Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alansta“ vadovo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Alansta“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alansta“ (toliau – ir įmonė) iškelti restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.1. nutraukti RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą;

10.2. iškelti RUAB „Alansta“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskirti MB „Nemokumas“.

11. Teismas, remdamasis restruktūrizavimo plano duomenimis, nustatė, kad RUAB ,,Alansta“ nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. planuojamos vieno mėnesio vidutinės pajamos turėjo sudaryti 111 072 Eur, taip pat, jog RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo procese nenumatė jokių kitų reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, reikalavimų (jų dalies) atsisakymo ar piniginės prievolės pakeitimo kita prievole (atsiskaitymo įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Restruktūrizavimo plane taip pat nebuvo numatyta gauti papildomų kreditų ar paskolų, o nenumatytus nuostolius numatoma buvo dengti iš įmonės ūkinės komercinės veiklos uždirbto pelno. Be to, RUAB ,,Alansta“ įsipareigojo mokėti visus einamuosius mokėjimus, o iš pagrindinės ūkinės komercinės veiklos planuojamų pajamų 2024 m. kas mėnesį turėjo būti mokama 847 Eur atlyginimas nemokumo administratorei.

12. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, RUAB ,,Alansta“ sąskaita Nr. LT 56 7044 0600 0803 0205, esanti AB SEB banke, buvo nustatyta kaip atsakovės veiklos vykdymo sąskaita, skirta einamiesiems mokėjimams atlikti. Be kita ko, įmonės vadovas A. P. RUAB ,,Alansta“ likusias pinigines lėšas saugo ne šioje sąskaitoje, o įmonės patalpose (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad yra atlikti 42 580 Eur mokėjimai grynais pinigais MB ,,Kodas devyni“, o iš pateiktų RUAB ,,Alansta“ sąskaitų išrašų matyti, jog visos įplaukos yra išleidžiamos ir jokie pinigai nelaikomi nurodytoje sąskaitoje. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas nepaaiškino, kodėl įmonės pinigai laikomi ne nurodytoje banko sąskaitoje, o įmonės patalpose. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad yra nesilaikoma patvirtinto restruktūrizavimo plano.

13. Teismas nurodė, kad atsakovės vadovas nebendradarbiauja su nemokumo administratore, o įmonė nemoka einamųjų mokėjimų ir įgijo naujus finansinius įsipareigojimus kreditoriams (M. J. ir UAB ,,Įrankis“ finansiniai reikalavimai, patvirtinti po restruktūrizavimo plano pateikimo), kurių nesugeba padengti. Be to, RUAB „Alansta“ nemoka nemokumo administratorei už restruktūrizavimo administravimo paslaugas, todėl susidarė 4 275 Eur dydžio skola. Teismas nustatė, kad RUAB ,,Alansta“ be kreditorių pritarimo iš trečiojo asmens UAB „Danieliaus projektai“ pasiskolino 45 000 Eur, o iš UAB „Transpora“ – 5 000 Eur.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apie restruktūrizavimo plano netinkamą vykdymą bei atsižvelgdamas į tai, kad restruktūrizavimo plano vykdymo pažeidimai tęsiasi daugiau nei 4 (keturis) mėnesius ir jie nėra pašalinti, teismas pripažino, jog egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas restruktūrizavimo bylai nutraukti. Nurodytų motyvų pagrindu teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą ir RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą nutraukė.

15. Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad, nutraukus restruktūrizavimo bylą, ta pačia nutartimi turi būti sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu padaroma pagrįsta išvada, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, teismas išanalizavo byloje esančius įmonės finansinius dokumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis bei konstatavo, kad RUAB „Alansta“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą juridinio asmens nemokumo apibrėžimą. Teismo vertinimu, RUAB „Alansta“ turto, kurio pakaktų visoms skoloms apmokėti, neturi, jos veikla nuostolinga, taip pat nenustatyta pagrindų, dėl kurių bankroto bylą turėtų būti atsisakyta iškelti. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog yra įstatyminis pagrindas RUAB „Alansta“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovės RUAB „Alansta“ vadovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nenutraukti RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylos bei atsisakyti RUAB „Alansta“ iškelti bankroto bylą, taip pat priimti naujus įrodymus, kurie pagrindžia atskirojo skundo argumentus, kad įmonė yra moki ir yra pajėgi vykdyti restruktūrizavimo planą.

