieną dieną vartojo alkoholį ir tai įtakojo jo atmintį, logiškai paneigia faktas, jog kaltinamasis buvo saistomas darbiniais santykiais, ir pats patvirtino, jog į darbą jis neblaivus neidavo.

Tokiu būdu, išdėstyta įrodymų visuma pagrįstai suponuoja, konstatuojant reikšmingas nusikalstamos veikos – nužudymo aplinkybes, susijusias su kaltinamojo E. M. veiksmais prieš nukentėjusįjį, kaip įrodymus vertinti pirminius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. M. duotus parodymus, būtent pirminius kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus traktuojant kaip įrodymų sampratą atitinkančius duomenis, patikimus ir tinkamus įrodymus tiek leistinumo, tiek teisėtumo aspektu.

Tokiu būdu byloje konstatuotina, jog smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį vartojo ir smūgius nukentėjusiajam sudavė abu kaltinamieji, tiek kaltinamasis D. M., tiek ir kaltinamasis E. M..

E. M., neigdamas jam pareikštus kaltinimus, neigė ne tik pats sudavęs smūgius nukentėjusiajam, bet iš esmės, be kelių smūgių koja, nematęs ir D. M. veiksmų prieš nukentėjusįjį, nes, kaip teigė, tuo metu buvo išėjęs į lauką parūkyti ir jokio triukšmo ar bildesio negirdėjo. Tokie kaltinamojo argumentai traktuotini kaip visiškai nelogiški ir atmestini.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 16 smūgių, smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, suduoti rankomis ir kojomis, ko pasėkoje nukentėjusiajam padaryti daugybiniai šonkaulių lūžimai, galvos smegenų pabrinkimas ir suspaudimas. Šių objektyviai ir neginčytinai nustatytų duomenų visuma – fizinio smurto mastas ir apimtis ir to pasėkoje padarytų sužalojimų mastas ir apimtis, logiškai pagrindžia, jog būdamas gyvybės atėmimo aplinkoje, netgi plačiąja prasme (būdamas ne tiesiogiai kambaryje, o lauke), E. M. negalėjo negirdėti tokio mąsto fizinio smurto panaudojimo. Tokiu būdu minėti kaltinamojo E. M. argumentai paneigtini.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog tai, kad smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ne vienas, o keli asmenys, šiuo atveju kaltinamieji D. M. ir E. M., logiškai pagrindžia faktinės nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės – fizinio smurto panaudojimo mastas, kurį apibrėžia suduotų smūgių skaičius – remiantis specialisto išvada nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 16 smūgių, fizinio smurto panaudojimo pobūdis – daugybinių smūgių sudavimas kietais bukais daiktais, kumščiu, spiriant koja apautu batu, gulinčiam ant grindų, trypiant ar spaudžiant keliais, spaudžiant galvą į grindis, kūno sužalojimų lokalizacija – smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę, padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir apimtis – padaryti daugybiniai šonkaulių lūžimai, galvos smegenų pabrinkimas ir suspaudimas, fizinio smurto intensyvumas – sužalojimai padaryti tuo pačiu metu ir logiška per pakankamai trumpą laiką. Taigi faktinių bylos aplinkybių visuma - fizinio smurto mastas tiek laiko, tiek erdvės, tiek padarytų sužalojimų apimties prasme, objektyviai pagrindžia bendrus kelių asmenų (o ne vieno asmens) smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Nagrinėjamoje byloje bendrus kelių asmenų veiksmus prieš nukentėjusįjį logiškai pagrindžia ir objektyviai byloje nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo surištas – vertinant šį veiksmą, visiškai nelogiška, jog surišti besimuistantį, surišimo aktyviai siekiantį išvengti nukentėjusįjį, fizine prasme užtektų vieno asmens pastangų. Taiig, byloje konstatuotina, jog smurtą prieš nukentėjusįjį kryptingai vartojo abu kaltinamieji.

