Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. S. ir atsakovas V. Š. yra susilaukę vaiko – dukters A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė, t. y. mergaitei sprendimo priėmimo metu yra 12 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019, nutraukė ieškovės M. S. ir atsakovo V. Š. santuoką, nustatė šalių nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, taip pat nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri nurodyta šio sprendimo 2 punkte. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu buvo nustatyta konkreti tėvo V. Š. bendravimo su nepilnamete dukra A. Š. tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019, nustatytą atsakovo bendravimo su šalių dukra A. Š. tvarką, sumažinant atsakovo bendravimo su dukra laiką, nustatant tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

- Neporinėmis metų savaitėmis dvi dienas pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, pamokoms, ir užklasinei veiklai, būreliams ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki 21:00 val. Konkretus šio bendravimo laikas nustatomas šalių bendru rašytiniu susitarimu, likus 3 dienoms iki numatomo bendravimo pradžios.

- Porinėmis metų savaitėmis, šeštadienį arba sekmadienį pasirinktinai, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 12:00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 21:00 val. Konkretus šio bendravimo laikas nustatomas šalių bendru rašytiniu susitarimu, likus 3 dienoms iki numatomo bendravimo pradžios.

- Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, nuo 12:00 iki 21:00 nepaisant kuri tai metų savaitė, motinos dieną vaikas praleidžia su motina.

- Vaiko gimtadienio šventę organizuoja mama, tačiau tėvas turi teisę atvykti pasveikinti vaiko ir dalyvauti šventėje.

- Tėvas su vaiku neribotai bendrauja ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo, dienos, mokymosi ar poilsio režimui.

- Šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatomas ir kitoks nei šioje tvarkoje numatytas bendravimo laikas.

- Šalių rašytinį susitarimą apima elektroniniai laiškai, SMS pranešimai, susirašinėjimas bendravimo programėlėse.

18. Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia ta aplinkybe, jog atsakovas taiko netinkamas auklėjimo priemones – smurtinio pobūdžio fizines bausmes, t. y. naudoja smurtą, vaiko atžvilgiu, taip pat naudoja psichologinį smurtą, pavyzdžiui, nuteikinėja vaiką prieš motiną, tokiu būdu darydamas nepataisomą žalą vaikui. Ieškovės teigimu, atsakovas yra ūmaus būdo, agresyvus, todėl atsakovui ilgesnį laiką bendraujant su dukra jis susierzina ir gali smurtauti (fiziškai ir psichologiškai) vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, yra būtina sutrumpinti atsakovo bendravimo su dukra laiką, tokiu būdu išvengiant rutininių situacijų, kurios gali suerzinti atsakovą, išvesti iš pusiausvyros, kas neišvengiamai anksčiau ar vėliau išprovokuos situaciją, kai atsakovas panaudos smurtą vaiko atžvilgiu. Savo ruožtu atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

20. Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaiko motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

21. Nagrinėjamojoje situacijoje svarbu pažymėti, jog CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

22. Taigi abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiui vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį teismas atkreipia dėmesį į įstatymo reglamentuojamas ir teismų praktikoje detalizuotas tėvų teises ir pareigas vaikams ir pan.

23. Įstatymo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 str. 1 d.), kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str. 2 d.), kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.) ir pan. Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės ir pareigos, pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 str. 3 d.), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 str. 6 d.). Įstatymo reglamentuojamos ir vaikų pareigos – vaikas turi gerbti savo tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 47 p.).

24. Įgyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 p.).

25. Pažymėtina ir tai, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

26. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos, taip pat šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo V. Š. ir šalių dukros A. Š. emocinis ryšys yra stiprus. Pažymėtina, jog ieškovė šios aplinkybės neginčija, tą patvirtina ir šalių į bylą pateikti garso bei garso ir vaizdo įrašai bei šių įrašų stenogramos su vertimais į lietuvių kalbą. Tačiau ieškovės teigimu, nepaisant stipraus atsakovo ir dukros ryšio, atsakovas savo elgesiu kelia grėsmę šalių dukros interesams, jos fiziniam bei dvasiniam vientisumui, jos emocinei būsenai, kas iš esmės yra nesuderinama su vaiko, kaip sąmoningos, brandžios, padorios, fiziškai bei dvasiškai sveikos asmenybės auginimu.

