- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2-68-750/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01426-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. V., J. N., V. V., J. V., D. A.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Irma Grikšelienė
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai L. B., jos atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, suinteresuotų asmenų T. V., J. N. ir V. V. atstovui advokatui Vytautui Kelpšui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B., atstovaujančios dukters S. V. interesus, pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. V., J. N. (V.), V. V., J. V., D. A. dėl terminų atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo dukters S. V., vardu, be to, prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl T. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo dukters S. V., vardu. Pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998-03-10 gimus dukrai S. V. pareiškėja gyveno su dukters tėvu K. V. jo tėvų sodyboje, vedė bendrą ūkį. K. V. sunkiai sirgo, todėl ji rūpinosi dukra ir sergančiu K. V.. Po dukters S. V. tėvo K. V. mirties (duomenys neskelbtini) liko jo palikimas (sodyba su gyvenamuoju namu, namų apyvokos daiktai), todėl S. V., kaip palikėjo dukra yra pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėja dėl svarbios priežasties praleido pagal 1964 m. CK 587 str. 3 d. nustatytą šešių mėnesių terminą nuo K. V. palikimo atsiradimo dienos, per kurį privalėjo priimti palikimą dukters vardu, nes tik 2001-03-28 Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. yra dukters Svajonės tėvas. Pareiškėja neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl K. V. palikimo priėmimo dukters vardu, nes tuo laiku dukra net 4 kartus sirgo, be to, nebuvo nustatytas juridinis faktas, jog S. V. yra K. V. duktė. Po to, kai dukrai S. V. buvo nustatyta tėvystė, pareiškėja nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti dukters vardu atnaujinimo, nes sirgo pareiškėjos dukra ir motina, vis tai atidėliodavo ir pasimiršo. Po K. V. tėvo T. V. mirties (duomenys neskelbtini) liko jo palikimas (žemės sklypas), o jo sūnus, t. y. pareiškėjos dukters S. V. tėvas K. V. yra miręs, todėl jos duktė turi teisę kaip palikėjo vaikaitė paveldėti tą dalį senelio T. V. turto, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą. Trijų mėnesių terminą nuo T. V. palikimo atsiradimo dienos, per kurį privalėjo priimti palikimą dukters vardu (CK 5.50 str. 3 d.) pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi 2010 m. sausio mėn. pabaigoje susirgo bronchitu, kreipėsi į gydytojus, gydėsi namuose. Gydymasis užsitęsė net keletą mėnesių. Be to, ji viena prižiūrėjo savo senyvo amžiaus, sergančią mamą, todėl neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl T. V. palikimo priėmimo dukters vardu.
Pareiškėjos atstovė advokatė I. Grikšelienė pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nesutinka, kad yra praleistas 10 m. senaties terminas K. V. palikimui priimti. Šis terminas yra procedūrinis, kuris netapatus ieškinio senaties terminui.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų T. V., J. N. ir V. V. atstovas advokatas V. Kelpšas su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo atnaujinti nurodytus terminus, nes terminai praleisti be svarbių priežasčių. Pareiškėja netgi per 3 mėnesius nuo K. V. mirties nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes teismo sprendimas priimtas praėjus beveik 2 metams po jo mirties. Po tėvystės nustatymo 2001-03-28 pareiškėja į teismą dėl termino atnaujinimo nesikreipė daugiau kaip 10 metų. Nors po K. V. mirties pareiškėjai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo niekas nesutrukdė. Šiuo atveju jau yra suėjęs ir bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 str.). Kreipimasis į teismą praėjus daugiau kaip 10 m. terminui neatitinka protingumo kriterijų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos. Be to turi būti taikomas CK 5.8 str. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą. Pareiškėja nori įgyvendinti dukters teisę į palikimą, tačiau suinteresuoti asmenys jau yra priėmę palikimą. Todėl turi būti taikomas CK 5.8 str. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nors jau yra praleistas ir bendras 10 m. ieškinio senaties terminas. Pareiškėja jau nuo 1998 m. kovo mėn. žinojo, kad K. V. yra jos dukters Svajonės tėvas. Dėl T. V. palikimo priėmimo pareiškėja kaip termino praleidimo priežastis pateikia išrašą iš ambulatorinės kortelės, kurioje nurodyta, kad jai 2010-01-27 nustatytas kosulys, daugiau jokių įrašų apie tai, kad ji nuo kreipimosi į gydytojus dienos sirgo daugiau kaip tris mėnesius, nėra. Tokiu būdu jos nurodytos aplinkybės, kad ji gydėsi kelis mėnesius, yra nepagrįstos. Pareiškėja dirba Šilutės ligoninėje ir jeigu ji sirgo daugiau kaip tris mėnesius, ji turėjo pateikti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tokio dokumento nepateikė. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prižiūrėjo senyvo amžiaus sergančią mamą. Pareiškėja dėl terminų atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi dėl keršto, nes mirus T. V. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą be kitų giminaičių kreipėsi ir J. N. (V.). Tai nepatiko mirusio T. V. sutuoktinei J. V., kuri paskatino pareiškėją L. B. taip pat kreiptis dėl palikimo priėmimo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas J. V. ranka rašytas raštas apie tai, kad anksčiau į palikimą jie nepretendavo, tačiau dabar taip pat kreipsis dėl palikimo.
Suinteresuoti asmenys J. V. ir D. A. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepimuose su pareiškėjos L. B. pareiškimu dėl terminų atnaujinimo sutinka (b.l. 24,25).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą dėl K. V. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 3 d. nustatyto šešių mėnesių termino bei T. V. palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 3 d. nustatyto trijų mėnesių termino palikimams priimti pratęsimo. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas Lietuvos Respublikos CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Tiek K. V. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 588 str. 1 d., tiek T. V. palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.57 str. 1 d. teismui suteikia teisę palikimui priimti nustatytą terminą prailginti, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų atstovo paaiškinimų, civilinės bylos Nr. 2-100/2001 ir šios bylos medžiagos nustatyta, kad po K. V. mirties 1999-06-09 (b. l. 5) pareiškėja L. B. (tuo metu buvusi pavardė - Laukineitienė) ieškiniu 2000-02-11 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl tėvystės fakto nustatymo. Teismas 2001-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100/2001 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos dukters S. L. (šiuo metu pavardė – V.), tėvas ( civ. b.Nr.2-100/2001, b.l.92-93). Klaipėdos apygardos teismas 2001-06-21 nutartimi minėtą Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (civ. b. Nr. 2-100/2001, b.l. 114-115). Pareiškėjos dukters Svajonės gimimo liudijime, išduotame 1998-03-31, jos tėvu įrašytas K. V. bei mergaitės pavardė nurodyta – V. (įrašo Nr. 66) (b. l. 4). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dukters S. V. tėvo K. V. tėvas bei S. V. senelis T. V. (b. l.6, 7). Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. V., palikimą priėmė jo sutuoktinė J. V., dukra D. A. ir vaikaičiai J. N., T. V., paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 30, 48). Šilutės rajono notarės S. D. notaro biuras informavo, kad į šį notaro biurą mirus 1999-06-09 K. V. dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė V. V., jo duktė J. V. ir jo sūnus T. V., paveldėjimo byla užvesta 1999-10-28 (bylos Nr. 214/1999 m.), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 44).