Pažymėtina, kad nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-303/2012, Nr. 2K-68-942/2016). Apie kaltininko (-ų) tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, pagal formuojamą teismų praktiką, susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų visumos matyti, kad išankstinis ir esminis susitarimas tarp kaltinamųjų buvo nukreiptas užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, prieš tai jį nugirdžius ir surišus. Nustatyta, kad smurtas, išeinant iš susitarimo ribų, prieš nukentėjusįjį taip pat buvo vartojamas siekiant turtinės naudos. Tokiu būdu akivaizdu, kad išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo nužudyti nukentėjusįjį tarp kaltinamųjų E. M. ir D. M. nebuvo, jis kilo staiga ir spontaniškai. Faktinių nustatytų bylos aplinkybių visuma suponuoja, kad kaltinamųjų E. M. ir D. M. kaip nusikaltimo bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, tai yra rodant pritarimą vienas kito veiksmams, pritariant kito asmens smurtavimui, taip prisidedant prie smurtinių veiksmų, kaltinamųjų susitarimas pasireiškė suderintu elgesiu, suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas. Kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties kontekste logiška, jog nė vienas iš kaltinamųjų nesustabdė vienas kito nusikalstamo elgesio, ir ši aplinkybė taip pat pagrindžia bendrą kaltinamųjų veikimą. Nors šioje byloje nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų sudavė nukentėjusiojo mirtį lėmusius smūgius, nenustatyta ir kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusįjį apimtis, tačiau tai kaltinamųjų kaltės jokiu būdu neeliminuoja, ir jokios reikšmės veiksmų ir padarytos veikos kvalifikavimui neturi.

Vertinant išdėstytą duomenų visumą, tai yra esant nustatytam tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties, esant konstatuotiems bendriems kelių asmenų veiksmams prieš nukentėjusįjį ir esant konstatuotai aplinkybei, jog gyvybės atėmimo aplinkoje tiesiogiai buvo ir gyvybės atėmimo procese tiesiogiai dalyvavo kaltinamieji D. M. ir E. M., nagrinėjamoje byloje darytina objektyvi išvada, jog kaltinamieji E. M. ir D. M. bendrininkavo nužudant nukentėjusįjį ir abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nužudymo vykdytojų, nes kiekvienas kaltinamasis atliko objektyviesiems nužudymo požymiams priskiriamus veiksmus. Kaltinamųjų veiksmai traktuotini kaip padaryti veikiant bendrininkų grupe.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva ir krūtinė yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į šias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.).

Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirminis kaltinamųjų susitarimas ir šį susitarimą realizuojant atlikti kaltinamųjų veiksmai pirmiausia buvo nukreipti užvaldyti nukentėjusiojo turtą, nusikalstamų veiksmų tikslas buvo nukentėjusiojo turtas, o ne pastarojo gyvybės atėmimas. Akivaizdu, kad šioje nagrinėjamoje byloje tikslo nužudyti nukentėjusįjį kaltinamieji D. M. ir E. M. neturėjo. Tačiau konstatuotina, jog suduodami smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą ir krūtinę, taigi suduodami daugybinius smūgius į gyvybei svarbiausias ir labiausiai pažeidžiamas žmogaus kūno dalis, nors ir neturėjo tikslo nužudyti, tačiau reikšmingų psichinio išsivystymo sutrikimų neturintys kaltinamieji D. M. ir E. M. vienareikšmiškai suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti (Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų netiesioginę tyčia objektyviai pagrindžia kaltinamųjų veiksmai po įvykio, kai matydami sužalotą, kraujuje gulintį nukentėjusįjį, paliko nukentėjusįjį įvykio vietoje ir neužrakinę namų, pasišalino iš nukentėjusiojo namų, nors suprato, jog nukentėjusysis dar gyvas, tačiau jam medicinos pagalbos nesuteikė, tai yra tokiu būdu buvo abejingi padariniams.

Dėl nužudymo kvalifikuojančio požymio – savanaudiškos paskatos

Pagal teismų praktiką savanaudiškos paskatos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą konstatuojamos tada, kai kitas žmogus nužudomas, siekiant iš to gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialių išlaidų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Savanaudiškos paskatos išreiškia nužudymo motyvą, t. y. vieną iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Nužudymas pripažįstamas padarytu dėl savanaudiškų paskatų tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2014, 2K-94/2014, 2K-196/2011). Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuoti šį požymį, todėl kiti turtinio pobūdžio motyvai šio požymio nesudaro (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2014).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kaltinamųjų tikslas tikslingai buvo nukreiptas užvaldyti nukentėjusiojo turtą ir šis tikslas buvo susiformavęs ir aiškiai apibrėžtas dar iki fiznio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog būtent nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimas, tikslas gauti turtinės naudos buvo pagrindinė atvykimo pas nukentėjusįjį priežastis ir motyvas. Byloje nustatyta ir tai, jog kaltinamieji plėšimo būdu užvaldę turtą juo realiai ir disponavo.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų D. M. ir E. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip ideali sutaptis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo

