Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenajntis partnerystėje, turi nepilnametį vaiką bei augina kartu sugyventinės vaikus, teistas:

1. 2023-02-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;

2. 2023-10-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais;

3. 2024-06-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais;

2024-11-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės paskirtos 2023-10-16 nuosprendžiu ir 2024-06-10 teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Į bausmės laiką įskaitytos atliktos bausmių dalys pagal 2023-10-16 nuosprendį ir 2024-06-10 teismo baudžiamąjį įsakymą.

4. 2025-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, –– 1 metų 2 mėnesių laisvės apibojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą (3 310 Eur) nukentėjusiajam; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 6 dalis) (neįsiteisėjęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023-09-05, panaudojo prieš R. (dabar – R.) R. apgaulę jos pinigams įgyti, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, R. R. per socialinį tinklalapį „Facebook“ paskyrą pavadintą „M.“, pinigų investavimo klausimu susisiekus su juo (M. K.), jis R. R., nežinojusiai apie jo nusikalstamus tikslus, melagingai žadėdamas gauti pelną investuojant R. R. pinigus, žinodamas, kad gautų pinigų jis niekur neinvestuos ir jų negrąžins, nuslėpdamas savo ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą ir piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, R. R. pateikdamas susirašinėjimų metu tariamą investuotų pinigų uždirbimo schemą, taip sudarydamas patikimo investuotojo įvaizdį, įtikino R. R. pervesti tariamam investavimui savo pinigines lėšas – 1 000 Eur, į tariamos jo buhalterės – savo sugyventinės R. Š., kuri apie jo vykdomą nusikalstamą veiką ir ketinimus nežinojo, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant jo, t. y. M. K. asmens kodą – (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, patikėjusi šia tikrovės neatitinkančia informacija, panaudotos apgaulės įtakoje R. R. 2023-09-05 7.53 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, į M. K. nurodytą R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „R. B.“, pervedė 1 000 Eur. Po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023-09-05 nuo 9.13 val. iki 9.14 val. (Lietuvos laiku), pasinaudodamas savo sugyventinės R. Š. UAB „Revolut bank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Rimi“ esančiame bankomate, (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino viso – 990 Eur (340 Eur; 330 Eur; 320 Eur), kurių niekur neinvestavo, o panaudojo ir išleido savo asmeninėms reikmėms.

Tokiu būdu M. K. apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajai R. R. priklausantį turtą –– 1 000 Eur ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad investavimu užsiima iš tiesų nuo 2017 m., bet visi jo profiliai buvo užblokuoti. Turėjo ir savo lėšų, ta ir jo lėšos „degė“, ir kitų žmonių lėšos „degė“. Lietuviškų banko kortelių ir sąskaitų nebenaudoja, nes sąskaitos areštuotos. Naudoja tik užsienio banko sąskaitas. Į užsienio bankų sąskaitas pervedamos pajamos. Papildomai dirba statybose, kad galėtų atlyginti žalas.

Investavimo sutartys nei su šia nukentėjusiąja, nei su kitais nukentėjusiaisiais nebuvo sudarytos, bet dabar sudarinėja sutartis. Investicijų programose buvo jo lėšos, tas lėšas jis ir investuoja. O sumas, kurias gauna iš nukentėjusiojo, naudoja savo reikmėms. Kai gavo pinigus iš nukentėjusiosios, jau žinojo, kad pinigai bus naudojami savo reikmėms ir taip buvo su kiekvienu klientu. Pinigai buvo vedami į jo sugyventinės banko sąskaitą, kad pinigai greičiau „suvaikščiotų“. Žinojo, kiek turi lėšų, kad tas lėšas investuos programose. Nukentėjusiosios pinigai buvo panaudoti savo reikmėms. Tiksliai nepasakys kur, bet buičiai ir viskam, lėšas naudojo kam norėjo.

Gyvena kartu su R. Š.. Ji į šį įvykį reagavo prastai. Yra keli nukentėjusieji, susidarė sumos, tad kenčia ir šeimos ūkis. Jis jau atlygino žalas eilės tvarka nukentėjusiesiems. Jį stebi probacija. Yra sudaręs grafiką kaip mokėti nukentėjusiesiems. Nežino, kiek iš viso turi skolų, tačiau probacijoje – 3 500 Eur. Atsiprašo nukentėjusiosios. Savo padarytą nusikalstamą veiką vertina blogai. Neturi priklausomybės narkotinėms medžiagoms, gyvena tvarkingai. Lošimo namuose nelošia. Anksčiau lošdavo su draugais, bet tai buvo seniau. Niekada lošimams neturėjo priklausomybės. Taip pat neturi priklausomybės alkoholiui. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiosios R. R. 2024-03-06 parodymų protokole, ROIK kortelėje nurodyta, kad 2023-09-05 apie 7-8 val. pinigai buvo pervesti į R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsiuntė M. K., nurodydamas, kad tai jo buhalterės, kuri tvarko visus pavedimus, sąskaita. Ji per mėnesį pervedė 1 000 Eur. Už šį laikotarpį buvo pažadėtas investavimas arba paskola, už ką gaus atlygį. M. ir R. atsisako grąžinti jos pervestus pinigus. Susisiekus per „Messenger“ programėlę, minėti asmenys vienas kitą vadina aferistais. Nurodyta, kad jai padaryta 1 000 Eur turtinė žala. Taip pat padaryta neturtinė žala – psichologinis išsekimas, gėda, pažeminimas, nemiga. Kartu pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad į R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-7, 10, 11-12).

Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio pabaigoje jos bendradarbė G. R. telefonu jai pasipasakojo, kad per savo pusbrolį, pasak jos, finansinių investicijų žinovą – M. K., investavo pinigus ir labai sėkmingai gavo didelę finansinę grąžą. Ji jai (nukentėjusiajai) taip pat pasiūlė investuoti per pusbrolį ir davė jo adresą socialiniame tinkle „Facebook“ ir programėlėje „Messenger“. Taip ji susisiekė su M. K. ir pradėjo su juo bendrauti. M. K. ją konsultavo, aiškindamas apie pelningas investicijas ir sakė, kad investavus 1 000 Eur per 5 savaites galima gauti 500 Eur pelną. Bendravo susirašinėjimais. Taip pat iš kaltinamojo gavo keletą balso pranešimų. Ji susidomėjo ir susiviliojo investavimu, nes kaltinamasis kalbėjo gana įtikinamai. Kaltinamasis jai garantavo, kad šiame investavime nėra jokių rizikų ir, kad ji pinigų tikrai nepraras, tuo labiau, kad jį jai rekomendavo pažįstamas asmuo. Todėl 2023-09-05 7.53 val. ji iš savo vardu registruotos „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur į R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šią sąskaitą jai pateikė kaltinamasis, nurodydamas, kad tai jo buhalterės, kuri tvarko visus pavedimus, sąskaita. Pagal susitarimą su kaltinamuoju, pinigus pervedė per penkias savaites. Už šį laikotarpį kaltinamasis jai pažadėjo investavimą arba paskolą, už kuriuos gaus atlygį – 500 Eur. Nurodytu laiku 2023-10-17 jai jokie pinigai nebuvo pervesti. Nuo to laiko bendravimas su kaltinamuoju nutrūko. Ji kaltinamojo vis klausdavo, kada jai bus grąžinti pinigai, bet atsakymas praktiškai visada būdavo tas pats „jau tuoj“, „jau greitai“ ir pan. Ji atskirai kreipėsi į kaltinamąjį ir R. Š. dėl pinigų grąžinimo, o jie atsakydami ėmė kaltinti vienas kitą, permetinėjo kaltę vienas kitam, vadindami vienas kitą aferistu. Ji perspėjo kaltinamąjį, kad kreipsis į policiją. o jis jai atsakė grasinimu, kad ji susilauks atsakomybės už šmeižimą. Kiek jai žinoma, tokiu būdu nuo kaltinamojo nukentėjo daugiau žmonių ir dėl jo veiksmų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iš visos situacijos matyti, kad jai siūlant pervesti pinigus investavimui ir iš jos priimant pinigus, nebuvo ruošiamasi tuos pinigus grąžinti, dėl ko buvo apgauta. Pasinaudojant jos pasitikėjimu pinigams iš jos išvilioti. Jai padaryta 1 000 Eur dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 23-24).

