Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-230-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2A-230-425/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01152-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
O. L., Z. Z., K. K., V. M.
Ieškovas
O. L.
Civilinė byla Nr. 2A-230-425/2015Proceso Nr. 2-13-3-01152-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija
(S)21.4.1.4; 21.6; 45.6; 121.18PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės O. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1758-179/2014 pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovams O. L., Z. Z., K. K., V. M. (K.) dėl žemės sklypų ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, pirkėjo teisių perkėlimo nuo sandorio sudarymo momento, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. L. 2014-03-27 teismui pateiktu ieškiniu prašė:

1. Pripažinti 2006-11-13 žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių O. L. ir Z. Z., veikiančios savo vardu ir už pardavėją V. K., bei K. K. dėl 0,5300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3325-0003-0243, 1,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1750 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: 115,31 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 170 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 kv. m. užstatyto ploto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (šulnio, kanalizacijos šulnio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kumečių kaime, Alytaus rajono savivaldybėje, dalį, kuria visą sutartyje išvardytą turtą įgijo pirkėja O. L., apsimestine nuo jos sudarymo momento, o pirkėjo ir asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus pagal šią sutartį perkelti O. L.;

2. Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirmykštę padėtį, įpareigojant O. L. grąžinti jai perduotus žemės sklypus ir pastatus pagal 2006-11-13 d. žemės sklypų ir pastatų perdavimo – priėmimo aktą, esančius Kumečių kaime, Alytaus rajono savivaldybėje, pripažįstant juos O. L. asmenine nuosavybe.

3. Priteisti iš atsakovės O. L. 2 328,50 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-11-14 sprendimu ieškovės O. L. ieškinį patenkino, nusprendė pripažinti 2006-11-13 žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 12557, sudarytą tarp atsakovės O. L. ir Z. Z., veikiančios savo vardu ir už pardavėją V. K., bei K. K., dėl 0,5300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,1750 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų: 115,31 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 170 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 kv. m užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir priklausinius: kiemo statinius (šulnį, kanalizacijos šulnį) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), dalį, kuria visą sutartyje išvardintą turtą įgijo pirkėja O. L., apsimestine nuo jos sudarymo momento, pirkėjos ir asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus pagal šią sutartį perkelti O. L., taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti šalis į pirmykštę padėtį, įpareigojant O. L. grąžinti pirkėjai O. L. jai perduotus pagal 2006-11-13 žemės sklypų ir pastatų priėmimo aktą, not. reg. Nr. 12561 žemės sklypus su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš O. L. 2 328,50 Lt (674,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų O. L. ir 88,34 Lt (25,00 Eur) pašto išlaidų valstybei.

Teismas konstatavo, kad tarp šalių, tai yra O. L. ir Z. Z., K. K. ir V. K. sudaryta žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis (not. reg. Nr. 12557), kuria Z. Z., K. K. ir V. K. pardavė, o atsakovė O. L. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje pirkėja nurodyta O. L. – yra apsimestinis sandoris, todėl sandorio dalis dėl joje įrašyto pirkėjo turi būti pripažinta niekine, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti sandorį tarp ieškovės pirkėjos O. L. ir pardavėjų Z. Z., K. K. ir V. K.. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus nustatė, kad ieškovė, gimusi Rusijoje, grįžusi į Lietuvą 2000 m., nemokėjo lietuvių kalbos, todėl, nusprendus pirkti nekilnojamąjį turtą, sutiko, kad jos sutuoktinio V. L. motina O. L. rūpintųsi visais nekilnojamojo turto pirkimo reikalais. Ieškovės tėvai 2006-10-26 pardavė jiems nuosavybės teisėmis priklausantį butą (duomenys neskelbtini) už 54 000 Lt ir tos pačios dienos dovanojimo sutartimi 50 000 Lt padovanojo dukrai O. L. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teismas padarė išvadą, kad O. L., atstovaudama savo marčią, už perkamą turtą sumokėjo ieškovės asmeniniais pinigais, dovanotais jos tėvų. Atsakovė O. L. neįrodė ir neįtikino teismo, kad jos turima turtinė padėtis tuo metu leido įsigyti brangų turtą, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu turto pardavėja liudytoja Z. Z., sandoris buvo atidedamas ir laukiama kol ieškovė gaus iš tėvo pažadėtus pinigus už parduotą butą. Be to, atsakovė O. L. iki sandorio sudarymo ir jo metu niekur nedirbo, dėl neįgalumo gavo tik socialines išmokas.