Kaip minėta, kaltinamasis R. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų 2016 m. gruodžio 24 d. jis iš E. M. už 80 Eur įsigijo auksinį žiedą, kuris buvo vogtas, ir kurį Kalėdų proga padovanojo žmonai.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nusikalstamus R. S. veiksmus objektyviai patvirtina liudytojos žmonos A. S. parodymai, iš dalies liudytojo V. L. parodymai bei rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys – kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kuriais remiantis nustatyta, jog kratos metu iš R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos išimtas auksinis žiedas, kurį nukentėjusioji R. D. atpažino kaip jai priklausantį, 2016 m. gruodžio 23 d. iš jos namų pagrobtą papuošalą.

Laikytina, jog kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje įrodyta. Kaltinamojo R. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamųjų D. M. ir E. M. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika - plėšimas, traktuotina kaip sunkus nusikaltimas, tuo tarpu nusikalstama veika - nužudymas priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų veiksmai nukreipti pagrobti svetimą turtą buvo iš anksto susiformavę, aiškiai aptarti ir apibrėžti, taigi kaltinamieji šiuo atveju veikė esant išankstinei ir kryptingai susiformavusiai tyčiai. Kaltinamųjų veiksmai nužudant nukentėjusįjį, nors ir kilę spontaniškai, padaryti esant netiesioginei tyčiai. Kaltinamųjų D. M. ir E. M. nusikalstami veiksmai įtakoti žemų, savanaudiškų paskatų, siekiant gauti turtinės naudos, ko pasėkoje sukeltos negrįžtamos pasekmės.

Kaltinamųjų D. M. ir E. M. veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo ne tik akivaizdaus smurtinio pobūdžio, prieš nukentėjusįjį pavartotas smurtas buvo ir pakankamai intensyvus, esant akivaizdžiam kaltinamųjų tiek fiziniam, tiek kiekybiniam pranašumui, prieš pastarąjį ne tik vartojant fizinio smurtinio veiksmus, bet dar ir surišus, tokiu būdu atimant bet kokias galimybes nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai tikslingai ir apgalvotai buvo nukreipti prieš svarbiausias įstatymu saugomas, prigimtines vertybes – asmens gyvybę, sveikatą, asmens teisę į nuosavybę.

Kaltinamieji D. M. ir E. M. nusikalstamas veikas padarė veikiant bendrininkų grupe, ir ši aplinkybė vienareikšmiškai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų D. M. ir E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintina ir tai, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamus kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį, sukeliant sunkiausias pasekmes (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Galiausiai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamųjų D. M. ir E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė recidyvistais, kadangi kaltinamųjų teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę.

Kaltinamasis D. M. teisminio nagrinėjimo metu kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino tik jam inkriminuojama nusikalstamų veiksmų apimtimi, tai yra pripažindamas savo nusikalstamus veiksmus, visų reikšmingų šios bylos kontekste nusikalstamų veikų aplinkybių neįvardijo. Taigi traktuoti, kad kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas, jam inkriminuojamas veikas, nėra pagrindo. Tokiu būdu kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nėra ir kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nustatyta, kad kaltinamojo E. M. nusikalstamų veiksmų apimtis, lyginant su kitų kaltinamųjų, buvo didžiausia, būtent E. M. nusikalstami veiksmai, suplanuojant nusikalstamą plėšimo veiką, pasitelkiant bendrininkus, buvo pirminiai ir esminiai, iš esmės nulėmę ne tik pirminius plėšimo, bet ir paskesnius nors ir spontaniškai kilusius nusikalstamus nužudymo veiksmus, ko pasėkoje sukelti negrįžtami padariniai - asmens mirtis. Kaltinamasis E. M. anksčiau yra teistas dvylika kartų. Teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę. Pažymėtina, jog kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas E. M. ne tik neprisipažino, bet ir pakankamai aktyviai siekė, jog kaltais dėl jo veiksmų būtų pripažinti kiti kaltinamieji.

Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai suponuoja E. M. asmenybę vertinti vienareikšmiškai kaip piktybiškai įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią, nusikalsti linkusią asmenybę. Akivaizdu ir tai, jog nusikalstamas kaltinamojo E. M. gyvenimo būdas ir nusikalstami įgūdžiai progresuoja neigiama linkme ir neabejotinai kelia realų pavojų visuomenei.

Kaltinamasis D. M. anksčiau yra teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš šeimos narį. Teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę. Šios aplinkybės, padarytų nusikalstamų veikų kontekste, objektyviai suponuoja D. M. taip pat vertinti kaip įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę, kurios nusikalstami įgūdžiai taip pat progresuoja ir nusikalstamos veikos, baudžiamosios atsakomybės prasme, vienareikšmiai sunkėja. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamojo D. M. nusikalstamų veiksmų apimtis, bent jau pradinėje nusikalstamo proceso stadijoje, akivaizdžiai buvo mažesnė nei kaltinamojo E. M. ir vienareikšmiškai ne lemianti. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis D. M. nors visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir neįvardijo, tačiau kaltinamojo D. M. baudžiamojo proceso eigoje išdėstyti parodymai neabejotinai padėjo, ir nemenka dalimi, nustatyti tiesą byloje.

Išdėstytų aplinkybių visuma, kaltinamiesiems E. M. ir D. M. vienareikšmiškai suponuoja griežčiausios baudžiamajame įstatyme už padarytų nusikalstamų veikų numatytų laisvės atėmimo bausmių skyrimą, juolab, kad už padarytą nusikalstamą veiką nužudant žmogų įstatyme ir numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį kiekvienam kaltinamajam, atsižvelgtina į tyčinį, smurtinį nusikalstamų veikų pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, į tai, jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, esant konstatuotoms net trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į fizinio smurto apimtį, į kiekvieno kaltinamojo nusikalstamų veiksmų apimtį, tyčios kryptingumą ir formą - vienu atveju esant iš anksto susiformavusiai ir apibrėžtai tyčiai, kitu atveju veikiant netiesiogine tyčia, kiekvieno kaltinamojo asmenybę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamiesiems E. M. ir D. M. skirtinos didesnės nei sankcijoje už padarytas veikas baudžiamajame įstatyme numatyti bausmių vidurkiai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog kaltinamajam E. M. skirti mažesnes bausmes nei pasiūlė valstybinė kaltintoja šioje byloje nėra pagrindo. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydžius kaltinamajam D. M. pažymėtina, jog išdėstytų aplinkybių visuma, akcentuojant kaltinamojo D. M. poziciją, jo parodymus, kurie akivaizdžiai padėjo nustatyti tiesą byloje ir tokiu būdu pasiekti teisingumą, pagrįstai suponuoja kaltinamajam D. M. mažesnės nei prašė valstybinė kaltintoja bausmės paskyrimą, ir juolab mažesnės nei kaltinamajam E. M. paskirta bausmė, nustatytas jos dydis.

Už atskiras padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems E. M. ir D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi byloje konstatuota ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. M. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė E. M. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Nustatyta, jog veika, už kurią E. M. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu yra apysunkis nusikaltimas. Taigi šiuo atveju padarytos veikos ir anksčiau padaryta veika akivaizdžiai skiriasi pagal pavojingumą, ir priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Šiuo nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatas.

Kaltinamojo V. J. padaryta nusikalstama veika - plėšimas yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip sunkus nusikaltimas. Nusikalstama veika padaryta esant išankstinei ir susiformavusiai tyčiai. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe su kaltinamaisiais E. M. ir D. M.. Tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupe pripažintina kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau kartu byloje pažymėtina, jog kaltinamojo V. J. nusikalstami veiksmai bendrininkų grupėje traktuotini kaip nusikalstamos veikos padėjėjo. Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Tai pripažintina V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimo aspektu vertinant V. J. parodymus, pažymėtina ir tai, jog būtent nuoseklūs V. J. parodymai viso baudžiamojo proceso eigoje ženklia dalimi padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje ir tokiu būdu įgyvendinti teisingumą.

