Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. K., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui G. B., nedalyvaujant atsakovui S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir S. G., bei pagal atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, pareikštą UAB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovo S. G. 34 642,11 EUR skolos, 251 EUR delspinigių, 39,81 EUR palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016-07-07 buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso įrangą ir priemones, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka. Nuomojama įranga ir priemonės buvo perduotos nuomininkui 2016-07-07 perdavimo-priėmimo aktu. Nuomininkas turėjo mokėti nuomos mokestį kas mėnesį pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Nuomos mokestį nuomininkas turėjo sumokėti tokia tvarka: už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius mokėti 4500 EUR be PVM nuomos mokestį, už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei už 2017 m. kiekvieną mėnesį mokėti 7400 EUR be PVM nuomos mokestį. Atsakovas ieškovo įrangą naudojo, tačiau ieškovo pateiktų sąskaitų tinkamai neapmokėjo. Už 2016 m. liepos mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-08-01 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004168 – 6215,35 EUR, už rugpjūčio mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-08-31 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004256 – 6550,06 EUR, už rugsėjo mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004334 – 6494 EUR, už spalio mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-10-31 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0004410 – 10245,29 EUR, už lapkričio mėn. dalies nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-11-07 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004429 – 1193,87 EUR. Šias sąskaitas atsakovas turėjo apmokėti per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, tačiau atsakovas už įrenginių nuomą ir kitus mokesčius, nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento nėra atlikęs nei vieno mokėjimo. Atsakovo skolą sudaro 30698,57 EUR suma. Pagal nuomos sutarties 3.4. punktą yra paskaičiuoti 251 EUR delspinigiai. Nuomos santykių metu atsakovas iš ieškovo pirko ir kitas paslaugas – autošaltkalvio, kėbulininko, dažytojo paslaugas, tepalus, padangas ir kitas prekes. Už tai atsakovui buvo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros (2016-07-14 Nr. 00004116 – 786,32 EUR sumai, 2016-08-01 Nr. 00004169 – 360 EUR sumai, 2016-08-01 Nr. 00004170 – 47,19 EUR sumai, 2016-08-01 Nr. 00004175 – 43,94 EUR sumai, 2016-08-31 Nr. 00004257 – 5470,70 EUR sumai, 2016-09-30 Nr. 00004335 – 2706,09 EUR sumai). 2016-09-07 atsakovas surašė ieškovui vienašalį pareiškimą dėl skolos įskaitymo, jame nurodė kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra skolingas ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00004257 – 5470 EUR ir, kad vienašališkai įskaitoma 4603,87 EUR skola pagal šią sąskaitą, o likusi mokėti 866,83 EUR suma yra pervedama per banką. Iš išvardintų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėta buvo tik PVM sąskaita – faktūra Nr. 00004257, kitos sąskaitos buvo neapmokėtos. Skola už suteiktas paslaugas ir prekes sudaro 3943,54 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo susidariusią skolą priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo bei vienintelio akcininko S. G., kuris akivaizdžiai sukčiavo ieškovo atžvilgiu, nuolat teikė remonto paslaugas kitiems asmenims, gavo pajamas, tačiau iš gautų pajamų neatsiskaitė su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas S. G. yra du kartus teistas už sukčiavimą, yra įkūręs paralelinę įmonę UAB (duomenys neskelbtini), šiai naujai įsteigtai UAB (duomenys neskelbtini) įmonei S. G. leido naudotis ieškovo perduota autoserviso įranga patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir imti pajamas už autoserviso paslaugas. Todėl ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju turi būti taikoma LR CK 2.50 str. 3 d. norma, nustatanti, kad tuo atveju kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

A. S. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog priešingai nei ieškovo ieškinyje yra nurodyta, įrangos nuomos mokestis buvo ne 4500 EUR ir 7400 EUR, o 1500 EUR bei 4400 EUR. 3000 EUR suma (nuo 4500 EUR sumos) ir 3000 EUR suma (nuo 7400 EUR sumos) buvo ieškovo reikalavimas mokėti nuomą už patalpas (patalpų nuomą), kurių jis išnuomoti negalėjo, kaip ir reikalauti patalpų nuomos mokesčio iš atsakovo. Atsakovo duomenimis, ieškovas autoserviso patalpas subnuomojasi iš su juo susijusios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), o pastaroji jas nuomojasi iš UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomotas patalpas galėjo subnuomoti tik ieškovui, subnuomoti jų teisės neturėjo. Iš šalių sudarytos sutarties 3.7. punkto taip pat matyti, jog įrangos nuomos kaina buvo 1500 EUR ir atitinkamai 4400 EUR, nes tik ši suma ir būtų įskaityta į serviso įrangos išperkamosios nuomos kainą. Todėl atsakovo manymu, ieškovo reikalavimo teisė laikotarpyje nuo 2016 m. liepos mėn. turi būti mažinama po 3000 EUR, kas mėnesį iki sutarties nutraukimo. Priešingas vertinimas sąlygotų ieškovo pajamų, kurių jis neturi teisės gauti, gavimą. Nurodo, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovui pagal 2016-05-26 užstato aktą 3000 EUR, kurie turi būti įskaitomi į nuomos mokesčius, be to dar 7000 EUR sumą atsakovas sumokėjo ieškovui 2016-07-07 pakvitavimu. Tokiu būdu, iki sutarties sudarymo ieškovas gavo iš atsakovo 10 000 EUR sumą, kuri turi būti įskaityta į mokėtiną nuomos už įrangą mokestį. 2016-09-07 vienašaliu pareiškimu atsakovas įskaitė tarpusavio skolas ir sumokėjo dalį nuomos mokesčio, todėl iš viso ieškovas gavo iš atsakovo 15 470,70 EUR sumą, nors pagal ieškovo minimas sąskaitas-faktūras atsakovas turėtų sumokėti 12 384,04 EUR sumą. Atsakovui yra neaišku kokiu pagrindu ir kaip paskaičiuota 2016-11-07 sąskaitoje-faktūroje Nr. 00004429 – 986,67 EUR suma. Nurodo, kad šia suma irgi turi būti mažinama mokėtina suma už įrangą. Atsakovo įsitikinimu, kad net ir esant kažkokiam atsakovo įsiskolinimui už nuomą, jis negali būti toks didelis. Ieškovo sąskaitos už tariamai suteiktas paslaugas atsakovui išrašytos be teisinio pagrindo. Jokių paslaugų ieškovas atsakovui neteikė. Jokių sutarčių, kurios patvirtintų kad dėl tokių darbų ir kainų šalys tarėsi ir susitarė, jokių darbų perdavimo-priėmimo aktų, patvirtinančių realų ieškovo darbų atlikimą atsakovui nėra. Nurodė, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą, per klaidą įvardijo ieškovo teiktą sąskaitą, atitinkamai, atsakovo įsitikinimu, ieškinio pagrindas šioje dalyje taip pat neįrodytas.

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos 2017-01-11 nutartimi buvo prijungtas prie šios nagrinėjamos bylos ir teismo 2017-01-12 nutartimi laikomas šios bylos priešieškiniu. Priešieškinyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso įrangą ir priemones, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat sutartimi buvo sulygta ir dėl autoserviso įrangos bei priemonių išperkamosios nuomos. Sutarties galiojimo terminas – 2017-12-31. 2016-09-07 ieškovas informavo atsakovą, jog nuo 2016-09-16 sutartis nutraukiama vienašališkai, nes neva UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo nuomos mokesčių bei komunalinių mokesčių už liepos bei rugpjūčio mėnesius. Atsakovo manymu, šis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, atliktas ne sutartyje numatytu atveju, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Pažymėjo, jog ieškovas taip pat buvo skolingas atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) 4603,87 EUR sumą už suteiktas paslaugas, todėl 2016-09-07 UAB (duomenys neskelbtini) vienašaliu pareiškimu įskaitė tarpusavio skolas bei likusią dalį - 866,83 EUR nuomos mokesčio, mokėjimo pavedimu, pervedė atsakovui. Pagal 2016-05-26 užstato aktą ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) buvo gavęs 3000 EUR sumą, kuri turi būti irgi įskaitoma į nuomos mokesčius pagal sutartį. Be to, prieš pasirašydama sutartį UAB (duomenys neskelbtini), sutarties lape, pakvitavimu patvirtino, jog 2016-07-07 iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo dar 7000 EUR. Tokiu būdu, atsakovo manymu, ieškovo nurodomas tariamas sutarties pažeidimas buvo pašalintas 2016-09-07, nors realiai pažeidimo ir nebuvo, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervedęs UAB (duomenys neskelbtini) didesnę sumą pinigų pagal sutartį už tą kurią jis iki 2016-08-18 ar iki 2016-09-07 turėjo sumokėti. Todėl ieškovas neturėjo teisės nuo 2016-09-16 nutraukti sutarties, toks vienašalis ieškovo sandoris yra neteisėtas ir negaliojantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2016-07-07 nuomos sutarties sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuo 2016-09-16, pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2016-09-07 įspėjimą.