Šalies argumentai

Ieškovės nurodyti argumentai, kad sudarytas sandoris buvo apsimestinis, sudarytas kitam sandoriui pridengti, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės sutuoktinis V. L. sandorio sudarymo metu turėjo kreditorinius įsiskolinimus, todėl atsakovės O. L. įkalbėta ieškovė O. L. patikėjo juridinius reikalus atlikti atsakovei O. L., nes įtikinta manė, kad jos turtą atims antstoliai už sutuoktinio skolas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad sandorio sudarymo metu V. L. turėjo kreditorinių įsiskolinimų.

Teismas, įvertinęs ir išanalizavęs turimus įrodymus, padarė išvadą, kad tikroji 0,5300 ha žemės sklypo, 1,2000 ha žemės sklypo, 0,1750 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė yra ne atsakovė O. L., o ieškovė O. L.. Ginčijamas sandoris, kuriame pirkėja yra nurodyta O. L. yra apsimestinis, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti sandorį tarp ieškovės O. L. ir pardavėjų Z. Z., K. K. ir V. K. ir todėl atsakovė O. L. nuosavybės teisių pagal šį sandorį neįgijo. Pripažinus sandorį iš dalies negaliojančiu, pirkėjo teisės perkeliamos O. L., nes būtent pagal šalių valią ieškovė O. L. įgijo pirkėjo teises į žemės sklypus bei pastatus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė O. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pagal savo turtinę padėtį negalėjo įsigyti brangaus nekilnojamojo turto. Teismas neatsižvelgė į pateiktų pirkimo pardavimo sutarčių kopijas, patvirtinančias, kad O. L. iki ginčijamo sandorio sudarymo yra pardavusi keletą nekilnojamojo turto objektų, taupė pinigus ir juos panaudojo ginčo sodybos pirkimui. Iš viso už 2000 m. - 2004 m. parduotą nekilnojamąjį turtą O. L. gavo 92 000 Lt. VSDFV Alytaus skyriaus pažyma patvirtina, kad O. L. per 2005-2006 metus gavo 22 046,52 Lt pajamų. 2005 m. jos alga buvo 550 Lt, o 2006 m. – 600 Lt. Be to, sandorio sudarymo metu O. L. sutuoktinio V. L., su kuriuo atsakovė apeliantė vedė bendrą ūkį, vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 1 784 Lt, o per 2005 m. jis uždirbo 20 173,17 Lt, per 2006 m. - 22 644,71 Lt. Be to, ieškovės tėvas S. M., prieš išvykdamas iš Lietuvos, atsakovei paskolino 3 000 Lt sodybos pirkimui, o buvusi kaimynė R. J. paskolino 2 000 Lt.

Teismas nepagrįstai visiškai nevertino liudytojos R. J. parodymų, motyvuodamas, kad ji suinteresuota bylos baigtimi. R. J. prieš šešerius metus išvyko gyventi į Kauną ir nuo to laiko bendravimas su ja nutrūko, ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, bet žino kai kurias sodybos pirkimo aplinkybes. Pati atsakovė apeliantė gyvenanti (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino kritiškai ieškovės liudytojų J. P., kuri yra ieškovės draugė, L. M., kuri yra ieškovės teta ir kuri parodymus davė tik raštu, parodymų, neatsižvelgė, kad šie liudytojai sodybos pirkimo aplinkybes galėjo žinoti tik iš ieškovės pasakojimų. Abejonių kelia ir pateiktos notariškai nepatvirtintos dovanojimo sutarties tikrumas, pagal kurią ieškovės tėvas S. M. jai dovanojo 50 000 Lt, nes sutartis pateikta ne kartu ieškiniu, o įpusėjus procesui, todėl galėjo būti surašyta jau procesui prasidėjus. Teismas nevertino atsakovės teismui pateikto skolos raštelio, patvirtinančio, kad ieškovės tėvas S. M. atsakovei paskolino 3 000 Lt. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jokios skolos nebuvo, todėl pinigai O. L. pagal šį raštelį nebuvo perduoti. Sodybos pardavėja Z. Z., nors ir palaikė ieškovės ieškinį, tačiau nepaneigė, kad tiek avansą, tiek visą sumą ji gavo iš O. L. rankų. Kiti du pardavėjai V. M. ir K. K. nedalyvavo nei ikisutartiniuose santykiuose, nei domėjosi sandorio sudarymu, todėl jokių aplinkybių patvirtinti negalėjo. Atsakovė neneigia, kad buvo laukiama iki kol ieškovės tėvai parduos butą ir grąžins jai pinigus, kuriuos ji sumokėjo parduoto buto įsiskolinimams padengti. Ieškovės tėvas, pardavęs butą, nei ieškovei, nei O. L. pinigų nedovanojo, tik paskolino 3 000 Lt O. L.. Tuo atveju jeigu ieškovė būtų turėjusi pinigų ir notarei nurodžiusi jų kilmę pagal dovanojimo sutartį, perkamą sodybą įregistravus jos vardu, jos sutuoktinio kreditorinių įsiskolinimų išieškojimo nebūtų galima nukreipti į jos asmeninį turtą. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl sandorio šalies – pirkėjo atitikties, sudarant ginčijamą sandorį, būtina įrodyti, kad pirkėju nurodytas asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Šiuo atveju byloje neįrodyta, kad O. L. neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi.