17.1. RUAB „Alansta“ yra pajėgi vykdyti veiklą, dirbti pelningai ir atsiskaityti su kreditoriais. 2022 m. ir 2023 m. įmonė patyrė daug nuostolių, tačiau nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės tikslas yra atiduoti skolas ir vėl pradėti ir vystyti pelningą verslą, todėl ir buvo nuspręsta kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

17.2. 2024 m. sausio 31 d. RUAB „Alansta“ sudarė rangos sutartį su UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, pagal kurią susitarė atlikti statybos darbus administracinės paskirties pastate su gydomosios paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini). Darbams atlikti buvo pasitelkti darbuotojai iš Moldovos, tačiau teisės aktais nustačius, kad Lietuvoje darbuotojai iš trečiųjų šalių gali dirbti tik su leidimu gyventi, RUAB „Alansta“ teko atleisti visus darbuotojus, kurie atliko darbus nurodytame objekte. Kadangi RUAB „Alansta“ negalėjo nutraukti sutarties, nes tokiu atveju turėjo būti sumokėta bauda, įmonė aktyviai vykdė subrangovų paiešką. Dėl to buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su MB „Kodas devyni“, o vėliau – su UAB „Remarsta“.

17.3. Įmonės kasoje saugomi grynieji pinigai negali būti traktuojami kaip skola, nes tai įmonės apyvartinėms lėšoms atidėti pinigai. RUAB „Alansta“ niekada neslėpė įmonės kasoje saugomos grynųjų pinigų sumos. Be to, kiekvieną mėnesį įmonės buhalterė nemokumo administratorei elektroniniu paštu siuntė kasos apyvartos žiniaraštį. Nemokumo administratorė klaidingai nurodo, kad neva kreditoriai negali gauti tikslios informacijos apie restruktūrizuojamo juridinio asmens finansinę būklę.

17.4. Dėl kreditorei V. P. išmokėtų lėšų nurodė, kad V. P. buvo įtraukta į įmonės restruktūrizavimo planą, nes įmonės vadovas A. P. 2023 m. spalio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo darbo užmokestį (11 717,71 Eur) V. P.. Dalį sumos V. P. išmokėjo Kauno Garantinis fondas. Likusi 6 677 Eur suma buvo įtraukta į restruktūrizavimo planą. Kadangi finansinis reikalavimas susijęs su darbo santykiais ir yra pirmosios eilės, išmokėjus kreditorei V. P. nurodytą sumą, RUAB „Alansta“ buhalterė apskaitos dokumentuose nurodė, kad tuo pačiu buvo atsiskaityta su A. P..

17.5. Nemokumo administratorė klaidina teismą, nes nepateikia visų jai žinomų duomenų bei nuslėpė jai žinomą informaciją. Tokiais veiksmais siekiama nutraukti įmonės restruktūrizavimą ir prašoma paskelbti bankrotą dėl asmeninių ambicijų, nes yra susikaupusi 4 275 Eur skola, kuri yra laikino pobūdžio. Be to, įmonė kas mėnesį moka darbuotojams atlyginimus ir einamuosius mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir SODRA) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

17.6. Dėl paimtos 45 000 Eur paskolos iš UAB „Danieliaus projektai“ įmonės vadovas paaiškino, kad tai nėra kredito įstaiga, o pagal restruktūrizavimo planą numatyta, jog įmonės vadovas negali skolintis iš kredito įstaigų. Šios pasiskolintos lėšos buvo reikalingos vykdyti administracinės paskirties pastato su gydymo paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybas, nes įmonės lėšų pritrūko įsigyti reikalingoms statybos medžiagoms darbams atlikti. Atsižvelgdamas į nepaprastai sudėtingą situaciją, įmonės vadovas nusprendė be palūkanų pasiskolinti 45 000 Eur iš savo kitos valdomos įmonės UAB „Danieliaus projektai“, todėl buvo pasirašyta paskolos sutartis.

17.7. VMI grąžintino PVM per 2024 m. 9 mėnesius susikaupė 96 496,11 Eur, o išrašomų PVM sąskaitų faktūrų suma per 2024 m. 9 mėnesius yra 805 583,89 Eur. Įmonė iki 2024 m. gruodžio 31 d. planuoja gauti 30 000 Eur–40 000 Eur pelno už darbus, vykdomus objektuose pagal sudarytas sutartis. Pagal įmonės restruktūrizavimo planą yra laiku atsiskaityta su kreditore UAB „Išmanusis finansavimas“ – 92 000 Eur bei su kreditore V. P. – 6 677,71 Eur. Pirmasis mokėjimas antrosios eilės kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą yra numatytas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Mokama suma 36 756,52 Eur. Taigi, įmonė yra pajėgi toliau vykdyti restruktūrizavimo plano mokėjimus ir yra moki.