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo nesutiko su atsakovo priešieškiniu ir prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui 2016-08-01 už liepos mėnesio nuomą ir komunalinius mokesčius buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004168 – 6215,35 EUR sumai. Šią sąskaitą-faktūrą atsakovas turėjo apmokėti iki 2016-08-06, tačiau nustatytu terminu sąskaitos neapmokėjo. Ieškovas pranešimu įspėjo atsakovą dėl nevykdomų prievolių ir nurodė, jog per 30 dienų nepašalinus pažeidimo, suėjus nurodytam 30 dienų terminui sutartis bus nutraukta vienašališkai ne teismo tvarka. Atsakovas šio pažeidimo neištaisė, priešingai, atsakovas neapmokėjo ir 2016-08-31 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už kito mėnesio nuomą ir paslaugas, todėl 2016-09-07 buvo išsiųstas atsakovui antras įspėjimas, nurodant, kad nepašalinus pažeidimo, sutartis bus nutraukta praėjus 30 dienų nuo pirmojo pranešimo dienos, t.y. 2016-09-16. Šių pažeidimų atsakovui nepašalinus, nuomos sutartis buvo nutraukta. Pažymėjo, kad atsakovas nuomojama įranga naudojosi iki 2016-11-04, tačiau nuomos mokesčio visiškai nemokėjo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2016-09-07 vienašališku pareiškimu įskaitė tarpusavio skolas ir sumokėjo 866,83 EUR dalį nuomos mokesčio, kadangi sąskaita-faktūra Nr. 0004257, kurią atsakovas nurodė vienašališkame įskaityme, atsakovui išrašyta už autošaltkalvio, kėbulininko bei dažytojo paslaugas, o ne už nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Minėtos autošaltkalvio, kėbulininko bei dažytojo paslaugos nėra nuomos sutarties dalyku. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, ieškovas prašo atsakovo priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovas teisėtai nuomojasi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iš šių patalpų savininko bei išnuomavo šiuose patalpose esančius autoserviso įrenginius atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) pagal jų sudarytą nuomos sutartį. Atsakovas faktiškai vykdė autoserviso veiklą šiose patalpose, naudojosi ieškovo išnuomota įranga, gavo pajamas, tačiau jokio nuomos mokesčio ieškovui nemokėjo. Ieškovas iki šiol nėra gavęs iš atsakovo jokių piniginių sumų, taip pat nesutinka, kad ieškovas buvo gavęs iš atsakovo 3000 EUR užstatą. Pažymėjo ir tai, kad su atsakovu buvo sudaryta sutartis dėl autoserviso įrangos nuomos, o ne dėl patalpų nuomos, todėl ginčo tarp šalių dėl patalpų nuomos nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 10 000 EUR nuomos mokesčio (3000 EUR kaip užstatą ir 7000 EUR pakvitavimu), kad atsakovas neturi pagrindo mokėti ieškovui už patalpų nuomą ir kad ieškovo sąskaitos už tam tikras suteiktas paslaugas yra nepagrįstos. Šiuo atveju atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui nurodytą sumą, nes skolos nėra arba skola yra žymiai mažesnė už tą kurios ieškovas reikalauja pareikštu ieškiniu.

Ieškinys patenkintinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas dėl žemiau išdėstyto:

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2016-07-07 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas kaip nuomotojas, perdavė atsakovui kaip nuomininkui nuomos teise naudotis ieškovui priklausančia autoserviso įranga ir priemonėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini), autoserviso funkcijoms vykdyti, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį šioje sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties terminas nurodytas iki 2017-12-31 (Sutarties 1.3. punktas). Šalys šia sutartimi taip pat susitarė dėl nuomojamų daiktų išpirkimo termino gale, su sąlyga jeigu nuomininkas sumokės visas sutartimi nustatytas įmokas ir mokesčius bei nustatytu terminu įvykdys visus savo įsipareigojimus nuomotojui pagal sutartį (Sutarties 1.4. punktas). Sutartyje numatyta ir konkreti atsiskaitymo tvarka, jog nuomininkas kas mėnesį moka nuomos mokestį ir visus komunalinius mokesčius už patalpas, kuriose yra įranga (įskaitant nuomotojo išlaidas apsaugai) (Sutarties 3.1. punktas). Nuomos mokestį nuomininkas moka tokia tvarka – už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius mokamas 4500 EUR be PVM nuomos mokestis , už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei už 2017 m. kiekvieną mėnesį mokamas 7400 EUR be PVM nuomos mokestis (Sutarties 3.2.1. punktas). Nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir kitus šioje sutartyje numatytus mokesčius nuomininkas moka pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutarties 3.3. punktas).

Iš teismui pateikto 2016-07-07 įrangos priėmimo-perdavimo akto matyti, jog ieškovas realiai perdavė atsakovui akte nurodytą įrangą, o atsakovas šią įrangą priėmė.

Ieškovas teismui nurodė, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016-07-07 nuomos sutartį ieškovo nuomojama įranga naudojosi iki 2016 m. lapkričio 4 d., tačiau ieškovo pagal šalių sudarytą sutartį išrašytų ir pateiktų sąskaitų neapmokėjo ir iki šiol nėra atlikęs ne vieno mokėjimo pagal jų sudarytą nuomos sutartį, todėl ši šalių įrangos nuomos sutartis šiuo metu yra nutraukta, skola nesumokėta. Nurodė, jog už liepos mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-08-01 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004168 – 6215,35 EUR, už rugpjūčio mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-08-31 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004256 – 6550,06 EUR, už rugsėjo mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-09-30 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004334 – 6494 EUR, už spalio mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-10-31 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0004410 – 10245,29 EUR, už lapkričio mėn. dalies nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-11-07 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004429 – 1193,87 EUR. Šias sąskaitas atsakovas turėjo apmokėti per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Ieškovo teigimu atsakovo skolą sudaro 30698,57 EUR suma. Pagal nuomos sutarties 3.4. punktą yra paskaičiuoti 251 EUR delspinigiai. 2016-08-18 ir 2016-09-07 ieškovas siuntė atsakovui pranešimus dėl nemokamo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, su įspėjimu, kad šalių nuomos sutartis gali būti nutraukta. 2016-09-02 atsakovas surašė ieškovui reikalavimą dėl nuomos sutarties formos ir turinio patikslinimo. Tačiau dvišalio susitarimo tikslinti sudarytą sutartį nėra.

A. S. G. jokių prieštaravimų dėl pareikšto jo atžvilgiu ieškinio nepateikė.

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) arba iš viso nėra skolingas ieškovui, arba yra skolingas daug mažesnę sumą nei ieškovas reikalauja, taip pat priešieškiniu prašo ieškovo vienašalį nuomos sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu ir negaliojančiu. Nurodė, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs ieškovui 10 000 EUR sumą prieš sudarant šalių nuomos sutartį (3000 EUR kaip užstatą, o 7000 EUR sumą sutarties sudarymo metu patvirtinant pakvitavimu ant lapo), be to atsakovo manymu, šalys buvo susitarusios dėl mažesnio nuomos mokesčio nei nurodo ieškovas ir kuris yra numatytas šalių sutarties 3.7. punkte, t.y. kad įrangos nuomos mokestis buvo ne 4500 EUR ir 7400 EUR sumos, o 1500 EUR bei 4400 EUR. Pažymėjo, jog 2016-09-07 vienašaliu pareiškimu atsakovas įskaitė tarpusavio skolas bei sumokėjo dalį nuomos mokesčio, todėl iš viso atsakovo teigimu, ieškovas iš atsakovo gavo 15 470,70 EUR sumą, kuri turi būti įskaičiuota į nuomos mokestį, nesutinka ir su tuo, kad ieškovas suteikė atsakovui kokias nors kitas paslaugas, nesutinka mokėti ieškovui už patalpų nuomą, kuri atsakovo manymu, įskaičiuota į bendrą nuomos mokesčio kainą.

Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). LR CK 6.477 str. 1 d. numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB ,,ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2016-07-07 sudarytoje nuomos sutartyje gana detaliai ir aiškiai susitarė dėl įrangos nuomos sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos, aiškiai nurodė sutarties esmę ir tikslą, pakankamai detaliai susitarė ir dėl kitų sutarties sąlygų, kaip pvz. dėl nuomos nutraukimo ar galimo nuomojamos įrangos išpirkimo sutarties termino gale ir pan. Šalių sutarties tikslas buvo autoserviso įrangos nuoma kartu mokant komunalinius mokesčius, nes nuomojama įranga buvo naudojama patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojant išsinuomotą įrangą buvo pasinaudojama ir komunalinėmis paslaugomis dėl ko susidarydavo papildomos išlaidos. Sudarytos sutarties pagrindu nuomotojas tikėjosi gauti ne tik nuomos mokestį už išnuomotą įrangą, bet ir tai, kad bus padengtos išnuomotos įrangos naudojimo išlaidos, kurias apims komunaliniai mokesčiai gaunami išnuomotos įrangos adresu (duomenys neskelbtini), tikėjosi, kad tuo atveju jeigu nuomininkas tinkamai vykdys sutartį, sumokės visas sutartas pinigų sumas, leis jam išpirkti nuomotą įrangą. Tuo tarpu nuomininkui, bylos atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) vykdžiusiam autoserviso veiklą, šiam verslui vykdyti buvo reikalinga iš ieškovo išnuomota įranga, kurią jis ketino ateityje išpirkti. Sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas, bylos atsakovas kas mėnesį mokės sutartą įrangos nuomos mokestį įskaitant ir mokesčius už visus komunalinius patarnavimus į patalpas, kuriose yra įranga (įskaitant nuomotojo išlaidas apsaugai) (Sutarties 3.1. punktas). Sutartimi sutarta, kad nuomos mokestį nuomininkas moka tokia tvarka – už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius mokamas 4500 EUR be PVM nuomos mokestis (Sutarties 3.2.1. punktas), už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei už 2017 m. kiekvieną mėnesį mokamas 7400 EUR be PVM nuomos mokestis (Sutarties 3.2.1. punktas). Nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir kitus šioje sutartyje numatytus mokesčius nuomininkas moka pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutarties 3.3. punktas).

Teismas nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais, jog šalys realiai buvo sutarusios dėl mažesnio dydžio nuomos mokesčio. Ginčo šalių sudarytos, neginčytos, nepakeistos sutarties 3.2 punkte numatytas sulygtas tiek nuomos mokesčio dydis, tiek jo mokėjimo tvarka. Tuo tarpu atsakovo nurodomame sutarties 3.7. punkte yra aptariamas ne nuomos dydis. Kaip matyti iš sutarties 3.7. punkto turinio, šis punktas yra skirtas išnuomotos įrangos išpirkimui, t.y. jeigu nuomininkas tinkamai ir laiku mokės nuomos mokestį, tai nuomos termino gale jis turės teisę išsipirkti įrangą ir priemones, išpirkimo kaina numatyta 70 000 EUR. Taigi, vertinant sutarties 3.2 punktu ir 3.7 punktu nustatytas sąlygas matyti, kad jos apima skirtingus sutarties vykdymo teisinius santykius, kad 3.2. punkte šalys konkrečiai ir detaliai susitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir dydžio, kai tuo tarpu 3.7 punktas aptarė sutarties vykdymą pasinaudojant sutartimi suteikta išpirkimo teise, t.y., kad sumokėto nuomos mokesčio sumos galės būti dalinai įskaitomos į išpirkimo kainą. Todėl yra laikoma ir sutinkama su ieškovo pozicija kad įrangos nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 3.2. punktą. Nesutinkama ir su atsakovo argumentais, jog ieškovas sutarties 3.2. punktu skaičiavo ne tik išnuomotos autoservioso įrangos nuomos mokestį, bet ir nuomos mokestį už patalpų nuomą. Tokių duomenų ir susitarimų šalių sudarytoje ginčo sutartyje nėra. Įrodymų apie kitokio turinio, negu kad yra įtvirtinta sutartyje, ginčo šalių susitarimus nėra. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju su atsakovu buvo sudaryta sutartis dėl autoserviso įrangos nuomos, bet ne dėl patalpų nuomos, kad ginčas nėra kildinamas iš reikalavimo įvykdyti prievolinį mokėjimą už patalpų nuomą.

Byloje atsakovas, išvestiniais įrodymais įrodinėjo aplinkybę, jog su ieškovu yra pilnai/ar bent iš dalies atsiskaitęs. Nurodė, jog yra sumokėjęs ieškovui 3000 EUR sumą užstato bei 7000 EUR sumą nuomos mokesčio sutarties sudarymo metu, kad tai pažymėta lape esančiame pakvitavime. Kaip jau pažymėta, tiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui iš viso 10 000 EUR sumą nėra, ši suma įrodinėjama užstato aktu ir nurodomu pakvitavimu. Atsakovo nurodomas pakvitavimas dėl 7000 EUR sumos sumokėjimo yra nepatvirtintas šalių parašais, iš jo formos matyti, kad ant popieriaus lapo yra surašytos tam tikros sumos ir planuojami skaičiavimai. Toks atsakovo nurodomas dokumentas pagal įrodymų vertinimų taisykles nelaikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu šalių atsiskaitymą, ir nepatvirtina fakto jog pagal šalių nuomos sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui 7000 EUR sumą. Vertinant atsakovo nurodomą užstato aktą, matyti, jog jis sudarytas 2016-05-26, t.y. iki šalių sudarytos 2016-07-07 sutarties. Užstato akte nurodyta, jog užstatas bus užskaitytas kaip mokėjimas pagal autoserviso įrangos išperkamosios nuomos sutartį. Šalys šiuo dokumentu yra taip pat susitarę, jog jei potencialus nuomininkas pakeis savo sprendimą dėl minėtos autoserviso įrangos išperkamosios nuomos, tai užstatas lieka nuomotojui. Jei nuomotojas pakeis savo sprendimą dėl minėtos autoserviso įrangos išperkamosios nuomos, nuomotojas įsipareigoja grąžinti paliktą užstatą. Šis dokumentas pasirašyta tiek ieškovo vadovo, tiek atsakovo vadovo ir patvirtina, jog 3000 EUR sumą ieškovas iš atsakovo gavo dalimis. Šio dokumento ir jame esančių duomenų, šalių parašų tikrumo, šalys neginčijo, todėl laikoma, jog užstato akte nurodyti faktai ir susitarimai yra realūs. Vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, šalims 2016-07-07 sudarius nuomos sutartį dėl kurios buvo sumokėtas užstatas, atsakovo sumokėta 3000 EUR užstato suma turėjo būti įskaityta kaip mokėjimas pagal autoserviso įrangos išperkamosios nuomos sutartį, ir kaip šalys susitarė neginčytame 2016-05-26 akte.

Daugiau duomenų, apie kitas atsakovo sumokėtas ieškovui pagal 2016-07-07 sudarytos nuomos sutarties pinigines sumas, byloje nėra.

Teismui yra pateiktas 2016-09-07 mokėjimo pavedimas 866,83 EUR sumai. Šis mokėjimas nėra susijęs su įrangos nuomos sutarties vykdymu, o yra kilęs iš kitokių ginčo šalių santykių. Pats atsakovas atlikto 866,83 EUR sumos mokėjimo paskirtyje nurodo, kad atsakovas atliko šį mokėjimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00004257. Iš šios, šalių pasirašytos sąskaitos-faktūros matyti, jog pastaroji sąskaita išrašyta ne už įrangos nuomą, bet už autošaltkalvio, kėbulininko bei dažytojo paslaugas.

Byloje yra ir 2016-09-07 vienašališkai atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) surašytas ieškovui pareiškimas dėl skolos įskaitymo. Jame atsakovas nurodė aukščiau paminėtą sąskaitą-faktūrą Nr. 00004257 ir šios sąskaitos pagrindu sumokėtą 866,83 EUR sumą, šiame pareiškime atsakovas nurodo ir patvirtina, kad jis, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra skolingas ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00004257 – 5470 EUR, kad vienašališkai atsakovas įskaito ieškovo 4603,87 EUR įsiskolinimą ir sumoka 866,83 EUR likutį pagal šią sąskaitą, kurio nepadengia įskaitymas ir tokiu būdu padengia minėtą ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) teismui nurodė, jog klaidingai tiek mokėjimo pavedime, tiek ir įskaitymo pareiškime nurodė sąskaitos Nr. 00004257 numerį. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Iš visų byloje nustatytų aplinkybių visumos, šalių paaiškinimų labiau tikėtina, jog atsakovas realiai norėjo atsiskaityti ir realiai atsiskaitė pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00004257 pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui minėtas sąskaitoje nurodytas paslaugas, kad apie šią sąskaitą atsakovas žinojo, ją buvo priėmęs. Šios sąskaitos apmokėti ieškovas byloje nereikalauja, ši sąskaita nėra ginčo reikalavimų pagrindu.

