Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. V., kreditoriui UAB „B2Kapital“, išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui G. V., kreditoriui UAB „B2Kapital“, išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo prašo:

1. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, tarp G. V. ir N. V. nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės;

2. nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. V.;

3. nustatyti, kad atsakovas G. V. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį) nuo 10.00 iki 12.00 val.;

4. priteisti iš atsakovo G. V. nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną N. V.;

5. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.“, atsakovui – „V.“;

6. pripažinti prievolę UAB „B2Kapital“ (pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“) atsakovo G. V. asmenine prievole;

7. priteisti iš atsakovo G. V. bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V., (duomenys neskelbtini) sūnus A. V.. Susituokę ir gyvenant santuokoje, kurį laiką sutarė, šeimoje vyravo santarvė ir abipusis sutarimas, kartu sprendė iškilusias problemas. Ieškovė nuoširdžiai tikėjo šeimos gerove ir ateitimi, rūpinosi šeima, stengėsi sukurti darnią šeimą ir kuo geresnį šeimos materialinį pagrindą. Tačiau po kurio laiko atsakovo elgesys ir požiūris į santuoką kategoriškai pasikeitė, vyravo besaikis alkoholio vartojimas, skirtingas požiūris į šeimą, vertybes, buities problemų sprendimą, laisvalaikio pomėgius, atsirado priešingi tikslai ir interesai, neblaivaus atsakovo keliami barniai, nepagarba ieškovei kaip sutuoktinei. Nuo 2019 metų liepos mėnesio atsakovas išsikėlė iš šeimos gyvenamosios vietos, todėl nuo to laiko su juo bendro ūkio neveda, atsakovas nustojo teikti materialinį išlaikymą vaikams, su jais nebendrauja. Pastaruoju metu ieškovė viena išlaiko nepilnamečius vaikus. jokių ryšių su atsakovu nepalaiko. Mano, kad santuoka šiuo metu yra faktiškai iširusi ir dėl to kaltas atsakovas, nes būtent jis paliko šeimą.

Pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai A. V. ir A. V., gyvena su ieškove, ji vaikus prižiūri, auklėja, teikia materialinį išlaikymą. Šeima gyvena nuomojame vieno kambario su patogumais bute, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, vaikai turi savo žaidimų kampelį, jiems užtikrintos teisės į saugią ir sveiką aplinką, todėl mano, kad nepilnamečių vaikų A. V. ir A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove N. V.. Siūlo, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį) nuo 10.00 iki 12.00 val.

Kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 400 Eur sumą. Didžiąją šios sumos dalį tenka išleisti vaiko maitinimui - apie 150 Eur, aprangai, avalynei - 50 Eur, būsto išlaikymui po 50 Eur vienam asmeniui, vaistams, vitaminams - 40 Eur, vaiko lavinimo priemonės (knygelės, žaislai) - 20 Eur, higienos priemonės (sauskelnės) - 40 Eur, mokestis už darželį - 50 Eur. Dviejų nepilnamečių vaikų A. V. ir A. V. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga 800 Eur suma. Šiuo metu ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur. Atsakovas turi visas galimybes teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra darbingas, neturi jokių sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, todėl iš atsakovo G. V. nepilnamečių vaikų A. V. ir A. V. išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

Ieškovės žiniomis atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus UAB „B2Kapital“ (pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“), kurie iki šio laiko neįvykdyti. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai pavardę „V.“. Dėl atsakovo pavardės prašymo nereiškia. Taip pat nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo. Patvirtino, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų dalijamas teisme, neturi.