Liudytoja R. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 82 straipsnio 3 dalimi, parodė, kad su M. K. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, gyvena kartu apie 3 metus. Ji M. K. davė savo banko sąskaitą, nes jis prašė, kad leistų pasinaudoti savo sąskaita, kadangi žmogus nori padaryti pavedimą. M. K. jai aiškino, kad savo sąskaitos jis negali naudoti, nes pas jį yra „minusas“. Ji tą „minusą“ suprato, kad galbūt M. K. turi reikalų su antstoliais, bet ji jo apie tai neklausė, jis jai ir neaiškino. M. K. aiškino, kad R. R. yra jo klientė ir ji į jos sąskaitą perves pinigų sumą, bet nesakė, kokią pinigų sumą. Ji (liudytoja) sutiko. R. R. ir M. K. susirašinėjimo ji nematė. Tačiau M. K. jai sakė, kad jis R. R. nurodė savo vardą pavardę, asmens kodą ir jos (liudytojos) vardu atidarytos banko sąskaitos numerį, vardą ir pavardę. 2023-09-05 R. R. pervedė į jos sąskaitą 1 000 Eur. M. K. jai sakė, kad kai įkris pinigai, pasakytų. Kai „įkrito“ pinigai, ji M. K. apie tai pasakė. M. K. paprašė jos banko mokėjimo kortelės, ji jam ją davė, pasakė kortelės PIN kodą. M. K. nuėjo bei išgrynino 1 000 Eur. Dalį pinigų sumokėjo už nuomą (duomenys neskelbtini), o kitus pinigus (nežino kokią sumą) pasiėmė M. K.. M. K. pasakė, kad likusius pinigus investuos. Pagal M. K. pasakojimus, jis užsiima investicijomis. Šiuo metu jis jau naudoja savo banko sąskaitą, kurią pateikia klientams. Ji nesidomėjo M. K. veikla. Savo banko sąskaitą M. K. davė 3-4 kartus, kai jis prašė ir dėl visų atvejų ji turėjo aiškintis policijai, todėl pasakė, kad užteks, tegul jis pats tvarkosi savo reikalus. M. K. vėluodavo klientams atiduoti, grąžinti pinigus, tai žmonės tada kreipdavosi į policiją. Ji pasitikėjo M. K., nieko blogo neįtarė. Nors dalyvavo ne vienoje apklausoje, bet nežinojo, kokia veikla užsiima M. K., nes iki tol pasitikėjo juo, bet vėliau ji jam pasakė, kad dėl jo veiklos turi problemų, todėl daugiau to nebedarys. Susipyko su M. K., liepė jam atsidaryti savo sąskaitą, sakė eiti ir susirasti normalų stabilų darbą, o šį palikti kaip papildomą. M. K. aiškino, kad tai ir yra jo darbas. Ji nematė M. K. licencijos verstis šiuo darbu. Jis jai sakė, kad jis turi tą licenciją, bet ji jos nematė. Ji nėra M. K. bendrininkė, ji jo reikaluose nieko nesupranta. Pasitikėdama M. K., sutiko duoti savo sąskaitą, turi vaikų, veda bendrą ūkį, todėl nieko blogo neįtarė. Ji neneigia, kad į jos sąskaitą buvo pervedamos kitų žmonių lėšos. Jau po pirmos apklausos policijoje, ji suprato, kad kažkas ne taip, tačiau M. K. ją įtikino, kad čia viskas legalu, jis tik vėluoja klientams grąžinti pinigus. Ji juo tikėjo, todėl ir toliau sutikdavo duoti savo sąskaitą. Kaip minėjo, to dabar jau nebedaro. Ji nėra M. K. buhalterė. Apie tai, kad M. K. ją nurodė kaip buhalterę, sužinojo, kai jai parašė R. R.. Nėra buhalterė, neturi tam išsilavinimo ir tuo neužsiima (t. 1, b. l. 92-93).

Liudytoja G. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 82 straipsnio 3 dalimi, parodė, kad R. R. yra jos kolegė, o M. K. yra jos giminaitis (jos pusbrolio sūnus). Prieš kokius metus, tikslaus laiko ir datos nepamena, lyg tai rugpjūčio mėnesį, M. K. su ja per „Messenger“ programėlę susisiekė, paklausė, kaip laikosi. Ji atsakė, kad neblogai, dėl pinigų stygiaus nesiskundė. Su M. K. daugiau bendrauti pradėjo po brolio mirties, prieš kokius 3 metus. M. K. jai papasakojo apie savo veiklą ir paklausė, kiek ji uždirba kaip slaugytoja. Ji atsakė, kad slaugytojos uždarbis nedidelis Lietuvoje. M. K. jai papasakojo apie akcijas, obligacijas, sakė, kad dirba oficialiai, bet reikia darbuotojų, reikia įkurti firmą, turi buhalterę (pradžioje nežinojo, kas ji tokia), vėliau pervesdama pinigus sužinojo, kad tai R. Š.. R. Š. nepažįsta. M. K. paklausė, ar ji turi pinigų, ji atsakė, kad turi pasitaupiusi. M. K. jai paaiškino, kad ji turėtų pervesti į jo buhalterės R. Š. banko sąskaitą kokią nori pinigų sumą (nusprendė pabandymui investuoti 1 000 Eur). M. K. jai pasirodė rimtas investuotojas, be to, tai jos giminaitis. Ne iš karto susigundė pasiūlymu, truputį turėjo

