- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-964-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01426-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. V., J. N., V. V., J. V., D. A.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-964-460/2012
NUTARTIS
2012 m. gegužės 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) L. B., atstovaujančios dukters S. V. interesams atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-68-750/2012 pagal pareiškėjos L. B., atstovaujančios dukters S. V. interesams, pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. V., J. N. (V.), V. V., J. V., D. A. dėl terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl K. V., mirusio 1999-06-09, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu, be to, prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl T. V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu. Pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998-03-10, gimus dukrai S. V., pareiškėja gyveno su dukters tėvu K. V. jo tėvų sodyboje, vedė bendrą ūkį. K. V. sunkiai sirgo, todėl ji rūpinosi dukra ir sergančiu K. V.. Po dukters S. V. tėvo K. V. mirties, 1999-06-09 liko jo palikimas (sodyba su gyvenamuoju namu, namų apyvokos daiktai), todėl S. V., kaip palikėjo dukra, yra pirmosios eilės įpėdinė. Pareiškėja dėl svarbios priežasties praleido pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nuo K. V. palikimo atsiradimo dienos, per kurį privalėjo priimti palikimą dukters vardu, nes tik 2001-03-28 Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. yra dukters S. tėvas. Pareiškėja neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl K. V. palikimo priėmimo dukters vardu, nes tuo laiku dukra net 4 kartus sirgo, be to, nebuvo nustatytas juridinis faktas, jog S. V. yra K. V. duktė. Po to, kai dukrai S. V. buvo nustatyta tėvystė, pareiškėja nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti dukters vardu atnaujinimo, nes sirgo pareiškėjos dukra ir motina, vis tai atidėliodavo ir pasimiršo. Po K. V. tėvo T. V. mirties, 2010-01-30, liko jo palikimas (žemės sklypas), o jo sūnus, t. y. pareiškėjos dukters S. V. tėvas K. V., yra miręs, todėl jos duktė turi teisę kaip palikėjo vaikaitė paveldėti tą dalį senelio T. V. turto, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą. Trijų mėnesių terminą nuo T. V. palikimo atsiradimo dienos, per kurį privalėjo priimti palikimą dukters vardu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi 2010 m. sausio mėn. pabaigoje susirgo bronchitu, kreipėsi į gydytojus, gydėsi namuose. Gydymasis užsitęsė net keletą mėnesių. Be to, ji viena prižiūrėjo savo senyvo amžiaus, sergančią mamą, todėl neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl T. V. palikimo priėmimo dukters vardu.
Pareiškėjos atstovė advokatė I. G. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nesutiko, kad yra praleistas 10 metų senaties terminas K. V. palikimui priimti. Teigė, jog šis terminas yra procedūrinis, jis netapatus ieškinio senaties terminui.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų T. V., J. N. ir V. V. atstovas advokatas V. Kelpšas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti nurodytus terminus, nes terminai praleisti be svarbių priežasčių. Pareiškėja netgi per 3 mėnesius nuo K. V. mirties nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes teismo sprendimas priimtas praėjus beveik 2 metams po jo mirties. Po tėvystės nustatymo 2001-03-28 pareiškėja į teismą dėl termino atnaujinimo nesikreipė daugiau kaip 10 metų, nors po K. V. mirties pareiškėjai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo niekas nesutrukdė. Šiuo atveju jau yra suėjęs ir bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Kreipimasis į teismą praėjus daugiau kaip 10 m. terminui neatitinka protingumo kriterijų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos. Be to, turi būti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą. Pareiškėja nori įgyvendinti dukters teisę į palikimą, tačiau suinteresuoti asmenys jau yra priėmę palikimą. Todėl turi būti taikomas CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nors jau yra praleistas ir bendras 10 m. ieškinio senaties terminas. Pareiškėja jau nuo 1998 m. kovo mėn. žinojo, kad K. V. yra jos dukters S. tėvas. Dėl T. V. palikimo priėmimo pareiškėja kaip termino praleidimo priežastis pateikia išrašą iš ambulatorinės kortelės, kurioje nurodyta, kad jai 2010-01-27 nustatytas kosulys, daugiau jokių įrašų apie tai, kad ji nuo kreipimosi į gydytojus dienos sirgo daugiau kaip tris mėnesius, nėra. Tokiu būdu jos nurodytos aplinkybės, kad ji gydėsi kelis mėnesius, yra nepagrįstos. Pareiškėja dirba Šilutės ligoninėje ir jeigu ji sirgo daugiau kaip tris mėnesius, ji turėjo pateikti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tokio dokumento nepateikė. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prižiūrėjo senyvo amžiaus sergančią mamą. Pareiškėja dėl terminų atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi dėl keršto, nes mirus T. V. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą be kitų giminaičių, kreipėsi ir J. N. (V.). Tai nepatiko mirusio T. V. sutuoktinei J. V., kuri paskatino pareiškėją L. B. taip pat kreiptis dėl palikimo priėmimo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas J. V. ranka rašytas raštas apie tai, kad anksčiau į palikimą jie nepretendavo, tačiau dabar taip pat kreipsis dėl palikimo.
Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys J. V. ir D. A. su pareiškėjos L. B. pareiškimu dėl terminų atnaujinimo sutiko (b. l. 24, 25).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė. Nurodė, jog pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą po palikimų atsiradimų neturėjo valios palikimus priimti dukters vardu, nors objektyviai turėjo galimybę atlikti palikimo priėmimo veiksmus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl K. V., mirusio 1999-06-09, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu; atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl T. V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu. Nurodo, jog kad ji laiku neišreiškė noro priimti palikimus dukters vardu dėl svarbių priežasčių, kurias nurodė teismui ir pagrindė ne tik savo parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais, o civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo nenurodė, kad tėvystės nustatymas yra būtinas dukters turtinių teisių įgijimui, dėl to, kad nemanė, jog tai yra reikalinga, nes, visų pirma, buvo būtina, kad į jos dukters gimimo liudijimą būtų įrašytas tikrasis tėvas, t. y. K. V., o tik po to buvo galima kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tėvystes nustatymo byla užsitęsė daugiau nei 1 metus 4 mėnesius, todėl tuo metu galiojantis įstatymo nustatytas 6 mėnesių terminas, netgi į teismą kreipusis iš karto po K. V. mirties, būtų buvęs praleistas. Taigi teismas nepagrįstai nepripažino svarbia aplinkybe to, kad per 6 mėnesius nuo K. V. palikimo atsiradimo dienos nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. yra K. V. dukra, dėl to ji net teisines galimybės neturėjau kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo dukters vardu. Teismui buvo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, įrodančių, kad po K. V. mirties per 6 mėnesius jos dukra S., kuri neturėjo nė 2 metukų, sirgo net 4 kartus, o ji pati teisme nurodė, kad ji viena slaugė sunkiai onkologine liga sergantį K. V. iki pat jo mirties. Teismas nepagrįstai atmetė ir prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl T. V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters S. V. vardu. Jis nepagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis, kad per trijų mėnesių laikotarpį ji pati sirgo bronchitu, ji viena prižiūrėjo ir rūpinosi savo senyvo amžiaus sergančia mama, jos mažametis sūnus sirgo tris kartus, iš kurių trečią kartą, t. y. 2010-04-19, palikimo priėmimo terminui besibaigiant, jis dėl galvos sumušimo bei smegenų sukrėtimo buvo paguldytas į ligoninės Vaikų skyrių. Atkreipia dėmesį, kad mirusio K. V. mama ir T. V. sutuoktinė J. V. bei K. V. sesuo ir T. V. duktė D. A. prašė teismo patenkinti jos pareiškimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuoti asmenys T. V., J. N., V. V. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį. Nurodo, jog terminas buvo praleistas ne dėl to, kad būtų buvusios svarbios priežastys, o dėl to, kad pareiškėja nenorėjo priimti K. V. ir T. V. palikimo dukters vardu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjos pareiškimą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad po K. V. mirties 1999-06-09 (b. l. 5) pareiškėja L. B. (tuo metu buvusi pavardė – L.) 2000-02-11 su ieškiniu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl tėvystės fakto nustatymo. Teismas 2001-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100/2001 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., miręs 1999-06-09, yra pareiškėjos dukters S. L. (šiuo metu pavardė – V.) tėvas (civ. b. Nr. 2-100/2001, b. l. 13–14). Pareiškėjos dukters S. gimimo liudijime, išduotame 2001-07-10, jos tėvu įrašytas K. V. bei mergaitės pavardė nurodyta – V. (įrašo Nr. 66) (b. l. 4). 2010-01-30 mirė pareiškėjos dukters S. V. tėvo K. V. tėvas bei S. V. senelis T. V. (b. l. 6, 7). Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. informavo, kad 2010-01-30 mirus T. V., palikimą priėmė jo sutuoktinė J. V., dukra D. A. ir vaikaičiai J. N., T. V., paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 30, 48). Šilutės rajono notarės S. D. notarų biuras informavo, kad į šį notaro biurą mirus 1999-06-09 K. V. dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė V. V., jo duktė J. V. ir jo sūnus T. V., paveldėjimo byla užvesta 1999-10-28 (bylos Nr. 214/1999 m.), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 44).
