Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-553-343/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
e2-553-343/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00584-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė (pirm.)
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
R. D., E. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-553-343/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00584-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.1.7.6.; 3.1.7.8 (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,dalyvaujant ieškovo G. R. atstovei advokato padėjėjai D. J.,atsakovėms R. D., E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovėms R. D., E. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų esmė

1. Ieškovas G. R. ieškinyje prašo pripažinti atsakovių R. D. ir E. D. 2022 04 14 sudarytą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir taikyti restituciją; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė:

2.1. Faktinės aplinkybės: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi nusprendė: 1) priteisti G. R. iš R. D.-R. 25 416,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 2) atidalinti G. R. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 193/672 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą natūra R. D.-R., o G. R. priteisiant iš R. D.-R. piniginę 20 117 Eur kompensaciją. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 05 12 išdavė vykdomąjį raštą, dėl 25 416,00 Eur ir 20117 Eur kompensacijų išieškojimo. Ieškovas šį vykdomąjį raštą pateikė vykdyti. 2022 05 16 Antstolės G. A. kontoroje, buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą paaiškėjo, kad atsakovė R. D. neturi nei piniginių lėšų, nei turto, iš kurio būtų galima išieškoti teismo priteistas kompensacijas. Iš atsakovės R. D. banko sąskaitos 2022 07 27 buvo išieškota 1127,58 Eur, o 2022 09 21 buvo išieškota 35,85 Eur, viso yra išieškota 1163,43 Eur, o likusi neišieškota skola yra 44703,05 Eur. Pažymi, kad į atsakovės R. D. sąskaitą yra gaunamos tik su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas. Sodros duomenimis R. D. verčiasi individualia veikla turėdama verslo liudijimą, tačiau jokių lėšų, susijusių su darbine veikla, į sąskaitą ji negauna. Be kita ko, atsakovė R. D. turi ir kitų įsipareigojimų: pareigą išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus, prisidedant prie jų išlaikymo tokia pat suma, kokia yra priteista iš ieškovo - 573 Eur kas mėnesį, bei kreditorinį įsipareigojimą AS Luminor bankui, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Kauno apylinkės teismo 2021 12 20 sprendimu pripažintas jos asmenine prievole. Minėtais teismų sprendimais buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės R. D. santuoka, bei padalintas turtas. Po santuokos nutraukimo, R. D. nuosavybės teise liko nekilnojamasis turtas: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 368/672 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeisti AS Luminor bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl išieškojimas iš šio turto negalimas. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 04 14 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė perleido savo motinai atsakovei E. D.. Kito nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto atsakovė neturi. Pažymi, kad pastarasis sandoris buvo sudarytas iškart po to, kai Kauno apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria ieškovui buvo priteista 45533Eur kompensacija, kas vienareikšmiškai leidžia teigti, kad jis sudarytas siekiant išvengti turto realizavimo ieškovo naudai. Atsakovės sudarytas sandoris pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teises, todėl, siekiant atkurti atsakovės R. D. mokumą, turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Pažymi, kad minėtas turtas yra parduodamas, apie jo pardavimą yra skelbiama nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas.lt“.