pagalvoti. M. K. jai pasirodė pagal savo kalbą, įtikinėjimus kaip asmuo, suprantantis apie investicijas. Jis pasakė, kad ji investuoja mėnesiui ir po to jai turėtų grįžti 500 Eur, t. y. atgauna 1 000 Eur ir užsidirba 500 Eur, viso 1500 Eur. Ji susigundė. Jei tik ji suabejoja jo veikla, manydama, kad tai gali būti afera, jis labai įsižeidžia, todėl paprašyti licencijos ir kitų jo veiklą pagrindžiančių dokumentų nedrįso, dėl ko dabar gailisi, nes turėjo paprašyti prieš investuojant. Galvojo apie sutarties sudarymą, bet M. K. patikino, kad yra banko išrašai ir tai jie yra tokios pat vertės kaip ir sutartis. Ji su M. K. jokios sutarties nesudarė, pasitikėjo tuo, ką jis jai sakė. Vakare pervedė į R. Š. banko sąskaitą 1 000 Eur ir laukė. M. K. minėjo, jei ji suras kitų klientų, tai gaus priedą. Jai ši idėja nepatiko, nes sakė, kad nemoka ir jai nepatinka prašyti žmonių, be to, pati norėjo įsitikinti, kaip bus su jos investuotais pinigais. M. K. parašė, ar turi papildomų 500 Eur, jei investuos 500 Eur, tai pelną gaus per savaitę. Ji pervedė 500 Eur į R. Š. banko sąskaitą. Paskui laukė, pradėjo pykdama rašyti, kur jos pinigai. Po trijų savaičių M. K. jai grąžino 500 Eur per R. Š. banko sąskaitą. Atgavo tik savo 500 Eur, be jokio pelno. Atgavo 500 Eur, tai papasakojo darbovietėje ir taip susižinojo jos kolegė R. R., kuri irgi investavo, kaip ir ji, į M. K. veiklą pervesdama R. Š. pinigus į sąskaitą. Tada M. K. klausė, kaip dėl jos 1 000 Eur, nes praėjo nustatytas terminas - mėnuo. M. K. nuolat minėjo, kad tuoj grąžins. Tvarko VMI dokumentus, reikia gauti leidimą pervesti pinigus, taip jis ją įkalbinėjo palaukti, kol praėjo kokie 3 mėnesiai. Vėliau iki gruodžio švenčių, tada atėjo sausis, pradėjo jį vadinti aferistu, jis labai įsižeidė. Tada gruodžio mėnesį sakė, kad sudužo jo telefonas. Taip pinigų ir neatgavo, parašė pareiškimą į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji sutiko sudaryti susitarimą, kad M. K. jai grąžins 1 000 Eur iki gruodžio 31 d. Ji sutiko, tačiau nė cento negavo. Ji tikrai nėra M. K. bendrininkė, tikrai nežinojo apie M. K. veiklą. Pasitikėjo M. K., pasiūlė R. R. investuoti be jokių piktų kėslų, nes nieko blogo neįtarė, o vėliau pamatė, kad čia kažkas negerai, ji pati nukentėjo. Ji atsiprašė R. R., nes nežinojo, kad taip įvyks (t. 1, b. l. 97-98).

A. N., paskelbus nutarimą dėl jos apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2024-10-07 pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nuomojo butą R. (Š.). Išnuomojo jiems savo turtą, leido apmokėti pirmąją įmoką bei užstatą dalimis (labai prašė ir daug žadėjo), nuo tos dienos ir prasidėjo jos nelaiminga istorija su šiais žmonėmis. Nuolat bendravo buto klausimais, yra gavusi begalę kaimynų skambučių apie jų nedorą elgesį bute. Pervedė kelias įmokas už komunalines paslaugas ir toliau gyveno, nes nesugebėjo išspirti jų su mažais vaikais į gatvę. Jie profesionaliai mokėjo šia priežastimi naudotis. Prisiekinėjo esą puikūs darbuotojai, M. (K.) stambus verslininkas, kuris uždarbiauja ir nuolat sėkmingai vysto verslą. R. visuomet dirba kelis darbus. Deja, realybė yra visiškai kitokia. Bėgant laikui ją pasiekė kelių žmonių informacija apie M. ir R., kad jie yra skolingi daugeliui žmonių ir jai. Šiuo metu jų skola jai –– apie 6 000 Eur (už buto nuomą). Atsisveikino su pykčiais, nėra bendravusi su jais ar bendradarbiavusi, juo labiau, kad ji toks pats nukentėjęs asmuo kaip ir likusieji, kuriems M. yra skolingas. Kaip ir minėjo pinigai, pagal pavedimą buvo sumokėti į jos banko sąskaitą už buto nuomą (pinigai buvo panaudoti už buto komunalines paslaugas, kuriame M. ir R. su vaikais gyveno ir naudojosi paslaugomis). Ją su M.ir R. siejo tik buto nuomos reikalai, o dabar sieja tūkstantinė skola (t. 1, b. l. 103, 104-105).

