Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracija nuomonės nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų – pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, kadastriniai duomenys nustatyti 2023 m. gruodžio 7 d., parengta kadastrinių matavimų byla. Valstybės įmonės Registrų centras pateikta informacija patvirtina, kad nei pastatai, esantys (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, nei daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš kadastrinių matavimų duomenų matyti, kad namų ūkį, esantį (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, sudaro gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir šulinys, kurie pastatyti ir įrengti 1820 metais. Iš Valstybės įmonės Turto banko ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ir bešeimininkio turto sąrašus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime patvirtino, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbiami) kaimas (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė, nesuformuotas, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbiami)seniūnijos 2023 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. (DUOMENYS NESKELBIAMI) nurodyta, kad (duomenys neskelbiami)-1995 m. ūkinių knygų duomenimis, namų ūkis Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami) kaimas, (duomenys neskelbiami) seniūnija, Šiaulių rajonas, buvo registruotas J. G. vardu. Pateikti gimimo ir mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo mama A. G. mirė (duomenys neskelbiami) m. (duomenys neskelbiami)d., tėvas J. G. - (duomenys neskelbiami) m. (duomenys neskelbiami)d., brolis A. G. – (duomenys neskelbiami) m. (duomenys neskelbiami)d., sesuo A. J. – (duomenys neskelbiami) m. (duomenys neskelbiami)d.

Liudytoju apklaustas teisme P. P. patvirtino, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, visą laiką gyveno G. šeima. Jis gyveno gretimame (duomenys neskelbiami) kaime, gerai pažinojo pareiškėjo tėvą J. G. – kalvį, toje sodyboje gyvenusią A., pareiškėjo seserį, ir brolį A. G.. Mirus tėvams, seseriai ir broliui, sodyboje liko gyventi B. G., kuris sodyboje gyvena iki šiol.

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojo parodymų matyti, kad po J. G. mirties pareiškėjas nuolatos gyveno (duomenys neskelbiami), Šiaulių rajono savivaldybėje, naudojosi, tvarkė ir prižiūrėjo visus pastatus kaip savo, duomenų, kad kiti asmenys ginčytų gyvenamojo namo ir ūkio pastatų įgijimo ar valdymo teisėtumą, nenustatyta.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad statiniai – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir šulinys, esantys (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, pastatyti 1820 metais, yra išlikę iki šiol, į šiuos daiktus nėra įregistruotos nuosavybės teisės jokio kito asmens vardu, taip pat nėra duomenų, jog jie priklausytų valstybei ar savivaldybei, žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, taip pat nesuformuotas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, pareiškėjas nėra įgijęs šių daiktų jokiu kitu teisiniu nuosavybės atsiradimo pagrindu, valdo juos teisėtai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją įgijusį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, įgyjamosios senaties būdu.

Kadangi pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas, todėl iš jo valstybės patirtos išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.69 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami)seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.