2.2. Ieškinio teisiniai argumentai: CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Dėl ieškovo turimos reikalavimo teisės. Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taigi, nuo 2022 04 12 ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės R. D. atžvilgiu, kurią jis įgijo įsiteisėjus teismo sprendimui, t.y. iki ginčijamo sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2022 04 14). Apie tai, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius, neabejotinai buvo žinoma ir atsakovės motinai, kuri santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo priteista kompensacija, dalyvavo, kaip liudytoja. Ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises. Vykdomosios bylos duomenimis, atsakovė R. D. į savo banko sąskaitą gauna tik su vaikų išlaikymu susijusias lėšas, iš kurių negalima išieškoti, kitų lėšų atsakovė negauna. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – butą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra įkeistas AS Luminor bankui, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl išieškojimas iš šio turto negalimas. Todėl darytina išvada, kad dėl sudaryto ginčijamo sandorio, kuriuo buvo padovanotos daiktinės teisės, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai, atsakovė R. D. sumažino savo kaip skolininko mokumą ir kartu ieškovo kaip kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovei neturint jokio kito vertingo turto, ar didesnių pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovas negali išsiieškoti jam priklausančios skolos, o jos išieškojimas gali užtrukti labai ilgą laiką. Atitinkamai atsakovei nesąžiningai perleidus turtą, ji iš esmės tapo nemoki, buvo itin apsunkintos ieškovo galimybės išieškoti skolą, kas vertintina, kaip kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Dėl ginčijamo sandorio neprivalomumo. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į sandorio sudarymo laiką, neatlygintinį pobūdį, asmenį, kuriam turtas perleistas, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė R. D. iš įstatymo ar kitų pagrindų kylančių imperatyvų sudaryti dovanojimo sutartį pagrindo neturėjo, o tai padarė tik tam, kad išvengtų priverstinio skolos išieškojimo iš šio turto. Dėl skolininkės ir trečiojo asmens nesąžiningumo. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju atsakovė sudarė dovanojimo sutartį su savo motina, todėl atsakovės laikytinos nesąžiningomis CK 6.67 straipsnio 1 punkto taikymo požiūriu. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Dovanojimo sutartimi atsakovė dovanojo motinai butą, t.y. sudarė neatlygintinį sandorį. Dėl ieškinio senaties termino. Apie ginčijamą neatlygintinį sandorį ieškovui tapo žinoma antstolei pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, taigi, actio Pauliana ieškinys teikiamas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino. Dėl restitucijos ir ieškovo reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą. Ieškinio reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina patenkinti ieškovo kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pripažinimo pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Šioje byloje ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia atkurti atsakovės R. D. mokumą. Panaikinus ginčo sandorį, taikytina restitucija. Tokiu būdu perleistas turtas grįžtų atsakovei, t.y. būtų atkurtas skolininkės mokumas ir ieškovo piniginio reikalavimo patenkinimas, išieškant priteistą kompensaciją iš turto, taptų įmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, akcentavo, kad atsakovė yra skolinga ieškovui, sandoris sudarytas po bylos išnagrinėjimo, sandoris sudarytas, kad išvengti skolos sumokėjimo, skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nesikooperavo su ieškovu ir neieškojo būdų kaip atsiskaityti.

II. Atsakovių atsikirtimų į ieškinį esmė

4. Atsakovės R. D. ir E. D. prašo ieškinį atmesti remdamosios tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės: atsakovė R. D. neginčija, kad ieškovas šiuo metu turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, kadangi kaip nurodo ieškovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 05 12 ieškovui išdavė vykdomąjį raštą, dėl 25 416,00 Eur ir 20 117 Eur kompensacijų išieškojimo. Ieškovas šį vykdomąjį raštą pateikė vykdyti. 2022 05 16 Antstolės G. A. kontoroje, buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla. Tačiau tiek vykdomojo rašto išdavimas, tiek kreipimasis į antstolius, kaip ir vykdomosios bylos vykdymas atsirado tik po ginčijamo sandorio sudarymo - ginčijamas sandoris sudarytas 2022 04 14. Iki to - nei Kauno apylinkės teismo metu, nei Kauno rūmams 2021 m. gruodžio 20 d. priėmus nutarimą, kaip ir iki Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties - kadangi ginčo dėl turto nebuvo, atsakovė tiek teismo metu, tiek po jo savo turtu galėjo disponuoti kaip tik norėjo. Pažymi, kad, sudarant prielaidas ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, galima tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris atidedant prievolės įvykdymo terminą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas. Tai taip pat reiškia, kad vien tik faktas, jog, ieškinį pateikęs kreditorius, buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu jis dar neturėjo reikalavimo teisės.