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Restruktūrizuoju.lt“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Iki šiol įmonės vadovas A. P. nenurodė jokių argumentų, kodėl įmonei priklausančios didžiulės piniginės lėšos yra laikomos ne įmonės banko sąskaitoje, o jo paties saugomos įmonės patalpose. RUAB „Alansta“ lėšos yra naudojamos neatsakingai ir ne pagal paskirtį. Įmonės vadovas A. P. vengia įvardinti konkrečią neva saugomą sumą, kuri šiuo atveju neabejotinai yra penkiaženklė. Be kita ko, įmonės vadovas turėtų būti įpareigotas saugomas lėšas įnešti į bendrovės banko sąskaitą, kad jos galėtų būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, kurie patvirtinti jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Informacijos apie įmonės vadovo žinioje esančių lėšų dydį slėpimas pažeidžia ne tik kreditorių teisę gauti tikslią informaciją apie restruktūrizuojamo juridinio asmens finansinę būklę, bet ir apsunkina galimybę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš įmonės vadovo.

18.2. Byloje yra nustatyta, kad yra atlikti 42 580 Eur mokėjimai “ grynaisiais pinigais MB ,,Kodas devyni“. Kaip nurodė įmonės vadovas, iš MB „Kodas devyni“ neva buvo perkamos paslaugos, tačiau tikėtina, kad jokių paslaugų MB „Kodas devyni“ taip ir nesuteikė, nes galbūt ji nėra pajėgi jų suteikti. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad MB „Kodas devyni“ 2021 ir 2021 finansiniais metais negavo pajamų, bendrijoje nedirba nė vienas darbuotojas.

18.3. RUAB „Alansta“ kreditoriai išreiškė savo nepasitikėjimą įmone ir jos vadovu, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d. įvykusiame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu nutraukti RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą. Be to, RUAB „Alansta“ vadovas nebendradarbiauja su nemokumo administratore ir įmonė nemoka einamųjų mokėjimų, tame tarpe 847 Eur mėnesinio atlyginimo nemokumo administratorei, bet įgijo naujus finansinius įsipareigojimus, kurių nesugeba padengti.

18.4. RUAB „Alansta“ be kreditorių pritarimo pasiskolino 45 000 Eur iš susijusios UAB „Danieliaus projektai“ ir 5 000 Eur iš UAB „Transpora“. Tokiais savo veiksmais RUAB „Alansta“ vadovas akivaizdžiai blogina įmonės padėtį, skolinasi neinformavęs kreditorių, pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, kreditorių teises ir interesus. RUAB „Alansta“ vadovas, teikdamas pirmenybę susijusiems asmenims, grąžina paskolas, bando nevykdyti įstatymų, sukeldamas kreditorių nepasitikėjimą. Visa tai lėmė restruktūrizavimo bylos RUAB „Alansta“ nutraukimą. Be to, įmonės vadovas A. P., grynindamas lėšas iš restruktūrizuojamos įmonės banko sąskaitos ir atlikdamas mokėjimus grynaisiais pinigais, pažeidžia Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą.

18.5. Pagal įmonės vadovo A. P. nurodymą atsiskaitymas artimajai giminaitei V. P. buvo vykdomas pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą. Teismui pateikta nenumeruoto kasos išlaidų orderio fotonuotrauka patvirtina, kad šio orderio pagrindu neva buvo išmokėtos lėšos V. P. pagal restruktūrizavimo planą, iš viso 6 677,71 Eur, tačiau iš byloje esančio RUAB „Alansta“ kasos apyvartos žiniaraščio yra matyti, kad tą pačią dieną ta pati suma buvo išmokėta įmonės vadovui A. P., kaip darbo užmokestis. Dėl to kyla klausimas dėl įmonėje vedamos apskaitos teisingumo bei teismo, nemokumo administratorės ir įmonės kreditorių klaidinimo.

