- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2K-214/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Rimantas Baumilas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- T. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu T. B. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta 2007 m. kovo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2007 m. sausio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartimi T. B. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteista už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d., apie 9.45 val., apgaule įsibrovusi į patalpą – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esantį B. L. G. priklausantį butą, pagrobė svetimą turtą – B. L. G. priklausančius 2500 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji T. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartį: perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistoji T. B. kasaciniame skunde nurodo, kad jai turėjo būti inkriminuojama ne BK 178 straipsnio 2 dalis, o 178 straipsnio 1 dalis, nes, nukentėjusiajai namuose pradarius spintos stalčius, kasatorė pamatė pinigus ir tik tuomet jai kilo noras šiuos pinigus neteisėtai pasisavinti, tačiau nesitikėjo, kad ten bus tokia didelė suma. Kasatorė teigia, kad pati nukentėjusioji B. L. G. atidarė buto duris ir pakvietė užeiti į buto vidų, nuteistajai pabeldus į langą. Nuteistoji T. B. skunde taip pat nurodo, kad tai, jog ji daug kartų teista, negali būti lemiamas skiriamos bausmės dydžio veiksnys, nes ji visiškai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. jai paskirtas neįgalumas: būtina keisti abiejų kelių sąnarius, viena akimi teigia apakusi, reikalinga kairiosios akies operacija Kaune. Nuteistoji T. B. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo svarstoma, ar ji objektyviai dėl savo negalios gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmė, anot kasatorės, turėtų būti švelninama ir dėl to, kad ji grąžino trečdalį neteisėtai pasisavintos sumos nukentėjusiajai B. L. G.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistosios T. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistosios T. B. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei bausmės skyrimo aspektais teisės taikymo klaidų nepadarė. Pati T. B. pripažino patekusi į nukentėjusiosios butą apgaule, t. y. prisistatydama socialine darbuotoja ir norėdama iš nukentėjusiosios išvilioti t. t. sumą pinigų, susijusių su nukentėjusiosios mirusio vyro tariamomis išmokomis. Momentas, kada nuteistoji sumanė pagrobti nukentėjusiosios pinigus (2500 Lt) – planuodama nusikaltimą, t. y. prieš patekdama į butą ar jau ten būdama – jos veikos kvalifikacijos nekeičia. Taip pat teismai tinkamai nustatė bausmės rūšį ir dydį už T. B. padarytą nusikalstamą veiką: skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, recidyvą, į tai, kad išvadų dėl ankstesnių teistumų ji nedarė, žala neatlyginta, nuteistosios šeima įrašyta į socialinės rizikos apskaitą ir kt. Prokuroras pabrėžia, kad dokumentų apie savo sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėtų atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, nuteistoji byloje nepateikė. Išrašas apie endoprotezavimo reikalingumą ir apie rekomenduotiną regos gydymą Kaune neduoda pagrindo teigti, kad tokie sveikatos sutrikimai trukdo atlikti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Įsibrovimas į patalpą yra objektyvus kvalifikuotos vagystės sudėties požymis, kurį nustačius veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą traukiama ir tuo atveju, kai į patalpą įsibraunama panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl įėjimo į butą tikslo. Tokioje situacijoje apgaulė panaudojama kaip būdas prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji B. L. G. buvo kasatorės suklaidinta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad T. B. į butą pateko, prisistatydama socialine darbuotoja – tai patvirtina ir pati kaltinamoji, ir nukentėjusioji. Kasatorė į butą įėjo pro atvertas duris – tai nustatyta taip pat kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymais, tačiau T. B., žinodama, jog neturi teisės įeiti į svetimą butą ir jame būti, tuoj pat panaudojo apgaulę tam, kad galėtų vykdyti nusikalstamą veiką. Žemesnės instancijos teismų sprendimais pagrįstai nustatyta, kad T. B. pirminė tyčia padaryti sukčiavimą transformavosi į vagystę, kurią kvalifikuoja įsibrovimo požymis.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą, iš jų ir į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismų išvada atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažinti T. B. gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos yra teisinga – gailėjimasis turi būti išreikštas ne tik žodžiais, bet ir objektyviais duomenimis: nukentėjusiosios atsiprašymu, žalos atlyginimu ar tarimusi dėl jos atlyginimo. Paskiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis baigtinis nusikaltimas neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, kasatorė teista 21 kartą už panašaus pobūdžio veikas, yra recidyvistė, į jos šeimines aplinkybes, bausmė skirta ir atsižvelgus į BK 56 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, be to, pagrįstai nurodė, kad tokia nuteistosios T. B. veika – ne atsitiktinis neigiamas poelgis, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, o dėsninga viso jos ankstesnio elgesio tąsa.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios T. B. apeliacinį skundą, BPK pažeidimų nepadarė. Teismas konstatavo, kad T. B. į nukentėjusiosios butą pateko panaudodama apgaulę, t. y. neteisėtas priemones; tai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą įsibrovimo požymį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, kada nuteistoji sumanė pagrobti nukentėjusiosios pinigus (2500 Lt) – planuojant nusikaltimą, prieš patenkant į patalpą ar jau esant bute – jos nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį įtakos neturi, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad T. B., grobdama nukentėjusiosios pinigus (2500 Lt), suvokė, kad į butą pateko apgaulės būdu, grobdama svetimą turtą numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.
Kasaciniame skunde nurodomos sveikatos problemos nelaikytinos argumentu, kuriuo remiantis galėtų būti daroma išvada, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas netinkamai. Kasatorės sveikatos būklė vertinta sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo BPK 338 straipsnyje numatyta tvarka. Pagrindo konstatuoti, kad dėl sveikatos būklės nuosprendis turėtų būti švelninamas, nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios T. B. kasacinį skundą atmesti.