- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-1115-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03177-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- J. U., G. A.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.2Laidavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-570/2020 pagal ieškovo A. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. U. ir G. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kredito unijai „Sūduvos parama“ bei trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais – I. B. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir skolos priteisimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. B. ieškinį atsakovams J. U. ir G. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kredito unijai „Sūduvos parama“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. prašė nustatyti, kad prievolė pagal 2007 m. liepos 25 d. paskolos sutartį Nr. 07-00126 (toliau – Sutartis) Kredito unijai „Sūduvos parama“ bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu už akių priteistos 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio atsakovams J. U. ir G. A. (buvusi U.) yra solidari; priteisti ieškovui A. R. solidariai iš atsakovų J. U. ir G. A. 1979,68 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. B. prašė nustatyti, kad prievolė pagal 2007 m. liepos 25 d. paskolos sutartį Nr. 07-00126 Kredito unijai „Sūduvos parama“ bei 2009-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu už akių priteistos 12 900,75 Eur negrąžintos paskolos, 35,29 Eur palūkanų, 22,99 Eur delspinigių ir 388,09 Eur žyminio mokesčio yra bendra ir solidari atsakovų J. U. ir G. A. turtinė prievolė ir priteisti jai iš atsakovų solidariai 3963,65 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus savo ieškiniuose nurodė, kad kredito unija „Sūduvos parama“ su atsakovu J. U. 2007-07-25 sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00126, pagal kurią atsakovui suteikė 15 929,10 Eur (55 000 Lt) paskolą būsto remontui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos grąžinimo terminas 2012-07-17. Paskolos suteikimo metu atsakovas J. U. buvo santuokoje su atsakove G. A.. Jų santuoka nutraukta bendru sutikimu 2012-01-10 ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau procesas šioje byloje buvo atnaujintas ir reikalavimas dėl ginčo prievolės padalinimo paliktas nenagrinėtas. Už atsakovui suteiktą paskolą laidavo ieškovas J. R., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus I. B. bei atsakovo motina (šiuo metu jau mirusi). 2009-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 buvo priteista kredito unijai „Sūduvos parama“ solidariai iš paskolos gavėjo J. U., laiduotojų A. R., I. B. ir A. A. U. 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžinta paskola, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanos, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigiai ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminis mokestis. Antstolė Svajonė Žukaitienė skolos išieškojimą nukreipė į laiduotojų turtą – kreditoriui paskola buvo grąžinama nuskaičiuojant lėšas iš ieškovo A. R., I. B. ir atsakovo J. U. motinos A. A. U. sąskaitų. Iš ieškovo kaip laiduotojo sąskaitos iki 2019-02-05 išieškojo 1979,68 Eur, o iš I. B. iki 2019-01-31 išieškojo 3963,65 Eur. Sumokėję už skolininką jo kreditoriui skolą, ieškovas su trečiuoju asmeniu prašo iš atsakovų priteisti visas jų patirtas išlaidas. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad kreditas imamas būsto remontui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, atsakovai buvo sutuoktiniai, kartu gyveno, atsakovas vykdė verslą, o atsakovė niekur niekada nedirbo, augino du vaikus, gyveno iš atsakovo uždirbamų lėšų, todėl abu yra atsakingi už gautos paskolos grąžinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimus tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. R. iš atsakovo J. U. 1 979,68 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, I. B. iš atsakovo J. U. 3963,65 skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 153 Eur atstovavimo išlaidas ir 12,50 Eur valstybei sumokėtą žyminį mokestį. Priteisė atsakovei G. A. iš ieškovų A. R. ir I. B. po 297,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. B. 157 Eur žyminį mokestį bei 29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybei iš atsakovo J. U. 110 Eur ieškovų atstovavimo išlaidų. Ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimus kitoje dalyje atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl skolininko prievolės kvalifikavimo. Byloje nėra ginčo, kad laiduotojai J. R. sumokėjo už J. U. kredito unijai „Sūduvos parama“ 1 979,68 Eur, o I. B. - 3963,65 Eur. Prievolė įvykdyta pilnai, todėl laiduotojai įgavo atgręžtinio reikalavimo teisę į paskolos gavėją J. U.. Tačiau jie kaip kreditoriai siekia, kad prievolė būtų pripažinta solidaria J. U. ir jo buvusios sutuoktinės G. A. prievole. Reikalavimą motyvuoja tuo, kad paskola buvo suteikta atsakovų būsto remontui, tuo metu atsakovai gyveno santuokoje, paskolą panaudojo šeimos gerovei kurti, todėl jų prievolė yra solidari.
6. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovai A. R. ir I. B. turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir panaudota šeimos poreikių tenkinimui.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad 2007 metais ginčo paskolos suteikimo metu, atsakovai buvo sutuoktiniai. Sutartyje nurodyta, kad 55 000 Lt kreditas suteikiamas būsto remontui, tai reikštų, kad paskola suteikiama šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau paskolos sutarties atsakovė G. U. nepasirašė, įgaliojimo sudaryti sutartį ar sutikimo nedavė. Paraiškoje įrašytas G. U. įgaliojimas, tačiau jo pateikta nebuvo, niekas nėra matęs, G. U. kategoriškai neigė davusi įgaliojimą sutuoktiniui, kuriuo nepasitikėjo. Vėliau sandorio nepatvirtino. Be to, atsakovė teigia, kad jie kaip šeima negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2004 metų ir apie J. U. paskolą nieko nežinojo, nes jis turėjo kitų moterų, skolų, kaip sutuoktinis buvo neištikimas, visiškai nepatikimas. Teismo vertinimu, tikėtina, jog bendro ūkio paskolos suteikimo metu atsakovai galėjo ir nevesti.
8. Sprendžiant klausimą dėl paskolos panaudojimo buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui, teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra atsakovės asmeninė nuosavybė (tai nustatyta įsiteisėjusia Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-38/1998 (t.2 b.l.112-114). Kita buto dalis yra jos buvusio sutuoktinio K. M..
9. Teismas pažymėjo, kad J. U. duodamas parodymus prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2258-91/2010, kurioje buvo panaikintas antstolės patvarkymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš viešųjų varžytynių, apie ginčo paskolos panaudojimą, teigė, jog žmona (G. A.) apie paskolos gavimą nieko nežinojo, jis paskolą išleido savo sveikatai, kitiems poreikiams, į butą nieko neįdėjo (prijungtos bylos 73 lapas, pirma pusė, 71 lapo antra pusė). Taip pat ir teismo nutartyje yra konstatuota, jog ginčo paskola buvo paimta J. U. asmeniniams poreikiams tenkinti (prijungtos bylos 76 lapas).
10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą 2010 m. ginčo buto Vertinimo ataskaitą ir jos priedus – spalvotas fotonuotraukas (t. 4 b.l.1619), darė išvadą, kad 2007 m. ginčo bute nebuvo atliktas remontas už 55 000 Lt, nes jis atrodo skurdžiai, remontas senas, nemodernus.
11. Teismas į bylą pateiktą Kredito unijos „Sūduvos parama“ darbuotojų 2007 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytą pažymą, kad paskola panaudota pagal paskirtį, vertino kaip surašytą formaliai, siekiant pateikti į paskolos bylą jos panaudojimą patvirtinančius įrodymus.
12. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai neįrodinėjo aplinkybės, jog ginčo paskola buvo panaudota ne buto remontui, bet šeimos pragyvenimui ar verslui.
13. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma, liudytojų paaiškinimai, buto, kurio remontui neva buvo paimta 55 000 Lt vartojimo paskola, vertinimo ataskaita, atsakovų šeimos gaunamos pajamos, išlaidos, turtinė bei socialinė padėtis ir kiti veiksniai, lemiantys šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybės leidžia daryti išvadą, kad 55 000 Lt paskolos iš Kredito unijos „Sūduvos parama“ gavimas, nėra pripažintinas būtinu išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų interesus, todėl ši prievolė nepripažintina solidaria buvusių sutuoktinių J. U. ir G. A. prievole.
14. Teismas sprendė, kad ieškovo A. R. ieškinys ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. B. ieškinys dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria atmestinas, o laiduotojų sumokėtos lėšos 3963,65 Eur ir 1 979,68 Eur kreditoriui už paskolos gavėja J. U. priteistinos iš vieno skolininko J. U. (CK 6.83 straipsnio 1 dalis, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
15. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidos paskirstė proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai.
16. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. kovo 19 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei G. A. iš ieškovo A. R. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. B. po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismo sprendimu neišspręstas pilna apimtimi atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą, priteisti solidariai apeliantams turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Priešingai teismo motyvams, solidariosios sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartį atsiradimą lemia ne vien sutuoktinio sutikimas, kad kitas sutuoktinis atitinkamą prievolę prisiimtų, bet ir aplinkybė, kad skolinė prievolė prisiimama siekiant tenkinti šeimos poreikius. Ginčo paskolos paėmimas buto remontui patvirtina, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos solidariajai atsakovės prievolei atsirasti. Taigi, teiginiai, kad dalis paskolos ar visa paskola tariamai buvo panaudota ne pagal paskirtį, ar kad atsakovė nedavė atsakovui sutikimo paimti kreditą, jų prievolės solidarumui įtakos neturi ir jo nepaneigia.