18.6. 2024 m. birželio 30 d. duomenimis iš įmonės banko sąskaitų išgrynintos lėšos sudaro iš viso 84 842,09 Eur, tačiau iki šios dienos nemokumo administratorei yra pateikti dokumentai, kuriais bandoma pateisinti 42 580 Eur trūkumą. Šie dokumentai kreditorių susirinkime yra pripažinti nepatikimais. Taigi, nėra aiški likusių įmonės lėšų buvimo vieta ir kodėl lėšos negali būti paskirstytos RUAB „Alansta“ kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

20. Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Prie atskirojo skundo apeliantas, siekdamas pagrįsti atskirojo skundo argumentus, pateikė naujus įrodymus:

21.1. 2023 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą A. P. ir V. P.;

21.2. UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ 2024 m. kovo 13 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktą;

21.3. UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ 2024 m. balandžio 11 d. pranešimą dėl darbų atlikimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo;

21.4. UAB „Binkauskas ir Stašinskas” 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą;

21.5. VMI 2024 m. spalio 21 d. pranešimą apie juridinio asmens duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojų registre;

21.6. informaciją apie 2024 m. sausio 1 d. –2024 m. rugsėjo 30 d. RUAB „Alansta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras;

22. Atsižvelgdamas į minėtų dokumentų sudarymo datas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš esmės šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliantei (apeliantės vadovui) teikiami duomenys buvo žinomi. Pateisinamų priežasčių, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodo. Be to, įstatymų leidėjo nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, taip pat į tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino su atskiruoju skundu teikiamų naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo

23. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

24. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi UAB „Alansta“, iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo. Pagal restruktūrizavimo planą, pirmųjų restruktūrizavimo metų laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. planuojamos gauti 1 386 042 Eur pajamų, patirti 1 198 164 Eur išlaidų, gautinas 187 878 Eur pelnas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. RUAB „Alansta“ planavo uždirbti 6 006 042 Eur pajamas, patirti 4 943 856 Eur išlaidas, uždirbti 1 062 186 Eur pelno. Iš RUAB „Alansta“ planuojamų mėnesinių pajamų duomenų nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. matyti, kad minėtu laikotarpiu planuojamos vieno mėnesio vidutinės pajamos turėjo sudaryti 115 503,50 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. įmonė turėjo atsiskaityti su hipoteką turinčiu kreditoriumi UAB „Išmanusis finansavimas“ dėl 92 000 Eur, iki 2024 m. birželio 30 d. – su pirmosios eilės kreditore V. P. dėl 6 677,71 Eur, o iki 2024 m. gruodžio 31 d. su antrosios eilės kreditoriais dėl 36 756,52 Eur. Be kita ko, RUAB „Alansta“ įsipareigojo mokėti nemokumo administratorei 847 Eur atlyginimą kiekvieną mėnesį.

25. Įmonė pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą atsiskaitė tik su dviem kreditoriais, t. y. su UAB „Išmanusis finansavimas“, kurio reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka bei pirmosios eilės kreditore V. P.. Pažymėtina, kad su UAB „Išmanusis finansavimas“ buvo atsiskaityta tik dėl to, kad buvo parduotas jai įkeistas nekilnojamasis turtas. Pastebėtina, kad, pardavus šį nekilnojamąjį turtą, nebuvo atsiskaityta su nekilnojamojo turto brokeriu M. J., kurio finansinis reikalavimas 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas tvirtinti teismui. Kaip jau minėta, įmonė pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą iki 2024 m. gruodžio 31 d. privalo atlikti pirmuosius mokėjimus antrosios eilės kreditoriams dėl 36 756,52 Eur. Atsiskaitymai su antrosios eilės kreditoriais turėjo būti pradėti vykdyti nuo 2024 m. liepos 1 d. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu terminas dar nėra suėjęs (iki 2024 m. gruodžio 31 d.), apeliantė nepateikė įrodymų, jog įmonė turi lėšų bei planuoja iki šio termino pabaigos, įvykdyti šiuos atsiskaitymus. Taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kodėl atsiskaitymai nebuvo pradėti vykdyti anksčiau, ypač kai įmonės planuojamos pajamos kiekvieną mėnesį turėjo sudaryti 115 503,50 Eur.

