Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio (kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio), šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Be to, A. P. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. L. ir vyriausiajam patruliui A. B. pasiūlė 50 Eur dydžio kyšį, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. L. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. B.. Išvažiuojant nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis pamatė link namo, esančio (duomenys neskelbtini), važiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie nusprendė sustabdyti ir patikrinti minėtą automobilį. Stovėjimo aikštelėje minėtas automobilis, pamatęs juos, sustojo. Jie privažiavo, A. B. priėjo prie automobilio vairuotojo. Rankos mosto pagalba A. B. pakvietė ir jį bei pranešė, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas. Jis priėjo prie A. B. ir pamatė, kad automobilyje be vairuotojo yra dar du keleiviai. Jis paprašė, kad minėti žmonės išliptų iš automobilio, tada priėjo prie A. B.. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. A. B. liepė vairuotojui pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pradėjo slėpti savo piniginę, muistytis, mosikuoti rankomis. A. B. įspėjo vairuotoja, kad už teisėtų reikalavimų nevykdymą bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Į įspėjimus vairuotojas nereagavo, todėl buvo panaudotas „Taser“, kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai. Sulaikytas vairuotojas buvo pasodintas į jų tarnybinį automobilį. Vairuotojo piniginėje A. B. aptiko minėto vairuotojo asmens tapatybės kortelę. Buvo nustatyta, kad vairuotojas – tai A. P.. A. P. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau šis kategoriškai atsisakė, sakė, kad automobilio nevairavo. Jis nustatė, kad A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonę. A. P. buvo paaiškinta, kad šis yra sulaikomas įtarus, jog vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę bei nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų. Tada A. P. pasakė „duosiu 50 Eur ir nemokamai nudažysiu jūsų automobilį, nes esu patyręs automobilių dažytojas, paleiskite mane“. A. B. įspėjo A. P. dėl policijos pareigūno papirkimo, tačiau šis ir toliau primygtinai siūlė 50 Eur kyšį. Pinigų ištraukęs nebuvo, kaip jam (liudytojui) atrodo, dėl to, kad buvo su antrankiais už nugaros. A. P. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK, kur alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas. Po to A. P. buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, paimtas jo kraujas tyrimui (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas P. L. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. 22.50 val. jie į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, (duomenys neskelbtini), atvežė pažeidėją. Kai perdavė asmenį gydytojams, stovėjo psichiatrinės ligoninės vidinėje teritorijoje. Staiga jie pastebėjo nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pastato važiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“. Automobilio vairuotojas sukėlė pagristą įtarimą, kad gali vairuoti neblaivus, nes važiuodamas stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir nuo tokio paspaudimo prasisukinėjo automobilio ratai. Atstumas iki važiuojančio automobilio buvo apie 30 metrų. Jiems stebint, „Volkswagen Golf“ vairuotojas pravažiavo apie 20-30 metrų. Porininkas A. B. nedelsiant pradėjo persekioti minėtą automobilį ir ties pastatu (duomenys neskelbtini) šis buvo sustabdytas (b. l. 15). Iš esmės analogiškas aplinkybes P. L. nurodė ir savo 2018 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.00 val. jam paskambino pažįstamas A. P. ir paprašė padėti atvairuoti automobilį iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kiek žino, automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pastarojo sugyventinei. Jis nuosavu automobiliu nuvažiavo iki garažo (duomenys neskelbtini) ir ten paliko nuosavą automobilį. Garaže A. P. buvo kartu su pažįstama V. B.. A. P. davė jam raktą nuo „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis šį vairuodamas nuvežė juos prie (duomenys neskelbtini). Kai apie 21.30 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą, jis išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir paėmė automobilio užvedimo raktelius. A. P. sėdėjo ant keleivio priekinės sėdynės, V. B. sėdėjo ant galinės sėdynės. A. P. paprašė nerakinti automobilio, nes norėjo dar išgerti alaus su V. B. automobilio salone. Jis paėmė raktus ir nuėjo namo ilsėtis. Vėliau jis išgirdo kažkokį triukšmą kieme ir pastebėjo, kad atvažiavo policininkai ir sulaikė A. P.. Tą dieną nematė, kad A. P. vairuotų automobilį (b. l. 21).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.56 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad sustabdytas galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisako nustatyti girtumą. Automobilis stovi gatvėje pavojingai. Siūlė kyšį. Nustatytas 1.99 prom. girtumas (b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Iš specialisto išvados Nr. T-A 8452/2018(01) matyti, kad A. P. kraujyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 25 d. 00.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1.88 promilių etilo alkoholio (b. l. 36).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. 23.58.57 val. A. P. buvo nustatytas 1.99 promilių neblaivumas (b. l. 33).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. J. (b. l. 31).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“ vertė su PVM yra 240,00 Eur (b. l. 29).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtina nustatyti, kad toks asmuo vairavo transporto priemonę ir kad vairavimo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aplinkybę, jog kaltinime nurodytu laiku A. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir teisme apklaustų liudytojų (V. B., G. G., A. B., P. L. parodymai). Aplinkybė, jog nagrinėjamojo įvykio metu A. P. buvo neblaivus, patvirtinta ir byloje esančiais objektyviais duomenimis - specialisto išvada Nr. T-A 8452/2018(01) kurioje nurodoma, kad A. P. kraujyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 25 d. 00.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1.88 promilių etilo alkoholio.

