- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- TS-24-1122/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 58-52, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas, veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, skiriant 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistajam A. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. rugsėjo 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugsėjo 6 d., 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės A. K. atliko 2018 m. sausio 6 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 25 d. – 6 mėnesiai 12 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 58-52 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K., rekomenduojant nuteistajam vykdyti Komisijos rekomendacijas – dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5).
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą kaip neteisėtą, nepagrįstą bei nemotyvuotą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymi, jog yra jau atlikęs 13,5 metų laisvės atėmimo bausmę. Į įkalinimo įstaigą pateko būdamas 23 metų amžiaus, tad gali drąsiai teigti, jog per 13,5 metų jo požiūris į gyvenimą pasikeitė kardinaliai. Jis nevartoja alkoholio, kardinaliai pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus bei nori grįžti į šeimą, kad galėtų atlikti tėvo ir sūnaus pareigas. Jo teigimu, prieš metus įvykusios Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, be to, įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. visiškai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio formalųjį pagrindą. 2021 m. vasario 10 d. prieš paskutiniame Komisijos nutarime nurodyta, kad pildydamas anketa nurodė, jog sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, taip pat keturis kartus 2016 m. ir kartą 2017 m. pats yra kreipęsis į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, o šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, tačiau sutiktų užsiimti darbine veikla už pataisos įstaigos ribų; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis pateikė UAB „A“ 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus G. Š. raštą, kuriame nurodoma, kad A. K. po paleidimo iš pataisos ištaigos bus įdarbintas pagalbiniu darbuotoju.
Nuteistojo vertinimu, analizuojant Nutarimą, tampa akivaizdu, kad iš tikrųjų egzistuoja BVK 157 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, jam likę atlikti 5 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad susipažinus su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, nuteistajam akivaizdu, jog Komisija visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, kadangi asmenys su žymiai didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti, yra paleidžiami iš pataisos įstaigų, kai tuo tarpu jis 13,5 metų yra pataisos namuose ir jam jau 7 kartą nėra taikomas lygtinis paleidimas. Komisijos Nutarime visiškai neįvertintas socialinis bendravimas su šeima, nepilnamečiu vaiku ir artimaisiais. Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi ir tai, jog Nutarime nepagrįstai nurodoma, jog dar 2019 m. gavo drausminę nuobaudą už sąmoningą, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais masinių neramumų kėlimą, šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį ir nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog jis atliko aukščiau įvardintus veiksmus, bei perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat Nutarime nepagrįstai nurodoma, jog nuo 2017 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje jis yra kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant turto prievartavimą, veikiant nusikalstamame susivienijime ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nuteistasis pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. teikimo nutartyje Nr. TS-21-1053/2021 nurodė, kad šis argumentas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Nors Komisijai žinomi jo skundai dėl priimtų Komisijos nutarimų, tačiau Komisija specialiai nurodo jį diskredituojančią informaciją, kuri net negali būti naudojama kaip argumentas atsisakyti patenkinti jo prašymą.
Daro išvadą, kad pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai jį apibūdinančių duomenų, tačiau teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra prasmės jį laikyti Vilniaus pataisos namuose, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nuteistasis mano, jog yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi pakeitė savo gyvenimo būdą iš esmės, o jo progresiniai elgesio pakitimai kalba patys už save (b. l. 1–6).
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. K. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad A. K. šiuo metu atlieka Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu), subendrintą už tyčinius nusikaltimus paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, o 2022 m. vasario 25 d. neatlikta bausmės dalis buvo 6 mėnesiai 12 dienų, t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2018 m. sausio 6 d.).
Vertinant nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. vasario 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-37 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2015 m. rugpjūčio 30 d. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių įvertinimų metu 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema. Įvertintinus objektyvius, su neteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, elgesio ypatumus pataisos įstaigose, Vilniaus pataisos namuose buvo patikslintas įvertinimas ir 2020 m. vasario 18 d., ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nustatyta vidutinė rizika. Atkreiptas dėmesys, kad rizikos taškų įverčių didėjimas buvo nustatytas, vertinant objektyvius, iki tol neįvertintus su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje tam tikrais laikotarpiais buvo stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, nukreiptos į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, tačiau tuometinė neigiama nuteistojo elgesio dinamika suponavo prielaidą, kad A. K. išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje, bet ne į savo resocializacijos bei integracijos procesą. 2021 m. vasario 11 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2021 m. rugpjūčio 19 d. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinį kartą, 2022 m. vasario 9 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 11 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, nustatyta, kad A. K. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Daroma išvada, jog pastaruoju metu, struktūruotoje aplinkoje, yra stebimas disciplinuotesnis A. K. elgesys, tačiau motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, išlieka ambivalentiška.
Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, ypač minėtos aplinkybės, susijusios su vidutiniu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog A. K. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis A. K. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; orientuojasi į profesinių kvalifikacijų įgijimą – 2011 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo staliaus kvalifikaciją, 2014 m. toje pačioje mokykloje, įgijo kompiuterio operatoriaus kvalifikaciją, 2021 m. liepos mėn. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvėjo profesiją, o nuo 2021 m. tęsia mokslus minėtoje mokykloje, mokydamasis suvirintojo profesijos; nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. dalyvavo individualioje motyvacinėje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“; 2016 m. spalio 31 d. VšĮ „Malonės namai“ A. K. įteikė pažymėjimą už dalyvavimą projekte „Keistis išmokstama“ ir išklausius temą „Į save – kaip į stebuklą“; artimųjų pagalba dengia priteistą ieškinį; 2019 m. gruodžio mėn. nuteistasis dalyvavo įstaigoje organizuojamoje paskaitoje apie taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) organizavimą ir vykdymą laisvės atėmimo vietų įstaigose, be to, A. K. pateikė prašymą dalyvauti mediacijos procese, siekdamas atsiprašyti nutekėjusiosios bei susitarti dėl priteistos žalos mokėjimo; nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 12 d. savo iniciatyva dalyvavo kassavaitinėse individualiose psichologinėse konsultacijose; 2020 m. birželio 30 d. nuteistasis baigė dalyvavimą individualiose tikslinėse psichologinėse konsultacijose, orientuotose į problemų identifikavimo, sprendimo ir nusikalstamumo rizikos analizę, sesijų metu A. K. noriai atliko užduotis, rodė entuziazmą ir išsamiai nagrinėjo kiekvieną aptariamą situaciją; 2020 m. gruodžio mėn. savo iniciatyva lankėsi psichologo konsultacijose pagal poreikį (remiantis psichologo V. A. pateiktais duomenimis, „nuteistasis nevengė atvirai kalbėti apie neigiamas savybes, kurias teigia turintis, nagrinėti jų atsiradimo laikotarpį bei priežastis. A. K. pademonstravo tam tikrus gebėjimus ne tik įvardinti, kaip aptariamos savybės jam trukdo ar galėtų trukdyti skirtingose gyvenimo srityse (santykiuose su kitais žmonėmis, profesinėje veikloje ir kt.), bet ir atrasti galimai veiksmingas išeitis, siekiant sumažinti minėtų savybių pasireiškimą ir neigiamą įtaką. Kaip ir ankstesnio darbo su psichologu metu, nuteistasis rodė motyvaciją ir pastangas, siekdamas gilesnio savęs supratimo ir vidinio tobulėjimo. Pastebima, kad nors nuteistasis turi ganėtinai tvirtas susiformavusias nuostatas ir nuomonę, jis yra linkęs įsiklausyti į pastabas, geba suvokti kitokį nei savo požiūrio kampą. A. K. taip pat dažniausiai sugeba objektyviai įvertinti turimą informaciją, save vertina adekvačiai, nesistengdamas savęs pateikti tik iš gerosios pusės“); nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. liepos 1 d. lankė ir baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“ (remiantis psichologo pateiktais duomenimis, užsiėmimų metu nuteistasis bendravo atvirai, nevengė analizuoti aptariamų situacijų ir pavyzdžių); laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nedirba, tačiau tam tikru laikotarpiu buvo stebimas nuteistojo įsitraukimas į gerbūvio darbų atlikimą: 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. liepos 5 d. bibliotekos patalpose atliko nemokamus darbus; 2021 m. birželio 1 d. 1-mo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo patalpose, virtuvėje, atliko gerbūvio darbus – išvalė langus, plyteles, grindis, šaldytuvus; 2021 m. liepos 16 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 209 išdažė langų rėmus, palanges, radiatorius ir spinteles; 2021 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo užsiėmime patyčių ir smurto prevencijos tema; 2021 m. spalio 11 d. vykdant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, integracijos į visuomenę programą, Resocializacijos skyriaus specialistė bendravo su nuteistuoju alkoholio vartojimo pasekmių tematika; nuteistasis taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse: aktyviai įsitraukia į sportines, stalo žaidimų varžybas bei renginius; 2013 m. rugsėjo 17 d. dalyvavo seminare „Asmeninės karjeros valdymas”; 2014 m. sausio mėn. VšĮ Elektrėnų profesinio rengimo centras A. K. įteikė padėkos raštą už dalyvavimą šventinių atvirukų kūrimo konkurse; 2015 m. vasario 9 d. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje A. K. įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą seminare „Koučingo pokalbiai“; 2017 m. balandžio 3 d. VšĮ „Malonės namai“ Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje A. K. įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą pozityvaus užimtumo programoje „Kelias-2“; 2021 m. liepos 23 d. dalyvavo savanorio vedamoje paskaitoje–užsiėmime apie dėkingumą; mokėsi ispanų kalbos.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. rugsėjo 6 d. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuteistasis perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namus, tęsti tolesnės laisvės atėmimo bausmės. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. A. K. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų skatintas (paskutinį kartą 2020 m. liepos 28 d.). Galiojančių nuobaudų neturi. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo nuostatos mokymosi procesui visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu yra teigiamos.
Vilniaus pataisos namų pateiktoje medžiagoje, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad A. K. iki nuteisimo gyveno kartu su mama V. K., jos nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nuteistasis būtų susidūręs su gyvenamosios vietos sunkumais laisvėje, gauta nebuvo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos vyktų gyventi pas mamą, prieš tai nurodytu adresu. 2022 m. vasario 1 d. gauta pažyma iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kurioje nurodoma, kad buvo susisiekta su nuteistojo mama V. K., kuri sutinka, jog jos sūnus A. K., grįžęs iš pataisos namų, gyventų adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi A. K. praeityje neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, lygtinio paleidimo atveju gyvenamąją vietą turėtų.
Taip pat nustatyta, jog A. K. po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „C“ (pateiktas 2022 m. sausio 10 d. direktoriaus D. K. raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „C“ priima A. K. dirbti įmonėje auto transporto aptarnavimo inžinieriumi, pasibaigus jo įkalinimo terminui). Bausmės atlikimo metu, 2010 m. gegužės 13 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją, pildydamas anketą nurodė, kad sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, taip pat keturis kartus 2016 m. ir kartą 2017 m. pats kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Minimu bausmės atlikimo metu A. K. mokėsi. 2011 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo staliaus kvalifikaciją, 2014 m. toje pačioje mokykloje įgijo kompiuterio operatoriaus kvalifikaciją. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir 2021 m. liepos mėn. įgijo siuvėjo profesiją. Nuo 2021 m. tęsia mokslus minėtoje mokykloje, mokydamasis suvirintojo profesijos. Taigi A. K. turi pakankamą išsilavinimą, profesines kvalifikacijas, pastebima pakankama nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje laisvėje, nuteistojo patvirtinta įsidarbinimo galimybė po paleidimo iš pataisos įstaigos gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnio integracijos proceso laisvėje prielaida.