26. Įmonės nemokumo administratorė prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą, nes, jos vertinimu, RUAB „Alansta“ nevykdo restruktūrizavimo plano. Nemokumo administratorė nustatė, kad įmonės vadovas išgrynino iš įmonės banko sąskaitos pinigines lėšas, tačiau nepateikė įrodymų apie jų panaudojimą, nors teismas įpareigojo įmonės vadovą pagrįsti savo atliktus veiksmus. Iš viso buvo išgryninta 84 842,09 Eur, o pateikti duomenys tik apie 42 580 Eur panaudojimą. Nemokumo administratorė taip pat nustatė, kad įmonė įgijo naujus ir restruktūrizavimo plane nenumatytus finansinius įsipareigojimus, įmonės vadovas didina RUAB „Alansta“ turimas skolas bei neracionaliai naudoja įmonės lėšas. Nemokumo administratorės vertinimu, RUAB „Alansta“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.

27. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies formuluotę, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

28. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus, sutiko su nemokumo administratorės argumentais, kad įmonė nevykdo restruktūrizavimo plano. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įmonė nėra pajėgi toliau tęsti restruktūrizavimo procesą, nes negali mokėti mokesčių ar einamųjų įmokų, todėl tai sudarė pagrindą nutraukti atsakovės RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, įmonės vadovas A. P. atskirajame skunde pirmiau aptartų pirmosios instancijos teismo išvadų iš esmės nepaneigia, tačiau nurodo, kad įmonė stengiasi vykdyti veiklą, bando surasti naujus užsakovus, jog veiklos vykdymas nenutrūktų ir mokumas būtų atkurtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nurodytais atskirojo skundo argumentais, nes nustatytos faktinės aplinkybės ir susidariusi situacija neleidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti prie priešingos išvados nei priėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje: egzistuoja pagrindas nutraukti atsakovės RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

29. Kaip jau minėta, pagal restruktūrizavimo planą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi, nustatyta, kad RUAB ,,Alansta“ nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. planuojamos vieno mėnesio vidutinės pajamos turi sudaryti 115 503,50 Eur. RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo procese nenumato jokių kitų reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, reikalavimų (jų dalies) atsisakymo ar piniginės prievolės pakeitimo kita prievole (atsiskaitymo įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Be to, nebuvo numatyta gauti papildomų kreditų ar paskolų, atsižvelgiant į finansinių reikalavimų sumas, turimą turtą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais dalimis. Taip pat RUAB ,,Alansta“ įsipareigojo mokėti visus einamuosius mokėjimus, darbo užmokestį darbuotojams. Be to, iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos planuojamų pajamų 2024 m. kas mėnesį turėjo būti mokamas 847 Eur atlyginimas nemokumo administratorei. RUAB ,,Alansta“ sąskaita Nr. LT 56 7044 0600 0803 0205, esanti akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke, buvo nustatyta kaip atsakovės (įmonės) veiklos vykdymo sąskaita, skirta einamiesiems mokėjimams atlikti. Nustatyta, kad įmonės vadovas A. P. iš RUAB ,,Alansta“ sąskaitos išsigrynino 84 842,09 Eur. Įmonės vadovas pagrindė tik 42 580 Eur panaudojimą, nurodydamas, kad buvo įsigytos paslaugos iš MB „Kodas devyni“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal viešai prieinamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), MB „Kodas devyni“ 2021, 2022 ir 2023 m. negavo jokių pajamų, bendrijoje nedirba nė vienas darbuotojas. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl MB „Kodas devyni“ gebėjimo teikti paslaugas dėl nurodyto dydžio paslaugų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina egzistuojančią riziką, kad RUAB „Alansta“ lėšos yra naudojamos neskaidriai, pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus. Be to, iš byloje esančių RUAB ,,Alansta“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašų matyti, jog visos įplaukos yra išleidžiamos ir jokie pinigai nekaupiami sąskaitoje. Dėl kokių priežasčių įmonės vadovas pasirinko visus atsiskaitymus vykdyti tik grynaisiais pinigais, nežinoma. Pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais, t. y. grynais pinigais vykdydamas finansines operacijas, viršijančias 5 000 Eur, įmonės vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą.