Nors kaltinamasis neginčijo aplinkybės, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis sėdėjo už automobilio VW Golf vairo, būdamas neblaivus, tačiau jis viso proceso metu teigė, kad automobilio nevairavo, vairuotojo vietoje sėdėjo tik todėl, jog norėjo pareguliuoti radiją. Nors A. P. parodymai dėl to, jog jis automobilio nevairavo, buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau jie prieštaravo kitų teisme apklaustų asmenų parodymams bei bylos medžiagai. A. P. teisme teigė, kad jį neblaivų automobiliu į (duomenys neskelbtini) atvežė G. G., kuris išlipo iš automobilio, pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir išėjo namo, o tuo metu jis (A. P.) perlipo į vairuotojo vietą, siekdamas pareguliuoti radiją, ir sėdėjo automobilyje, bendravo su V. B., vartojo alkoholį ir klausė muzikos, o maždaug po 5-10 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Taip pat nurodė, jog jiems būnant automobilyje prie jų dar buvo priėjęs pažįstamas V., kuris į automobilį įsėdęs nebuvo. Tokius A. P. duotus parodymus paneigia teisme apklaustos liudytojos V. B. parodymai, kuriuose ji kategoriškai tvirtino, kad būdama automobilyje su A. P. ji nebendravo, kartu alaus negėrė, nes iki atvykstant policijos pareigūnams ji miegojo. Teisme apklaustas liudytojas G. G. nurodė, kad jis iš tiesų neblaivų A. P. ir V. B. automobiliu VW Golf parvežė į (duomenys neskelbtini), tuomet jis pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir išėjo namo. Tačiau priešingai nei teigė A. P., G. G. jau nurodė, kad nuo to momento, kada jis išlipo iš automobilio iki tada, kada atvyko policijos pareigūnai, praėjo ne 5 -10 min., o maždaug valanda ar pusantros valandos. Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai nurodė, kad po to, kai jie pamatė įtartinai važiuojantį automobilį VW Golf, iki to laiko, kol privažiavo prie šio automobilio, praėjo ne daugiau kaip keliolika sekundžių, ir šis automobilis iš jų akiračio pradingęs nebuvo. Byloje esančiame vaizdo įrašę, „V1851(KPV)“ iš policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame fiksuojamas vaizdas išorėje, peržiūrėtame ir teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, kaip policijos pareigūnams priėjus prie automobilio VW Golf iš vairuotojo vietos išlipa A. P. bei iš priekinės keleivio vietos išlipa asmuo, apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis, marškinėliais, juodu diržu, su akiniais (vaizdo įrašo 02.24-02.28 min.), minėtas asmuo pasišalina. Vėliau tas pats asmuo, apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis, marškinėliais, juodu diržu, su akiniais, grįžta prie automobilio ir vaikšto prie automobilio bei prie savo pareigas atliekančių policijos pareigūnų (vaizdo įrašas nuo 06.06 min.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. nurodė, kad vaizdo įraše nuo 06.06 min. užfiksuotas tikrai jis, o ar 02.24-02.28 min. išlipantis iš automobilio užfiksuotas tikrai jis, negali pasakyti, bet panašus į jį. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą A. P. jau nurodė, kad iš automobilio išlipo pažįstamas V., tačiau tokie kaltinamojo parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis tvirtino, jog V. į automobilį įlipęs nebuvo, jam alų jis (kaltinamasis) padavė per langą. Taigi, iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo, matyti, jog policijos pareigūnams privažiavus prie automobilio VW Golf, iš jo keleivio vietos išlipo būtent liudytojas G. G., o iš vairuotojo vietos – A. P., kas paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad G. G. iš automobilio buvo išlipęs prieš 5-10 min., ir tik išlipus G. G. jis persėdo į automobilio vairuotojo vietą. Taip pat pažymėtina, jog teisme apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko atsitiktinai ir kurie davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, nurodė, jog automobilio VW Golf jie iš akiračio pametę nebuvo, per tą laiką, kol jie privažiavo prie šio automobilio, vairuotojas su keleiviu apsikeisti vietomis neturėjo jokios galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog A. P. parodymai apie tai, kad jis automobilio nevairavo, o tik persėdo į vairuotojo vietą, yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymai prieštarauja tiek teisme apklaustų liudytojų, įskaitant ir jo naudai parodymus davusių liudytojų G. G. bei V. B., tiek jokio suinteresuotumo byloje neturinčių liudytojų policijos pareigūnų parodymams, tiek objektyviems byloje esantiems duomenims – minėtu vaizdo įrašu užfiksuotoms aplinkybėms. Ir priešingai, faktą, jog automobilį vairavo būtent A. P. patvirtina teisme apklaustų policijos pareigūnų aukščiau aptari parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, kad byloje visiškai įrodyta, jog A. P. 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio (kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši A. P. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą yra įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų A. B.. P. L. parodymais, 2018 m. lapkričio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas „V1851(KPV)“ iš policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono.

Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku, siekdamas policijos neteisėto neveikimo, siūlė policijos pareigūnams 50 Eur kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. nurodė, kad jis siūlė policijos pareigūnams kyšį tam, kad jį paleistų, apklaustas teisme kaltinamasis jau nurodė, kad kyšį siūlė, bijodamas, kad jį policijos pareigūnai veš į blaivyklą, tuo tarpu vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip A. P. prieš siūlydamas pareigūnams 50 Eur, nurodo, „kam visa tai rašyti...“, vėliau policijos pareigūnui nurodžius, kad A. P. galės paaiškinti teisme, pastarasis nurodė „O tau reikia? Važinėti į teismą“, vėliau policijos pareigūnams nurodžius, kad gresia automobilio konfiskacija, A. P. sako „Na kam? Na. imkim, susitarkim“, siūlymą „susitarti“ išreiškia ir toliau. Viso šio policijos pareigūnų ir A. P. pokalbio analizė rodo, jog A. P., suvokdamas, kad policijos pareigūnai nustatę galimą teisės pažeidimą atlieka būtinus jų pareigoms veiksmus, siekė, jog jie to nedarytų, t. y. neteisėtai neveiktų.

Taigi, ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. P. 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. L. ir vyriausiajam patruliui A. B. pasiūlė 50 Eur dydžio kyšį. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą sudėtį, t. y. kyšio davimą valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant savo įgaliojimus.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis), kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 227 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, oficialiai niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes – vakaro metu vairavo transporto priemonę mieste, gyvenamajame rajone, taip pat gatvėse, būdamas neblaivus, kai jam nustatytos 1.88 promilės, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek eismo dalyvių saugumui, tiek kitų asmenų turtui, be to, suvokdamas, jog savo veiksmais pažeidė teisės aktais įtvirtintą tvarką, siekė išvengti atsakomybės, siūlydamas kyšį policijos pareigūnams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, jam skirtinos arešto bausmės, kadangi, teismo vertinimu, BK 281 straipsnio 7 dalies bei 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės – baudos, kurios minimalus dydis už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra 5000 Eur, paskyrimas, šiuo atveju, asmeniui, neturinčiam darbo ir legalaus pajamų šaltinio, būtų akivaizdžiai per griežta. Už atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos arešto bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalį, nustatant atsižvelgus į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. P. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 23.55 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., 15.50 (1 para) (b. l. 58, 60).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iki 2018 m. spalio 1 d., jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos Įstatymo Dėl amnestijos akto nuostatos ir jam skiriama bausmė mažintina perpus (Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 2 straipsnis, 9 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis A. P. vairavo transporto priemonę (automobilį) neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, jog nors A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas (1.88 promilės). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Duomenų, jog praeityje A. P. būtų buvęs baustas už KET reikalavimų pažeidimus, baudžiamojoje byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, A. P. nustatytinas minėtos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas, atitinkantis tokios priemonės taikymo vidurkį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – J. J. (b. l. 31). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis VW Golf įvertintas 240 eurų sumai, tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 42 eurų. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 240 eurų sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis A. P., nei automobilio savininkė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio VW Golf valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 198 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. apribotos J. J. nuosavybės teisės į automobilį VW Golf valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą disponuoti turtu, o turto saugotoju paskiriant J. J. (b. l. 13). Laikino nuosavybės apribojimo terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iki 2019 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje, automobilis priklausantis J. J. nekonfiskuotinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegti prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir

A. P. paskirti subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 2 straipsniu, 9 straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti pusiau ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 23.55 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., 15.50 (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 198 Eur, į valstybės biudžetą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, į J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus įsiteisėjo nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“ tikslu informuoti apie A. P. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegti prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Tokiu atveju, kai paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas, nuteistojo prašymu, gali nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.