- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- 1-2253-1078/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. O.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. O. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 m. liepos 7 d., apie 23.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.96 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog liepos 7 dieną buvo išgėręs alkoholio – apie 0,5 l degtinės, alkoholį vartojo su įvairiomis kompanijomis, maždaug praėjus 4 val. po alkoholio vartojimo jautėsi žvalus, todėl nusprendė pervaryti kieme stovėjusį automobilį, nes buvo neramu dėl automobilio saugumo. Kai nuėjo patraukti automobilio, sugalvojo dar nuvažiuoti ir į degalinę. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, paaiškindamas, jog alkoholį vartojo tiek liepos 7 dieną, tiek liepos 8 dieną, o liepos 11 d. iš parduotuvės pagrobė butelį degtinės. Kaltinamasis nurodė, jog tuomet į parduotuvę nuėjo jau po 20 val., jam nepardavė degtinės, todėl pabandė ją pavogti. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jis nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tiesiog tomis dienomis jis gėrė, tokie užgėrimai nebūna dažni. Kaltinamasis nurodė, jog pageidauja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirtas V. Š., kuris yra jo kaimynas ir draugas. V. Š. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą jo bute, anksčiau gyveno šalia, vėliau gyveno – (duomenys neskelbtini), būdavo kelis mėnesius padirba (duomenys neskelbtini), o po to grįžta į Lietuvą. Nurodė, jog jo santykiai su V. Š. yra draugiški, pažįstami yra apie 7 metus. Liepos mėnesį, kada įvyko nagrinėjamas įvykis, su V. Š. jie gyveno kartu, tačiau pastarasis nežinojo, kad jis tuo metu buvo užgėręs (prieš įvykį gėrė keturias-penkias dienas). Kaltinamasis nurodė, jog V. Š. yra atsakingas, pareigingas, neturi jokių problemų su teisėsauga. Po įvykio apie susiklosčiusią situaciją pasipasakojo V. Š..
Kadangi kaltinamasis A. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. O. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 8 d. vartojo alkoholį - degtinę, išgėrė 0,7 l. Gėrė vienas, savo namo kieme, tai buvo nuo kažkur 21.00 val. iki 11.00 val. Prieš tai davė savo draugui automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba -„(duomenys neskelbtini)“, automobilį iš šios įmonės nuomojasi ir jie jam leidžia juo važinėti ir ne darbo metu. Vakar dieną minėtu automobiliu pats nedirbo. Draugas automobilį nuvarė ir pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau prie kokio namo, jis negali pasakyti, neatsimena. Nuėjo pasiimti automobilio, draugas raktus padavė, o jis, apsidairęs, pamatęs neaiškią kompaniją, bijojo mašiną toliau palikti kieme, todėl ją iš kiemo išsivarė ir nuvažiavo iki degalinės (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“. Iš degalinės, apsipirkęs vyko namo, (duomenys neskelbtini) jį sustabdė pareigūnai, jis iš karto sutiko pūsti ir iš karto savo kaltę pripažino. Labai gailisi savo tokio poelgio, manė, kad nepripūs į alkotesterį, nes jautėsi blaivas. Nėra gydytas priklausomybės ligų centruose nei psichiatrinėse ligoninėse. Labai gailisi savo poelgio ir prisipažįsta pilnai, nėra teistas (b.l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. T. nurodė, kad 2020 m. liepos 7 d., po 23.00 val., su draugais buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kai atėjo iki savo automobilio, prie jų jau stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini). Asmuo sėdėjo viduje, vairuotojo vietoje, elgėsi neadekvačiai, išsižiojo, lingavo, šokinėjo, atrodė apsvaigęs, bet manė, kad nuo narkotinių medžiagų, nes buvo visiškai neadekvatus. Rankose laikė alkoholio butelį. Šalia jo, priekyje, keleivio vietoje sėdėjo dar vienas vyras. Toks neadekvatus vairuotojo elgesys atkreipė jų dėmesį. Jis pranešė 112, kad mato galimai neblaivų asmenį, padiktavo automobilio numerius. Galiausiai tas vairuotojas iš degalinės klientams skirtos vietos pervažiavo prie degalinės plovyklos, užgesino variklį. Iš jų stovėjimo vietos jie jį nuolat matė. Po to vyras nuėjo į degalinę svyruodamas, nusipirko valgyti, grįžo į automobilį ir palaukęs 2-3 minutes išvažiavo. Pareigūnai tuomet jį sustabdė. Kai vyras išvažiavo iš degalinės, jie jį sekė, iki kol pareigūnai sustabdė (b. l. 39-40).