30. Be to, byloje nustatyta, kad įmonės vadovas RUAB „Alansta“ pinigines lėšas saugo ne nurodytoje sąskaitoje, o įmonės patalpose (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas nurodė, kad lėšos yra laikomos ne įmonės sąskaitoje, o patalpose dėl galimų kibernetinių atakų ir kitų reiškinių, susijusių su pasaulyje vykstančia situacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti bei pateisinantys tokius įmonės vadovo veiksmus, ypač kai nėra paskelbta ekstremali situacija ir nėra žinomos kitos priežastys, pateisinančios tokį įmonės vadovo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad įmonės vadovas taip pat neatskleidžia tikslios įmonės patalpose laikomos grynųjų pinigų sumos bei nepateikia jų dydį patvirtinančių įrodymų.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės vadovas nemoka einamųjų mokėjimų, taip pat RUAB „Alansta“ vardu įgijo naujus įsipareigojimus kreditoriams (M. J. ir UAB ,,Įrankis“, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti po restruktūrizavimo plano pateikimo), kurie nebuvo padengti. RUAB „Alansta“ taip pat nemoka nemokumo administratorei UAB „Restruktūrizuoju.LT“ už restruktūrizavimo administravimo paslaugas (skola 4 275 Eur). Be kita ko, nustatyta, kad RUAB ,,Alansta“ be kreditorių pritarimo iš trečiojo asmens UAB „Danieliaus projektai“ pasiskolino 45 000 Eur, o iš UAB „Transpora“ – 5 000 Eur. Apeliantė nurodo, kad šios sumos buvo reikalingos apyvartinėms lėšoms įmonės veiklai vykdyti pagal naujai gautą užsakymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įmonė įsipareigojo restruktūrizavimo proceso metu nenumatytus nuostolius dengti iš įmonės ūkinės komercinės veiklos uždirbto pelno, o įvertinusi finansinių reikalavimų sumas, turimą turtą, taip pat galimybę atsiskaityti su kreditoriais dalimis, įsipareigojo neimti papildomų kreditų ar paskolų. Įmonė taip pat įsipareigojo be kreditorių komiteto pritarimo nesiskolinti iš kredito įstaigų, skolinti, laiduoti, įkeisti, parduoti turtą, mokėti premijas. Tai, kad įmonė pasiskolino lėšas ne iš kredito įstaigų, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip ar konstatuoti atliktų veiksmų pagrįstumo ir pažeidimo nebuvimo. Įmonė, nusprendusi inicijuoti restruktūrizavimo procesą, įvertino visas galimas situacijas ir jos atsispindi teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad RUAB „Alansta“, būdama sudėtingoje finansinėje situacijoje, bet siekdama ir toliau bet kokiu būdu vykdyti veiklą, tik dar labiau padidino turimus finansinius įsipareigojimus, kurių nebepajėgia vykdyti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais RUAB ,,Alansta“ pažeidė patvirtintą restruktūrizavimo planą bei kreditorių teises ir interesus. Įmonė nesugeba padengti einamųjų mokėjimų, nemoka už restruktūrizavimo paslaugas, skolinasi pinigus. Taigi akivaizdu, kad įmonė yra nemoki, kadangi laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Nustatytos faktinės aplinkybės ir susidariusi situacija neleidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti prie priešingos išvados nei priėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje: kad egzistuoja pagrindas nutraukti atsakovės RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

32. JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pažeidžiami JANĮ įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-450/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).

33. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Todėl nustačius, kad RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo planas nevykdomas arba netinkamai vykdomas ir tai yra pagrindas restruktūrizavimo bylą nutraukti, toliau skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai išspręstas klausimas dėl bendrovės nemokumo.

34. Juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje). Atsižvelgiant į šią (JANĮ 2 straipsnio 7 dalies) lingvistinę formuluotę, įmonė yra nemoki, jeigu atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, t. y. įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

38. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

39. Vertinant atsakovės finansinę būklę ir veiklos pajėgumus, būtina duomenis vertinti ne tik formaliu, tačiau ir praktiniu aspektu, t. y. ar finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys gali atsispindėti realiuose bendrovės sprendimuose ir veiksmuose, pvz., ar nurodomas turtas gali būti panaudotas vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

40. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis (balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas) įmonė 2022 m. turėjo 656 096 Eur vertės turto, 544 199 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 708 506 Eur, įmonės patyrė 57 040 Eur nuostolių. 2023 m. įmonės turto vertė sumažėjo iki 250 761 Eur, skolos kreditoriams sudarė 380 707 Eur, įmonė patyrė 241 0843 Eur nuostolių. Įmonės vadovas pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 6 d. sudarytą įmonės balansą, iš kurio matyti, kad įmonė turi 284 407 Eur turto, kurį iš esmės sudaro 269 866 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio per vienerius metus gautinos sumos sudaro 236 316 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad grynasis pelnas sudaro 4 557 Eur. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai yra rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

