- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1846-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10176-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- G. U.
- Suinteresuotas asmuo
- E. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-15285-534-2024, suinteresuotas asmuo E. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑15285-534-2024 panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp G. U. ir E. U. ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Šalies argumentai
Pareiškėja G. U. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. U. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) nevykdo Sutarties 3.2 ir 6.1 punktuose numatytų susitarimų.
Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad „Šalys taip pat susitaria lygiomis dalimis dengti nenumatytas išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas, jei tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, arba yra priimtas sprendimas gydyti vaikus privačioje gydymo įstaigoje (įskaitant, bet neapsiribojant, ir vaikų ortodontinį gydymą)“, o Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad „E. U. įsipareigoja sumokėti G. U. 1 536,01 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt šešių eurų ir vieno euro cento) kompensaciją už telefoną „iPhone 15 ProMax 512GB 5G Black Titanium“ ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d. dienos imtinai, pinigus pervesdamas į G. U. atsiskaitomąją sąskaitą“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. U. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vykdo Sutartyje numatytus įsipareigojimus, pateikė banko išrašus. Pažymėjo, kad neturi jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė nenumatytas išlaidas pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas ir kad tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, taip pat šalys nepriėmė jokio sprendimo dėl vaikų gydymo privačiose įstaigose. Nurodė, jog rūpinasi vaikais, o 2023 m. kovo 7 d. atvykęs pas pareiškėją rado sergantį vaiką V. U. ir gydė jį iki 2023 m. kovo 12 d., pirko vaistus, globojo. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas, be to, iš pareiškėjos prašymo net nėra aišku, kokios papildomos sumos pareiškėja reikalauja.
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi paaiškinimai yra neteisingi. Sūnaus V. U. gydymas privačioje klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtas dar šalims gyvenant kartu, suinteresuotas asmuo tam pritarė, tačiau jis ½ dalies sąskaitos 980 EUR sumai, kurią pareiškėja pati apmokėjo, nekompensavo. Pareiškėjas, pervesdamas 1 000 EUR 2024 m. vasario 19 d., kompensavo iki šalių skyrybų ir iki Sutarties sudarymo ir jos įsiteisėjimo momento atsiradusį įsiskolinimą už vaikų sveikatos išlaidas, kurias pareiškėjai teko visada mokėti vienai. Suinteresuotas asmuo buvo pažadėjęs skolą sumokėti, kai turės pinigų, kas reiškia, kad su skola jis sutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjos vertinimu, suinteresuoto asmens teiginiai, jog jis rūpinasi vaikais, pirko vaistus, globojo sergantį vaiką yra nepagrįsti, kadangi pareiškėja slaugė sergantį sūnų, vaistus pirko pati viena, o užsitęsus vaiko ligai ir būklei negerėjant, gydytojas rekomendavo pradėti gydymą antibiotikais ir mama pasirūpino, kad būtų išrašytas receptas, kuriuos nupirko suinteresuotas asmuo. Pažymėjo, kad tuo pat metu buvo susirgusi ir dukra L. U., tačiau tėvas net nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi. Vaikus 2 savaites slaugė ir reikiamus vaistus pirko tik pareiškėja, be kita ko, negalėdama dirbti ir prarasdama pajamas.
Nurodė, kad iki kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotas asmuo buvo nesumokėjęs skolos už telefoną, ką padarė jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą, o iki rašytinių paaiškinimų teikimo momento yra likusi neapmokėta 490 EUR suma už vaiko papildomą odontologinį gydymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Pažymėjo, kad analogija taikoma išduodant vykdomąjį raštą pagal sprendimą, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinama sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
Teismas atkreipė dėmesį, kad šalių santuoka nutraukta 2024 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimu, kuriuo patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygos. Teismo vertinimu, Sutarties 3.2 punktas galioja į ateitį, šalys susitarė ateityje, sprendimui įsiteisėjus vaikų gydymo išlaidas dengti 50/50 principu, o iš pareiškėjos pateiktų įrodymų nustatyta, kad teismui pateikiamų vaikų sveikatos išlaidų kvitai yra 2023 metų ir 2024 metų, todėl tai yra iki santuokos nutraukimo atsiradusios išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo Sutartį įvykdė ir vaikams išlaikymą teikia, teismas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo pateiktus rašytinius įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėja teismui pateikė rašytinius įrodymus – „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą, kuri patvirtina, jog sūnui V. U. buvo suteiktos paslaugos jau po taikos susitarimo sudarymo, kadangi Sutartis patvirtinta 2024 m. gruodžio 10 d., o paslaugos vaikui suteiktos tik 2024 m. gruodžio 19 d.