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas buvo realiai išnuomavęs atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso įrangą iki 2016 m. lapkričio 4 d. pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, atsakovas vykdė veiklą su ieškovo įranga patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitinėjo, kad vieninteliu mokėjimu pagal šią sutartį, kuris gali būti užskaitytas už mokėjimą pagal šią sutartį yra 3000 EUR suma, kuri atsakovo buvo sumokėta iki šalių nuomos sutarties sudarymo kaip užstatas ir ginčo šalių aktu pripažinta, jog bus įskaitoma į būsimą nuomos mokesčio mokėjimą. Kitų mokėjimų pagal sutartį nenustatyta.

Ginčo atveju sprendžiant klausimą ar ieškovas galėjo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, yra atsižvelgiama į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3. straipsnyje nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Šiuo atveju konstatavus, jog atsakovas nevykdė sutarties pagal šalių sutartas nuomos sąlygas, kad 3000 EUR užstatas nebuvo pakankamas pilnai padengti net pirmos sąskaitos, todėl ieškovas remdamasis šalių sutartimi įgijo teisę ir galėjo nutraukti vienašališkai sutartį apie tai informuodamas atsakovą prieš terminą. Šalių sutartyje buvo numatytas 30 dienų terminas įspėti apie sutarties nutraukimą. 2016-08-18 ir 2016-09-07 ieškovas siuntė atsakovui pranešimus dėl nemokamo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, su įspėjimu, kad šalių nuomos sutartis gali būti nutraukta, kad pagal antrąjį siuntimą iš esmės laikoma, jog sutartis nutraukta praėjus minėtam 30 dienų terminui. Faktiškai, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išsinuomota ieškovo įranga naudojosi iki 2016 m. lapkričio 4 d. Šalių sutarties turinys rodo, kad mokėjimų už nuomą sąlyga yra esminė sutarties sąlyga (4.3.3. punktas), jos pažeidimui numatyta sutartinė sankcija - vienašalis sutarties nutraukimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pažeidimo kvalifikavimo esminiu kriterijai išvardyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, ginčo atveju atsakovo vienašališkas atsisakymas tinkamai vykdyti sutartį, nemokėjimas nuomos sutartimi sulygtų mokėjimų yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes kita sutarties šalis – nuomotojas negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties. Todėl daroma išvada, kad ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, kad ieškovas turėjo tam teisinį pagrindą, kad nutraukdamas sutartį jis laikėsi sutarties nuostatų. Vadinasi, atsakovo priešieškinį tenkinti nėra pagrindo, jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl priteistino skolos dydžio. Ieškovas nurodė teismui jog atsakovo skolą sudaro 30698,57 EUR skola pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, 39,81 EUR palūkanos, 251 EUR paskaičiuoti delspinigiai bei 3943,54 EUR už suteiktas prekes ir paslaugas.

Ieškovo nurodoma 30698,57 EUR skolą pagal ieškovo paskaičiavimus sudaro: už liepos mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-08-01 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004168 – 6215,35 EUR, už rugpjūčio mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-08-31 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004256 – 6550,06 EUR, už rugsėjo mėn. 2016-09-30 nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004334 – 6494 EUR, už spalio mėn. nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-10-31 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0004410 – 10245,29 EUR, už lapkričio mėn. dalies nuomą ir komunalinius mokesčius atsakovui 2016-11-07 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00004429 – 1193,87 EUR. Visos šios sąskaitos-faktūros, išskyrus 2016-10-31 Nr. 0004410 bei 2016-11-07 Nr. 00004429 atsakovo atstovo buvo priimtos ir pasirašytos. Kaip byloje jau nustatyta, ieškovas skaičiavo nuomos mokestį tinkamai pagal šalių sudarytą sutartį, dėl kitų šiose sąskaitose nurodytų paslaugų (kaip vanduo, ryšio paslaugos, papildomos komunalinės paslaugas ir pan.) atsakovas pagrįstų prieštaravimų nepateikė, šių sumų iš esmės neginčijo, todėl jos taip pat laikomos pagrįstomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui faktiškai naudojusiam ieškovo išnuomotą įrangą iki 2016-11-04, negrąžinus šios įrangos ieškovui gavus pranešimą kad sutartis nutraukta, išliko sutartimi prisiimta pareiga apmokėti už faktiškai naudojamą ir negrąžintą ieškovui įrangą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų geranoriškai siekęs grąžinti ieškovui įrangą. Priešingai, buvo prašoma teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašoma leisti toliau naudotis įranga, pareikštas priešieškinis dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, buvo siekiama toliau naudotis nuomota įranga, nors jokių mokėjimų pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas atsakovas neatliko. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) turi apmokėti ieškovui už naudotą įrangą iki faktinio išnuomotos įrangos naudojimo laiko, t.y. iki 2016-11-04. Todėl laikoma, jog ieškovo reikalavimas 30698,57 EUR sumai yra pagrįstas. Kaip aukščiau pažymėta, atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 3000 EUR užstatą, kuris bylos duomenimis nebuvo užskaitytas nuomos sutarties vykdymo eigoje, nebuvo grąžintas atsakovui, nors šalys užstato akte buvo numačiusios, jog sudarius sutartį ši suma turėjo būti įskaityta kaip mokėjimas pagal nuomos sutartį. Atitinkamai, teismas remdamasis šiomis aplinkybėmis, esant nenuginčytam užstato aktui bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo sumokėtą 3000 EUR sumą mažina atsakovo bendroje skoloje pagal nuomos sutartį, ir laiko, jog atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) taip įskaityta skola pagal šalių sudarytą sutartį yra ne 30698,57 EUR, o 27698,57 EUR suma, kuri ir priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.