Teismas pabrėžia, jog įpėdinis, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius, o K. V. mirties metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių termino, nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad tokio pobūdžio bylose teisinės reikšmės neturi, kokias sąvokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“ procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi šioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sąvoka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančiame CPK XXXVIII skyriuje vartojamą termino „atnaujinimo“ sąvoką ir pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Taigi nagrinėjant bylą, CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą ji išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą ji negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Apeliantė atskirajame skunde kaip vieną iš priežasčių, dėl ko nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą priimti K. V. palikimą dukters naudai, nurodo, kad nebuvo nustatyta dukters tėvystė. Teismas pabrėžia, jog kreipimasis dėl tėvystės nustatymo nebuvo esminė kliūtis savo valiai pareikšti, apeliantė bet kokiu atveju turėjo teisę pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo. Be to, apeliantė buvo pateikusi prašymą nustatyti tėvystę ne dėl to, kad priimtų palikimą dukros vardu, o dėl to, kad gimus apeliantės dukrai, K. V. nebuvo nutraukęs santuokos su žmona. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad ir po tėvystės nustatymo apeliantė būtų pareiškusi valią priimti palikimą. Byloje pateikti teiginiai dėl to, kad apeliantė praleido terminą dėl asmenų, kuriuos slaugė apeliantė, ligos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti šias priežastis svarbiomis (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantė per įstatymų nustatytus terminus neturėjo valios priimti dukters vardu K. V. ir T. V. palikimus. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pačios apeliantės paaiškinimai, ji nurodė ir tai, kad nesikreipė dėl termino atnaujinimo, nes „nežino kodėl“, nes „toks gyvenimas“, nes „pasimiršo“ ir vėliau „atidėliojo“ (b. l. 72). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad K. V. mirė 1999-06-09, apeliantė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dukters vardu kreipėsi praėjus dvylikai metų po K. V. mirties. Apeliantė nepateikė tokį ilgą delsimą pateisinančių priežasčių. Taigi akivaizdu, kad L. B. dėl K. V. palikimo priėmimo nesikreipė ne dėl svarbių priežasčių, o todėl, kad neišreiškė valios priimti palikimo dukters vardu (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas mano, jog 1999-06-09 mirus K. V., apeliantė nepagrindė ne tik pagal tuo metu galiojusį 6 mėnesių termino praleidimą, tačiau ir kas dar 12 metų jai sukliudė kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Apeliantė kaip priežastį, 2010-01-30 mirus T. V., kodėl praleido 3 mėnesių terminą priimti T. V. palikimą dukters S. V. vardu, nurodo savo ligą. Į bylą buvo pateiktas išrašas iš apeliantės medicininių dokumentų, iš kurių matosi, kad ji lankėsi pas gydytojus 2010 m. sausio 27 d., o 2010 m. sausio 28 d. jai buvo atliktas kraujo tyrimas (b. l. 9–10). Tokiu būdu iš medicininių dokumentų matyti, jog apeliantė pas gydytojus lankėsi iki T. V. mirties. Daugiau jokių įrašų apie apeliantės ligą nėra. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra dirbanti, ji patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai sirgo, ji nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tai yra dirbo (b. l. 72). Taip pat kaip termino palikimui priimti praleidimo priežastį apeliantė nurodo tai, kad sirgo jos sūnus A. B.. Pažymėtina ir tai, kad tuo laikotarpiu – sūnaus ligos laikotarpiu – ji taip pat dirbo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pačios apeliantės paaiškinimų matosi, kad liga nesutrukdė apeliantei dirbti. Ji taip pat nepateikė jokių įrodymų, kada sūnaus ligos laikotarpiu būtų turėjusi nedarbingumo laikotarpį sūnaus slaugai, priežiūrai, kad sūnaus ligos metu nepertraukiamai būtų turėjusi slaugyti sūnų ir nebūtų galėjusi nuvykti pas notarą. Vadinasi, sūnaus liga apeliantei taip pat nesutrukdė eiti į darbą, atlikti kasdieninius reikalus. Pareiškėja kaip termino praleidimo priežastį taip pat nurodo tai, kad turi rūpintis savo senyvo amžiaus motina, pateikė 2011 m. lapkričio 8 d. medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad V. B. serga deformuojančia sąnarių artroze, pirmine arterine hipertenzija (b. l. 69). Teismo įsitikinimu, šis medicininis pažymėjimas nėra priežastis, kuri pateisintų termino praleidimą. Pateiktas medicininis pažymėjimas nepatvirtina, kad apeliantės motinai V. B. tuo laikotarpiu, kai reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, būtų buvusi reikalinga ypatinga priežiūra ir kad apeliantė būtų ją slaugiusi. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės motinos liga nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo, atvykti į teismo posėdžius. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai apeliantės nurodytas priežastis nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad paveldėjimo liudijimai neišduoti niekam, tai tik įrodo, kad notarės, vedančios paveldėjimo bylas žinojo apie tai, kad S. V. taip pat priklauso mirusiųjų palikimo dalis. Teismas pabrėžia, kad paveldėjimo liudijimų išdavimas niekaip nėra susijęs su tuo, kad kitam asmeniui gali priklausyti palikimo dalis. Palikimo priėmimas yra valinis veiksmas, t. y. išreikštas noras palikimą priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog paveldėjimo liudijimų išdavimo terminas nesutampa su palikimo priėmimo ar paveldėjimo momentu. Be to, paveldėjimo liudijimai gali būti išduoti ir praėjus ilgam terminui po paveldėjimo. Negalima paminėti ir to, kad paveldėtojai būtų kreipęsi į notarą dėl minėtų liudijimų išdavimo, nes įpėdiniai gali, bet neprivalo prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), taigi ir notaras neprivalo įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimų.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys T. V., J. N., V. V. su tuo, kad apeliantė palikimą priimtų praleidusi nustatytą terminą, nesutinka.
Esant nurodytų aplinkybių visetui, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.