Teismo posėdyje ieškovė N. V. ieškinį palaiko pilnumoje, jos atstovė - advokatė Ona Barkauskienė pritaria ieškovės pozicijai. Ieškovė nurodė, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl atsakovo girtavimo, neprisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, neteiktos materialios paramos. Nuo praeitų metų liepos mėnesio šalys kartu negyvena. Skyrybas įtakojo tai, kad atsakovas nebūdavo namuose, gerdavo. Ji su vaikais pasiliko gyventi nuomojamame bute, o atsakovas išvyko. Ji moka po 50 Eur kas mėnesį nuomos mokestį, papildomai kainuoja būsto išlaikymas apie 150 Eur, ką sudaro vanduo, elektra, šildymas ir pan. Po 2019 m. gruodžio 5 d., teismui nustačius susitaikymo terminą, atsakovas išvyko į užsienį, jiedu nuo to laiko visiškai nebendravo, atsakovas norėjo užvilkinti bylą. Gydytis nuo alkoholio atsakovas neketino, jis yra darbingas, sveikatos problemų neturi, nėra priklausomybės ligų įskaitoje, tačiau ir pirmiau dėl šios priežasties niekur nepadirbdavo. Atsakovas, ieškovės turimais duomenimis, yra baigęs aštuonias klases, jis daugiau nesimokė, specialybės neįgijo, kiek ji žino, išvykęs Anglijon, daržuose dirbo. Paaiškino, jog pradžioje blaivus atsakovas normalus buvo, tačiau užgerdavęs apleisdavo namus, išeidavo kitur. Jis tik girtas vaikus prisimena, rašinėja žinutes. Ieškovei atsakovo draugai yra atsiuntę telefoninių vaizdo įrašų apie girtaujantį atsakovą, kuriuos ji turi. Buvo kreipusis į policiją kai, būdamas girtas, atsakovas daužė duris, tačiau pareiškimo iš jos nepriėmė, nes nebuvo fiksuota smurto apraiškų. Paaiškino, kad dalintino turto neįgijo, todėl nėra ką dalintis. Tarpusavio išlaikymo neprašo, santuokinę pavardę pasilieka, kredito likutį, ieškovės manymu, turėtų grąžinti atsakovas, nes pastarasis jį su draugais praleido. Išlaikymo reikalavimą palaiko, reikalingos piniginės lėšos maistui 150 Eur, aprangai, avalynei, aprangai, būsto išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį, vaistams, vitaminams 40 Eur, 20 Eur higienos reikmėms, taip pat ugdymo priemonėms ir pan. Ji pati sveika, tačiau vaikai dažnai serga, todėl ji negalinti visą darbo dieną dirbti, dirba puse etato šašlykinėje, gauna 200 Eur darbo užmokestį, po 100 Eur valstybė moka už vaikus, anksčiau gaudavo po 60 Eur vaikui, šiuo metu padidinta išmoka 40 Eur sumoje, yra gavusi 78 Eur socialinę pašalpą. Paaiškino, kad nuo rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) dukra lankys priešmokyklinio ugdymo grupę. Jokių kitų pajamų ji neturi. Nuo bylos iškėlimo atsakovas tik kartą tėra davęs ieškovei 100 Eur kai grįžo iš užsienio.

Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie pareigą per 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, šios pareigos neįvykdė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė, teismo nurodymu duomenų apie savo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas nepateikė.

Atsakovas ir jo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu prašė teismo nustatyti keturių mėnesių susitaikymo terminą. Atsakovas ketino išsaugoti šeimą, atkurti tarpusavio santykius, bendrauti su vaikais, dirbti ir prisidėti prie šeimos materialiųjų poreikių tenkinimo, dėl ko nesutiko pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bendru sutarimu. Atsakovo manymu, mediacija šioje byloje nereikalinga, šalys pačios gali taikiai išspręsti ginčą. Atsakovas sutinka, kad praeityje ne visai tinkamai atliko sutuoktinio ir vaikų tėvo pareigas, išgerdavo, tačiau mano, kad ieškovė taip pat nebuvo jam ištikima. Jie faktiškai kartu negyvena tik nuo š. m. lapkričio 25 d., ieškovė jam draudžia matytis ir bendrauti su vaikais. Mano, kad bendras gyvenimas yra dar galimas, jis pažada dirbti, rūpintis šeima, norėtų gyventi darnoje.