Byloje esantys duomenys yra prieštaringi, todėl mano, kad tikslinga iš naujo išklausyti liudytojų parodymus bei ištirti bylos medžiagą. Apeliantė prašo teismą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją L. M., kuri parodymus davė tik raštu, atsakovei nebuvo suteikta galimybė jai užduoti papildomus klausimus.

Atsiliepimas

Ieškovė O. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji ginčijamo sandorio sudarymo dieną turėjo finansines galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad apeliantė ne tik gavo pajamas iš parduodamo turto, bet ir gautas lėšas investavo, pirkdama kitą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nuslėpė, kad iš savo pajamų ji išlaikė studentę dukrą. Aplinkybė, kad atsakovės sutuoktinis dirbo ir gavo pajamas, neįrodo, jog tos lėšos buvo panaudotos sodybos pirkimui, nes jis, sudarant sandorį, tiesiogiai nedalyvavo. Teismas pagrįstai ir teisingai vertino visų liudytojų parodymus. Teismas vertino atsakovės pateiktą paskolos sutartį, pagal kurią S. M. paskolino atsakovei 3 000 Lt sodybos pirkimui. Paskolos sutartis vertintina kritiškai, nes jos tėvas yra Rusijos pilietis, skaityti nei rašyti lietuviškai nemoka, o paskolos sutartis surašyta lietuviškai ir palikta atsakovei. Tikėtina, kad sutartį pasirašė ne S. M.. Pinigus pardavėjai sumokėjo atsakovė, tačiau juos gavo iš jos – ieškovės. Sandorio sudarymo metu santykiai su sutuoktiniu ir jo motina buvo geri, ji gerai nemokėjo lietuvių kalbos, augino tik gimusį vaiką, todėl įkalbėta sutiko, kad sodyba būtų nupirkta vyro motinos vardu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Atsakovė O. L. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes byloje esantys duomenys yra prieštaringi, prieštaravimai gali būti pašalinti tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Tikslinga apklausti liudytoją L. M., kuri parodymus davė tik raštu, todėl atsakovei nebuvo suteikta galimybė jai užduoti papildomus klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios. Kolegija pažymi, jog šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią teisę realizavo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka.

dėl ginčo esmės

Ieškovė O. L. prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu 2006-11-13 žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės O. L. ir Z. Z., veikiančios savo vardu ir už pardavėją V. K., bei K. K., dėl 0,5300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1750 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: 115,31 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 170 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. 3398-5010-2031, 16 kv. m. užstatyto ploto garažo, unikalus Nr. 3398-5010-2106, ir kiemo statinių (šulnio, kanalizacijos šulnio), unikalus Nr. 3398-5010-2097, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, kurios pagrindu visą sutartyje išvardytą turtą įgijo atsakovė O. L., nuo jo sudarymo momento, pirkėjo ir asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus pagal šią sutartį perkelti O. L., taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirmykštę padėtį, įpareigojant O. L. grąžinti jai perduotus žemės sklypus ir pastatus pagal 2006-11-13 d. žemės sklypų ir pastatų perdavimo – priėmimo aktą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį nekilnojamąjį turtą ieškovės O. L. asmenine nuosavybe. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad už pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumą sumokėjo ne O. L., bet O. L., kuriai pinigus dovanojo tėvas S. M.. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. L. (M.) gimė Rusijoje, (duomenys neskelbtini), kur iš Lietuvos buvo ištremti ieškovės seneliai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jos tėvai grįžo gyventi į Lietuvą, kur ieškovės tėvui buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį vėliau ieškovės tėvai S. M. ir A. M. privatizavo ir tapo buto savininkais. Ieškovė į Lietuvą atvyko gyventi 2000-08-09, ką patvirtina byloje esantis atvykimo lapelis su vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 18-19, t.1). 2005-02-09 ieškovė susituokė su V. L., šioje byloje trečiuoju asmeniu (b. l. 14, t. 1). Iš byloje pateiktos pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ieškovės tėvas S. M. nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė už 50 000 Lt (b. l. 10-11, t.1). Byloje pateikta 2006-10-26 dovanojimo sutartis (notariškai nepatvirtinta) patvirtina, kad S. M. 50 000 Lt padovanojo savo dukrai L. O. namo ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini)pirkimui (T.2, b.l. 16-19).