Dėl 251 EUR ieškovo paskaičiuotų delspinigių. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4 p. nuostatas, atsakovas pažeidęs sutartyje nustatytus mokėjimo terminus įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas už pradelstą atsiskaityti terminą suskaičiavo 251 EUR delspinigius, atsakovas šio delspinigių dydžio iš esmės neginčijo, kitokių skaičiavimų nepateikė, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat laikomas pagrįstu.

Dėl 39,81 EUR ieškovo paskaičiuotų palūkanų. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl šių palūkanų priteisimo ne vien dėl to, kad ieškovas nepateikė prašomų priteisti palūkanų skaičiavimų. Už nuomos mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje nebuvo susitarta mokėti kartu ir netesybas ir palūkanas. Apie tokį atveją yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendime c.b. Nr. 2A-506/2009. Šalys sutartyje buvo susitarę dėl netesybų, kurios atlygintų minimalius nuostolius, todėl neturi teisės reikalauti priteisti palūkanas, kurios reikštų dvigubą atsakomybę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką konstatuotina, kad ieškovo reikalavimo dėl delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį iš atsakovo priteisimo tenkinimas įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3943,54 EUR už suteiktas prekes ir paslaugas pagal kitas sąskaitas-faktūras (2016-07-14 Nr. 00004116 – 786,32 EUR sumai, 2016-08-01 Nr. 00004169 – 360 EUR sumai, 2016-08-01 Nr. 00004170 – 47,19 EUR sumai, 2016-08-01 Nr. 00004175 – 43,94 EUR sumai, 2016-09-30 Nr. 00004335 – 2706,09 EUR sumai. Ieškovas nurodė, kad šios sąskaitos buvo pateiktos atsakovui ne pagal šalių sudarytą sutartį, kad nuomos santykių metu atsakovas iš ieškovo pirko ir kitas paslaugas – autošaltkalvio, kėbulininko, dažytojo paslaugas, tepalus, padangas ir kitas prekes, todėl už tokias suteiktas paslaugas turi susimokėti. Visos šios sąskaitos-faktūros yra atsakovo atstovo priimtos ir pasirašytos. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) su šiomis sąskaitomis-faktūromis nesutiko ir nurodė, jog tokios paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Paslaugų gavimą iš esmės patvirtina ir pačio atsakovo veiksmai bei kitų bylos įrodymų visuma. Pažymėtina, kad atsakovas buvo priėmęs visas šias sąskaitas-faktūras, ant jų pasirašęs, jų nenuginčijo, byloje nėra jokių duomenų, kad šios sąskaitos būtų ginčytos iki teismo, be to atsakovui buvo išrašyta ir PVM sąskaita-faktūra 2016-08-31 Nr. 00004257 – 5470,70 EUR sumai, kuri taip pat kaip ir šios sąskaitos-faktūros atsakovui buvo išrašyta ne pagal nuomos sutartį, tačiau už kitas teiktas paslaugas, šią sąskaitą atsakovas taip pat priėmė, apmokėjo ir pripažino tiek vienašališkame įskaityme, tiek ir mokėjimo nurodyme. Todėl šios aplinkybės labiau tikėtinai patvirtina, jog tarp šalių vyko bendradarbiavimas ne tik pagal nuomos sutartį, tačiau ir dėl tam tikrų paslaugų teikimo, t.y. ieškovui suteikiant tam tikras paslaugas ar prekes atsakovui bei išrašant PVM sąskaitą-faktūrą už šias paslaugas, jas atsakovas priimdavo. Nėra tikėtina, kad atsakovo atstovas ant sąskaitų-faktūrų pasirašydavo ir jas priimdavo tik per klaidą be jokios kitos priežasties.

CK 6.716 str. 1 d. nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju teismui pateiktos ieškovo išrašytos ir atsakovo priimtos sąskaitos-faktūros patvirtina, jog tarp šalių vyko taip pat bendradarbiavimas ir dėl paslaugų/prekių suteikimo, todėl nesant duomenų, jog atsakovas šias sąskaitas-faktūras būtų apmokėjęs, taip pat atsakovui nenuginčijus šių sąskaitų-faktūrų, yra pagrindas iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti ir 3943,54 EUR skolą už suteiktas paslaugas ir prekes pagal minėtas sąskaitas-faktūras.

Byloje ieškovas reiškė reikalavimą susidariusias skolas priteisti ne tik iš atsakovo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutartis ir vyko bendradarbiavimas dėl paslaugų/prekių teikimo, tačiau ir iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo – atsakovo S. G.. Ieškovas remiasi LR CK 2.50 str. 3 d. norma, kuri numato, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškovas motyvuoja tuo, kad atsakovas yra ne kartą jau teistas už sukčiavimą, šiuo atveju šis buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, sudarė sutartį, nors nesiruošė vykdyti prievolių pagal sutartį, parašydavo dokumentuose neteisingai savo pavardę, taip pat yra įkūręs paralelinę įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuriai S. G. leido naudotis ieškovo jam perduota autoserviso įranga patalpose (duomenys neskelbtini), ir imti pajamas už autoserviso paslaugas, nes UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo areštuotos.