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d., 23.46 val., gautas pranešimas (pranešėjas fizinis asmuo), jog (duomenys neskelbtini) automobilyje (duomenys neskelbtini), pilkas universalas, sėdi neadekvatus vairuotojas, neblaivus arba apsvaigęs, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kaip automobilis važiavo, įsiparkavo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 4-5).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. Š. 2020 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d., apie 23.46 val., dirbant kartu su vyr. patrule J. Z., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkas universalas, sėdi neadekvatus vairuotojas, neblaivus arba apsvaigęs (galimai). Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį, kuris važiavo link (duomenys neskelbtini) g. didėjančia tvarka. Sustabdžius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bei priėjus prie (duomenys neskelbtini) automobilio, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo A. O.. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Su Alcotest Drager A. O. pirmu pūtimu nustatytas 2,01 promilės girtumas, o antru pūtimu – 1,96 promilės girtumas. Automobilis uždarytas Eišiškių pl. 127. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo (b. l. 10).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. O. 2020 m. liepos 8 d., apie 00.01 val. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 00.04 val. nustatytas 2.01 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 00.21 val. – 1.96 prom. neblaivumas (b. l. 11). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 išrašuose (b. l. 12-13).
Iš 2020 m. liepos 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veikslo atlikimo protokole ir fotolentelėje (b. l. 15-19).
Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos metai (duomenys neskelbtini), vertė 2020 m. liepos mėnesį buvo – 4620 Eur (be PVM – 3819 Eur) (b. l. 29).
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. O. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto tiesiogiai mačiusio vairavimo faktą liudytojo G. T. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų išrašai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog A. O. 2020 m. liepos 8 d., 00.04 val. nustatytas 2.01 prom., o 00.21 val. – 1.96 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog A. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinimo tikslinimo
Kaltinime nurodoma, jog nagrinėjamą nusikalstamą veika A. O. padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nors iš baudžiamosios bylos medžiagos yra akivaizdu, jog kaltinime klaidingai nurodomas automobilio modelis. Iš bylos medžiagos (transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, Kitų objektų apžiūros protokolo, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo ir kt.) nustatyta, kad A. O. vairavo, būdamas neblaivus, ne automobilį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl kaltinimas tikslintinas, patikslinant automobilio modelį, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini), nurodant (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. O. kaimynas V. Š. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdžio metu apklaustas V. Š. nurodė, kad jis nuo kovo mėnesio nuomojasi kambarį pas kaltinamąjį A. O., prieš tai gyveno tame pačiame name, tik kitame aukšte, o dar prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) apie pusantro mėnesio. Su kaltinamuoju dabar bendrauja dažnai, nes kartu gyvena. Kai gyveno atskirai, tai tik pasisveikindavo, trumpai pašnekėdavo. V. Š. nurodė, kad jis stengiasi būti A. O. autoritetas, jie dažnai pasišneka, mato, kad kaltinamasis labai gailisi, dėl to, kas įvyko, mano, kad jis, kaip vyresnis žmogus, gali padaryti kaltinamajam teigiamą įtaką. A. O. poelgį, kuomet vairavo neblaivus, vertina išimtinai neigiamai. V. Š. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog A. O. prieš įvykį buvo užgėręs kelias dienas, taip pat jam nežinoma, jog jau po nagrinėjamo įvykio A. O. parduotuvėje pagrobė degtinės butelį.
Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Laidavimo institutas negali būti suprantamas kaip būdas išvengti baudžiamosios atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,96 promilės) 2020 m. liepos 7 d., apie 23.46 val., 2020 m. liepos 8 d., apie 00.02 val., buvo laikinai sulaikytas, iš laikino sulaikymo paleistas 2020 m. liepos 8 d., 14.55 val., o jau 2020 m. liepos 11 d. iš parduotuvės pagrobė du butelius degtinės. Pats kaltinamasis nurodė, jog prieš nagrinėjamą įvykį gėrė keturias ar penkias dienas, o 2020 m. liepos 11 d. degtinę iš parduotuvės pavogė, nes irgi buvo užgėręs. Kaltinamasis teismui nurodė, jog jo vertinimu jis alkoholio vartojimo problemų neturi. Visgi teismo vertinimu, ši kaltinamojo išsakyta pozicija tiek nagrinėjamo įvykio, tiek 2020 m. liepos 11 d. kaltinamojo padaryto administracinio nusižengimo kontekste, rodo, jog kaltinamasis yra visiškai nekritiškas savo alkoholio vartojimo įpročiams, o aplinkybė, jog praėjus vos 4 dienoms po to, kai padarė nagrinėjamą veiką, jis padarė administracinį nusižengimą, susijusį su svetimo turto – alkoholio, pagrobimu, rodo, jog kaltinamasis negeba pasidaryti jokių išvadų dėl savo elgesio.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, įvertinus, kad ir po jos padarymo kaltinamasis toliau darė teisės pažeidimus, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog jo kaimynas V. Š. gali jam padaryti teigiamą įtaką. Teisme apklaustas V. Š. taip pat nurodė, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau, kokiu būdu darys teigiamą įtaką kaltinamajam, V. Š. negalėjo nurodyti. Kartu pažymėtina, jog kaltinamojo ir asmens, kurį prašoma skirti laiduotoju, nesieja joks artimas santykis, juos sieja tik nuomos teisiniai santykiai, nors abu asmenys teigė, jog itin artimai ir draugiškai bendrauja, tačiau kaip nurodė pats V. Š., jis, nors ir nuo kovo mėnesio gyvena kartu su kaltinamuoju, tačiau nematė, jog kaltinamasis būtų užgėręs net kelias dienas, jam nieko nežinoma ir apie tai, kad kaltinamasis jau po nagrinėjamo įvykio pavogė iš parduotuvės degtinę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. Š. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką A. O. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Taigi šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę A. O., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 64-66), šiuo metu nedirbantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. O. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam visgi skirti arešto bausmę, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Su tokia prokurorės pozicija nesutiktina. Tai, kad asmuo bylos nagrinėjimo metu neturi darbo ar kitokių pajamų, negali pasunkinti jo padėties ir lemti griežtesnės bausmės paskyrimą, nes jis bet kada gali susirasti darbą ar rasti kitokių būdų susimokėti skirtą baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-509-885/2019).
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 8 d., 00.02 val., iki 2020 m. liepos 8 d., 14.55 val. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. O. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje A. O. buvo baustas už KET pažeidimų padarymą, taip pat į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat įvertinus ir tai, jog įvykio metu jam nustatytas neblaivumo laipsnis (1.96 prom.), prilyginamas vidutiniam girtumui ir yra artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), kaltinamajam nustatytinas trumpesnis nei minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas, t. y. 2 metai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės atėmimo sustabdymo ir dokumento paėmimo taikymo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 8 d. (b. l. 52).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat į tai, jog automobilio vertė niekur nedirbančiam ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturinčiam kaltinamajam yra pakankamai didelė – 4620 Eur, taikant transporto priemonės vertės (4620 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga ir iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. O. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 2310 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.
Dėl kitų klausimų
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Proceso išlaidų prokurorė savo baigiamojoje kalboje iš kaltinamojo priteisti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. O. (A. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. O. skirti galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 8 d., 00.02 val., iki 2020 m. liepos 8 d., 14.55 val. (1 para); vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieną tūkstantį septyni šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti A. O. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 8 d.;
· turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. O. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2310 Eur (du tūkstančius tris šimtus dešimt eurų), į valstybės biudžetą.
A. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. O. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.