Iš nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų susirašinėjimų su kaltinamuoju nuotraukų ir jų 2024-03-20 apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai išsiunčia sąskaitos numerį (savo sugyventinės) nurodo, kad paskirtyje įrašytų (duomenys neskelbtini) ir, kad reikia jam pateikti pinigų pervedimo ekrano nuotraukos. Taip kaltinamasis nukentėjusiajai išaiškina kokie variantai investuoti pinigus (t. 1, b. l. 36-38, 39-40).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos A. L. L. 2024-06-07 tarnybiniame pranešime dėl sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo analizės nurodyta, kad VMI duomenimis, sąskaita (duomenys neskelbtini) UAB „R. B.“ atidaryta R. Š. vardu. Tyrimo metu iš UAB „Revolut bank“ gauti duomenys apie sąskaitos naudotoją: R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sąskaita atidaryta 2023-05-11, uždaryta 2023-12-03. Atlikus pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-09-01 iki 2023-10-01 išrašo analizę, nustatyta, kad:

1. 2023-09-05 04:53:31 val. į sąskaitą iš R. R. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta –– 1 000 Eur; 2023-09-05 05:13::40 val. iš sąskaitos į A. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta –– 541 Eur; 2023-09-05 05:14:16 val. iš sąskaitos į G. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta -120 Eur; 2023-09-05 05:14:37 val. iš sąskaitos į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta - 25 Eur; 2023-09-05 06:14:12 val. bankomate „Cach at Atm Pc Rimi“ išgryninta – 300 Eur; 2023-09-05 06:46:25 val. iš sąskaitos į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 2 Eur; 2023-09-05 16:15:30 val. iš sąskaitos kortele atsiskaityta (duomenys neskelbtini) – 3 Eur; 2023-09-05 17:17:40 val. iš sąskaitos kortele atsiskaityta bolt.eu/o/2309051717 – 3 Eur; 2023-09-06 06:06:18 val. į sąskaitą iš R. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta –– 2 000 Eur; 2023-09-06 06:08:33 val. iš sąskaitos į A. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 300 Eur; 2023-09-06 06:09:43 val. iš sąskaitos į G. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 230 Eur; 2023-09-06 16:51:03 val. iš sąskaitos kortele atsiskaityta bolt - 65,29 Eur; 2023-09-06 08:59:40 val. iš sąskaitos į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 20 Eur; 2023-09-06 10:36:13 val. iš sąskaitos kortele atsiskaityta UAB „Cesta“ parduotuvė už prekes - 54,74 Eur; 2023-09-06 10:46:35 val. bankomate Cach at (duomenys neskelbtini) išgryninta – 1 000 Eur; 2023-09-06 10:47:29 val. bankomate Cach at (duomenys neskelbtini) išgryninta – 300 Eur; 2023-09-06 15:17:39 val. iš sąskaitos į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta - 3,90 Eur; 2023-09-11 29:11:12 val. iš sąskaitos nuskaičiuotas „Plus“ plano mokestis - 2,99 Eur;

2. sąskaitos išrašo duomenimis, iš nukentėjusiosios R. R. sąskaitos į R. Š. sąskaitą pervesti 1 000 Eur buvo panaudoti savo reikmėms - pavedimai į kitą savo sąskaitą – 27 Eur, išgryninta 300 Eur, atsiskaityta už „Bolt“ paslaugas - 6 Eur, bei atlikti pavedimai į sąskaitas A. N. 541 Eur ir G. R. 120 Eur. Į sąskaitą iš R. K. gavus 2 000 Eur, šios lėšos taip pat buvo panaudotos savo reikmėms analogiškai.

3. VMI duomenimis, sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Seb“ banke atidaryta A. N. vardu; sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke atidaryta G. R. vardu; sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Seb“ banke atidaryta R. Š. vardu. Pateikti duomenys apie išduotas Revolut korteles: 535456******4987, galioja iki 05/2028, 416598******5582, galioja iki 05/2028 (t. 1, b. l. 75-77).

Kitų objektų 2024-11-05 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta UAB „Revolut bank“ R. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų analizė, kurios duomenimis: 2023-09-05 4.53 val. į sąskaitą iš R. R. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 1 000 Eur; 2023-09-05 5.13 val. iš sąskaitos į A. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 541 Eur; 2023-09-05 5.14 val. iš sąskaitos į G. R. sąskaitą

(duomenys neskelbtini) pervesta 120 Eur; 2023-09-05 5.14 val. iš sąskaitos į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 25 Eur. 2023-09-05 6.13 val. bankomate „Cash at Atm PC Rimi“ išgryninta: 340 Eur; 330 Eur; 320 Eur. 2023-09-05 6.14 val. bankomate „Cash at Atm PC Rimi“ išgryninta –– 300 Eur. 2023-09-05 nuo 6.13 val. iki 6.14 val. viso išgryninta 1 290 Eur. 2023-09-05 6.14 val. R. Š. pinigų likutis banko sąskaitoje - 1 450,01 Eur (t. 1, b. l. 51-52).

2024-10-02 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad nuo 2021-05-13 M. K. vykdo individualią veiklą, t. y. draudimo agentų ir brokerių veiklą bei posėdžių ir verslo renginių organizavimą (t. 1, b. l. 154-155).