27. Minėta, vienas iš pagrindinių argumentų, ieškovės nuomone, sudarančių pagrindą trumpinti atsakovo bendravimo su dukra laiką, yra fizinių bausmių taikymas ir psichologinio smurto naudojimas vaiko atžvilgiu. Ieškovė šiuos teiginius byloje įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų parodymais bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22114-21, kuris buvo pradėtas atsakovui galimai panaudojus fizinį smurtą dukros atžvilgiu, medžiaga.

28. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22114-21 medžiagos nustatyta, kad ieškovės M. S. (tuo metu L.) 2021 m. liepos 4 d. pareiškimo pagrindu 2021 m. liepos 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (I. T. 1 t., b. l. 8). Duodama parodymus ikiteisminiame tyrime ieškovė nurodė, jog 2021 m. liepos 4 d. atsakovui grąžinus dukrą ieškovei ieškovė namuose pastebėjo, jog dukros dešinės pusės veidas yra paraudęs ir patinęs, o ieškovei nurenginėjant dukrą, pastaroji skundėsi, kad jai skauda veidą ir užpakalį, tuomet ieškovė pastebėjo, kad dukros užpakalis taip pat yra paraudęs. Kuomet ieškovė paklausė dukros kas jai atsitiko, dukra jai paaiškino, kad tėvas (atsakovas) jai sudavė (I. T. 1 t., b. l. 19–20). 2021 m. liepos 5 d. atsakovui V. Š. ikiteisminiame tyrime buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, taip pat atsakovas buvo apklaustas kaip įtariamasis, apklausos metu atsakovas neigė naudojęs smurtą prieš dukrą (I. T. 2 t., b. l. 35, 37–38). Nustatyta, kad A. Š. dėl minėto įvykio 2021 m. lapkričio 29 d. buvo apklausta pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu mergaitė apie įvykį paaiškino, jog tėtis jai liepė sutvarkyti žaislus, tačiau mergaitei nesutvarkius žaislų tėtis supyko. Mergaitė neigė, kad kažkas buvo įvykę, kai tėtis supyko (I. T. 1 t., b. l. 72–74). Ikiteisminiame tyrime pateiktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų 2021 m. liepos 4 d. Traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, kuriame diagnozuota A. Š. klubo sumušimas, taip pat veido ir sėdmens sumušimas (I. T. 1 t., b. l. 78). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo pavedimu 2021 m. liepos 8 d. buvo atlikta A. Š. medicininė apžiūra, kurios metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė surašė Specialisto išvadą, kurioje neužfiksuota su įvykiu susijusių traumų (I. T. 1 t., b. l. 81–82). Ikiteisminiame tyrime liudytoju buvo apklaustas Tarnybos specialistas V. M., kuris parodė, jog jam 2021 m. liepos 4 d. aplankius mergaitę ligoninėje, ji patvirtino, kad tėtis jai sudavė du kartus ranka į veido dešinįjį ir kairįjį žandą, taip pat parodė jam kaip tėtis ją mušė (I. T. 1 t., b. l. 84–85), taip pat liudytoja buvo apklausta psichologė I. V., kuri parodė, jog mergaitė pokalbio metu yra liudytojai paminėjusi, kad tėvas ją sumušė, tuo pačiu bendraujant su mergaite, A. davė suprasti, kad ji šiuo metu išgyvena lojalumo konfliktą, t. y. stengiasi būti gera ir mamai ir tėvui, kad ir kaip pykstasi tarpusavyje (I. T. 1 t., b. l. 90–91). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų tyčia smurtavęs prieš savo dukrą ir sukėlęs jai tokį skausmą, dėl kurio galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, t. y. nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nutarime buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tėvai tarpusavyje nesutaria, taip pat ir dėl mergaitės auklėjimo, bendravimo su ja. Nutarime taip pat nurodoma, jog atsakovo atlikti veiksmai dukros atžvilgiu traktuotini kaip pasirinktas netinkamas auklėjimo/sudrausminimo būdas (I. T. 2 t., b. l. 67–74). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. sausio 13 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistu (I. T. 2 t., b. l. 90–96), Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. sausio 13 d. nutarimas (I. T. 2 t. b. l. 137–140), o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. balandžio 5 d. nutartis (I. T. 2 t., b. l. 148–152).