Byloje nustatyta, jog padarytos žalos nukentėjusiajai, nors ir dalinai, kaltinamasis V. J. neatlygino, ir nesiekė to daryti. Tačiau ši aplinkybė negali besąlygiškai eliminuoti minėtos aplinkybės pripažinimą asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstamos veikos – plėšimo kontekste kaltinamojo V. J. nusikalstami veiksmai, lyginant su kaltinamųjų D. M. ir E. M. veiksmais, net ir turint omeny išankstinį kaltinamųjų susitarimą ir išankstinę tyčia užvaldyti svetimą turtą, buvo mažiausios apimties. Pagal išankstinį susitarimą kaltinamasis V. J., suteikdamas kaltinamiesiems transporto priemonę ir pats ją vairuodamas, tokiu būdu padėdamas padaryti sunkią nusikalstamą veiką, kaltinamuosius D. M. ir E. M. nuvežė iki nukentėjusiajam priklausančios gyvenamosios vietos, stebėjo aplinką, tačiau prieš nukentėjusįjį tiesiogiai jokių veiksmų, juolab panaudojant fizinį smurtą, neatliko. Pažymėtina, jog tokia kaltinamojo pozicija - tik nuvežti kaltinamuosius - buvo nuo pat pradžių.

Kaltinamasis V. J. anksčiau yra teistas, tačiau teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykę. Kaltinamasis V. J. dirba, taigi turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį (t. 9, b. l. 40-41). Nustatyta, jog V. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, atsakingai į savo darbą žiūrintis, gerai savo pareigas atliekantis, nekonfliktiškas, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (t. 9, b. l. 41). V. J. gyvena šeimoje su K. Š., su kuria veda bendrą ūkį ir kartu išlaiko nepilnametį K. Š. sūnų.

Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 75 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje išdėstytos nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog bausmės tikslai V. J. gali būti pasiekti kaltinamajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos dydį nustatant trejus metus, vykdymą atidedant (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1968 redakcija). Įvertinant bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas V. J. nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nustatant ir baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas – tęsti dirbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, V. J. paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 376,6 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos sumokėjimo terminą nustatant vienerius metus.

Kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis yra teistas, teistumai už anksčiau padarytas veikas nusikalstamas nėra išnykę. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis R. S. padarė būdamas recidyvistu. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, bausmės skyrimo kaltinamajam R. S. kontekste, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos - plėšimo padarymo, jos planavimo aplinkybes, kurios neabejotinai padėjo nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis E. M. apiplėšti nukentėjusįjį siūlė ir R. S., tačiau pastarasis, kaip nustatyta, su kaltinamojo E. M. pasiūlymu nesutiko, ir dalyvauti nusikalstamoje veikoje atsisakė. Tai suponuoja kaltinamojo R. S. asmenybę vertinti kaip siekiančią daryti teigiamas išvadas, laikytis įstatymo reikalavimų ir visuomenėje priimtinų normų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam R. S., kaip recidyvistui, skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant atsižvelgiant į prokurorės pasiūlytą bausmės dydį, kurio mažinti nėra pagrindo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam R. S. atidėtinas, laikant, jog bausmės tikslai R. S. bus pasiekti ir tokiu būdu suvaržant asmens laisvę. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nagrinėjamu atveju pagrįstai suponuoja ir tai, kad kaltinamasis R. S. dirba, taigi turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį, yra vedęs, turi ir išlaiko šeimą, kurioje auga nepilnamečiai vaikai (t. 9, b. l. 70-74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, R. S. paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 376,6 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos sumokėjimo terminą nustatant vienerius metus.