2024-10-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjo K. T. tarnybinio pranešimo dėl banko sąskaitų analizės „Dėl licencijos patikrinimo“ duomenimis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad nuo 2021-05-13 M. K. vykdo individualią veiklą: draudimo ir brokerių veikla ir ar M. K. išduota licencija, VMI nurodė, kad tai ne jų kompetencija. Patikrinę per https://www.licencijavimas.lt tinklalapį M. K. duomenis matyti, kad toks asmuo nerastas. Duomenų apie M. K. licenciją nėra (t. 1, b. l. 156-157).

BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.

Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).???

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą bei kiekvieną atskirai, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog nukentėjusiajai R. (dabar – R.) R. kaltinime nurodytu laiku ir būdu pinigų investavimo klausimu susisiekus su kaltinamuoju M. K., pastarasis melagingai žadėdamas gauti pelną investuojant nukentėjusiosios pinigus, žinodamas, kad gautų pinigų jis niekur neinvestuos bei jų negrąžins, nuslėpdamas savo ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, įtikino nukentėjusiąją pervesti tariamam investavimui kaltinime nurodytas pinigines lėšas į kaltinime nurodytą sąskaitą. Nukentėjusioji patikėjusi kaltinamojo nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš savo kaltinime nurodytos banko sąskaitos į kaltinamojo nurodytą sąskaitą pervedė 1 000 Eur. Po ko kaltinamasis tęsdamas savo veiką, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje per tris kartus bendrai išgrynino 990 Eur, tačiau šių pinigų niekur neinvestavo, o panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

M. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo be jo visiško prisipažinimo patvirtina: nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; specialia liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos R. Š., į kurios banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; specialia liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios su kaltinamuoju susirašinėjimo nuotraukos ir jų 2024-03-20 apžiūros protokolas; 2024-06-07 ir 2024-10-09 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamasis iš esmės viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai. M. K. pripažino, kad bendravo su nukentėjusiąja, kad jis nukentėjusiajai nurodė savo sugyventinės banko sąskaitą, į kurią nukentėjusioji pervedė 1 000 Eur. M. K. teisme patvirtino, kad sutartis su nukentėjusiąja nebuvo sudaryta, taip pat, kad nukentėjusiajai pervedus pinigus, iš anksto žinojo, jog šie pinigai bus naudojami savo reikmėms bei, kad jie ir buvo panaudoti savo reikmėms. Kaltinimo ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, jos pareiškime-protokole nurodyti duomenys. Nukentėjusioji nurodė, kad apie kaltinamąjį sužinojo iš savo bendradarbės G. R., kuri kaltinamąjį pristatė kaip savo giminaitį ir finansinių investicijų žinovą. Su kaltinamuoju pradėjo bendrauti socialiniame tinkle „Facebook“ ir programėlėje „Messenger“. Kaltinamasis ją konsultavo, aiškino apie pelningas investicijas. Kaltinamasis jai pasakė, kad investavus 1 000 Eur, per 5 savaites galima gauti 500 Eur pelno. Ji susigundė pasiūlymu ir nusprendė investuoti, ypač kai kaltinamasis tikino, kad pinigų tikrai nepraras, o ir M. K. buvo bendradarbės giminaitis, ir iš savo vardu registruotos banko sąskaitos į kaltinamojo pateiktą, R. Š. priklausančią banko sąskaitą. Kaltinamasis jai nurodė, kad R. Š. yra jo buhalterė. Sutartu laiku ji pinigų negavo, nei žadėto pelno, nei savo pervestų. Kaltinamasis vis sakydavo, kad greitai perves, kad pas jį telefonas sugedo ir pan., po ko pasikreipė. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. K. yra jos giminaitis, kad pati juo nukentėjo tokiu pat būdu, juo tikėdama, manė, pinigus taip pat vedė į neva kaltinamojo buhalterės - R. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą, pasiūlė kolegei R. R.. Specialia liudytoja apklausta R. Š. paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad ji jo buhalterė, nurodė, kad yra sugyventinė, o sąskaitą naudotis kaltinamajam davė jo prašymu, pasak kurio, jis negalėjo naudotis savo sąskaitomis dėl turimų skolų. Kai pinigai būdavo pervesti, informavo kaltinamąjį, davė jam banko mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą ir M. K. nuėjo ir išsigrynino pinigus. Apie kaltinamojo vykdomą veiklą nežinojo, jo prašymu savo banko mokėjimo kortelę jam davė 3-4 kartus, tačiau dėl visų atvejų turėjo aiškintis policijoje. Ji kaltinamuoju pasitikėjo ir nieko blogo neįtarė. Atlikus UAB „R. B.“ R. Š. vardu atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) analizę pasitvirtino, jog nukentėjusioji iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2023-09-05 04:53:31 val. į minėtą sąskaitą pervedė –– 1 000 Eur, o kaltinamasis pinigus panaudojo ne investavimui, o juos tą pačią dieną 2023-09-05 6.13 val. išgrynino per tris kartus bankomate „Cash at Atm PC Rimi“, nuimdamas 340 Eur, 330 Eur, 320 Eur (t. 1, b. l. 10).

