- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- TS-21-1053/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-26, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., nuteistas 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, taip pat BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus bei BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, skirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas, veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų bei BK 22 straipsnio 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 253 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. rugsėjo 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugsėjo 6 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės suėjo 2018 m. sausio 6 d. neatliktos bausmės dalis 2021 m. vasario 18 d. – 1 metai 6 mėnesių ir 19 diena.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, A. K. jį skundžia teismui. Skunde nuteistasis nurodo, jog Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Jo manymu, komisija visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus jo asmeninius duomenis. Komisija visiškai nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę, bei neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė visas komisijos rekomendacijas. Skundą grindžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis. Pažymi, jog asmeniui nepritaikius lygtinio paleidimo, po bausmės vykdymo atlikimo jis išleidžiamas be jokios galimybės valstybei toliau stebėti nuteistojo elgesį bei atpažinti galimą polinkio nusikalsti riziką. Komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymą, kai tuo tarpu teismas privalo tik procedūriškai tinkamai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas (jog nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą paskirtos bausmės dalį) bei materialus pagrindas (teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės). Komisija nurodo, jog jis stokoja dirbti pataisos įstaigoje, teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamasis, taip pat, kad nėra pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymi, jog šie argumentai yra formalūs ir nepagrįsti, jis jau yra atlikęs 12,5 m. laisvės atėmimo bausmės, į įkalinimo įstaigą pateko būdamas 23 metų amžiaus, per tiek laiko jo požiūris į gyvenimą pasikeitė kardinaliai. Jis nevartoja alkoholio, nori grįžti į šeimą, kad galėtų atlikti tėvo ir sūnaus pareigas. Nurodo, jog šiuo metu neturi nuobaudų, prieš pusę metų buvusias Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs numatytą bausmės dalį – visiškai atitinka formalųjį pagrindą. Jis pildydamas anketą nurodė, jog sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, penkis kartus pats prašėsi būti įdarbintas, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat Komisija nevertino fakto, jog 2020 m. rugsėjo mėnesį jis pradėjo mokytis siuvėjo profesijos. Be to, nurodo, jog per bausmės atlikimo laikotarpį yra 6 kartus skatintas už prisidėjimą prie gerbūvio darbų. Dėl Komisijos teiginio, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamasis, nori pabrėžti, jog jam nėra taikomos jokios kardomosios priemonės, ši byla jau nagrinėjama virš 2 metų, jis nėra nuteistas (tikėtina, jog ir nebus) galimai jau bus atlikęs visą jam paskirtą bausmę, o byla dar nebus išnagrinėta. Minima byla niekaip nesusijusi su klausimu dėl jo lygtinio paleidimo. Dėl neišmokėtų ieškinių pažymi, kad remiantis 2021 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Priteistą įsiskolinimą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nuteistojo regreso tvarka priteistą ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos (6087,81 Eur) moka, šiuo metu iš jo išieškota 142456 Eur, nuteistasis savo noru kas mėnesį perveda po 20 Eur, siekdamas greičiau įvykdyti turimas finansines prievoles. Taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo. Nurodo jog jis ir jo artimieji noriai stengiasi atlyginti jo padarytą žalą, taikius jam lygtinį paleidimą jis galės pradėti dirbti ir galės didesnėmis sumomis prisidėti prie žalos atlyginimo ir visiškai padengti jam priteistą neturtinę žalą. Nuteistasis taip pat nurodo, jog jis įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, dalyvavo paskaitoje apie taikinamojo tarpininkavimo organizavimą ir vykdymą laisvės atėmimo vietų įstaigose. Pateikė prašymą dalyvauti mediacijos procese, siekdamas atsiprašyti nukentėjusiosios bei susitarti dėl priteistos žalos mokėjimo. Savarankiškai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse ir aktyviai įsitraukia į sportinius renginius ir kitus užsiėmimus. Komisija neatsižvelgė į anksčiau išdėstytus lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, nebuvo įvertintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nurodytos socialinio tyrimo išvadoje, jos net nebuvo įvardytos Komisijos Nutarime. Nuteistasis nurodo kelias kitas bylas kaip pavyzdžius, kuomet buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nurodo, jog susipažinus su tokia teismų praktika tampa aišku, kad Komisija nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat nurodo, jog Komisija visiškai nevertino jo socialinio bendravimo su šeima, nepilnamečiu vaiku ir artimaisiais, neatsižvelgia į tai, jog turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra. Teigia, kad teigiamai apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai. Pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės, tokiu atveju asmuo yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. A. K. prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo nuteistajam A. K. būtų taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos ir skirta pareiga neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad šie BVK nustatyti kriterijai privalomi. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Teismas, susipažinęs su (duomenys neskelbtini)pataisos namų pateikta nuteistojo asmens byla, nustatė, jog jis neatitinka šio BVK nustatyto kriterijaus. Paskutinėje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika 2021 m. vasario 12 d. yra 46 balai. Norint nustatyti įstatyme numatytą sąlygą – akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu nustatyti, kaip rizika kito: 2015 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta vidutinė – 61 balo rizika, 2017 m. balandžio 11 d., žema – 38 balai, 2019 m. rugpjūčio 19 d. – 38 balai, 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 29 balai, 2020 m. vasario 18 d. – 47 taškai, 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 47 balai ir kaip jau minėta, paskutiniame vertinime nustatyti 46 balai. Iš nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos taškų įverčių didėjimas buvo nustatytas vertinant objektyvius, iki tol neįvertintus su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau vis tiek pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai negali būti vertinami kaip nuosekliai, juolab akivaizdžiai, mažėjantys (paskutiniuose vertinimuose nustatyta 47, 47, 46 balai). Svarbu pažymėti ir tai, kad iš nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos 46 balų, tik 5 balus sudaro statiniai veiksniai (itin sunkus padarytas nusikaltimas), kurių nuteistajam nėra galimybės sumažinti, o kitą dalį – 41 balą, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Šiuos veiksnius sudaro darbinės patirties stygius, neigiama nuostata į darbą, sunki finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių, narkotinių medžiagų vartojimo atvejis pataisos įstaigoje, nepakankamas sugebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kontroliuojantis elgesys, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus (17 kartų baustas pataisos įstaigoje).
