- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-509-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40988-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nidos Vigelienės, Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 2 ir 9 straipsniais, 25 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 23.55 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., 15.50 val. (1 diena).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirtos A. P. baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, išieškant iš A. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 198 Eur į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, į J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio (kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
2. Be to A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. L. ir vyriausiajam patruliui A. B. pasiūlė 50 Eur dydžio kyšį ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniame skunde A. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę – minimalią baudą; paskirtą poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, sutrumpinti iki minimalaus 1 metų termino.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitus kriterijus. Paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, nes bausmė parinkta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad jis nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, tai charakterizuoja jį kaip asmenį, nelinkusį daryti nusikaltimų. Taip pat pažymėjo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos neapgalvotai, dėl kurių nuoširdžiai gailisi bei suprato jų neigiamą poveikį, žala nusikaltimu nepadaryta.
3.2. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę neindividualizavo bausmės, paneigdamas jo prisipažinimą ir nurodė jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau apelianto manymu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas savaip interpretavo jo parodymus, skirtingai nurodydamas požiūrį į nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad „Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau labai gailisi, kad pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, daugiau taip nesielgs“, bet lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės nepripažino. Taip pat teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo (BK 41 straipsnis).
3.3. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas skirdamas griežtesnę už baudą bausmę – areštą – ypatingai sureikšmino aplinkybę, kad tuo metu buvo bedarbis, neturėjo legalių pajamų šaltinio. Tačiau apeliantas pažymėjo, kad buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (tas konstatuota nuosprendyje), yra jauno amžiaus, darbingas, todėl intensyviai ieškojo darbo, nuo 2019 m. gegužės 17 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 17041 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmos instancijos teismo paskirta 25 parų arešto bausmė itin komplikuotų tolimesnes darbo perspektyvas, kadangi dirba slenkančiu grafiku. Apeliantas pažymėjo, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus: V. J. (gimusį 2003 m. balandžio 5 d.), P. J. (gimusį 2005 m. rugsėjo 30 d.), A. P. (gimusią 2014 m. liepos 18 d.), su kuriais palaiko tamprius socialinius ryšius. Paskyrus arešto bausmę, negalės pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, negalės skirti laiko bendravimui su jais, jam atliekant arešto bausmę gali neigiamai atsiliepti vaikų emocinei būklei, rodys itin neigiamą pavyzdį, kas gali neigiamai atsiliepti jų vystymuisi, bendravimui su kitais vaikais. Todėl mano, kad bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visuma leidžia tvirtinti, kad šiuo atveju yra visi pagrindai skirti ir kitą, švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš A. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau mano, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliantas nurodo, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, nes bausmė parinkta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
8. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis) (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 227 straipsnio 2 dalis), padarymą. Nuteistasis yra laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, oficialiai dirbti pradėjo nuo 2019 m. gegužės 20 d., nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo bedarbis, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Tiek BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija, tiek BK 227 straipsnio 2 dalies sankcija numato galimybę skirti baudą, areštą ar laisvės atėmimo bausmę.
9. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. O skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Arešto bausmė yra susijusi su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. P. yra laikomas neteistu bei motyvavo dėl ko A. P. skiria arešto bausmę, t.y. dėl to, kad sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės – baudos, paskyrimas asmeniui neturinčiam darbo ir legalaus pajamų šaltinio būtų akivaizdžiai per griežta. Tačiau su tokia motyvacija aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Tai kad asmuo bylos nagrinėjimo metu neturi darbo ar kitokių pajamų, negali pasunkinti jo padėtį ir lemti griežtesnės bausmės paskyrimą, nes jis bet kada gali susirasti darbą ar rasti kitokių būtų susimokėti skirtą baudą. Kaip ir nutiko šiuo atveju, A. P., po nuosprendžio priėmimo praėjus 10 dienų, įsidarbino ir šiuo metu dirba UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir šiuo atveju arešto bausmės paskyrimas gali komplikuoti jo darbinę veiklą. Be to, jokių kitų duomenų, kad asmuo negalėtų sumokėtų jam skirtos baudos pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė (pvz. kad asmuo turi neįvykdytų baudų, pradėti priverstiniai išieškojimai iš asmens turto ir t.t.). Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą parenkant bei skiriant bausmę asmeniui, ją individualizuoti ir visada patikrinti ar nėra galimybės jam skirti švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės ir tik tinkamai motyvavus, kodėl jos neskiria, galima skirti griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę. Šiuo atveju apylinkės teismo argumentacija dėl baudos bausmės neskyrimo nebuvo teisinga ir pritartina apelianto argumentui, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, todėl įvertinus visas aplinkybes reikšmingas skiriant bausmę, už abiejų nusikaltimų padarymą, A. P. turėtų būti skirta baudos bausmė.
10. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę nepagrįstai paneigė A. P. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nurodė, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog A. P. negali būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis savo kaltės dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio nepripažino. Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo prisipažinimas ir gailėjimasis nagrinėjamu atveju nelaikytini atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu, A. P. prisipažino siūlęs kyšį, todėl šis prisipažinimas turėjo būti pripažintas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
11. Nors apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybės dėl mažamečių vaikų bei galimo bendravimo su jais ribojimo palikus arešto bausmę, tačiau pripažinus, kad jam turėtų būti skiriama baudos bausmė, plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakytina.
12. Atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, A. P. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas aukščiau minimumo, o už nusikaltimą numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, jam skirtina minimalaus dydžio bauda. Už atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos baudos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Atsižvelgiant į paskirtos galutinės bausmės dydį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.
13. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, sutrumpinti iki minimalaus 1 metų termino. Apygardos teismas daro išvadą, jog trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino nėra pagrindo. Pirmos instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui ir pagrįstai nustatė uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, atitinkantį tokios priemonės taikymo vidurkį, t. y. 2 metai (pagal BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu). Atkreiptinas dėmesys, jog maksimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 3 metai, o šiuo metu taikymo ribos dar labiau išplėstos, t.y. maksimalus terminas yra 5 metai. Nustatant konkretų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į tai, jog savo neteisėtais veiksmais A. P. padarė itin pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą. Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad, šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog A. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti automobilį (vairuotojo pažymėjimą prarado prieš 8 metus (b. l. 7, 49)), kas rodo, jog automobilio vairavimas jo gyvenime ir anksčiau nebuvo prioritetinis. A. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ketina įgyti vairuotojo pažymėjimą, o taip pat neargumentavo vairavimo būtinybės. Taigi esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų terminui, paskirta pagrįstai.
14. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendis dalyje dėl bausmių skyrimo yra keistinas, o likusioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir paskirti jam 80 MGL (4000 (keturių tūkstančių) eurų) baudą.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 (penkių tūkstančių) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – 110 MGL (5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.