Atsakovas G. V. į teismo posėdį, paskirtą atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą ieškovės prašymu nepavykus šalims susitaikyti, 2020 m. rugpjūčio 18 d. 10.00 val. neatvyko, jis, teismo vertinimu, nesidomi bylos eiga, prašydamas skirti terminą susitaikymui, neįgyvendino siekio išsaugoti šeimą. Teismui 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskyrus keturių mėnesių susitaikymo terminą, atsakovas išvyko į užsienį, iš kur sugrįžo, pasak ieškovės, vos prieš mėnesį iki paskirto šio teismo posėdžio. Atsakovo atstovė – advokatė Vita Neverauskaitė, kadangi atstovaujamasis nebendravo pastaruoju metu ir su ja, iš dalies pripažįsta patikslintą ieškinį, sutinka su ieškovės reiškimais reikalavimais santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo bei bendravimo dalyje, mano, kad prievolė kreditoriui turėtų likti solidari, nes, kaip matyti bylos duomenimis, paskola buvo gauta šalims kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas gautas paskolos sutartimi pinigines lėšas išleido vien asmeninių poreikių tenkinimui, tėra deklaratyvūs ir niekuo neparemti, priešingai, atsakovas paskolinėmis lėšomis sakėsi prisidėjęs prie šeimos materialiųjų poreikių tenkinimo esant piniginių lėšų stygiui šeimoje, paskola buvo imta bendroms reikmėms. Atstovės manymu, jokio skirtumo nagrinėjamu atveju dėl santuokos nutraukimo pagrindo iš esmės nėra, šiuo atveju tai neturi jokios įtakos santuokos nutraukimo pasekmių atžvilgiu, šalys dalintino turto neturi. Ieškovė moraliai teigia buvus atsakovo kaltę, tačiau duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nėra, niekas to nepaliudijo. Atsakovui rūpi vaikų interesai, jis nenusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, jo supratimas tėra toks, kad vaikus auginti ir žiūrėti galima tik gyvenant drauge. Tarp šalių yra visiškas nesusikalbėjimas. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų ji neprieštaraujanti.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajono savivaldybėje teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą dėl A. V. ir A. V. gyvenamosios vietos nustatymo su motina N. V., išlaikymo po 200,00 Eur vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kadangi tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A. U. teismo posėdyje palaiko institucijos surašytą išvadą, ieškiniui pritaria. Prieš teismo posėdį taip pat aplankė šeimą. Papildomai paaiškino, kad buvo gauti du pranešimai dėl vaikų tėvo girtavimo. Pirmą kartą buvo lankytasi šalių šeimoje 2019 m. liepos 31 d., po to už dešimties dienų vėl dėl atsakovo girtavimo, tikslu užtikrinti nepilnamečiams šalių vaikams saugią aplinką. Pirmą kartą grėsmės vaikams lygis fiksuotas nebuvo, dėl pakartotinio pranešimo šeimai taikyta atvejo vadyba. Nurodė, kad ir šios savaitės pradžioje, t. y. iš sekmadienio į pirmadienį, policijoje buvo gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kad neblaivus atsakovas kelia triukšmą, dėl ko vėl teko apsilankyti šeimoje. Duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus neturi, kadangi juos informuoja tik apie smurtą nepilnamečių atžvilgiu. Atstovė paaiškino, kad ieškovei kas mėnesį kiekvieno vaiko poreikiams užtikrinti skirta valstybės 60 Eur parama. Dėl ieškovės nurodytos 100 Eur sumos paaiškino, kad šiuo atveju sprendimas mokėti tokio dydžio išmoką yra priimtas ne iki vaikų pilnametystės, o pagal faktines aplinkybes, atsižvelgus į sunkią šeimos materialinę padėtį, padidinti kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės skiriamą išmoką. Paaiškino, kad tokios sumos mokėjimo trukmė nėra apibrėžta konkrečiu terminu. Ieškiniui pritaria.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, tarp G. V. ir N. V. nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės N. V. ir atsakovo G. V. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis darytina išvada, kad ieškovė yra tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką, prašo kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti atsakovą, nes jis girtuokliavo, būdamas neblaivus triukšmavo, daugiau nei prieš metus paliko šeimą, ja visiškai nesirūpina, neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Juo labiau, kad 2019 m. gruodžio 5 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovas prašė nustatyti keturių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, teismas tokį atsakovo prašymą tenkino, tačiau 2020 m. birželio 10 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl bylos atnaujinimo, kuriame ši nurodė, jog per teismo nustatytą terminą sutuoktiniams susitaikyti nepavyko. Parengiamojo teismo posėdžio atsakovas sutiko, kad praeityje ne visai tinkamai atliko sutuoktinio ir vaikų tėvo pareigas, išgerdavo.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. buvo gauti du pranešimai dėl tėvo girtavimo šeimoje, kurių pirmas 2019 m. liepos 31 d., o antras praėjus dešimčiai dienų. Po antrojo pranešimo šeimai taikyta atvejo vadyba. Nurodė, kad iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. į 2020 m. rugpjūčio 17 d. naktį policijoje vėl buvo gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kad neblaivus atsakovas kelia triukšmą, dėl ko vėl teko apsilankyti šeimoje. Netikėti institucijos atstovės paaiškinimais, kad buvo lankytasi šeimoje gavus pranešimus apie girtaujantį nepilnamečių vaikų tėvą, pagrindo nėra. Juolab, kad, kaip patvirtino institucijos atstovė, po pakartotinio apsilankymo šeimoje, buvo taikyta atvejo vadyba nustačius grėsmės vaikams lygį, tikslu užtikrinti saugią aplinką. Dėl šių priežasčių sutiktina su ieškovės paaiškinimais, kad visgi atsakovas kaltas dėl to, kad iširo šeima, nes jis nevengė alkoholio vartojimo, išgėręs triukšmaudavo, nesiėmė pareigos dirbti, kad išlaikyti šeimą, nerėmė šeimos materialiai, neprisidėjo prie šeimos vertybių puoselėjimo bei poreikių tenkinimo, neužtikrino nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovas 2019 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nors ne šeimos nario atžvilgiu, vis tik, kaip matyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl panaudoto smurto buvus neblaiviam kito asmens atžvilgiu, kas nors ir netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl negatyvaus atsakovo elgesio.

Įvertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. V. netinkamai atlieka sutuoktinių tarpusavio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje, juo labiau, kad jis teistas už tyčinį nusikaltimą, paliko prieš vienerius metus šeimą ir visiškai ja nesirūpina, kas CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme laikoma prezumpcija dėl santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovui nepateikus jokių argumentų bei įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę – V., dėl atsakovo pavardės prašymo nereiškė. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių tenkintinas, jai paliktina santuokinė pavardė – V., atsakovui – V. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių išlaikymo

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė N. V. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų dalijamas teisme, neturi. Šias aplinkybes patvirtina valstybės įmonės Registrų centas ir valstybės įmonės „Regitra“ pažymos. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, ginčo tarp šalių dėl smulkių namų apyvokos, buities daiktų ir pan. nėra, todėl sutuoktinių turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti prievolę UAB „B2Kapital“ (pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“) atsakovo G. V. asmenine prievole, kadangi atsakovas gautas paskolos sutartimi pinigines lėšas išleido vien asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovo atstovė mano, kad prievolė kreditoriui turėtų likti solidari, nes paskola buvo gauta šalims kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį. Kreditoriaus UAB „B2Kapital“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ ir UAB „B2Kapital“, naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teisę į G. V. negrąžintą skolą pagal 2018 m. lapkričio 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo. Skolos likutis atsiliepimo teikimo dienai yra 1 282,50 Eur. Pažymėjo, kad nors ieškovė prašo teismo pripažinti atsakovo skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui asmenine atsakovo prievole, tačiau mano, kad minėta atsakovo kredito linijos sutartis yra sudaryta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl turėtų būti laikoma solidaria.

Pagal CK trečiosios knygos VII skyrių sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal jau suformuotą teisminę praktiką prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos atsakovo su pradiniu kreditorium UAB „B2Kapital“ (pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“) pasirašytos kredito sutarties matyti, jog 500 Eur kredito linijos paskirtis – kliento asmeninėms reikmėms. Kreditorius, prašydamas pripažinti atsakovo prievolę bendra sutuoktinių prievole, pareigos įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, neįgyvendino. Šia teise nepasinaudojo ir atsakovas. Juolab, kad teismas, kreditoriaus prašymu, be ieškovės sutikimo, pripažindamas atsakovo prievolę solidaria, iš esmės modifikuotų tarp atsakovo ir kreditoriaus pasirašytą sutartį. Taigi, atsižvengiant į kredito linijos sutartyje sulygtą kredito linijos paskirtį, atsakovui ir kreditoriui nepasinaudojus teise įrodyti suteikto kredito panaudojimą šeimos poreikiams, ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, prievolė kreditoriui UAB „B2Kapital“ (pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“) pripažintina asmenine atsakovo G. V. prievole. Tokios praktikos laikosi ir aukštesniųjų instancijų teismai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1115-390/2020).

Ieškovė N. V., būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, viena auginanti vaikus, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas tokio pobūdžio reikalavimo byloje irgi nereiškė, įrodymų, sąlygojusių sau paramos būtinumą bei reikalingumą, nepateikė. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingi/ dalinai darbingi, nepateikta, objektyvių duomenų, jog dėl kitų priežasčių jiems patiems būtina parama, nėra gauta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas.

