Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2006-04-07 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarė D. K. S. V. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 3236 V. Liudijime nurodyta, kad S. V. pagal šį liudijimą paveldi senelei priklausančią ½ dalį 7,1400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 4,2000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 2,900 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). S. V. nurodytus žemės sklypus NTR įregistravo savo vardu 2013-03-19, jau po pradinio ieškinio pareiškimo. Dėl 1997-10-14 ir 2006-04-07 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarės D. K. išduotų paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų nuginčijimo kreipiasi į teismą, nes tik nuginčijus šiuos liudijimus bus apginta jo teisė paveldėti senelės turtą.

Nurodė, kad 1996 m. spalio 24 d. mirė J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), testatorė, kuri turejo keturis vaikus: J. V. (ieškovo tėvas), S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (atsakovas), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusį 2002 metais ir V. V., mirusį 1986 metais. 1992-12-09 testatorė J. V. sudarė testamentą, kuris pagal tuo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 584 straipsnį tapo negaliojančiu, nes 1994-05-02 testatorė J. V. sudarė naują testamentą, t. y. vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. 1994-05-02 J. V. testamente nurodoma, kad “Atstačius nuosavybės teisę į žemę bei visa kitą turtą, kuris priklausys mano mirties dieną aš palieku lygiomis dalimis: V. J., V. S. ir V. V.”.

Testatorės J. V. mirties 1996-10-24 momentu (1964 CK 569 straipsnis nustatė, kad palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena), t. y. palikimo atsiradimo laiku buvo gyvi du jos vaikai, nurodyti 1994-05-02 testamente: atsakovas S. V. ir V. V., atsakovo V. V. tėvas. Ieškovo L. V. tėvas jau buvo miręs. Ieškovas sutinka ir pats patvirtino savo ieškinyje, kad įpėdiniais paveldint pagal testamentą gali būti piliečiai, kurie yra gyvi palikėjo (testatoriaus) mirties momentu, kaip tai numatė 1964 m. CK 571 straipsnis. 1997-02-11 atsakovas S. V. kreipėsi į Varėnos 1-ąjį notarų biurą su prašymu priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

1997-03-18 O. V. ieškovo L. V. motina ir įstatyminė atstovė, veikdama už nepilnameti sūnų L. V., kreipėsi į Varėnos l-ąįį notarų biurą su prašymu priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. 1997-04-21 V. V., atsakovo V. V. sūnus, kreipėsi į Varėnos 1-ąjį notarų biurą su prašymu priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

1997-03-18 O. V. pateiktame prašyme Varėnos 1-ajam notarų biurui, grafoje Pridedu šiuos dokumentus nurodyta, kad “dokumentus pateiksiu vėliau”. Iš ieškovo pateikto 2013-02-11 ieškinio matyti, kad kitų veiksmų O. V. dėl palikimo sutvarkymo - priėmimo neatliko, nes byloje nėra apie tai duomenų bei pats ieškovas patvirtino, kad O. V. paveldėjimo klausimu daugiau nesirūpino, nors kaip teigia ieškovas, ji gyveno Lietuvoje iki 2003 metų pavasario. Tai reiškia, kad O. V. turėjo galimybę tvarkyti palikimo priėmimą, tačiau to nepadarė. Todėl vėliau, vadovaujantis 1964 m. CK 599 straipsniu, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, 1997-10-14 Varėnos 1-ojo notarų biuro notarė D. K. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 4388 S. V. ir V. V., pagal kurį jie lygiomis dalimis paveldi testatorei priklausantį 1/2 dalį mūrinio gyvenamojo namo ir 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

2006-04-07 Varėnos 1-ojo notarų biuro notarė D. K. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 3236 V S. V., kuriame nurodoma, kad jis paveldi 1/2 dalį 7,1400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 4,2000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį 2,900 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.740 straipsnio 1 dalį, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį, dovana yra laikoma dovanojimo sutartimi dovanotojo kitam asmeniui - apdovanotajam neatlygintinai perduotas turtas, turtinė teisė ar apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos vykdymo ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Vienas esminių dovanojimo sutarties požymių yra tai, kad dovanotojas turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) apdovanotajam perduoda nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotajį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui neatlygintinai. Taigi dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris. Be to, dovanojimo sutartis yra realinis sandoris: ši sutartis laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo apdovanotajam momento arba nuo apdovanotojo atleidimo nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (6.465 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties formai nustatytas notarinės formos reikalavimas (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 6.469 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad notarinės formos reikalavimas laikomas griežčiausiu sandorio formos reikalavimu, nes reiškia sandorio viešą autentikavimą. Patvirtintas notarine tvarka sandoris įgyja valstybės pripažinimą, laikoma, kad jis yra teisėtas, notaras tvirtindamas sandorį, privalo išsiaiškinti tikrąją šalių valią, paaiškinti šalims sutarties sąlygų reikšmę ir pasekmes, nešališkai užtikrina sandorio teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje 2A-2092-485/2011).