18.2. Dauguma teismo motyvų yra susiję su atsakovų tarpusavio santykiais, bet ne kredito suteikimo ir panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti (sprendimo 37, 38 punktai) aplinkybės analize. Jie yra santuokos nutraukimui reikšmingos aplinkybės, tačiau neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl atsakovų solidariosios skolinės prievolės buvimo, kadangi net ir esant blogiems sutuoktinių tarpusavio santykiams, nesutarimams, gauta paskola galėjo būti panaudota šeimos poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, gausinant šeimos turtą ir pan.).
18.3. Teismas iš esmės visus byloje esančius įrodymus įvertino šališkai, naudingai tik atsakovei, o apeliantų pareikšti reikalavimai buvo arba įvertinti kritiškai, arba jie iš viso neįvertinti. Teismas visiškai nevertino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendime nutraukiant atsakovų santuoką konstatuotų svarbių nagrinėjamai bylai aplinkybių. Be pagrindo rėmėsi neįvardinta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-38/1998, o pasisakydamas dėl paskolos panaudojimo ne buto remontui, nurodė civilinėje byloje Nr. 2-2258-91/2010 esančią medžiagą, nes apeliantai jose nedalyvavo. Santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-151-91/2012 abu atsakovai pripažino, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl 2012-01-10 teismo sprendimu šis faktas tapo prejudiciniu faktu. Taigi teismo išvada apie 1/2 buto dalies priklausymą asmeninės nuosavybės teise atsakovei padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei yra paneigiama kitais byloje esančiais įrodymais.
18.4. Teismas faktiškai atleido atsakovę nuo procesinės pareigos įrodyti savo teiginius ir ginčijamą sprendimą grindė labiau hipotetinėmis išvadomis ir išimtinai subjektyviu teismo tam tikrų faktų vertinimu, palankiu atsakovei.
18.5. Papildomas sprendimas yra priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas ginčijamu sprendimu iš esmės išsprendė bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo klausimą. Jei priteista suma atsakovės dėl vienų ar kitų priežasčių netenkino, ji turėjo teisę skųsti priimtą teismo sprendimą apeliacine tvarka. Be to, apeliantai yra priskirtini kategorijai asmenų, kurie atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, nes jiems yra teikiama antrinė teisinė pagalba.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą (įskaitant ir papildomą sprendimą) palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Vien paskolos sutartyje nurodyta jos paskirtis nesudaro prievolės solidarumo pagrindo, kadangi tam būtina nustatyti teisiškai reikšmingas kitas aplinkybes, o būtent pačios gautos paskolos faktinį panaudojimą šeimos interesams. Apeliaciniam skunde nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia apeliantų įrodinėtas aplinkybes, kad J. U. asmeniškai paimta paskola buvo panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimui, o to įrodyta ir negalėjo būti, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo remontuotas bei po atsakovo J. U. paskolos paėmimo nebuvo atlikti jokie buto pagerinimo darbai, bei tuo metu šalys apskritai jokio bendro ūkio nevedė ir bendro gyvenimo negyveno.
18.2. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama analizei ar ginčo butas buvo atsakovės G. A. asmeninė nuosavybė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga byloje.
18.3. Vien tai, kad atsakovas J. U., nurodė, kad jis gautą paskolą panaudojo šeimos interesais (buto remontui) nedaro pagrindo pripažinti, kad taip ir buvo. Teismas pagrįstai nurodė, atsakovo J. U. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir skiriasi nuo ankstesnių kitose bylose duotų parodymų.
18.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalys buvo įsigiję dar du butus ir nors nėra aiškios minėtų butų įsigijimo datos, tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad šis turtas galimai buvo įsigytas pilnai ar iš dalies panaudojus paskolos lėšas. Visų pirma, šios aplinkybės visiškai neįrodinėjo ieškovai pirmosios instancijos teisme, ir antra teismo posėdžio metu pats atsakovas J. U. nurodė, kad šalys jau kuris laikas sprendė dėl santuokos nutraukimo, kad jis norėjo turėti savo gyvenamą būstą dėl ko 2006-10-20 paėmus paskolą iš JAV finansinės organizacijos ir buvo įsigytas butas, kuris po santuokos nutraukimo ir liko atsakovui J. U..