Taigi pirmiau aptarti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai, iš anksto žinodamas, kad nukentėjusiosios pinigus panaudos savo reikmėms ir negalės jų grąžinti (dėl turimų didelių skolų), nukentėjusiajai prisistatydamas kaip specialistas investavimo klausimais, įgijęs jos pasitikėjimą, pateikdamas nukentėjusiajai melagingą informaciją, įkalbėjo neva jo buhalterei pervesti 1 000 Eur, žadėdamas po mėnesio 500 Eur pelną, ir taip apgaulės būdu užvaldė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą – pinigines lėšas.

Taip pat, įvertinus nukentėjusiosios, liudytojos G. R. (kaltinamojo pusseserės) parodymus, yra pagrindas išvadai, kad būtent kaltinamojo panaudota apgaulė (pateikimas savęs kaip specialisto investavimo klausimais, greito ir pakankamai reikšmingo pelno pažadėjimas, pasinaudojimas pussesere (nukentėjusiosios bendradarbe), kuri juo tikėjo ir kurios prašė surasti klientų), nukentėjusiajai buvo esminė apsisprendžiant dėl pinigų pervedimo kaltinamajam. Nukentėjusiosios pinigai buvo išleisti kaltinamojo asmeninėms reikmėms. Jie nukentėjusiajai iki šiol negrąžinti. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad įrodyti visi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai.

Byloje esantys įrodymai bei kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad įrodytas ir nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis požymis – tyčinė kaltė. Kaltinamasis M. K. iš anksto žinojo, kad nukentėjusiosios pinigų neinvestuos, o panaudos savo reikmėms, kad nukentėjusioji savo pinigų neteks ir to norėjo, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Apgaule įgyto turto vertė, vadovaujantis BK 190 straipsniu, viršija nedidelės vertės maksimalią ribą - 10 MGL, tačiau nesiekia didelės vertės (400 MGL).

Nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai neabejotinai patvirtina, kad M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta viena M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra surinkta duomenų apie M. K. gydymą psichikos sveikatos įstaigose ir priklausomybės ligų centre. Jis yra jauno amžiaus, darbingo amžiaus, pasak jo vykdo individualią veiklą, papildomai dirba statybų srityje. 2024-11-26 duomenimis per penkerius metus kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 7 kartus, iš kurių daugiausia už tai, kėlė triukšmą, trikdė viešąją tvarką, kartą už tai, kad stebėsenos veiksmų metu nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo, kartą už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje orderyje numatytų įpareigojimų bei kartą už tai, kad asmuo pervedė kaltinamajam avansą už paskolą, bet paskolos negavo, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 113-118). Nors nagrinėjamą nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas neteistas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad kaltinamasis po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas trimis procesiniais sprendimais (žr. įžanginę nuosprendžio dalį) už tapačių nusikalstamų veikų padarymą, kurios buvo padarytos 2022 m. ir tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika (t. y. 2023 m. liepos – rugsėjo mėnesiais), kas leidžia pagrįstai teigti, kad nors M. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau tuo pačiu kaltinamojo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas negali būti laikomas atsitiktiniu.

Visos išdėstytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės, įvertinus nukentėjusio asmens interesą atgauti prarastas pinigines lėšas, kaltinamojo ryžtą visiems nukentėjusiesiems pagal probacijos sudarytą planą atlyginti žalą, leidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam M. K. privalo būti skirta ne švelniausia, tačiau ir ne griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, o prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas, viršijantis šios bausmės vidurkį, t. y. 18 mėnesių be intensyvios priežiūros. Taip pat teismas sprendžia, kad M. K. tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimus: 1) iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos atlyginti turtinę žalą (1 000 Eur) nukentėjusiajai (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, iki 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priemonės.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad 2024-11-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2023-10-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir 2024-06-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir M. K. paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais: 1) per 11 mėnesių nuo 2023-10-16 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. L. nusikalstama veika padarytą 2 100 Eur turtinę žalą; 2) iki 2024-12-31 atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytas turtines žalas: 1 000 Eur - nukentėjusiajai G. R. bei 2 000 Eur – nukentėjusiajam R. K.; 3) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per mėnesį nuo 2024-06-10 teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytos atliktos dalys bausmių pagal 2023-10-16 nuosprendį ir 2024-06-10 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2024-11-19 nutartis įsiteisėjusi ir vykdytina, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2024-11-19 nutartimi paskirta subendrinta bausme.

Kaltinamasis M. K. nagrinėjamą veiką padarė iki pirmesnių procesinių sprendimų priėmimo, todėl bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.

BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas visiškai nesiskiria, priskiriamos tai pačiai nusikalstamos veikos rūšiai ir kategorijai, nes visais atvejais kaltinamasi padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar bausmes bendrinti visiško ar dalinio sudėjimo būdu.