Pareiškėja savo prašymą dėl termino K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo dukters S. V. vardu atnaujinimo grindžia tuo, kad teismuose buvo ilgai sprendžiamas L. B. ieškinys dėl dukters S. V. tėvystės nustatymo ir tik Šilutės rajono apylinkės teismui 2001-03-28 sprendimu nustačius, kad (duomenys neskelbtini) miręs K. V. yra S. V. tėvas, buvo galima tvarkytis palikimo dukters vardu priėmimo dokumentus. Be to, po K. V. mirties net 4 kartus sirgo dukra S. V. bei pareiškėja prižiūrėjo senyvo amžiaus sergančią motiną, palikimo priėmimo klausimas pasimiršo, todėl praleido terminą K. V. palikimui dukters vardu priimti. Pareiškėja pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jos dukra S. V. 1999-08-07, 1999-09-08 ir 1999-11-03 sirgo peršalimo ligomis (b. l. 67), o jos motinai V. B. diagnozuota sąnarių artrozė, vyraujant kelių sąnarių pakenkimui bei pirminė arterinė hipertenzija; nurodyta, kad ligonę kiekvieną kartą atlydi dukra L. B. (b. l. 69). Pareiškėja savo prašymą dėl termino T. V., mirusio 2010-01-30, palikimo priėmimo dukters vardu atnaujinimo grindžia tuo, kad 2010 m. sausio mėn. pabaigoje susirgo bronchitu ir dėl to kreipėsi į gydytojus, gydymasis namuose užtruko keletą mėnesių, be to, ji viena prižiūrėjo sergančią mamą, 2010-02-10 susirgo jos sūnus A. B. ir jie kreipėsi į medikus, o 2010-04-19 sūnus buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo. Pareiškėja pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjai buvo diagnozuotas bronchitas (b. l. 9-10), be to, jos sūnui 2010-02-10 nustatytas viršutinių kvėpavimo takų kataras, skirtas 7 dienų gydymas bei 2010-04-19 – jis paguldytas į vaikų skyrių dėl galvos sumušimo (b. l. 68).
Suinteresuotų asmenų atstovas advokatas V. Kelpšas nurodo, kad pareiškėja, dėl termino K. V. palikimui priimti, praleido CK 5.8 str. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą bei bendrą 10 m. ieškinio senaties terminą, be to, pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo numatytus terminus palikėjų palikimui priimti, bei šių aplinkybių neįrodė.
CK 5.8 straipsnyje pretenduojančių į palikimą asmenų ieškiniams palikimą priėmusiems asmenims dėl paveldėjimo teisėtumo nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja L. B. palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčija (CK 5.8 str.), nes paveldėjimo teisės liudijimas dar net nėra išduotas.Ji tik prašo atnaujinti terminus palikimui dukters vardu priimti, todėl minėtas sutrumpintas ieškinio senaties terminas netaikytinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtintoje LR teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje nurodė, kad įstatymų normos, reguliuojančios ieškinio senaties termino eigos pradžią, sustabdymą, nutraukimą, pratęsimą ir atnaujinimą, netaikomos kitokio pobūdžio terminams – naikinamiesiems, įgyjamiesiems materialinio teisinio pobūdžio terminams, pretenziniams, garantiniams, procedūriniams, taip pat procesinio teisinio pobūdžio terminams. Nuo ieškinio senaties terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Pareiškėjos prašomi atnaujinti terminai yra procedūriniai, todėl jiems bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.) taip pat netaikytinas. Esant šioms aplinkybėms atmestinas suinteresuotų asmenų T. V., J. N., V. V. atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį, kaip netaikomą pareiškėjos reikalavimui.
Savo valią ir siekį priimti K. V. palikimą dukters vardu pagal įstatymą pareiškėja galėjo išreikšti galimais ir leistinais konkrečioje situacijoje veiksmais. Nors pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimo nebuvimas apie tai, jog palikėjas K. V. yra pareiškėjos dukters S. V. tėvas, buvo svarbi priežastis, dėl kurios ji negalėjo priimti K. V. palikimą dukters vardu per įstatyme nustatytą terminą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ir nuo šio palikimo atsiradimo ir nuo T. V. palikimo atsiradimo pradžios pareiškėja savo veiksmais neišreiškė savo apsisprendimo ir noro priimti palikimus dukters vardu. Pažymėtina, kad civilinės bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimo metu pareiškėja aiškiai nurodė, jog tokio juridinio fakto nustatymas reikalingas tik tam tikslui, kad būtų nustatytas dukters Svajonės tikrasis tėvas ir dukra žinotų savo tėvą, apie valią priimti K. V. palikimą nenurodė (civ. b. 2-100/2001, b.l.99).