Nustatyta ir tai, kad 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, A. K. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Asmens byloje yra informacijos, kad priteistą įsiskolinimą 1 662,91 Eur Valstybinei ligonių kasai sumokėjo pilnai. 2021 m. sausio 29 d. duomenimis, Teisingumo ministerijai savanoriškai sumokėta suma su antstolės išieškota suma sudaro 1 424,56 Eur, liko sumokėti – 4 663,25 Eur (iš 6 087,81 Eur sumos, civilinėje byloje Nr. e2-27462-775/2016 regreso tvarka iš jo Teisingumo ministerijai priteisto smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo). A. K. pateikė papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad nuteistasis artimųjų pagalba nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki dabar nuosekliai dengia turimą įsiskolinimą, jo teigimu, padengta suma yra didesnė nei nurodyta atsiųstame rašte. Nuteistasis taip pat pateikė banko mokėjimų išrašą, kuriame nurodyta, kad nuteistojo tėtis kiekvieną mėnesį perveda po 30 Eur Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) bei po 150 Eur A. K. buvusiai žmonai A. K. (vaiko išlaikymui). Taip pat nuteistasis nuo 2020 m. sausio mėn. savanoriškai perveda kiekvieną mėnesį po 20 Eur Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, greitesniam priteistos žalos atlyginimui. Taigi, nuteistasis artimųjų pagalba stengiasi padengti priteistus ieškinius. Įvertinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad A. K. yra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.). Daroma išvada, kad iki nusikaltimo įvykdymo A. K. neturėjo išskirtinių finansinių įsipareigojimų, šiuo metu nuteistasis stengiasi spręsti turimas finansines problemas artimųjų pagalba.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. K. socialinius ryšius palaiko su mama V. K., tėvu A. K., broliu A. K. ir sūnumi A. K., skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Savo santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius bei artimus. Išsiskyręs, su buvusia žmona A. K. susilaukė sūnaus, su ja bendrauja ribotai, kalbasi tik apie sūnų, teigia, kad ji yra sukūrusi naują šeimą. Dabartiniu metu draugės neturi. Apibendrinant teigiama, kad A. K. teikiama artimųjų parama bei pagalba gali būti vertinama kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą po paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo A. K. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. A. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau neteistas. Šiuo atveju nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų), BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis) 14 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, apeliaciniu skundu taip pat neigė savo kaltę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmuo šiuo metu prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau linkęs mažinti savo vaidmenį įvykdant žmogžudystę. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje bei eigoje buvo stebimi sunkumai laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų. A. K. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį be to, kad 16 kartų skatintas, 17 kartų buvo ir baustas (paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 11 d., remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu vienas iš nutarimų, kuriuo buvo paskirta nuobauda, panaikintas). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors, A. K. teigimu, jis niekada nepiktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis bei jo gyvenimo situacijoje nepasitaikė eksperimentinių vartojimo atvejų, tačiau 2019 m. birželio 10 d. apie 20.35 val. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje buvo nustatytas A. K. benzodiazepinų vartojimo faktas. Vertindamas įvykdytą pažeidimą, A. K. kategoriškai neigė, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat, nors nenustatyti piktnaudžiavimo atvejai bei pats nuteistasis mini, kad alkoholį vartodavo saikingai, retai, todėl toks vartojimas niekada neigiamai neveikė nei jo šeiminio gyvenimo, nei darbo ar tarpasmeninių santykių sferų, jo įvykdytas nusikaltimas taip pat nėra siejamas su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tačiau atkreiptas dėmesys, kad 2012 m. vasario 4 d. apie 20.15 val. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje buvo nustatytas A. K. apsvaigimo nuo alkoholio faktas – jam buvo nustatytas 3,30 promilių neblaivumas. Apibendrinus teigiama, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra siejamas su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tačiau A. K. narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo atvejai pataisos įstaigoje suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą nustatytų taisyklių bei reikalavimų priėmimą.
Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kas A. K. iki nuteisimo nedirbo, nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu išlieka negatyvios. 2019 m. gegužės 24 d. apie 9.35 val. nuteistųjų skirstymo į būrius komisijos posėdžio metu A. K. atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą valgykloje, nenurodydamas pateisinamų priežasčių. Taip pat 2019 m. liepos 6 d. apie 8.30 val. nevykdė duoto nurodymo sutvarkyti būrio bendrojo naudojimo patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafiką. Dabartiniu metu Vilniaus pataisos namuose savęs nerealizuoja darbinėje veikloje. Nuteistasis teigia, kad sutiktų dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pačioje laisvės atėmimo vietoje dirbti nemotyvuotas, nors pastaruosius metus ir pradėjo įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą. Taigi daroma išvada, kad nuteistajam stinga darbinės patirties, nes jo darbinę veiklą sudaro apie 2 metus legalaus darbo Lietuvoje. Nors pastebima pakankama nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje laisvėje, tačiau A. K. stokoja iniciatyvos bei noro dirbti pataisos įstaigose. Taip pat pabrėžiama, kad nors šiuo metu nuteistasis stengiasi spręsti turimas finansines problemas artimųjų pagalba, tačiau šiuo metu A. K. turimi ieškiniai reikalauja savarankiškų jo tolesnių tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių bei pastovaus pajamų šaltinio užsitikrinimo, ko šiuo metu A. K. neužsitikrina.
Analizuojant A. K. dabartinio įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, įžvelgtos tam tikros nuteistojo rizikingo elgesio apraiškos: nelegalaus ginklo įsigijimas, savęs identifikavimas draugų kompanijoje, siekis spręsti iškilusią konfliktinę situaciją destruktyviomis priemonėmis, o ne socialiai priimtinais būdais ir pan. Pats nuteistasis apie padaryto nusikaltimo aplinkybes teigė, kad nenorėjo išsiskirti iš draugų būrio, norėjo parodyti savo draugiškumą ir lojalumą jiems, kaltina jaunatvišką maksimalizmą. Nusikaltime panaudotais ginklais turėjo tik pagąsdinti juos įžeidusius asmenis, nesitikėjo tokių skaudžių ir nebepataisomų pasekmių. Dabartinis nuteistojo savo nusikalstamo elgesio vertinimas, suponuoja prielaidas, kad A. K. šiuo metu geba identifikuoti tam tikras sritis, kurios yra susijusios su jo nusikalstamo elgesio raiška, supranta savo atsakomybės ribas už sukeltas veiksmų pasekmes ir pan. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi: pastebima atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo bei atsiribojimo nuo neigiamos aplinkos įtakos stoka. Pataisos įstaigose A. K. buvo 17 kartų baustas (vienas baustumas panaikintas) ir 16 kartų skatintas. Nuobaudos pagrinde skirtos už nustatytos tvarkos pažeidimus, du kartus baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą bei fizinio ir psichinio smurto panaudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, kartą už disponavimą mobilaus ryšio telefonu. Apibendrinant teigiama, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai nepasižymėjo asocialumu, tačiau A. K. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, atsakingumo stoka, gali būti siejami su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio raiška.
Vertinant A. K. emocinę gerovę nustatyta, kad jis nepasižymi polinkiu atsiriboti nuo socialinės aplinkos, geba užmegzti įvairaus pobūdžio ryšius, diferencijuoja asmenis pagal artumo, pasitikėjimo lygį, teigia šiuo metu turintis draugų, iš kurių sulaukia palaikymo bei pagalbos. Vertindamas save, kaip asmenybę, A. K. labiau atspindi ir įvardina teigiamus savo bruožus, nors pripažįsta, kad turi tam tikrų trūkumų, tačiau jų nėra linkęs išskirti. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, siekis išlaikyti savo statusą socialinėje aplinkoje. Duomenų apie nuteistojo suicidines intencijas gauta nebuvo. Nestebima, kad nuteistasis šiuo metu susidurtų su socialinio funkcionavimo sunkumais bei psichologinėmis problemomis. Daroma išvada, kad dabartiniai nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes.
Atkreipiamas dėmesys, kad A. K. bendravimo metu pasižymi laisvumu, komunikabilumu, nors stengiasi laikytis įprastų taisyklių, tačiau tam tikrais atvejais, gali peržengti nustatytas tarpasmeninių sąveikų ribas. Nuteistasis nevengia atstovauti savo pozicijos ir argumentuotai išsakyti savo nuomonės, nors ji gali būti ir nepriimtina aplinkiniams, tačiau tuo pačiu stengiasi sudaryti palankų savęs vaizdą, prisitaikyti prie aplinkybių ir tokiu būdu pasirinkti tą bendravimo strategiją, kuri jam gali būti palankesnė. Vertinant jo elgesį, pastebima, kad A. K. yra būdingas veiklumas, spontaniškumas, pakankamai greitas sprendimų priėmimas – šios elgesio tendencijos gali būti įžvelgiamos ir analizuojant A. K. įvykdyto nusikaltimo bei pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų aplinkybes. Nuteistasis linkęs pabrėžti, kad jis savo įvykdyto nusikaltimo (tuo pačiu daugelio ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų) neplanavo, jie įvyko spontaniškai, stengiasi juose labiau pabrėžti aplinkinių bei situacinių veiksnių įtaką, tačiau tam tikrą savo asmeninį indėlį visgi prisiima. Įvertinimo metu nestebima, kad A. K. pasižymėtų išskirtinėmis savikontrolės problemomis, tačiau analizuojant nuteistojo įvykdytą nusikaltimą bei elgesį pataisos įstaigoje, atkreipiamas dėmesys, kad A. K. yra būdingas instrumentinės agresijos panaudojimas (įvykdyta žmogžudystė, siekiant konfliktinės situacijos sprendimo, pagąsdinimo, du kartus panaudotas fizinis bei psichinis smurtas kitų nuteistųjų atžvilgiu, siekiant jų paklusimo ir pan.). Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, atkreipiamas dėmesys, į A. K. gebėjimą identifikuoti problemines sritis savo gyvenime. Pastebima, kad nuteistasis yra linkęs neigti sunkumus, yra pozityviai nusiteikęs ateities atžvilgiu. Taip pat atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau interviu metu, analizuodamas savo praeities poelgius, A. K. įvardina tam tikras sritis, kurios galimai yra susijusios su jo netinkamu elgesiu, pvz., nepakankamai atsakingas elgesys, noras pritapti prie draugų kompanijos, savo elgesio pasekmių neįvertinimas ir pan. Visgi, pastebima, kad nuteistasis stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių. Nuteistojo veikimui gali būti priskiriamas nepakankamas galimų tolesnių savo elgesio pasekmių įvertinimas, pvz., šaunamojo ginklo panaudojimas, siekiant spręsti konfliktinę situaciją, tačiau nesiekiant nužudyti žmogaus, dėl ko, vis dėlto buvo atimta žmogaus gyvybė; noras anksčiau išeiti į laisvę, tačiau nuosekliai vykdyti taisyklių pažeidimai ir pan. Šiuo metu nuteistasis išskiria socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra siejami su rūpinimusi vaiku, darbine veikla, atsiribojimu nuo neigiamos aplinkos ir pan. Pastebima, kad A. K. yra būdinga tvirta nuomonė ir įsitikinimai, kuriuos jis vertina kaip teisingus ir tinkamus, todėl nėra linkęs lengvai jų koreguoti. Atsižvelgiant į nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, keliama prielaida, kad nuteistojo instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo būdų paieškos stoka yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu.
Analizuojant A. K. vertybines nuostatas bei įsitikinimus, pastebima, kad remiantis nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu siekia išlaikyti nuteistųjų bendruomenėje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Pastebima, kad pataisos įstaigose A. K. elgesys stokojo disciplinuotumo bei nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymosi. Reikalavimų ir drausmės pažeidimus A. K. daugeliu atvejų linkęs paaiškinti ne asmeniniu siekiu priešintis administracijai, nenoru vykdyti keliamų reikalavimų, bet įstaigos administracijos subjektyviai inicijuotais veiksmais ar nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Vertinant nuteistojo vertybines nuostatas, išskirtinai asocialių tendencijų nėra stebima. Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį po paleidimo iš pataisos įstaigos realizuoti save socialiai priimtinais būdais, taip pat jaučia poreikį labiau kontroliuoti savo elgesį bei atsakingiau vykdyti nustatytus reikalavimus pataisos įstaigoje. A. K. pripažįsta, kad jo resocializacijos bei integracijos visuomenėje proceso sėkmė priklauso nuo jo paties pasirinkimų bei elgesio. Pastaruoju metu yra stebimas atsakingesnis, disciplinuotesnis nuteistojo elgesys, tačiau įsitraukimas į resocializacijos procesą išlieka ribotas. Teigiama, kad tam tikri A. K. nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu nuteistasis išreiškia palankias nuostatas savęs realizavimo laisvėje atžvilgiu, orientuojasi į šeimos teigiamą įtaką bei palaikymą, kas gali daryti pozityvų poveikį jo elgesiui, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje.
Taigi Socialinio tyrimo išvados duomenimis teigiama, kad nors A. K. elgesyje ir stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau darbinė, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Išskiriami tik vienas statinis (itin sunkus įvykdytas nusikaltimas) ir net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos pats nuteistasis savo pastangomis gali ir turi koreguoti.
Galiausiai, kaip matyti iš bylos duomenų, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai A. K. teikiamas septintą kartą. Paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra (nutarimo Nr. 59-139) ir pateikė rekomendacijas dalyvauti tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. K. dalinai vykdė šias Komisijos pateiktas rekomendacijas: nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. vasario 9 d. nuteistasis dalyvavo dvejuose prevencinio pobūdžio užsiėmimuose (patyčių ir smurto bei alkoholio vartojimo prevencijos tematika), tačiau duomenų, kad nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. vasario 9 d. būtų atlikęs nemokamus darbus pataisos įstaigoje, gauta nebuvo.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaištingas, tai, kad jis vykdė tik dalį ankstesnių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos rekomendacijų, itin didelį baustumų kiekį, neigiamas nuostatas į darbą pataisos įstaigoje, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 58-52 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.