29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo prašymu, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi paskyrė byloje nepilnametės A. Š. ambulatorinę teismo psichologinę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologams ekspertams. Byloje 2023 m. vasario 1 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gruodžio 13 – 2023 m. sausio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-258/2022 (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 1–25), kurio išvadose nurodoma, jog „<...> 3. Šiuo metu A. Š. tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu yra grįsti abipusiu pasitikėjimu; santykyje su tėvu A. Š. stebimas išreikštas ilgesys, poreikis su juo leisti daugiau laiko. 4. A. Š. yra suformavusi saugų prieraišumą su savo motina ir tėvu. 5. Šiuo metu A. Š. emocinė būsena yra stabili (vyrauja teigiama, džiugi nuotaika), kartais reiškiasi liūdesys (situacijose, kai jaučiasi atstumta, kai stokoja teigiamo dėmesio, kai su ja nenori draugauti ar darželyje yra skriaudžiama, kai ilgisi tėčio ir kt.), pyktis (kai yra skriaudžiama kitų vaikų). 6. Šiuo metu A. Š. teigia, kad pastaruoju metu nepatiria jokių neigiamų patirčių (skriaudų) iš suaugusiųjų artimųjų. Viena vertus, šis neigimas gali būti susijęs su A. Š. išgyvenamu lojalumo abiems tėvams konfliktu (vengia neigiamai apie juos pasisakyti). Kita vertus, šiuo metu stebėta jos elgsena su tėvais, jos bendravimo būdas su jais, jos savijauta bendravimo su tėvais metu neatskleidžia jokių psichotrauminių (turinčių ilgalaikes neigiamas pasekmes) patirčių“. Iš ekspertizės akto matyti, jog atliekant ekspertizę su mergaite buvo bendrauta 2022 m. gruodžio 8 ir 12–13 d. Pažymėtina, kad iš ekspertizės akto aprašomosios ir konstatuojamosios (išvadų) dalių matyti, jog vaikas būdamas pas ekspertę ir bendraudamas su ja jokių neigiamų emocijų, susijusių su neigiamomis patirtimis, tėvo atžvilgiu nedemonstravo, o stebint mergaitės sąveiką su tėvu, ji visą laiką buvo pozityviai nusiteikusi tėvo atžvilgiu. Ekspertės nebuvo pastebėta, kad mergaitė baimintųsi fizinio kontakto su tėvu, t. y. prisilietimų ar buvimo šalia. Tėvas sąveikos su dukra metu ją vis padrąsindavo, pagirdavo, išreikšdavo žavėjimąsi dukra, kas mergaitę džiugino. Sąveikos metu ekspertė pastebėjo, kad tėvas linkęs brėžti elgsenos ribas, skatina ir dukrą laikytis taisyklių. Nurodoma, kad santykiuose su tėvu mergaitės elgesys yra dominuojantis, tėvas domisi dukra, skatina ją svarstyti, priimti sprendimus. Pasibaigus stebėjimo laikui, mergaitė atsisveikino su tėvu, tuo pačiu kiek pasigraudino, patempė lūpą, apsikabino tėvą, tačiau greitai nusiramino. Ekspertizės metu mergaitė neigė, jog suaugusieji jai būtų sukėlę skausmą, taip pat nurodė, jog tėvas niekada jos nemušė. Taip pat pokalbio metu mergaitė spontaniškai išreiškė norą, kad mama su tėvu gyventų kartu. Ekspertizės metu mergaitė ne kartą užsimindavo, kad norėtų daugiau susitikinėti su tėvu. Taigi, ekspertizės metu nebuvo nustatyta, jog bendravimas (laiko praleidimas) su tėvu keltų A. Š. kokias nors neigiamas emocijas ir (ar) patirtis, Tačiau ekspertizės metu, tiek bendraujant su mergaite, tiek iš byloje esančios medžiagos ekspertė nustatė galimus mergaitės lojalumo abiem tėvams konflikto išgyvenimus.

30. Teismo posėdyje teismo ekspertė A. Š. palaikė ekspertizės akte savo išdėstytas išvadas bei nurodė, jog ekspertizės metu mergaitė neatskleidė jokios neigiamos informacijos apie savo tėvus, taip pat ekspertė nepastebėjo, jog tarp mergaitės ir tėvo (atsakovo) būtų susiklostę aukos ir smurtautojo santykiai.