Pažymėtina, kad teismas skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, tačiau ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Teismas, nekartodamas pirmiau nustatytų ir aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu ir 2024-11-19 nutartimi paskirtos bausmės turi būti subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Taip pat, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgus į BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, kuris negali būti didesnis nei dveji metai, prie griežtesnės, 2024-11-19 nutartimi paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedama bausmės dalis, paskirta šiuo nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), ir kaltinamajam M. K. paskiriama galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 dalimis, M. K. įpareigojamas iki 2025 m. rugsėjo mėnesio 1 d. atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ar likusią neatlygintą jos dalį: nukentėjusiajai S. L. 2 100 Eur; nukentėjusiajai G. R. 1 000 Eur; nukentėjusiajam R. K. 2 000 Eur; iki bausmės pabaigos atlyginti nukentėjusiajai R. R. padarytą 1 000 Eur turtinę žalą; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti 2024-11-19 nutartimi įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį pagal 2024-11-19 nutartį iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.275 straipsnio 1 dalis.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2024-10-17 civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo jos naudai priteisti 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 28-29). R. R. ieškinyje nurodo, kad įvykio metu jos finansinė padėtis buvo ženkliai suprastėjusi, o 1 000 Eur, kuriuos pervedė kaltinamajam investicijai, neatgavo. Byloje pateiktas atlikto pavedimo išrašas, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji 2023-09-05 pervedė 1 000 Eur į kaltinamojo sugyventinės vardu atidarytą sąskaitą (t. 1, b. l. 10). Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo šį turtą. Žala nėra atlyginta. Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl turi būti priteista nukentėjusiajai R. R. iš kaltinamojo. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. taip pat prašo jai iš kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 28-29). Neturtinę žalą argumentuoja tuo, kad pinigų, pervestų kaltinamajam, praradimas jai darė didelę neigiamą įtaką jos kasdieniniam gyvenimui. Ginčas tarp jos ir kaltinamojo vyksta jau ilgiau nei metus ir visą šį laikotarpį nukentėjusioji patiria gėdą bei stresą dėl prarastų pinigų.

Teisme nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė bei nurodė, kad dėl įvykio jos savivertė sumenkėjo. Dieną prieš teismo posėdį buvo pas psichologą. Pinigai, kuriuos pervedė kaltinamajam, buvo jos sunkiai uždirbti pinigai. Neturtinę žalą įvardijo 500 Eur sumai, nes jai tokia suma buvo žadėta. Neturtinę žalą prilygina savo negautoms pajamoms. Kaltinamasis su pareikšta neturtine žala sutiko.

CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė <...>. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas <...>. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...>.

Iš civilinio ieškinio turinio ir nukentėjusiosios teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad ji patyrė stresą, jaučia gėdos jausmą, teisme nurodė, kad dieną prieš posėdį ji lankėsi pas psichologą. Teismas sutinka, kad šiuo atveju dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus dėl baudžiamojo proceso, t. y. yra įrodytas neturtinės žalos padarymo faktas. Tačiau jos dydis, kurį nukentėjusioji grindžia negautomis pajamomis, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Teismas pažymi, kad paprastai tokio dydžio neturtinė žala priteisiama, kai asmuo patiria nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų, ar labiau juntamus dvasinius išgyvenimus. Nagrijamu atveju nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie neigiamus padarinius psichinei sveikatai, o iš jos parodymų matyti, kad pas psichologę apsilankė tik bylą pradėjus nagrinėti teisme, tačiau ir apie tai jokių patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, neturtinė žala negali būti vertinama negautų pajamų dydžiu, nes tai turtinio pobūdžio reikalavimas ir dėl jo priteisimo ieškovė turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, į sumas, sukčiavimo būdu užvaldytas kaltinamojo iš kitų nukentėjusiųjų ir, kad jos nėra atlygintos, prašoma priteisti turtinė žala mažinama iki 100 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 strapsniu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienų) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, M. K. įpareigoti:

1) Iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos atlyginti turtinę žalą (1 000 (vieną tūkstantį) Eur) R. R.;

2) visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 48 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su subendrinta bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024-11-19 nutartimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir prie 2024-11-19 nutartimi paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir M. K. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 dalimis M. K. įpareigoti: įpareigoti:

1) iki 2025 m. rugsėjo mėnesio 1 d. atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ar likusią neatlygintą jos dalį: nukentėjusiajai S. L. 2 100 Eur; nukentėjusiajai G. R. 1 000 Eur; nukentėjusiajam R. K. 2 000 Eur;

2) iki bausmės pabaigos atlyginti nukentėjusiajai R. R. padarytą 1 000 Eur turtinę žalą;

3) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityti 2024-11-19 nutartimi įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį pagal 2024-11-19 nutartį iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. K. R. R. naudai priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur turtinei ir 100 (vieną šimtą) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.