Ribota juridinio asmens civilinė atsakomybė reiškia, jog bendrovė pagal savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu ir ji neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, ir atvirkščiai, juridinio asmens dalyvis neatsako pagal bendrovės prievoles (LR CK 2.50 str. 1 d. - 2 d.). Tačiau, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (LR CK 2.50 str. 3 d.). Ši teisės norma savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės pagal prievoles atskyrimo išimtis (CK 2.50 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR CK 2.50 str. 3 d. normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Kasacinis teismas, plėtodamas juridinio asmens dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal LR CK 2.50 str. 3 d. bylų praktiką, nurodė, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai LR CK 2.50 str. 3 d., atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi LR CK 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti ir jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Taigi vertinant, ar juridinio asmens dalyvio veiksmai yra nesąžiningi, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai taikytina ir juridinio asmens dalyviams, o nagrinėjamu atveju S. G., kuris privalėjo elgtis pagal minėtas įstatymo nuostatas, nes priešingu atveju jo elgesys sukelia jam civilinę atsakomybę.

Dėl atsakovo S. G. nesąžiningų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovas S. G. veikė ieškovo atžvilgiu nesąžiningai, nes būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis direktorius ir vienintelis akcininkas, negalėjo įvykdyti susitarimo dėl nuomos mokesčio ir sumokėti kitų išlaidų mokėjimo su ieškovu, nors žinojo ir/ar privalėjo žinoti, kad negalės įvykdyti savo prievolių ieškovui, sudarė šią sutartį su ieškovu, taip pat užsiprašė kitų paslaugų už kurias neplanavo susimokėti, ieškovo gera valia kelis kartus raginamas susidariusios skolos negrąžino. Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovas S. G. anksčiau yra kelis kartus teistas, nedaro jo nesąžiningu. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad šis atsakovas šiuo atveju (dėl ginčo aplinkybių) taip pat būtų nuteistas už sukčiavimą (pasirašant, neteisingai nurodydamas pavardę – su klaidomis ar dėl kitų aplinkybių). Tuo labiau iš bylos duomenų matyti, jog byloje yra tam tikrų duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) tam tikrus įsipareigojimus iš dalies ieškovui įvykdė (t.y. įvykdė įsipareigojimus pagal PVM sąskaita-faktūra 2016-08-31 Nr. 00004257, taip pat buvo sumokėjęs 3000 EUR užstatą, kuris turėjo būti įskaitytas į nuomos mokėjimus), todėl negalima teigti, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir jo vadovas visiškai nevykdė įsipareigojimų ieškovui. Atsakovas gavęs raginimus padengti įsiskolinimus su ieškovu nebuvo visiškai pasyvus, tačiau teikė atsakymus ieškovui pvz. dėl nuomos sutarties formos ir turinio patikslinimo. Tai, kad šia ieškovo išnuomota įranga galėjo naudotis ir su atsakovu susijusi kita įmonė UAB (duomenys neskelbtini) taip pat neįrodo atsakovo S. G. neteisėtų veiksmų, kadangi nuomos sutartyje šalys nebuvo susitarusios, jog šios įrangos negalima perduoti naudoti kitai įmonei. Duomenų, kad atsakovas S. G. kaip bendrovės dalyvis švaisto ar perleidžia turtą, siekia pasisavinti bendrovės lėšas, piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, nėra. Pati UAB (duomenys neskelbtini) realiai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, tai patvirtinta ir teismui pateiktas antstolio faktinių konstatavimo protokolas, taip pat byloje nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) būtų iškelta bankroto byla. Tai, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaito su ieškovu, prieštarauja sudarytos nuomos sutarties turiniui, yra pagrindas kreiptis į teismą ir prašyti priteisti iš šio juridinio asmens skolą, todėl šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų atsakovo S. G., kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybei taikyti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo šiuo atveju taikyti LR CK 2.50 str. 3 d., todėl susidariusios skolos priteistinos tik iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), todėl šiuo nagrinėjamu atveju iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti bylos įrodymai esminės reikšmės kitokiam bylos išsprendimui neturi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

LR CPK 93 str. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas visiškai. Ieškinio suma buvo 34932,92 EUR, patenkinta buvo ieškovo reikalavimų 31893,11 EUR sumai, t.y. 91,30 proc. ieškinio reikalavimų.

Ieškovas pateikė įrodymų apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 820 EUR sumokėtas žyminis mokestis bei 1510 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio sumokėjimo yra laikomos pagrįstomis, todėl patenkinus 91,30 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 748,66 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl 1510 bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Ieškovas detalizavo kas sudaro konkrečiai šias bylinėjimosi išlaidas: 600 EUR dėl teismo įsakymo proceso, 585 EUR ieškinio parengimas, 325 EUR atsiliepimo į priešieškinį surašymą. Ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). R. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą ir trukmę, teismas tokias išlaidas laiko iš dalies pagrįstomis, laikytina kad yra pagrįsta 700 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Ši suma, kartu su priteistina žyminio mokesčio dalimi sudaro (748,66+700) 1448,66 EUR bylinėjimosi išlaidų, kuri priteisiama iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai..

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31642,11 EUR skolos, 251 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2016-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1448,66 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti visiškai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.