31. Ieškovė ir atsakovas savo pozicijoms pagrįsti papildomai į bylą pateikė garso ir garso ir vaizdo įrašus bei jų stenogramas su vertimais į lietuvių kalbą, šalių tarpusavio susirašinėjimus, fotonuotraukas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12–17, 141–180; 2 t., b. l. 7–17, 23–25, 62–77, 96–97, 101–118, 141–148; 3 t., b. l. 83–88, 92–96, 114–121, 164–168; 4 t., b. l. 9–45), ieškovė taip pat pateikė dukros medicininių dokumentų išrašus ir psichologų pažymas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–20; 2 t., b. l. 91–92, 178–181), Tarnybai pateiktus skundus (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 93–95).

32. Tarnyba taip pat į bylą pateikė išvadas ir darbo su šeima susijusius dokumentus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 44–133). Tarnybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Tarnybai šeima yra žinoma nuo 2019 m. Iš Tarnybos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje bei į bylą Tarnybos pateiktų įrodymų matyti, jog nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo nustatyti 2 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ir 3 kartus nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2 kartus vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad 2019 m. pradžioje atsakovo atžvilgiu buvo pradėta atvejo vadyba, o 2019 m. vasario 20 d. atsakovui buvo sudarytas pagalbos planas, nustatant ieškovei ir atsakovui atitinkamus įpareigojimus. 2022 m. vasario 3 d. atsakovo šeimai atvejo vadybos procesas buvo baigtas, konstatuojant, kad šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 68–75).

33. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, Tarnybos išvadas, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvo bendravimas su vaiku gali kelti realią grėsmę vaiko psichinei ir (ar) dorovinei būsenai, juolab vaiko raidai, sveikatai ir (ar) gyvybei.

34. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, jog yra visai tikėtina, kad ieškovės nurodomu metu, t. y. 2021 m. liepos 4 d., atsakovas galimai panaudojo smurtą vaiko atžvilgiu, t. y. buvo sukėlęs jai skausmą. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, tame tarpe ir atsakovo, liudytojų parodymus, Tarnybos atstovės galutinę išvadą, daro išvadą, jog atsakovas yra pakankamai ūmaus būdo, emocionalus ir kartais gali būti impulsyvus kitų suaugusiųjų, pavyzdžiui, ieškovės, atžvilgiu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu tokių atsakovo elgesio tendencijų vaiko atžvilgiu nenustatyta. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra galimai emocionalesnis ar impulsyvesnis nei vidutinis žmogus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį keliančiu grėsmę vaikui bei atriboti jį nuo vaiko, t. y. sumažinti jo bendravimo su vaiku laiką. Iš byloje esančios medžiagos, Tarnybos pateiktų įrodymų, ekspertizės išvados ir eksperto teismo posėdyje duotų paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad toks smurtinis veiksmas, skausmo vaikui sukėlimas neturėjo stipraus ir ilgalaikio poveikio nepilnametės A. Š. psichinei savijautai ar jos raidai. Nors smurto naudojimas vaiko atžvilgiu yra netoleruotinas ir smerktinas veiksmas tiek iš teisinės, tiek iš moralinės pusės, tačiau tokio vienetinio atvejo faktas pats savaime negali sukelti kaltam asmeniui neproporcingų padarinių. Pažymėtina, jog įstatymas už tokio pobūdžio elgesį numato skirtingas atsakomybės rūšis, kaip antai, administracinę, baudžiamąją ar kitokio pobūdžio civilinę atsakomybę. Kiekvienu atveju atsakomybė už tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus turi būti adekvati ir proporcinga tokios veikos pavojingumo ir sukeltų padarinių laipsniui.

35. Byloje, teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad tarp vaiko ir tėvo yra susiklostęs stiprus emocinis ryšys, paremtas pozityviomis mergaitės patirtimis. Mergaitė myli savo tėvą, kaip ir motiną, nori su juo bendrauti, ilgisi tėvo, kai negali su juo bendrauti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, jog mergaitę ir tėvą sieja pozityvus ryšys, mergaitė turi poreikį bendrauti su tėvu, būti jo palaikoma ir skatinama, būti jo auklėjama. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vaiko su tėvu bendravimo laiko apribojimas gali turėti daugiau neigiamos įtakos vaiko būsenai, t. y. gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių, nei hipotetinė grėsmė dėl smurto iš tėvo pusės patyrimo.