Žemesnės instancijos teismas
18.5. Teismo sprendimu liko neišspręstas atsakovės G. A. patirtų 605 Eur išlaidų priteisimo klausimas, todėl teismas pagrįstai papildomu sprendimu išsprendė ir likusių byloje nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tarp laiduotojų ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus I. B. ir atsakovų J. U. ir G. A. ( atsakovo buvusios sutuoktinės) dėl prievolės pripažinimo solidaria pagal priteistą skolą, kurią pareiškę reikalavimą asmenys sumokėjo vykdant prievoles pagal 2007m. liepos 25d. paskolos sutartį Nr. 07-00126. Minėta sutartimi kredito unija „Sūduvos parama“ suteikė atsakovui J. U. 15 929,10 Eur paskolą iki 2012m. liepos 12d. būsto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Ieškovas ir trečiasis asmuo, su savarankiškais reikalavimais įrodinėjo, kad paskola buvo suteikta atsakovų būsto remontui, atsakovai gyveno santuokoje, paskola buvo panaudota šeimos gerovei kurti, todėl abiejų atsakovų prievolė yra solidari.
21. Atsakovė G. A. įrodinėjo, kad pagal atsakovo ir kredito unijos „Sūduvos parama“ sudarytą minėtą paskolos sutartį prievolė nėra solidari, o grynai yra asmeninė atsakovo prievolė. Teigia, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu – atsakovu J. U. negyveno nuo 2004 metų, nevedė bendro ūkio, atsakovas paskolos nepanaudojo buto remontui, o tik gautas pinigines lėšas skyrė savo asmeninėms reikmėms.
22. Pagal CK trečiosios knygos VII skyrių sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 str.), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 str. 1 d.).
23. Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 str. 2 d.).
24. Pagal jau suformuotą teisminę praktiką prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 str. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. gegužės 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
25. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. liepos 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
26. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
27. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nusprendė, kad ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus ieškinys dalyje dėl prievolės užtikrinimo solidaria netenkinamas, o laiduotojų sumokėtos lėšos 3963,65 Eur ir 1979,68 Eur kreditoriui už paskolos gavėją ( atsakovą) priteistinos iš vieno skolininko, atsakovo J. U..
28. Ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškusi savarankiškus reikalavimus I. B. nesutikdami su teismo sprendimo išvadomis savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovų prievolės užtikrinimą solidaria, tačiau nagrinėdamas bylą rėmėsi tik atsakovams naudingais įrodymais ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
30. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo 36-50 punktuose nustatytų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas vertino byloje esančių įrodymų ( CPK 177 straipsnis) visumą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus, buto, kurio remontui buvo paimta paskola 2010m. vertinimo ataskaitą, buto fotonuotraukas, duomenis apie atsakovų šeimos gaunamas pajamas ir išlaidas, turtinę ir socialinę jų padėtį, kitus veiksnius lėmusius šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada dėl prievolės nepripažinimo solidaria buvusių sutuoktinių yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Apeliantai nesutikdami su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokio įrodymo turinio ir jo reikšmės, nurodo bendro pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti tik jiems reikšmingas aplinkybes, todėl negalima sutikti su tokia apeliantų apeliacinio skundo argumentacija.
31. Apeliantų apeliaciniame skunde argumentuojama ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir priteisė atsakovei G. A. iš apeliantų 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
32. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Taigi, papildomą sprendimą teismas neabejotinai turi priimti, jeigu pažeisdamas CPK nuostatas neišsprendė išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai priteisimo klausimo, o toks reikalavimas ir išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui iš esmės.
33. Bylos duomenimis atsakovei G. A. teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teikė advokatas Vidmantas Ravinis. Kaip matyti iš atsakovės 2020m. sausio 27d. apylinkės teismui pateikto prašymo, kad atsakovė prašė priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priimant teismo sprendimą ir netenkinus ieškinio liko neišspręstas dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas taisydamas padarytas savo klaidas pagrįstai priėmė papildomą teismo sprendimą ir priteisė iš ieškovo bei trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų lygiomis dalimis po 302,50 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pralaimėjusi šalis bylinėjimosi išlaidas apmoka net tada, kai yra atleista nuo jų mokėjimo, nesvarbu, ji atleista įstatymo ( CPK 83 straipsnio 1 dalis), teismas ją iš dalies atleido nuo mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar jų sumokėjimas buvo atidėtas ( CPK 84 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įstatymas nenumato, kad asmenims, kuriems buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba galėtų neatlyginti laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, todėl apeliantų apeliacinio skundo argumentai, aptartu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
34. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolės solidarumą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą iš jų atsakovei G. A. priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės prašomos priteisti 544,50 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo A. R. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, I. B. po 272,25 Eur, iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme atsakovei G. A..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.