1.2. Suinteresuotas asmuo, pervedęs sutarta? 1 000 EUR sumą 2024 m. gruodžio 19 d. suklaidino pirmosios instancijos teismą, nes jis pervedė lėšas už 2024 m. gruodžio 10 d. Sutartyje numatytas anksčiau (iki 2024 m. gruodžio 10 d.) vaiku? naudai suteiktas medicinines paslaugas, o ne už 2024 m. gruodžio 19 d. sūnui papildomai 980 EUR sumai suteiktas paslaugas, taigi suinteresuotas asmuo vis dar yra skolingas ½ šios sumos – 490 EUR.
Šalies argumentai
1.3. Pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 8 d. iš šalių sūnaus ugdymo įstaigos yra gautas rašytinis pranešimas apie tai, jog suinteresuotas asmuo jau 2 mėnesius nevykdo privalomo mokėjimo savo dalyje ugdymo įstaigai, t. y. nemoka pirmosios instancijos teismo nustatytos ½ ugdymo įstaigos kaštų už sūnaus ugdymą dalies. Prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos teikiamus rašytinius įrodymus priimti ir laikyti juos svarbiais byloje. Nurodo, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tuo metu jie dar neegzistavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.4. Atskirajame skunde apeliantė atkartoja savo prašymo teismui argumentus, tačiau nenurodo, kokias faktines ar teisines klaidas galimai galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas.
1.5. Apeliantės teiginiai, kad suinteresuotas asmuo nevykdo Sutarties, yra nepagrįsti, kadangi suinteresuotas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, jog vykdydamas Sutartį, sumokėjo Sutartyje nustatytas sumas.
1.6. Apeliantė siekia, kad teismas priteistų sumas, kurios nėra numatytos teismo patvirtintoje Sutartyje, kadangi suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė nenumatytas išlaidas pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas ir kad tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, taip pat šalys nepriėmė jokio sprendimo dėl vaikų gydymo privačiose įstaigose.
1.7. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nebuvo tirti pirmos instancijos teisme ir dėl jų nebuvo ginčo, todėl jie neturėtų būti priimti. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kokia suma nėra apmokėta, ir kokiu pagrindu visą sumą turi mokėti suinteresuotas asmuo, nes Sutarties 3.5 punkte nustatyta, jog šalys lygiomis dalimis moka už sūnaus V. U. ugdymą privačioje sūnaus ugdymo įstaigoje, o už maitinimą ugdymo įstaigoje kas mėnesį moka pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 3.2 ir 6.1 punktuose numatytų susitarimų (ne)vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑15285-534-2024 panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp G. U. ir E. U. ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
Sutarties 3.2 punkte šalys sulygo, kad <...>„Šalys taip pat susitaria lygiomis dalimis dengti nenumatytas išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas, jei tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, arba yra priimtas sprendimas gydyti vaikus privačioje gydymo įstaigoje (įskaitant, bet neapsiribojant, ir vaikų ortodontinį gydymą)“.<...>
Sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, kad <...>„E. U. įsipareigoja sumokėti G. U. 1 536,01 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt šešių eurų ir vieno euro cento) kompensaciją už telefoną „iPhone 15 ProMax 512GB 5G Black Titanium“ ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d. dienos imtinai, pinigus pervesdamas į G. U. atsiskaitomąją sąskaitą“.<...>
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodydama, kad pareiškėjas nevykdo Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 3.2 ir 6.1 punktuose numatytų susitarimų. Vilniaus miesto apylinės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo Sutartį vykdo tinkamai, teikia vaikams išlaikymą. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktuose atsikirtimuose su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, jog pareiškėja siekia, kad teismas patvirtintų išlaidas vaikų išlaikymui, kurios nėra numatytos teismo patvirtintoje sutartyje Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą (duomenys neskelbtini) apie pradelstus mokėjimus ir prašo ją prijungti prie bylos.