Dėl nukentėjusiosios R. D. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. D. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 3006 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji civilinį 3006 Eur ieškinį dėl turtinės žalos grindžia pagrotų daiktų, kurie negrąžinti, verte. Nukentėjusioji nurodė, jog 2016 m. gruodžio 23 d. iš jai priklausančių namų – (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta ir negrąžinta: du auksiniai vestuviniai žiedais, kurių bendra vertė – 800 Eur (vieno žiedo vertė 400 Eur), vienas auksinis graviruotas „R. S.“ žiedas, kurio vertė - 500 Eur, vienas auksinis auskaras su skaidriomis akutėmis, kurio vertė - 200 Eur, papuošalų komplektas – grandinėlė, sukta su aukso ir sidabro gijomis ant kaklo ir rankos, kurio vertė - 200 Eur, sidabrinis koljė ant kaklo, kurio vertė - 150 Eur, plona sidabrinė grandinėlė ant kaklo su pakabuku, kurio vertė -50 Eur, sidabriniai auskarai, kurių vertė - 30 Eur, sidabriniai lapelio formos su trimis akutėmis auskarai, kurių vertė - 50Eur, vyriška sidabrinė pinta grandinėlė su vandenio ženklo pakabuku, kurio vertė - 30 Eur, vyriškas auksinis žiedas, kurio vertė 600 Eur, sidabrinė pinta grandinėlė, kurio vertė 50 Eur, sidabrinė grandinėlė, kurios vertė 40 Eur, lagaminas 80 Eur, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, kurio vertė 300 Eur, įvairi smulki bižuterija, kurios vertė 30 Eur, 4 vnt. šaldytų ančių, kurių bendra vertė - 100 Eur (vienos anties vertė - 25 Eur), avienos 11 kg, kurios bendra vertė - 66 Eur (vieno kilogramo vertė - 6 Eur), vištienos 15 kg, kurios bendra vertė - 60 Eur (vieno kilogramo vertė - 4 Eur), 2 vnt. nemaltos kavos po 1 kg, kurios bendra vertė - 50 Eur (vieno kilogramo vertė - 25 Eur), 4 vnt. kavos „Lavaza“, kurių bendra vertė – 20 Eur (vieno pakelio vertė - 5 Eur)(t. 1, b. l. 116-117).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog draudimo bendrovė „ (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 31 d. nukentėjusiajai R. D. atlygino 2810 Eur (t. 9, b. l. 67-69). Draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ 2017 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodyme nėra nurodyta, kokiai - turtinei, ar neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai išmokama nurodyta 2810 Eur suma. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. birželio 19 d. draudimo kompanijai pateikdama pranešimą apie įvykį nukentėjusioji pinigine išraiška įvertino būtent patirtą žalą dėl pagrobtų daiktų. Esant tokioms aplinkybėms, draudimo kompanijos atlygintos žalos apimtimi - 2810 Eur, mažintinas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos. Nukentėjusiosios patirta turtinė žala – 196 Eur priteistina iš kaltinamųjų E. M., D. M. ir V. J. solidariai, kadangi nukentėjusiajai priklausantis turtas pagrobtas bendrais visų trijų kaltinamųjų veiksmais.

Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė ir 50 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią nukentėjusioji motyvuoja dėl vyro mirties patirtais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu skausmu, emociniu sukrėtimu, pablogėjusia sveikatos būkle, atsiradusia baime. Nukentėjusioji nurodė, jog ji neteko artimo, mylimo vyro, gyvenimo palydovo, su kuriuo kartu gyveno dešimt metų, neteko gyvenimo paramos, ir ne tik moraline prasme. Nukentėjusioji nurodė, jog S. N. jų šeimoje buvo pagrindinis asmuo, prižiūrėjęs visą ūkį, gyvulius, avis, kurias jie augino, ji pastarajam tik padėdavusi. Nukentėjusioji, grįsdama moralinę žalą, nurodė, jog jos vyras – nukentėjusysis S. N. buvo nužudytas per šventes, Kūčių vakarą, o per Kalėdas turėjo atvažiuoti pas ją į reabilitacijos ligoninę, kurioje ji gydėsi po atliktos klubo sąnario operacijos, ir per didžiausią metų šventę jie planavo būti kartu. Nukentėjusysis buvo nužudytas jų namuose, kuriuose ji ir dabar gyvena, nes neturi jokių galimybių ir negali pakeisti gyvenamosios vietos, nes gyvena ūkiškai, be to, tai yra jos namai, už kuriuos ji ir dabar moka paskolą. Po įvykio ji pradėjo bijoti vakarais būti namuose, pradėjo bijoti aplinkos, žmonių, anksčiau visuomet paveždavusi pakeleivius, dabar to nebedaro, ją kankina ne tik nemiga, bet ir vienatvės, beviltiškumo jausmas.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala ypač dideliu neigiamu poveikiu pasireiškia asmenims, labiausiai emociškai susijusiems su nužudytu asmeniu.

Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus - vyro mirties. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusioji R. D. su S. N. kartu gyveno dešimt metų. Nustatyta, jog R. D. su nukentėjusiuoju S. N. siejo artimas ir glaudus ryšys. Šią aplinkybę pagrindžia, jog būtent šio artimo ryšio pasėkoje buvo aptiktas nukentėjusiojo kūnas ir nustatytas nusikaltimo padarymo faktas (nukentėjusioji kelias dienas negalėjo sutartu laiku susiekti su S. N. ir paprašė brolio nuvykti į jos su S. N. amus). Nustatyta, jog nukentėjusioji neteko ne tik artimo, mylimo vyro ir gyvenimo palydovo, bet ir paramos, nes S. N. jų šeimoje buvo pagrindinis asmuo, prižiūrėjęs ūkį - gyvulius, avis. Logiška, jog po patirto streso dėl staigios ir juolab smurtinio pobūdžio vyro netekties pablogėjo nukentėjusiosios sveikata, ji vartojo vaistus nuo depresijos, logiška, jog tam tikra prasme pablogėjo ir nukentėjusiosios gyvenimo kokybė – atsirado vienatvės, beviltiškumo jausmas, atsirado aplinkos baimė, baime vakarais būti namuose. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog dėl smurtinio pobūdžio vyro netekties nukentėjusioji vienareikšmiškai patyrė dvasinį skausmą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog S. N. buvo nužudytas nukentėjusiosios namuose, kuriuose ji ir dabar gyvena, tai neabejotinai sustiprina emocinius išgyvenimus po nusikalstamos veikos ir praėjus laiko tarpui.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste, pažymėtina, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, bendrininkų grupe, esant akivaizdžiam kiekybiniam ir kokybiniam kaltinamųjų pranašumui - fizinį smurtą prieš vyresnio amžiaus nukentėjusįjį S. N. vartojo du jauno amžiaus kaltinamieji, eliminuojant galimybes nukentėjusiajam priešintis. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. Kaltinamųjų veiksmais sukeltos negrįžtamos pasekmės. Šiame kontekste pažymėtinas prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumas ir mastas, kaip nustatyta nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe galvą ir krūtinę.

Žalos atlyginimo kontekste vertinant turtinę kaltinamųjų padėtį, pažymėtina, jog kaltinamieji, yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, savarankiškas pajamas bei atitinkamą išsilavinimą turintys, reikšmingų fizinės sveikatos negalavimų neturintys asmenys. Tai suponuoja kaltinamuosius galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis (esant nepalankiai turtinei padėčiai) sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Žalos atlyginimo aspektu imtina domėn ir kaltinamųjų D. M. bei E. M. pozicija. Kaltinamasis D. M. jam pareikštų kaltinimų apimtimi savo kaltę pripažinęs, nurodė, kad gailisi padaręs šias sunkias pasekmes sukėlusias nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertintina labiau kaip deklaratyvaus pobūdžio, nukreipta ne nukentėjusiųjų atžvilgiu, siekiant nors tam tikra, kad ir moraline, prasme sušvelninti kilusius padarinius, bet atvirkščiai, siekiant sušvelninti savo padėtį. Kaltinamasis E. M. savo kaltės iš viso nepripažino, neigė ją visa apimtimi ir dėl savo veiksmų visiškai nesigailėjo.

Vertinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatuotina, jog nukentėjusioji dėl vyro – nukentėjusiojo S. N. mirties neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R. D. naudai tenkintinas iš dalies. Teismų praktikoje, žuvus sutuoktiniui, priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, pagal konkrečios bylos aplinkybes, ši suma yra iki 30 000 (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, 2K-282/2014, 2K-641/2012). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, akivaizdu, jog nukentėjusiosios įvardintas 50 000 Eur neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis.

Nagrinėjamu atveju mažinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad, nors nukentėjusieji kartu pragyveno dešimt metų, kad nukentėjusiuosius neabejotinai siejo artimas ryšys ir kad nukentėjusioji netekus artimo žmogaus – vyro neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, vis tik laikytina, jog dešimties metų bendro gyvenimo laiko tarpas bendrame kontekste, bendro dviejų žmonių gyvenimo aspektu, nėra itin ženklus, ar labai ilgas, R. D. ir S. N., anksčiau jau turėję šeimas, kartu gyventi pradėjo jau būdami brandaus amžiaus, R. D. ir S. N. gyveno kaip sugyventiniai ir nebuvo susituokę. Šių aplinkybių kontekste, R. D. nustatytinas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis, konstatuojant jog pagal formuojamą teismų praktiką maksimalaus neturtinės žalos dydžio priteisti šiuo atveju nėra pagrindo.

Neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų D. M. ir E. M., kadangi S. N. nužudytas aktyviais šių dviejų kaltinamųjų veiksmais.

Procesinės prievartos priemonės - laikini nuosavybės teisų apribojimai, byloje paskirti kaltinamiesiems D. M., E. M. ir V. J. priklausančiam turtui, paliktini galioti iki civilinio ieškinio nukentėjusiajai atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiojo N. N. įstatyminei atstovei L. N., nukentėjusiajai R. D., liudytojui V. S. išmokėtos kelionės išlaidos – 60,45 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis, ir priteistinos solidariai iš visų kaltinamųjų (t 9, b. l. 21, 38, 59, 86).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtas laisvės atėmimo bausmes įskaitytina - R. S. - laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. (t. 5 , b. l. 115-121), V. J. - laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. (t. 6, b. l. 10-18), E. M. - laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 6, b. l. 168-172) ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 7, b. l. 1-10), D. M. - laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 7, b. l. 173-177) ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 8, b. l. 9-11).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, paskirtos R. S. (t. 5, b. l. 122-156) ir kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paskirtos V. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (t. 6, b. l. 23-29).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas – priedas prie 2016 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo;

kompaktiniai diskai (2 vnt.) – priedai prie 2017 m. birželio 28 d. nukentėjusiojo N. N. apklausos protokolo;

kompaktiniai diskai (2 vnt.) – priedai prie 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo;

kompaktinis diskas – priedas prie 2017 m. rugpjūčio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

kompaktinis diskas – priedas prie 2016 m. gruodžio 30 d. V. J. apklausos protokolo;

kompaktinis diskas – priedas prie 2017 m. sausio 4 d. E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;

kompaktinis diskas – priedas prie 2017 m. sausio 6 d. D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;

paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu šešiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas E. M. paskirti – laisvės atėmimą šešiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius E. M. paskirti – laisvės atėmimą šešiolikai metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą E. M., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą E. M. priklausančiam turtui - AB „ (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant nuosavybės teises, pratęsti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu keturiolikai metų ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį D. M. paskirti – laisvės atėmimą keturiolikai metų ir trims mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą D. M., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą D. M. priklausančiam turtui - AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB " (duomenys neskelbtini)" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant nuosavybės teises, pratęsti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje - 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. J. atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL, tai yra 451,91 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką nustatant sumokėti per vienerius metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, paskirtas V. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą V. J. priklausančiam turtui - AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms, uždraudžiant visiškai disponuoti piniginėmis lėšomis, pratęsti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. S. atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 376,60 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką nustatant sumokėti per vienerius metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, paskirtas R. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš E. M., D. M. ir V. J. solidariai R. D. naudai priteisti 196 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš E. M. ir D. M. solidariai R. D. naudai priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. M., D. M., V. J., R. S. solidariai valstybės naudai priteisti 60,45 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską – priedą prie 2016 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo;

kompaktinius diskus (2 vnt.) – priedus prie 2017 m. birželio 28 d. nukentėjusiojo N. N. apklausos protokolo;

kompaktinius diskus (2 vnt.) –priedus prie 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo;

kompaktinį diską – priedą prie 2017 m. rugpjūčio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;

kompaktinį diską – priedą prie 2016 m. gruodžio 30 d. V. J. apklausos protokolo;

kompaktinį diską – priedą prie 2017 m. sausio 4 d. E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;

kompaktinį diską – priedą prie 2017 m. sausio 6 d. D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;

palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.