36. Ieškovės teiginys, jog jeigu atsakovas vieną kartą panaudojo smurtą vaiko atžvilgiu, tai neišvengiamai dar kartą panaudos smurtą prieš jį, yra grįstas prielaidomis, nepagrįstomis objektyviais rašytiniais ir (ar) daiktiniais įrodymais, todėl negali būti pagrindu riboti tėvo bendravimo su vaiku laiką. Vien ta aplinkybė, jog tokia situacija hipotetiškai yra galima, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokia situacija neabejotinai įvyks. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose gali būti apsunkintas galimos grėsmės vaikui kilimo iš vieno iš tėvų pusės įrodinėjimo procesas, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokį kaltinimą keliantis tėvas (motina) gali būti atleistas nuo tokių aplinkybių įrodinėjimo pareigos. Todėl teismas tokio pobūdžio bylose negali vadovautis vien, tegul ir įtikinamai, prielaidomis grindžiamais teiginiais.

37. Pažymėtina, kad įvertinęs byloje esančius įrodymus, tame tarpe šalių pateiktus garso bei garso ir vaizdo įrašus su stenogramomis, taip pat šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę įtempti ir konfliktiški santykiai įgyvendinant atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kurie trukdo šalims šioje srityje kooperuotis ir bendradarbiauti taip, kad tai atitiktų geriausius vaiko interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio konfliktiški santykiai tiesiogiai (aktyviai arba pasyviai) atsispindi abiejų tėvų bendravimo su vaiku metu, kuomet tėvai gali vienas kitą apkalbinėti (pravardžiuoti) arba atvirkščiai ignoruoti su kitu iš tėvų susijusias temas, kas taip pat gali kelti neigiamus išgyvenimus vaikui. Todėl būtent tokie tėvų tarpusavio santykiai, kuomet į šiuos tėvų konfliktus netiesiogiai yra įtraukiamas vaikas, pirmiausiai ir pažeidžia vaiko teisėtus interesus, nes tėvai tarpusavyje konkuruodami dėl vaiko dėmesio ir (ar) įtakos vaikui (tėvų valdžios turiniu), sukelia vaikui neigiamas pasekmes – sukeldami vaikui vidinį lojalumo abiem tėvams konfliktą. Pažymėtina, jog tėvų nuolatinis vaiko filmavimas arba garso įrašų darymas (įrodymų vienas prieš kitą rinkimas) galimai tik didina vaiko vidinį lojalumo tėvams konfliktą ir tuomet vaikas kiekvienam iš tėvų gali sakyti tai, ką pastarasis nori išgirsti. Todėl ieškovės 2023 m. birželio 12 d. į bylą pateiktas 2023 m. birželio 7 d. garso įrašas, kuriame A. pasakoja ieškovei, kad tėvas ją „lupa“ (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 164–166), įvertinus viso užfiksuoto pokalbio bei šios bylos kontekstą, nelaikytinas patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas periodiškai naudoja smurtą prieš vaiką. Pažymėtina, kad šalių į bylą pateikti garso ir garso ir vaizdo įrašai yra pakankamai prieštaringi savo turiniu, kas tik dar kartą patvirtina mergaitės išgyvenamą lojalumo tėvams konfliktą, kuomet mergaitė stengiasi įtikti abiem tėvams bendravimo su jais metu ir galimai kiekvienam iš tėvų pasakoja tai, ką jos nuomone tėvai norėtų išgirsti. Todėl visi šalių į bylą pateikti garso ir garso ir vaizdo įrašai šios bylos kontekste nelaikytini objektyviais ir išsamiais, kad vien jais remdamasis teismas galėtų susiformuoti atitinkamą vidinį įsitikinimą, jog labiau tikėtina, kad tam tikros aplinkybės iš tiesų buvo ar nebuvo.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl vaiko auklėjimo (kas leidžiama, kas draudžiama), auklėjimo (drausminimo) priemonių taikymo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvų nesugebėjimas tartis ir bendradarbiauti tarpusavyje įgyvendinant tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, t. y. nesugebėjimas susitarti dėl auklėjimo iš esmės gali indikuoti tėvystės įgūdžių stoką (nepakankamumą). Tėvystės įgūdžių stoką gali indikuoti ir galimas atsakovo motinos (ieškovės) žeminimas ir (ar) menkinimas vaiko akivaizdoje. Vis dėl to tėvystės įgūdžių stoka savaime nėra pagrindas riboti tėvo ar motinos valdžią, tačiau tai yra pagrindas teikti šeimai pagalbą ugdant tėvystės įgūdžius. Šio sprendimo 32 punkte yra paminėta, kad atsakovo šeimai buvo taikoma atvejo vadyba bei buvo įgyvendinamas pagalbos planas, tačiau 2022 m. vasario 3 d. atvejo vadybos procesas atsakovo šeimai buvo nutrauktas, konstatavus, kad šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad tėvas (atsakovas) dėl savo tėvystės įgūdžių stokos turėtų mažiau bendrauti su vaiku.