Net jeigu ir būtų vertinama, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad Nutarime nebuvo įvertintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau Nutarime pažymima, kad nuteistasis išreiškė norą dalyvauti mediacijoje, norą dirbti, nurodė, kad nuteistasis 16 kartų skatintas, atlygina žalą, išlaiko vaiką ir kt. Taigi negalima teigti, kad Komisija visiškai nevertino teigiamų nuteistojo bruožų. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad iš tiesų yra nemažai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai yra gyvenamosios vietos ir įdarbinimo klausimų išsprendimas, artimųjų palaikymas, motyvacija dalyvauti mediacijos procese. Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir priemones A. K. dalinai vykdo, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse, programose bei pozityvaus užimtumo veiklose, sporto varžybose ir kitose veiklose, yra ne kartą skatintas, nuosekliai dengia įsiskolinimus.
Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma. Vien dalyvavimas pozityvaus užimtose programose, organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, nors ir vertinamas kaip teigiamas elgesys, savaime nesudaro pagrindo išvadai apie asmeniui suteiktos informacijos priėmimą ir jos poveikį. Nors socialinių santykių palaikymas su šeima ir būsto, kuriame galima būtų organizuoti intensyvią priežiūrą, turėjimas ir yra teigiami faktoriai ir Socialinio tyrimo išvadoje įvardyti apsauginiai veiksniai, jie negali būti lemiami sprendimo priėmimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra baustas drausmine tvarka 17 kartų. Nors dabar galiojančių nuobaudų neturi (jos galioja tik pusę metų, jeigu nėra padaromi nauji nusižengimai), tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistasis nemažai nuobaudų yra gavęs už 2019 m. padarytus gana rimtus nusižengimus, tokius kaip masinių neramumų kėlimas, niokojimas kamerose esančio inventoriaus, pareigūnės įžeidimas, apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų ir kita. Tokių nusižengimų darymas leidžia nesutikti su A. K. skunde išsakyta pozicija, kad per 12,5 metų jo gyvenimo būdas kardinaliai pasikeitė. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi, jis nepakankamai geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, stokoja atsakingumo, pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje ir tik pastaruoju metu stengiasi labiau orientuotis į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Nors nėra duomenų, kad nuteistasis būtų priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, bausmės atlikimo laikotarpiu jis baustas už tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio (1 kartą) ir nuo benzodiazepinių (1 kartas, nustatytas 2019 m.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šie atvejai suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą nustatytų taisyklių bei reikalavimų priėmimą.
Taigi vertindamas aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad galėtų būti paleistas lygtinai.
Skunde nuteistasis nesutinka su Komisijos argumentu dėl stokojimo noro dirbti pataisos įstaigoje, nurodo, kad sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, penkis kartus pats prašėsi būti įdarbintas, tačiau tai nebuvo padaryta. Tačiau Nutarimo argumentą, kad nuteistojo požiūris į darbą yra neigiamas, patvirtina nuteistojo asmens bylos duomenys: 2019 m. gegužės 30 d. jam skirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą darbą valgykloje. A. K. nurodo, jog per bausmės atlikimo laikotarpį yra 6 kartus skatintas už prisidėjimą prie gerbūvio darbų, tačiau ignoruoja faktą, jog tokio pobūdžio paskatinimas paskutinį kartą skirtas 2016 m., o 2019 m. liepos 9 d. buvo gauta nuobauda už atsisakymą sutvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal nustatytą grafiką.
A. K. nesutinka su Komisijos nuomone, jog neišmokėti ieškiniai yra jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys. Tačiau šis rizikos veiksnys nustatytas socialinio tyrumo išvadoje ir jo nuteistasis negali paneigti, nes tai, kad iki šiol nėra atlyginti visi civiliniai ieškiniai dėl žalos, padarytos jo nusikalstamais veiksmais, yra objektyvus faktas. Kita vertus, Komisija Nutarime pažymi, kad A. K. vengia prisiimti atsakomybę turimų įsipareigojimų atžvilgiu. Su šiuo Komisijos argumentu teismas negali visiškai sutikti. A. K., padedamas artimųjų, po truputį stengiasi atlyginti jo padarytą žalą, tai vertintina teigiamai, socialinio tyrimo išvadose taip pat kaip teigiamas, apsauginis veiksnys yra nurodytos pastangos spręsti turimus finansinius sunkumus. Visgi vien šio veiksnio nepakanka priimti teigiamam sprendimui dėl A. K. lygtinio paleidimo.
Sutiktina su nuteistojo skunde išsakyta nuostata, kad šiuo metu vykstantis teismo procesas kitoje baudžiamojoje byloje, kol nuteistojo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, negali turėti įtakos sprendimui dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes kitaip būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Tačiau tai, kad Komisija savo sprendimą grindžia vienu netinkamu argumentu nepaneigia kitų Nutarime nurodytų ir teismo jau aptartų argumentų, dėl ko A. K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad A. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 nutarimo Nr. 59-26, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.