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. V.. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl šio reikalavimo neišdėstė. Iš atsakovo jokios iniciatyvos bylos nagrinėjimo eigoje tikslu nuolat gyventi su nepilnamečiais vaikais teismas nenustatė, juolab, kad bylos duomenys rodo priešingai, atsakovas išvyko į užsienį, ryšių su šeima, tame tarpe nepilnamečiais vaikais, nepalaikė. Išvadą byloje teikianti institucija, atsižvelgdama į faktinę situaciją, fiksuotus vaiko teisių pažeidimus, šioje dalyje ieškovės reikalavimą palaikė, nurodė, kad gyvenimas su motina įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrinta saugi ir tinkama priežiūra, buitis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo aspektu teismas atsižvelgia į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus bei realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, lavinti gabumus bei pomėgius, vaikų amžių ir tarpusavio ryšį, dėl ko patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Taip pat ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas G. V. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį) nuo 10.00 iki 12.00 val. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Jei atsakovo elgsena nekenkia nepilnamečių vaikų interesams, ieškovė neprieštarauja dėl tėvo betarpiško bendravimo su vaikais, suvokia, jog abu tėvai atsakingi už vaikų auklėjimą, vystymąsi, priežiūrą. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgtina ir į vaikų amžių, prieraišumą prie motinos, ieškovės turimą pastovią gyvenamąją vietą, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurias lankys šalių nepilnamečiai vaikai, įprastą ir nusistovėjusią fizinę bei socialinę aplinką, šalių asmenines savybes, jas charakterizuojančius bei kitus pirmiau aptarus duomenis. Šiai prašomai nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nei atsakovas, nei vaiko teisių apsaugos institucija neprieštaravo, todėl ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Bylos duomenimis ieškovė N. V. dirba, tačiau jos teigimu gaunamos pajamos per mėnesį tesudaro 200 Eur iš darbinės veiklos bei valstybės skirta šiuo momentu padidinta parama vaikams po 100 Eur, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto, registruotų savo vardu, ji neturi. Ieškovė nurodė, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 400 Eur sumą. Didžiąją šios sumos dalį tenka išleisti vaiko maitinimui - apie 150 Eur, aprangai, avalynei - 50 Eur, numojamo būsto išlaikymui po 50 Eur vienam asmeniui, vaistams, vitaminams - 40 Eur, vaiko lavinimo priemonės (knygelės, žaislai) - 20 Eur, higienos priemonės (sauskelnės) - 40 Eur, mokestis už darželį - 50 Eur. Dviejų nepilnamečių vaikų A. V. ir A. V. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga 800 Eur suma. Šalių dukra pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą, sūnus lanko darželį.

Tuo tarpu atsakovas G. V. teismo reikalavimo pateikti duomenis apie turtinę padėtį – gaunamas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nepateikė. Teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 376 straipsniu, buvo surinkti įrodymai apie atsakovo G. V. turtinę padėtį – gautas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, jog atsakovas šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, socialinių išmokų negauna, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 607 Eur sumą neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Akivaizdu, kad ginčo šalių vaikams, kurie greitai auga, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan., todėl ieškovės nurodoma vienam vaikui skirtina 400,00 Eur per mėnesį suma tokio amžiaus vaikams yra pakankama užtikrinti būtinas jiems vystytis sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas, kaip nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo nagrinėjamos bylos aspektu, vertinant ir tai, kad atsakovas jokių įrodymų, liudijančių įstatyme numatytos imperatyvios tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki pilnametystės, nevykdymą dėl objektyvių ir/ar pateisinamų priežasčių, nepateikė. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, šiuo atveju – atsakovo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nei nedarbu, nei gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tai, kad atsakovas nusišalinęs tiesiogiai nuo vaikų auklėjimo, nesuteikia jam pagrindo ir išlaikymo naštą perkelti vienai ieškovei, kuriai ir taip tenka didesnė išlaikymo, ir rūpinimosi vaikais našta. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę dirbti ir gauti pastoviais pajamas, turėtų neįgalumą ar būtų dalinai darbingas, kas lemtų prašomo priteisti išlaikymo dydį, ar turėtų kitų išlaikytinių, kuriais turėtų pareigą pasirūpinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pagrįstas, adekvatus vaikų poreikiams bei tėvų galimybėms, todėl tenkintinas.

Nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei N. V. bylos duomenimis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą N. V. sudaro 325,00 Eur. Bylos duomenimis atsakovui G. V. taip pat teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi vertinant tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti, todėl išlaidos už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ieškovė ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 ir 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo G. V. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei N. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui G. V. – V..

Po santuokos nutraukimo atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę pirminiam kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2018 m. lapkričio 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri perleista naujajam kreditoriui UAB „B2Kapital“, pripažinti asmenine atsakovo G. V. prievole.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį) nuo 10.00 iki 12.00 val.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.