6.2. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Ieškovo nurodyti argumentai, kad ginčijamas sandoris neabejotinai pažeidė jo kaip kreditoriaus teises, kadangi jį sudarius nebeliko turto, iš kurio galėtų būti išieškota atsakovės R. D. skola, yra visiškai nepagrįsti. Teiginys, kad Atsakovė R. D. turi nekilnojamąjį turtą - butą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra įkeistas AS Luminor bankui, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl išieškojimas iš šio turto negalimas yra klaidingas, kadangi Civilinėje byloje Nr. Nr. e2-239-1087/2021 (Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07872-2020-8) anot ieškovo pagal dar pagal 2020 rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą turto vertė buvo 142 000 Eur. Dabartinės rinkos kainomis - jau virš 200 000 Eur. Likusi paskolos suma - 34 610, 15 Eur. 2022 07 27 Antstolė G. A. šį turtą areštavo bei nurodė laikotarpį, iki kurio nesumokėjus ieškovui skolos, bus išieškoma iš minėto nekilnojamo turto. Teiginys, kad R. D. sumažino savo mokumą taip pat yra klaidingas. Ieškovas nurodo, kad jam priteista kompensacija yra 45 533 Eur. Šiai dienai yra išieškota 1163,43 Eur, o likusi neišieškota skola yra 44703,05 Eur. Atsakovė nori ir visais būdais siekia kuo skubiau atiduoti skolą ieškovui, tačiau jos mokumą apsunkina ieškovo nemokėjimas arba tik dalinis prisidėjimas prie vaikų išlaikymo - nors teismo buvo nurodyta ieškovui mokėti po 573 Eur, o jo atlyginimas - per mėnesį sudaro apie 1100 Eur, tačiau atsakovė pilną atsiskaitymą už vaikus pradėjo gauti tik jam nusprendus kreiptis į teismą, juos moka darbdavys, o dėl jo nemokumo tenka kreiptis į Anstolius bei Sodrą. Tai žinoma apsunkina atsakovės mokumą, kadangi, esant infliacijai, bei dukros E. R. specialiesiems poreikiams - visa finansinė atsakomybė išlaikyti vaikus bei patenkinti jų poreikius tenka jai vienai. Ieškovo likusi neišieškota skola yra 44703,05 Eur, tačiau ir pats ieškovas skolingas R. D.. Minusavus skolą, G. R. skola taip pat sumažėtų. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti ir į tai, ar, sudarant sandorį, jau buvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas, ar kreditorius jau buvo pareiškęs kreditorinį reikalavimą skolininkui ir ar dėl šio sandorio sudarymo skolininkė tapo nemoki ir jos padėtis buvo ant tiek pabloginta, kad ji negali atsiskaityti su ieškovu. Pabrėžia, kad nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. ir Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje priskirdami kompensaciją G. R., kaip nurodo CK 6.35 straipsnio 1-3 dalys, 6.53 straipsnio 1 dalis - prievolės įvykdymo termino nepaskyrė.

6.3. Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė sudarė dovanojimo sutartį su savo motina, todėl atsakovės laikytinos nesąžiningomis CK 6.67 straipsnio 1 punkto taikymo požiūriu. Dovanojimo sutartimi atsakovė dovanojo motinai butą, t.y. sudarė neatlygintinį sandorį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Atsakovė butą padovanojo savo motinai, t.y. artimam giminaičiui, todėl atsakovė E. D. taip pat laikytina nesąžininga ir CK 6.67 straipsnio 1 punkto prasme. Tokie ieškovo argumentai apie atsakovių nesąžiningumą visiškai nepagrįsti, kaip ir minėta anksčiau turtu atsakovė galėjo disponuoti tiek teismo metu, tiek po jo. Be to, Kauno apylinkės, Kauno apygardos teismo metu buvo akcentuojama, pateikiami įrodymai - tuo metu dar buvusių sutuoktinių G. R. ir R. D. pajamos buvo mažos, o paskola per kelis metus išmokėta R. D. tėvų pinigais - ko pasėkoje, atsakovė R. D. paprašė mamos E. D. priimti turtą ir juo disponuoti kaip ji nori. Teiginys, kad sutartis sudaryta 2022 04 14, kuomet teismas nuosprendį paskelbė 2022 04 12 yra nelogiškas, kadangi notaras dovanojimo aktui surašyti turėjo patikrinti visus išrašus, o tam reikėjo ne 2 dienų - į notarus buvo kreiptasi 2020 04 04. Be to, tuo metu butas dar buvo įkeistas SEB bankui, atsakovei E. D. skyrus likusią sumą - 3400 Eur bankiniu pavedimu (kovo 25 d. - 28) bei 700 Eur grynaisiais, R. D. ją apmokėjo kovo 30 d. ir tik tuomet bankas kreipėsi dėl hipotekos išregistravimo į notarus. Sekančiai buvo atliekamas buto vertinimas (132 000 Eur) - jis atliktas 2022 04 05, o pateiktas atsakovei R. D. 2022 04 09. Tai rodo, kad buto perrašymas buvo planuotas ir daromas dar iki teismo nuosprendžio priėmimo 2022 04 12, kuris galėjo būti ir R. D. naudai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Be to, teismų praktikoje pripažinta, kad, taikant actio Pauliana institutą, įrodinėjimo našta (lot. onus probandi) pagrįsti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jas grindžia tik prielaidomis. Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu bendraisiais pagrindais pažymėtina, kad, teleologiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant šį kreditoriaus interesų gynimo būdą, patvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens - turto įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog, sudarydami sandorį, jie pažeis skolininko kreditoriaus teises. Kadangi ginčo dėl turto nebuvo, o R. D. turi turtą (duomenys neskelbtini), E. D., kaip ir R. D. nepažeidė kreditoriaus teisių.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdyje atsakovė R. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, akcentavo, kad yra nepažeistos kreditoriaus teisės, nemokėjo ieškovui, nes gydė vaiką; ieškovas taip pat jai yra skolingas, tėvai padėjo mokėti paskolas, todėl butą perrašė mamai, ji yra sąžininga, dėl dovanojimo sutarties į notarą kreipėsi anksčiau, negu buvo priimtas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje atsakovė E. D. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad nepagrįstai yra teigiama, jog ji yra nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės R. D. ir E. D. 2022 04 14 sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas G. R. prašo šią sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, t.y. jo vertinimu ši sutartis pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, nes skolininkė R. D. tokiu būdu sumažino savo turto apimtį ko pasėkoje negali būti patenkintas jo kreditorinis reikalavimas.

6. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 02 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės.

7. Kasacinis teismas yra išskyręs būtinas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. <...> sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-115-469/2020).

8. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

9. Toliau teismas pasisakys dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Dėl reikalavimo teisės

10. Pirmoji sąlyga taikyti actio Pauliana yra tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi nusprendė: 1) priteisti G. R. iš R. D.-R. 25 416 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 2) atidalinti G. R. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 193/672 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą natūra R. D.-R., o G. R. priteisiant iš R. D.-R. piniginę 20 117 Eur kompensaciją. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2022m. balandžio 12 d. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taigi, nuo 2022 04 12 ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės R. D. atžvilgiu, kurią jis įgijo įsiteisėjus teismo sprendimui, t.y. iki ginčijamo sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2022 04 14).

11. Atsakovės nurodo, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu dar neturėjo reikalavimo teisės, nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 05 12 ieškovui išdavė vykdomąjį raštą, dėl kompensacijų išieškojimo, 2022 05 16 Antstolės G. A. kontoroje, buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla. Tiek vykdomojo rašto išdavimas, tiek kreipimasis į antstolius, kaip ir vykdomosios bylos vykdymas atsirado tik po ginčijamo sandorio sudarymo - ginčijamas sandoris sudarytas 2022 04 14. Kadangi ginčo dėl turto nebuvo, atsakovė tiek teismo metu, tiek po jo savo turtu galėjo disponuoti kaip tik norėjo. Pažymi, kad kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu. Vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas.

12. Su atsakovių argumentais teismas nesutinka. Pirma, reikalavimo teisę ieškovas įgijo ne vykdomojo rašto, o teismo sprendimo – 2022 04 12 Kauno apygardos teismo nutarties, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pagrindu. Antra, ginčijamas nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2022 04 14, kai tuo tarpu ieškovas jau 2022 04 12 turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę R. D..

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

13. Ginčijamu sandoriu yra pažeidžiamos ieškovo kaip kreditoriaus teisės. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą paaiškėjo, kad atsakovė R. D. neturi nei piniginių lėšų, nei turto, iš kurio būtų galima išieškoti teismo priteistas kompensacijas. Iš atsakovės R. D. sąskaitos 2022 07 27 buvo išieškota 1127,58 Eur, o 2022 09 21 buvo išieškota 35,85 Eur, viso yra išieškota 1163,43 Eur; likusi neišieškota skola yra 44703,05 Eur. Į atsakovės R. D. sąskaitą yra gaunamos tik su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios lėšos, iš kurių negalima išieškoti. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – butą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra įkeistas AS Luminor bankui, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolė bankui mokėti kreditą Kauno apylinkės teismo 2021 12 20 sprendimu pripažinta atsakovės R. D. asmenine prievole.

14. Atsakovė R. D. nesutinka, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes buto su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) dar pagal 2020 rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą vertė buvo 142 000 Eur. Dabartinės rinkos kainomis - jau virš 200 000 Eur. Likusi paskolos suma - 34 610, 15 Eur. 2022 07 27 Antstolė G. A. šį turtą areštavo bei nurodė laikotarpį, iki kurio nesumokėjus ieškovui skolos, bus išieškoma iš minėto nekilnojamo turto. Teiginys, kad R. D. sumažino savo mokumą taip pat yra klaidingas. Ji nori ir visais būdais siekia kuo skubiau atiduoti skolą ieškovui, tačiau jos mokumą apsunkina ieškovo nemokėjimas arba tik dalinis prisidėjimas prie vaikų išlaikymo, pats ieškovas skolingas R. D.. Minusavus skolą, G. R. skola taip pat sumažėtų. Pabrėžia, kad nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. ir Kauno apygardos teismas 2022m. balandžio 12 d. civilinėje byloje priskirdami kompensaciją G. R., kaip nurodo CK 6.35 straipsnio 1-3 dalys, 6.53 straipsnio 1 dalis - prievolės įvykdymo termino nepaskyrė.

15. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Pirma, bankui įkeisto turto vertė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes pati atsakovė R. D. pripažįsta, jog išieškojimas iš šio turto esamu laiku negalimas. Bankui įkeistas butas yra atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl išieškojimas iš būsto galimas tik esant tam tikroms sąlygoms. Antra, aplinkybės dėl ieškovo skolos atsakovei R. D. reikšmės neturi, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl ieškovo teisės gauti kompensaciją pažeidimo. Trečia, įsiteisėjęs teismo sprendimas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, šalims turi įstatymo galią. Todėl jis turi būti vykdomas.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl sudaryto ginčijamo sandorio, kuriuo buvo padovanotos daiktinės teisės, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai, atsakovė R. D. sumažino savo kaip skolininkės mokumą ir kartu ieškovo kaip kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, t.y. tokiu būdu yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės išsiieškoti priteistą kompensaciją.

Dėl ginčijamo sandorio neprivalomumo

17. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę - pavyzdžiui gali būti ikisutartiniai susitarimai ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Atsakovės nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ginčijamo sandorio sudarymo privalomumą.

18. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ginčijamo sandorio atsakovės neprivalėjo sudaryti.

Dėl skolininkės ir trečiojo asmens nesąžiningumo.

19. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju atsakovė sudarė dovanojimo sutartį su savo motina, todėl atsakovės laikomos nesąžiningomis CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu.

20. Nesutikdamos, kad buvo nesąžiningos, atsakovės nurodo, jog buto perrašymas buvo planuotas ir daromas dar iki teismo sprendimo priėmimo 2022 04 12, kuris galėjo būti ir R. D. naudai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, teismų praktikoje pripažinta, kad, taikant actio Pauliana institutą, įrodinėjimo našta (lot. onus probandi) pagrįsti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jas grindžia tik prielaidomis.

21. Su šiais atsakovių argumentais teismas nesutinka, nes nagrinėjamu atveju yra taikoma įstatyme nustatyta prezumpcija, kad šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Ginčo, kad sandorį sudarė dukra su mama nėra. Sandorio sudarymo planavimas teisinės reikšmės neturi, nes esmė yra sandorio sudarymas. Pabrėžtina, kad sudarytas neatlygintinis sandoris. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl ieškinio senaties termino.

22. Apie ginčijamą neatlygintinį sandorį ieškovui tapo žinoma antstolei pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Ginčijamas sandoris sudarytas 2022 04 14, ieškinys pateiktas – 2022 10 25, t.y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

23. Dėl restitucijos ir ieškovo reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą. Ieškinio reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina patenkinti ieškovo kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog yra nustatytos visos sąlygos buto dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu: ieškovas sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; sandoris pažeidžia ieškovo teises, nes atsakovė sumažino savo turto apimtį, ko pasėkoje nėra galimybių patenkinti ieškovo kreditorinį reikalavimą; atsakovė R. D. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; atsakovės R. D. nesąžiningumas preziumuojamas, nes sudarytas neatlygintinis sandoris su mama; atsakovės E. D. nesąžiningumas preziumuojamas, nes neatlygintinis sandoris sudarytas su dukra; vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Todėl ieškinys tenkinamas.

25. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad kiti atsiliepimo į ieškinį argumentai teisiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminį mokestį ir 950 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, viso 1100 Eur. 950 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą sudaro: ieškinio parengimas - 750 Eur; susipažinimas su atsakovių atsiliepimu ir jo priedais – 70 Eur, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2023 02 02 – 30 Eur, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2023 04 13 – 100 Eur. Ieškovo turėtas išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti patvirtina 2022 11 20 mokėjimo nurodymas, sumokėta 400 Eur, 2023 03 28 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr.1093589, sumokėta 550 Eur.

27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 03 20). Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 5, 8.2, 8.19, 8.20, 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovo atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių.

28. Taip pat prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamas žyminis mokestis. Paduodant ieškinį buvo sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis 2022 10 19 mokėjimo nurodymu Nr. 64.

29. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš atsakovių. Prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių, įvertinus tai, kad jų procesinė pozicija buvo ta pati – atmesti ieškinį; priteisiamos lygiomis dalimis, t.y. po 550 Eur (1100:2) iš kiekvienos.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 33,74 Eur, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis po 16,87 Eur (CPK 96 straipsnis). Ieškovui Kauno apygardos teismo 2020 10 26 nutartimi buvo iš dalies atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys patenkintas, tai ši suma – 1352 Eur priteisiama iš atsakovių lygiomis dalimis po 676 Eur valstybei (CPK 96 straipsnis). Viso iš atsakovių valstybei priteisiama po 692,87 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia atsakovių R. D. ir E. D. 2022 04 14 sudarytą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. R. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovių R. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovių R. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 692,87 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 87 euro centus) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminį mokestį - šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Teisėja Rūta Palubinskaitė