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios išorinė išraiška, o sandoris yra šios asmens valios ir jo išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu taip pat laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.).

Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir kad reikia aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sutarties šalių tikrąją valią sutarties sudarymo metu galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas.

Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju šalių sudarytą ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinį pobūdį ieškovė aiškino tuo, kad šioje sutartyje sutarties šalimi, t.y. pirkėja nurodyta jos sutuoktinio V. L. motina atsakovė O. L. todėl, kad atsakovė teigė taip bus saugiau, nes buvo galimas išieškojimas iš įgyto turto pagal V. L. kreditorių reikalavimus, be to, ieškovė 2006-02-25 buvo pagimdžiusi sūnų (duomenys neskelbtini), todėl jos galimybės aktyviau dalyvauti sudarant ginčo sandorį buvo ribojamos vaiko priežiūra. Antstolės A. K. kontoros 2014-01-21 pažyma nustatyta, kad V. L. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr.2-55-470 skolingas L. L. 20 648 Lt teismo priteisto išlaikymo (T.1, b.l. 20). Įvertinus, kad ieškovė O. L. nepakankamai mokėjo lietuvių kalbą, byloje nėra duomenų, kad ieškovė gerai suprastų teisinius aspektus, išieškant sutuoktinio V. L. skolas iš šalių santuokos metu įgyto turto, turto įgijimo sandorių ypatumus, tuo pačiu byloje nėra duomenų, kad 2005-2006 metais bylos šalių santykiai, t.y. tiek ieškovės su anyta atsakove, tiek su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu būtų priešiški, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovė pasitikėjo savo anyta atsakove O. L. ir sutiko jos vardu sudaryti ginčo namų valdos įgijimo sandorį. Tai, kad atsakovė O. L. turėjo ginčo žemės sklypų ir namų valdos nuosavybės dokumentus, sudarė elektros tiekimo sutartį, atliko kitus veiksmus ieškovės interesais paaiškinama buvusiais normaliais ir geranoriškais santykiais tarp marčios ieškovės ir anytos atsakovės, tuo labiau, kad ieškovė O. L. 2006-02-25 buvo pagimdžiusi sūnų E. (T.1. b.l. 15), todėl atsakovės O. L. pagalba padedant įsigyti ginčo turtą, atliekant kitus veiksmus pripažintina geranoriška atsakovės kaip motinos pagalba savo sūnaus šeimai. Pablogėjus santykiams tarp ieškovės O. L. ir jos sutuoktinio V. L., pastarajam vartojant smurtą ieškovės atžvilgiu ir buvus už tai 2013-08-06 nuteistam teismo baudžiamuoju įsakymu ((T.1, b.l. 40-42), pasikeitė ir atsakovės O. L. požiūris į marčią ieškovę bei jų tarpusavio santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįstą pirmosios instancijos teismą išvadą, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, už ginčo namų valdą pinigus sumokėjo ieškovė O. L., kuriai 50 000 Lt padovanojo 2006-10-26 jos tėvas S. M., sutartyje nurodydamas dovanojimo paskirtį – namo ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui (T. 2, b.l. 16-19). Kad ieškovės tėvas S. M. realiai disponavo 50 000 Lt suma patvirtina 2006-10-26 Buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią S. M. su sutuoktine A. M. už 50 000 Lt pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini)(T.1, b.l. 10-11). Apeliantė O. L. apeliaciniame skunde teigia, kad 30 000 Lt už ginčo sodybą sumokėjo iš savo asmeninių su sutuoktiniu lėšų, teigdama, kad jos finansinė padėtis buvo gera, nes už 2000 m. - 2004 m. parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 92 000 Lt (T.1, b.l. 136-149), iš VSDFV biudžeto per 2005-2006 metus gavo 22 046,52 Lt išmokų (T.1, b.l.132-135), o 2005 m. jos alga buvo 550 Lt, o 2006 m. – 600 Lt, sutuoktinio G. L., su kuriuo atsakovė apeliantė vedė bendrą ūkį, vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 1 784 Lt, o per 2005 m. jis uždirbo 20 173,17 Lt, per 2006 m. - 22 644,71 Lt (T.1, b.l. 78). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės O. L. pateiktus rašytinius įrodymus apie jos turtinę padėtį daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad 2006-11-13 žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ji realiai disponavo 30 000 Lt suma. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertindamas aplinkybes:

Pagrindinę pinigų sumos dalį už parduotą nekilnojamąjį turtą, t.y. 86 000 Lt sumą atsakovė O. L. gavo 2005 m. sudariusi tris turto pardavimo sandorius (T.1, b.l. 138-139, 140-141, 142-143), o tokios didelės pinigų sumos dažniausiai yra laikomos kredito įstaigose. 30 000 Lt suma pripažintina didele pinigų suma fiziniam asmeniui, todėl kaip taisyklė didesnės pinigų sumos, ypač jeigu asmenys pinigus taupo ilgą laiką, yra laikomos bankų sąskaitose, o ne namuose. Atsakovė O. L. nepateikė įrodymų, kad nuo 2000 m. jos ar sutuoktinio sąskaitose banko buvo laikoma, o 2006 m. nuimta 30 000 Lt suma, kas būtų pakankamas įrodymas išvadai, kad ši pinigų suma panaudota ginčo namų valdos įsigijimui;Ieškovės nurodytos gautos išmokos iš VSDFV biudžeto už jos netektą 65 proc. darbingumo netekimą (T. 1, b.l. 75), jos ir sutuoktinio gautus atlyginimus, įvertinus atsakovės ir jos sutuoktinio išlaikytą dukrą studentę, pačiai atsakovei ir jos sutuoktiniui reikalingas pragyvenimui lėšas, negali būti pripažintinos kaip panaudotos ginčo namų valdos įsigijimui.Nors pirmosios instancijos teismas 2006-10-27 sutartį, pagal kurią ieškovės tėvas S. M. paskolino atsakovei O. L. 3 000 Lt ir pripažino abejotina, kaip prieštaraujančia faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau tokios sutarties galimo sudarymo ir pateikimo teismui pats faktas leidžia daryti kitokią išvadą, kad atsakovė O. L. neturėjo finansinių galimybių 2006 m. sumokėti pradinę įmoką už perkamą turtą namų valdos pardavėjui, kas tuo pačiu kelia pagrįstas abejones dėl jos finansinių galimybių sumokėti visą 30 000 Lt sumą už ginčo turtą.

Teismo posėdžio metu apklausta ginčo namų valdos pardavėja atsakovė Z. Z. patvirtino, kad prieš sudarant sandorį sodybos apžiūrėti atvažiavo ieškovė ir atsakovė, kad ieškovė sakiusi, kad kol neparduotas butas, ji negalinti sumokėti už sodybą. Sandorio sudarymas buvo atidedamas ir laukiama kol ieškovė gaus iš tėvo pažadėtus pinigus. Netikėti atsakovės Z. Z. parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes šios atsakovės nesieja jokie asmeninio pobūdžio ryšiai tiek su ieškove, tiek su atsakove O. L..

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus (rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus) ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą (CPK 263 straipsnis) pripažinti 2006-11-13 žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių O. L. ir Z. Z., veikiančios savo vardu ir už pardavėją V. K., bei K. K. dėl žemės sklypų ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) dalį, kuria visą sutartyje išvardytą turtą įgijo pirkėja O. L., apsimestine nuo jos sudarymo momento, o pirkėjo ir asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus pagal šią sutartį perkelti O. L. bei taikant restituciją grąžinti šalis į pirmykštę padėtį. Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1758-179/2014 palikti nepakeistą.

teisėjai Laimantas MisiūnasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė