- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1401-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00483-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., V. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymą dėl pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys V. S., V. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-121-206/2014 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti neypatingų statinių kategorijai priskiriamą vieno aukšto pastatą, kuris pastatytas iš blokelių, pastato išorės matmenys yra apie 17,77 m x 17,28 m, užstatymo plotas 307 kv. m, aukštis 6,90 m, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš V. S. ir skolininkei skirti 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ją skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys, pasibaigimo. Nurodė, kad skolininkė iki šios dienos neįvykdė teismo sprendimo – nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl taikytinos teismo sprendime numatytos pasekmės.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Nurodė, jog šiuo atveju V. S. per teismo sprendime numatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimų t. y. nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, turi būti taikomos teismo sprendime nurodytos pasekmės – leista inspekcijai pačiai nugriauti neypatingų statinių kategorijai priskiriamą vieno aukšto pastatą.Suinteresuotas asmuo V. S. su antstolės pareikštu pareiškimu nesutinka, teigia, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad nors pastatas yra asmeninė V. L. nuosavybė, tačiau vis tiek antstolė 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S-6350 įpareigojo V. S. nugriauti statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-24 nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą tenkino. Leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti statinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš V. S..Nurodė, kad antstolė teismo prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš V. S., ir skolininkei skirti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu nustačius, kad tarp suinteresuotų asmenų vyko ginčai dėl nurodyto statinio priklausomybės, Klaipėdos apygardos teismui 2015-06-25 sprendimu priteisus suinteresuotam asmeniui V. L. vieno aukšto pastatą (kaip statybines medžiagas), pastatytą iš blokelių, pastato išorės matmenys yra apie 17,77 m x 17,28 m, užstatymo plotas 307 kv. m, aukštis 6,90 m, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o šiam iki 2017-05-17 vykusio teismo posėdžio pastatą išardžius ir pasiėmus statybines medžiagas (blokelius) iš V. S. priklausančio / priklausiusio žemės sklypo, laikytina, kad trečio asmens V. L. turtui, teismo įkainotam daugiau kaip 18 tūkstančių eurų, grėsmės būti sunaikintam ar sugadintam neliko.Teismas taip pat konstatavo, jog V. S. atsisakant ardyti pastato pamatus, yra pagrindas leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti likusius statinius. Todėl antstolės prašymas dėl leidimo išieškotojai pačiai nugriauti likusį statinį tenkintinas.Pažymėjo, jog atsižvelgus į V. S. ir V. L. paaiškinimus dėl ginčo pastato priklausomybės pagal 2015-06-25 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotam asmeniui V. L. išardžius savavališkai pastatytą pastatą bei leidus išieškotojai pabaigti ardymo darbus, skolininkei bauda už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną nebeskirtina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2434-769/2017 panaikinti ir pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo dėl pasekmių taikymo netenkinti, vykdomąją bylą Nr. 75-01226/16 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-121-206/2014 V. S. nutraukti. Nurodė, kad teismas, skirtingai nei suinteresuotam asmeniui V. L., V. S. nenustatė termino, iki kada ji savo lėšomis turėtų nugriauti pastato pamatus, todėl mano, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi joje klaidingai nurodoma, jog V. S. atsisako ardyti pastato pamatus. Atkreipė dėmesį, kad ji sutinka nugriauti pastato pamatus, kadangi atsirado reali galimybė tai atlikti. Teigia, jog iki tol, kol suinteresuotas asmuo V. L. pastato nebuvo išardęs / nugriovęs, V. S. negalėjo nugriauti V. L. priklausančio pastato pamatų. Nurodė, jog prasidėjus teisminiam procesui V. L. pastatą nugriovė (iki 2017‑05‑17 vykusio teismo posėdžio pastatą išardė ir pasiėmė statybines medžiagas (blokelius) ir tik nuo to momento V. S. atsirado galimybė nugriauti ir pamatus.Pažymėjo, jog Kretingos apylinkės teismo 2014-12-04 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015‑06‑25 sprendimai neabejotinai patvirtina, kad 2013-02-22 akte Nr. SSA-30-130222-00010 nurodytas savavališkai iš blokelių pastatytas pastatas, kurio matmenys yra apie 17,77 x 17,28 m, užstatymo plotas 307 kv. m, aukštis 6,90 m, ir kuris yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014-12-04 jo 1/2 dalis, o nuo 2015-06-25 t. y. nuo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas yra asmeninė V. L. nuosavybė.Apeliantė mano, jog antstolė, ignoruodama anksčiau paminėtus teismų sprendimus, nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nors ir žinojo, kad 2014-12-04 Kretingos apylinkės teismas ir 2015‑06‑25 Klaipėdos apygardos teismas savo sprendimais iš esmės pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimą, todėl atlikti vykdymo veiksmų dėl V. S. neturėjo teisės.Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2017-05-24 nutartį ir pareiškėjos antstolės pareiškimą tenkindamas, nepaliko jokios galimybės, t. y. nesuteikė V. S. pirmumo teisės savarankiškai savo lėšomis nugriauti jos sklype esančio pastato pamatus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2434-769/2017 nepakeistą. Nurodė, kad skolininkė neteisingai vertina Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-776-538/2015. Minėtu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu V. L. buvo priteistas ne aptartas savavališkai pastatytas statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, o statybinės medžiagos, panaudotos savavališkai statant šį statinį. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-121-206/2014 priimtame sprendime jo vykdymo tvarka nėra nustatyta, t. y. sprendime nenurodyta, kam turi likti statybinės medžiagos nugriovus statinį. Todėl minėtos aplinkybės skolininkei netrukdė vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įpareigojimo – nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o likusias statybines medžiagas perduoti V. L..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas dėl pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis 1, 2 dalys, CPK 634 straipsnio 2 dalis).CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, jog teismas, skirtingai nei suinteresuotam asmeniui V. L., V. S. nenustatė termino, iki kada ji savo lėšomis turėtų nugriauti pastato pamatus, todėl mano, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi joje klaidingai nurodoma, jog V. S. atsisako ardyti pastato pamatus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, kadangi šios nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2014‑05‑02 sprendimu įpareigojo atsakovę V. S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013‑02‑22 akte Nr. SSA-30-130222-00010, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai. Taip pat teismas minėtu sprendimu, per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovę V. S. savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą neypatingų statinių kategorijai priskiriamą vieno aukšto pastatą, kuris pastatytas iš blokelių, pastato išorės matmenys yra apie 17,77 m × 17,28 m, užstatymo plotas 307 kv. m, aukštis 6,90 m, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-05-02 įsiteisėjusiu sprendimu apeliantei nustatė 12 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, o šio įpareigojimo neįvykdžius, teismas nustatė 1 mėnesio terminą likviduoti savavališkos statybos padarinius. Teismo sprendimo vykdymas taip pat buvo atidėtas 12 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, todėl jis įsiteisėjo 2014-06-03. Atsižvelgiant į nustatytus įpareigojimus, apeliantė praėjus 12 mėnesių nuo jo įsiteisėjimo dienos (nes teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas 12 mėnesių) privalėjo per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2016-06-04, pašalinti savavališkos statybos padarinius, o to nepadarius, per 1 mėnesį, t. y. ne vėliau kaip iki 2016-07-05, likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą neypatingų statinių kategorijai priskiriamą vieno aukšto pastatą, kuris pastatytas iš blokelių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šiuos įsipareigojimus apeliantė būtų įvykdžiusi. Taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ nenustatyta, jog apeliantė būtų kreipusis į teismą dėl nustatyto termino pratęsimo, todėl atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis apeliantės argumentas, jog jai nebuvo nustatytas terminas, per kurį ji privalėjo nugriauti ginčo statinį, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, jog apeliantė sutinka nugriauti pastato pamatus, kadangi atsirado reali galimybė tai atlikti. Teigia, jog iki tol, kol suinteresuotas asmuo V. L. pastato nebuvo išardęs / nugriovęs (t. y. iki 2017‑05‑17 vykusio teismo posėdžio pastatą išardė ir pasiėmė statybines medžiagas (blokelius), V. S. negalėjo nugriauti V. L. priklausančio pastato pamatų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Remdamasis apeliantės paaiškinimais, jog suinteresuotas asmuo V. L. jau 2017‑05‑17 dieną buvo išardęs pastatą ir pasiėmęs statybines medžiagas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuo nurodytos dienos išnyko bet kokie trukdžiai apeliantei įvykdyti teismo įpareigojimus, t. y. nugriauti savavališkai pastatyto pastato pamatus. Nuo 2017-05-17 iki šios nutarties priėmimo dienos praėjo 5 mėnesiai, o apeliantė Kretingos rajono apylinkės teismas 2014‑05‑02 sprendimu buvo įpareigota nugriauti ginčo pastatą per 1 mėnesį. Kadangi iki šios nutarties priėmimo dienos apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų, jog būtų atlikusi pirmosios instancijos teismo nurodytus įpareigojimus (t.y. nugriovusi pamatus arba pradėjusi juos griauti), nors tokią galimybę ji turėjo, teismas konstatuoja, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog sutinka nugriauti ginčo pastato pamatus, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be kitą ko, apeliantė pažymėjo, jog Kretingos apylinkės teismo 2014-12-04 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015‑06‑25 sprendimai neabejotinai patvirtina, kad nuo 2015-06-25 savavališkai pastatytas iš blokelių pastatas yra asmeninė V. L. nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-12-04 sprendimu, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-25 sprendimu konstatavo, jog suinteresuotam asmeniui V. L. priteistinos statybinės medžiagos, tačiau ne pats pastatas kaip statinys. Šiuo atveju taip pat sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra savavališkai pastatytas statinys, nuosavybės teise V. L. nepriklauso, todėl suinteresuotas asmuo neturi jokių teisių vykdyti statinio griovimo darbus ne savo žemės sklype. Taigi, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atskirojo skundo argumentai, kad V. L. privalėjo išardyti pastatą ir kol jis to nepadarė V. S. negalėjo vykdyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014‑05‑02 sprendimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, todėl tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.