41. Iš viešai prieinamos SODROS informacijos nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įmonės skola sudaro 5 676,16 Eur, apdraustųjų asmenų – 10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu šios bylos nagrinėjimo metu buvo inicijuota viena byla dėl skolos priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-35243-862/2024). Kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo 2024 m. gruodžio 3 d. priimtas sprendimas bei iš RUAB „Alansta“ priteista skola (civilinės bylos Nr. e2-20633-1107/2024). Iš viso 2024 m. buvo nagrinėta 10 bylų atsakovės atžvilgiu. Įmonė taip pat pateikė duomenis, kad RUAB ,,Alansta“ vardu registruotos 7 transporto priemonės, tačiau visos jos yra areštuotos. Duomenų, kad įmonė turi nekilnojamojo turto, nėra. Dėl to darytina išvada, kad įmonės ilgalaikį turtą (12 973 Eur) sudaro tik transporto priemonės, kurios yra areštuotos.

42. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2024 m. sausio mėn. įmonė patyrė 3 094,51 Eur nuostolių. 2024 m. vasario mėn. įmonė patyrė 5 417,35 Eur nuostolių. 2024 m. kovo mėn. įmonė patyrė 13 821,28 Eur nuostolių. 2024 m. balandžio mėn. įmonė gavo 40 008,28 Eur pelno. 2024 m. gegužės mėn. įmonė gavo 20 715,59 Eur pelno. 2024 m. birželio mėn. įmonė gavo 6 194,62 Eur pelno. 2024 m. liepos mėn. įmonė patyrė 46 140,83 Eur nuostolių. 2024 m. rugpjūčio mėn. įmonė patyrė 27 040,89 Eur nuostolių. 2024 m. rugsėjo mėn. įmonė vėl gavo 26 544,01 Eur pelno. Įmonė nepateikė duomenų, kokie buvo įmonės finansiniai rodikliai kitais mėnesiais, formaliai nurodydama, kad įmonė veikė pelningai. Tokie argumentai laikomi neįrodytais ir vertinami kaip prielaidos. Nagrinėjamu atveju pačios įmonės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės veikla yra nuostolinga, nes, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, RUAB ,,Alansta“ restruktūrizavimo proceso plane buvo numatyta, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. įmonės planuojamos vieno mėnesio vidutinės pajamos turėjo sudaryti 111 072 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas prieiną išvadą, kad įmonei nepavyko nė vieną mėnesį pasiekti restruktūrizavimo plane numatyto tikslo.

43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y. kad įmonė turi 284 407 Eur turto, iš kurio – 12 973 Eur ilgalaikis turtas ir 269 866 Eur trumpalaikis turtas; bendrovės skolos, pagal paskutinį pirmosios instancijos teismo nutartimi patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, sudaro 258 430,90 Eur, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad įmonė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, negali, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, įmonė nevykdė restruktūrizavimo plano. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl įmonės gyvybingumo ir vykdomos veiklos yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaringi. Akivaizdu, kad, jei įmonė iš tiesų būtų gyvybinga, t. y. vykdytų veiklą, gautų pajamas, atsiskaitytų (bent iš dalies) su kreditoriais, tai jai nebūtų kliūčių pateikti savo gyvybingumą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje nustatyta, kad įmonės turtinė padėtis nuo 2023 m. nuolat blogėja.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Įmonės restruktūrizavimo plane nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes įmonė nepagrindė (apskaičiavimais ir kitais įrodymais) tokių priemonių įtakos įmonės pajamų pokyčiui, nenurodė jų įgyvendinimui reikalingų sąnaudų ir pan. Pažymėtina, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, jog įmonei trūksta apyvartinių lėšų vykdyti veiklą, dėl to ji priversta skolintis papildomas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes tik tokiu būdu gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus užsakovų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks verslo modelis neatitinka kreditorių interesų, nes didindama finansinius įsipareigojimus kreditoriams, įmonė kenkia jau turimiems kreditoriams. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo planas yra nevykdomas arba vykdomas netinkamai.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonė nevykdo prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes įmonė nėra gyvybinga. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, įmonės skolos viršija turimo turto vertę ir nuolat auga, todėl konstatuotina, kad įmonė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu RUAB „Alansta“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

47. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.