Pareiškėjos ir jos atstovės teiginiai, kad L. B. dėl sergančių dukters ir motinos slaugymų ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo dukters teisės į jos palikimą, pagrįsti tik prielaidomis ir atmestini, kaip neįrodyti. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja būtų turėjusi visą laikotarpį budėti prie sergančių dukters S. V. ir motinos V. B. ir negalėjusi nors trumpam nuvykti pas notarą. Jos pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta kiek truko dukters ir motinos gydymas, nėra duomenų, kad joms visą laiką buvo reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama priežiūra. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų nors bandžiusi susisiekti su notarų biuru (pašto ar elektroninio ryšio priemonėmis), ar kitaip bandžiusi parodyti, jog vėliau norės išreikšti savo poziciją (valią) dėl palikimų dukters vardu priėmimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja dukters teises nepakankamai rūpestingai gynė tuo pažeisdama dukters turtinius interesus.
Pagal teismų praktiką liga paprastai nėra pripažįstama svarbia priežastimi pratęsti ar atnaujinti praleistą terminą, tačiau kiekvienu atveju yra atsižvelgiama į ligos pobūdį. Nors pareiškėja nurodo, kad dėl savo bei dėl sūnaus A. B., motinos V. B. ligos ji neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl T. V. palikimo dukters vardu priėmimo, tačiau pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jos sveikatos būklės pablogėjimas bei sūnaus, mamos ligos objektyviai pablogino jos veiklos galimybes bei galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime. Pareiškėja palikimo priėmimo laikotarpiu neturėjo kokių nors ypatingų ir sunkių sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo įgyvendinti dukters teisių, o jos liga tikrai negalėjo trukdyti atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėja neneigia, kad dėl susirgimo jai net nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, t. y. ji toliau galėjo dirbti gydymo įstaigoje. Jos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų apie jos bei sūnaus, motinos susirgimą neįrodė, kad per įstatymų nustatytus terminus ji neturėjo jokių galimybių dėl ligos pobūdžio tiesiogiai ar per atstovus pareikšti savo valią priimti palikimą.
Pareiškėja pakankamai ilgą laiko tarpą (K. V. palikimo priėmimo atveju net daugiau kaip 10 metų) iki kreipimosi į teismą dėl terminų atnaujinimo neatliko jokių veiksmų turtui paveldėti, dėl to nurodytų terminų pakankamai ilgų praleidimo laikotarpių ji negali pateisinti savo bei artimųjų ligomis. Pareiškėja galėjo pasirūpinti atstovavimu arba kreiptis teisinių konsultacijų į kompetentingus asmenis. Šioje byloje pareiškėją atstovauja advokatė, todėl laikytina, jog jai nebuvo jokių kliūčių ir anksčiau kreiptis teisinių konsultacijų į kompetentingus asmenis ir išsiaiškinti savo teises bei jų gynimo ir įgyvendinimo būdus, juo labiau, kad kai pareiškėja 2000-02-11 kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, jos interesus atstovavo advokatas (civilinės bylos Nr. 2-100/2001, b. l. 6).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis priimti palikimą, neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Vertinant pareiškėjos elgesį, negalima konstatuoti, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Nustatyta, kad pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą po palikimų atsiradimų neturėjo valios palikimus priimti dukters vardu, nors objektyviai turėjo galimybę atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Nenustatyta realiai sutrukdžiusių kliūčių, todėl laikytina, kad, turėdama apsisprendimo laisvę, ji nepareiškė noro priimti palikimą. Esant paminėtoms aplinkybėms pareiškėjos prašymai dėl terminų K. V. ir T. V. palikimų priimti dukters vardu atnaujinimo atmestini, kaip neturintys pagrindo (CPK 578 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos L. B. pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.