39. Pažymėtina ir tai, jog tėvystės įgūdžiai geriausiai ugdomi nuolatos ir nepertraukiamai įgyvendinant savo tėvo (motinos) valdžią vaiko atžvilgiu, t. y. nepertraukiamai bendraujant su vaiku, jį auklėjant bei rūpinantis jo kasdieniais poreikiais. Tuo tarpu ieškovės siekis, atsakovui tariamai stokojant tėvystės įgūdžių, mažinti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tokiu būdu siekiant išvengti rutininių situacijų bendravimo su vaiku metu, teismo vertinimu, turėtų priešingą rezultatą, t. y. atsakovo tėvystės įgūdžiai tokiu atveju tiktai mažėtų. Taigi, siekdama tobulinti atsakovo tėvystės įgūdžius, t. y. keisti tėvo bendravimo su vaiku turinį, ieškovė turėtų siekti, kad atsakovo bendravimas su vaiku būtų pastovus ir nuolatinis (stabilus) bei maksimalus.

40. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti argumentai bei į bylą pateikti įrodymai nesudaro objektyvaus pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką jį minimalizuojant. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju didžiausią žalą vaikui sukelia ne vaiko nepertraukiamas (su nakvynėmis) bendravimas su tėvu, tačiau tėvų tarpusavio nesusikalbėjimas, priešiškas požiūris vienas kito atžvilgiu bei nesugebėjimas konstruktyviai bendradarbiauti (kooperuotis) vaiko geriausių interesų labui. Taigi, šiuo atveju tėvai turėtų skirti maksimalų dėmesį ne bendravimo su dukra formai, tačiau turiniui.

41. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019, nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka neatitiktų vaiko interesų arba net keltų grėsmę vaiko sveikai raidai, sveikatai ir (ar) gyvybei. Taigi, byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovo (tėvo) bendravimas su dukra teismo nustatytu būdu pažeistų vaiko interesus. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, atsižvelgiant į tėvų konfliktiškus santykius, nėra pakankamai išsami, dėl ko objektyviai negali būti įgyvendinama arba jos įgyvendinimas yra pernelyg apsunkintas. Išdėstytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ribotos (minimalizuotos) atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

42. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Šalims primintina, kad besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

43. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

45. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš viso sumokėjo 94,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 21, 29). Ieškovė įrodymų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas į bylą nepateikė.

46. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 177,07 Eur dydžio užstatą už teismo ekspertizės atlikimą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 162). Įrodymų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas atsakovas į bylą nepateikė.

47. Nustatyta, jog byloje atsakovo prašymu teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė, už kurios atlikimą iš teismo depozitinės sąskaitos buvo sumokėta 176,78 Eur (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 185). Minėta atsakovas už ekspertizės atlikimą buvo sumokėjęs 177,00 Eur dydžio užstatą, todėl jam grąžintina 0,29 Eur (177,07 - 176,78) jo nepanaudoto užstato suma.

48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 176,78 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

49. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės M. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 176,78 Eur (šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 11,12 Eur (vienuolika eurų ir 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas.

Grąžinti atsakovui V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš teismo depozitinės sąskaitos 00,29 Eur (dvidešimt devynis euro centus) užstato, sumokėto 2022 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymu, pervedant nurodytą sumą į V. Š. (V. Š.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.