Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-776-538/2015

2015 m. birželio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovėms V. S., M. S., T. S. dėl jungtinės veiklos įnašų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių į jungtinę veiklą įneštus 121 635,65 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei V. S. atsisakius vykdyti įsipareigojimus, kurie buvo aptarti prieš pradedant vykdyti bendrąją jungtinę veiklą, t.y. neparengus ir nepateikus pastato projektinės dokumentacijos bei leidimo statybai, atsisakius perleisti nuosavybės teisę į nebaigtą statyti ūkinį pastatą dovanojimo ar pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, atsisakius auginti šinšilas ir taip atsisakius būti jungtinės veiklos dalyviu bei nutraukus jungtinės veiklos sutartį, ieškovui padaryta 121 635,65 Lt nuostolių.

Jo ir atsakovės indėlį į jungtinę veiklą teismas pripažino lygiu, tačiau atsakovė jos įdėto indėlio nepagrindė jokiais įrodymais.Teismas visiškai nevertino jo paties įdėto nematerialaus indėlio - laiko, darbo, žinių.Neneigia, kad statant pastatą, atsakovė augino šinšilas, tačiau gautu pelnu ji nesidalijo, tai ji darė savo labui ir į pradėtą verslą pelno neįnešė.Teigia, kad triušių ir šinšilų laikymo sąlygos panašios, žvėreliai neperneša karščio, optimalus oro drėgnumas - 55-60 proc., todėl atsakovės teiginiai, kad žvėreliai krito dėl šalčio ir drėgmės yra nepagrįsti ir neįrodyti.Pažymi, kad jungtinė veikla buvo nutraukta ne jo iniciatyva, atsakovė ir jos sutuoktinis nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų - nepasirūpino projektine dokumentacija bei leidimu statybai, neinformavo jo apie iškilusias problemas. Nors atsakovė teigė, kad pastatas netinkamas šinšilų auginimui, tačiau šio fakto ji neįrodė, jos pateikta lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas pastato defektų nustatymui, tuo labiau, kad Kretingos apylinkės teismo 2014-05-02 sprendime konstatuota, jog pati atsakovė nurodė, kad problemos susidarė dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių.Kadangi bendras verslas nebuvo vykdomas, pastatas jam neperleistas, pelno gauta nebuvo, sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva, konstatuotinas esminis sutarties pažeidimas CK 6.217 str. 2 d. nurodytų kriterijų pagrindu, nes jis negavo to, ko tikėjosi, atsakovės įsipareigojimų dėl dokumentų sutvarkymo nevykdymas iš esmės įtakojo sutarties negalėjimą vykdyti, atsakovei nutraukus sutartį jis patyrė labai didelių nuostolių, todėl atsakovė jam privalo grąžinti įdėtas pinigines lėšas.Teismas, peržengdamas ieškinio ribas, priteisdamas jam dalį daikto, kurio jis nereikalauja, ir kurį Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-02 teismo sprendimu yra įpareigota įteisinti atsakovė, sukuria dar didesnes prielaidas ginčų tarp šalių atsiradimui ateityje. Be to, šioje byloje teismo vaidmuo nėra aktyvus, todėl faktinio ieškinio dalyko teismas neturi teisės keisti, o tai sudaro prielaidas naikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant jo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista ieškovo naudai ½ dalis neypatingų statinių kategorijai priskiriamo vieno aukšto pastatas (kaip statybinės medžiagos), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė V. S. 2008-10-30 sudarė rangos sutartį, pagal ją ieškovas įsipareigojo iš savo medžiagų pastatyti pastatą šinšilų fermai įrengti, o atsakovė įsipareigojo nebaigtą statyti ūkinį pastatą perduoti ieškovui nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 34). Taip pat šalys šia sutartimi susitarė, kad ieškovas išnuomos atsakovei patalpas komercinei veiklai vystyti, atsakovė įsipareigojo nupirkti ir auginti ne mažiau kaip 80 šeimų šinšilų, samdyti darbuotojus, priimti ieškovą komercinės veiklos partneriu ir mokėti jam 50 procentų nuo komercinės veiklos gaunamo pelno. Tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas, pradėjęs veiklą pagal jungtinės veiklos partnerystės sutartį, gauna 50 procentų komercinės veiklos pelno, apmoka 50 procentų išlaidų, susijusių su darbuotojų samdymu, šinšilų veisimu, auginimu ir realizavimu ir 50 procentų pajamų, gautų iš šinšilų verslo, panaudoja nebaigto ūkinio pastato statybai. Rangos sutartis įsigaliojo 2009-04-10. Ieškovas pastatė pastatą žvėreliams auginti atsakovės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė nupirko žvėrelius ir juos augino, tačiau visi žvėreliai nudvėsė. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atliktų statybos darbų defektams pašalinti reikėtų 68110,25 Lt (1 t., b. l. 58–59). 2012-10-29 ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 120 000 Lt dydžio paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 20-22). 2014-01-17 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi (1 t., b. l. 151-156) panaikino 2013-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir toje dalyje bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-12-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo V. L. naudai ½ dalį neypatingų statinių kategorijai priskiriamo vieno aukšto pastatą (kaip statybines medžiagas), kuris pastatytas iš blokelių. Ieškovas su sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad jo ir atsakovės indėlį į jungtinę veiklą teismas pripažino lygiu, nors atsakovė jos įdėto indėlio nepagrindė jokiais įrodymais. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Byloje nustatyta, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009). Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai). Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo.

CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės.

Byloje nustatyta, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas ieškovo lėšomis. Nors atsakovė ir teigė, kad prisidėjo ir darbu ar savo žiniomis prie pastato statybos, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovė – atsiliepimų į ieškinį faktinį pagrindą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys iš jungtinės veiklos gavo pajamas. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovo pirktos statybinės medžiagos yra sudėtos į pastatą (duomenys neskelbtini), ir tai yra būtent ieškovo indėlis į jungtinę veiklą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ir atsakovės indėlį į jungtinę veiklą pripažino lygiu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 1/2 pastato.

Apeliantas argumentuoja, kad teismas, peržengdamas ieškinio ribas, priteisdamas jam dalį daikto, kurio jis nereikalauja, ir kurį Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-02 teismo sprendimu yra įpareigota įteisinti atsakovė, sukuria dar didesnes prielaidas ginčų tarp šalių atsiradimui ateityje. Be to, šioje byloje teismo vaidmuo nėra aktyvus, todėl faktinio ieškinio dalyko teismas neturi teisės keisti. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisinis ieškinio pagrindas - konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L., E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

Pažymėtina, kad šalys nebuvo numačiusios pasekmių, kurios atsiranda jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, todėl pagrįstai taikytinos įstatyme CK 6.978 str. 2-5 d. numatytos pasekmės. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partneris, įnešęs individualiais požymiais apibūdintą daiktą, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turi teisę reikalauti grąžinti jam tą daiktą, jeigu dėl to nebus pažeisti kitų partnerių ir kreditorių interesai. Byloje nenustatyta, kad jungtinės veiklos vykdymui būtų perduoti kokie nors šalims priklausantys daiktai, ar kad iš jungtinės veiklos būtų kilę kokių nors prievolių, tretiesiems asmenims, kurios nėra įvykdytos. Byloje nustatyta, kad ieškovo pirktos medžiagos sudėtos į ginčo pastatą, taigi šiuo atveju nustačius, kad natūra yra atitinkamas turtas, pagal įstatymo nuostatas turi būti priteisiamas turtas natūra, o ne pinigine išraiška, taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimas keistinas – ieškovui priteistina ne ½ ginčo pastato, o visas pastatas adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės tenkintas visiškai, bei į tai, kad šioje byloje atsakovių priešieškinis buvo taip pat tenkintas visiškai, šalims paliekamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo V. L. naudai priteista ½ dalis neypatingų statinių kategorijai priskiriamo vieno aukšto pastatas (kaip statybines medžiagas) ir ieškovui V. L. priteisti neypatingų statinių kategorijai priskiriamo vieno aukšto pastatą (kaip statybines medžiagas), kuris pastatytas iš blokelių, pastato išorės matmenys yra apie 17,77 m x 17,28 m, užstatymo plotas 307 m2, aukštis 6,90 m, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).