Visi šalių įrodymai turi būti nurodomi ir pateikiami ar pateikiamas prašymas dėl jų išreikalavimo pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, o vėlesnis jų pateikimas yra draudžiamas, išskyrus CPK nustatytas išimtis, be to, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, todėl, įstatymo leidėjui laikantis nuoseklios pozicijos, naujų įrodymų teikimas yra draudžiamas ir apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48Ž611/2025 41 punktas; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė naujus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 3.2 ir 6.1 punktuose numatytų susitarimų (ne)vykdymo, nebuvo nagrinėti, yra susiję su Sutarties 3.5 punkto, kuriame nustatyta, kad <...>„Tėvas E. U. papildomai įsipareigoja apmokėti pusę sūnaus V. U. ugdymo išlaidų privačioje sūnaus ugdymo įstaigoje, o už maitinimą ugdymo įstaigoje kas mėnesį moka G. U.“.<...>, (ne)tinkamu vykdymu.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; kt.).
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme tarp Sutarties šalių nebuvo ginčo dėl Sutarties 3.5 punkto (ne)tinkamo vykdymo, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą (duomenys neskelbtini) apie pradelstus mokėjimus už sūnaus V. U. ugdymą.
Dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo
Atskirajame skunde apeliantė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija dėl netinkamai įvertintų įrodymų – „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos, kuri patvirtina, jog sūnui V. U. buvo suteiktos paslaugos jau po Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sudarymo, nes Sutartis patvirtinta 2024 m. gruodžio 10 d., o paslaugos vaikui suteiktos tik 2024 m. gruodžio 19 d., nurodydama, kad suinteresuotas asmuo, 2024 m. gruodžio 19 d. pervedęs sutarta? 1 000 EUR sumą suklaidino pirmosios instancijos teismą, nes jis pervedė lėšas už 2024 m. gruodžio 10 d. Sutartyje numatytas anksčiau (iki 2024 m. gruodžio 10 d.) vaiku? naudai suteiktas medicinines paslaugas, o ne už 2024 m. gruodžio 19 d. sūnui suteiktas paslaugas 980 EUR sumai, todėl suinteresuotas asmuo vis dar yra skolingas pareiškėjai ½ šios sumos – 490 EUR.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atskirsdamas į apeliantės argumentus, suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad Sutartis nevykdoma, nes suinteresuotas asmuo pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, jog vykdydamas šalių susitarimą jis sumokėjo Sutartyje nustatytas sumas. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog neturi jokių duomenų apie tai, kad apeliantė patyrė nenumatytas išlaidas pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas ir kad tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, be to, šalys nepriėmė jokio sprendimo dėl vaikų gydymo privačiose įstaigose (Sutarties 3.2 punktas), todėl apeliantė siekia, kad suinteresuotas asmuo apmokėtų išlaidas, kurios nėra numatytos teismo patvirtintoje Sutartyje.
Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį, bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Pažymėtina, jog analogija taip pat taikoma išduodant vykdomąjį raštą pagal sprendimą, kuriuo santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinama sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju.
Aktualu tai, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens Sutarties 3.2 punkto nevykdymu, ir suinteresuoto asmens argumentų dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakankamumo, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad patirtos išlaidos nenumatytos pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas ir tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, nesiaiškino, ar yra priimtas sprendimas dėl vaiko gydymo privačiose įstaigose ir kas jį priėmė, nors sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo, skundžiamoje nutartyje neatliko Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 3.2 punkte nustatytų sąlygų, susijusių su šalių papildomomis išlaidomis vaikų sveikatos priežiūrai, analizės, ir nenustatė esminių ginčo aplinkybių – nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų argumentų, todėl nenustatė esminių ginčo aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties sąlygų turinys ir vykdomojo rašto išdavimo pagal jas klausimas sprendžiamas laikantis CPK 646 straipsnio 3 dalies bei teismų praktikoje plėtojamų taisyklių: teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme bei pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms, pirmiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Iš dalies tenkinti pareiškėjos G. U. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-14413-534/2025, ir perduoti pareiškėjos G. U. vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.