Ieškovas nurodo, kad turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, kaip numatė 1964 m. CK 578 straipsnis. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių, šaukiamų paveldėti pagal 1964 m. CK 573 ir 574 straipsniuose nustatytas taisykles.

Pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų, tai reiškia, kad ieškovo L. V. motina ir įstatyminė atstovė turėjo kreiptis į Teismą ginčydama palikimo priėmimo teisėtumą bei 1997-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. 1964 m. CK 83 straipsnis nustato, kad pasibaigus įstatymo nustatytam teminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). 1964 m. CK 90 straipsnis nustatė, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškovo L. V. motina ir įstatyminė atstovė nesikreipė į Teismą ginčydama palikimo priėmimo teisėtumą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikima, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovas L. V. civilinį veiksnumą įgijo 2007-06-02, ieškiniui pareikšti taikytina 2000 m. CK 1.1.25 straipsnio 2 dalies norma ir 5.8 straipsnis. Todėl mano, kad ieškinio senatis ieškiniui pareikšti pasibaigė po vienerių metų 2008-06-02. Todėl prašo Teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant bylą svarbus ne tik momentas, kai ieškovas sužinojo, bet ir momentas, kai jis turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos galima daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas sveikas, raštingas asmuo, bendraudamas su motina ir įstatymine atstove bei kitais asmenimis, per penkiolikos metų laikotarpį turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą gerokai anksčiau, nei jis teigia. Iš byloje pateiktų ieškovo L. V. dokumentų su ieškiniu matyti, kad didžioji dalis dokumentų - 1992-12-09 testamentas, J. V. mirties liudijimas, J. V. mirties liudijimas, 1997-09-17 detalizuotas pažymėjimas, 1997-02-11 S. V. prašymas notarui, 1997-04-21 V. V. prašymas notarui, 1997-03-18 O. V. prašymas notarui, 1997-10-14 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, 1997-02-11 Varėnos rajono Matuizų seniūno pažyma, S. J. V. gimimo liudijimas, V. J. V. gimimo liudijimas, šių dokumentų kopijos buvo gautos iš archyvo 2011-11-25 UAB “Archyvų sistemos”. Taip pat 2011-11-25 Varėnos rajono savivaldybės l-ojo notarų biuro notaro R. M. rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kas priėmė J. V. palikimą ir kam buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai. Šie bylos duomenys rodo, kad ieškovo L. V. teiginiai ieškinyje, kad apie dėdės priimtą palikimą sužinojo tik 2012 metų spalio mėnesį, neatitinka tikrovės. Užklausimas Varėnos rajono savivaldybės 1-jam notaro biurui buvo padarytas iš advokatės N. R. kontoros advokato padėjėjo S. R.. Tai reiškia, kad ieškovas L. V. visą minėtą informaciją gavo vėliausiai 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesį. Ieškinio senatis ieškiniui pareikšti pasibaigė po vienerių metų, tai yra 2012 m. gruodžio mėnesį, o ieškinys buvo pateiktas Teismui tik 2013 m. vasario mėnesį. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). LR CK 1.131 straipsnyje numatytos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės, t. y. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

2014-03-26 teismo posėdyje ieškovas pateikė rašytinį atsisakymą nuo ieškinio atsakovės R. V. atžvilgiu. Ieškovas ir jo atstovė ieškinį kitų atsakovų atžvilgiu palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovas nurodo, kad pilnametystės sulaukė 2007 m. Būdamas nepilnametis gyveno vienas, nes motina buvo išvykusi į užsienį. Tik 2012 m. sužinojo, kad yra jo teisės pažeistos, todėl ir kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams.

Tretysis asmuo J. S. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškovo nurodytais motyvais.

Atsakovų atstovas ieškinio nepripažino ir prašė atmesti ieškinį atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir pagrindais. Jis nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes galėjo kreiptis tik sulaukus pilnametystės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo motina netinkamai rūpinosi nepilnamečiu vaiku. Taikytina ieškinio senatis.

Ieškovas nurodė, kad 1996 m. spalio 24 d. mirė jo senelė J. V. ( t., 1, b.l. 6). Ieškovo tėvas J. V., J. V. sūnus, mirė 1995 m. spalio 10 d. (t.1, b.l. 7).

1992-12-09 J. V. sudarė testamentą (reg. Nr. 729), pagal kurį kurį ieškovui paliko dalį vieno aukšto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 8)

1994-05-02 J. V. sudarė naują testamentą (reg. Nr. 114), kuriuo visą savo esamą ir būsimą turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams: J. V., S. V. ir V. V. (t.9, b.l. 9).

1997 m. vasario 11 d. į Varėnos rajono 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu priimti J. V. palikimą kreipėsi jos sūnus S. V. ( t.1, b.l. 10).

1997 m. balandžio 4 d. su pareiškimu priimti J. V. palikimą kreipėsi jos sūnus V. V. ( t.1, b.l. 11).

Ieškovo, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė O. V. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu kreipėsi 1997-03-18, nepateikdama jokių kitų pridedamų dokumentų (t.1, b.l. 12).

1997-10-14 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarė D. K. S. V. ir V. V. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 4388 V. Liudijime nurodyta, kad S. V. ir V. V. lygiomis dalimis paveldi senelei priklausančią ½ dalį mūrinio gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėta šis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 157,84 kv. m. bendro ploto, 25413 Lt vertės ir ½ dalis ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 77,19 kv. m užstatyto ploto 3393 Lt vertės, esantys (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 13-14).

2006-04-07 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarė D. K. S. V. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 3236 V. Liudijime nurodyta, kad S. V. pagal šį liudijimą paveldi senelei priklausančią ½ dalį 7,1400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 4,2000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 2,900 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 15).

S. V. nurodytus žemės sklypus nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu 2013-03-19 ( t.1, b.l. 159-166).

Ieškovas ginčija 1997-10-14 ir 2006-04-07 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarės D. K. išduotų paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų teisėtumą, motyvuodamas, kad ir jis turi teisę paveldėti senelės J. V. palikimą, CK 5.22 str. pagrindu.

LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. numato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Tai, kad J. V. mirė 1996-10-24, o J. V. 1995-10-10, patvirtina mirties liudijimų duomenys (t.1, b.l. 6, 7).

1994-05-02 sudarytu testamentu, patvirtintu viršaičio pavaduotojos, J. V. visą savo turtą, kuris bus jos mirties dieną, paliko lygiomis dalimis J. V., S. V., V. V. ( t.1, b.l. 15).

1997-03-19 O. V. nepilnamečio sūnaus L. V. vardu padavė notarei pareiškimą, kuriuo siekė paveldėti palikimą po testatorės J. V. mirties, nurodydama, kad kitų įpėdinių nėra. Nurodė, kad dokumentus pateiks vėliau ( t.1, b.l.12).

1997-10-14 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu po J. V. mirties nurodyta, kad palikimą priėmė S. V. ir V. V. lygiomis dalimis (t.1, b.l. 13-14).

2006-04-27 paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą, S. V. po J. V. mirties paveldėjo ½ dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 15).

Pagal notaro R. M. pateiktą informaciją nurodoma, kad 2006-04-27 paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas tik S. V. į ½ dalį žemės sklypų, o į kitą dalį paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( t.1, b.l. 37).

Ieškovas savo ieškinį grindžia savo ir trečiojo asmens J. S. paaiškinimais, kad motina O. V. netinkamai vykdė tėvų valdžią, netinkamai rūpinosi nepilnamečio sūnaus L. V. interesais priimti palikimą, o teisę paveldėti jis turi CK 5.22 str. pagrindu, kad turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.

Šalys pripažįsta aplinkybę, kad palikėja J. V. turėjo keturis vaikus: J. V. (ieškovo tėvas), S. V., (atsakovas), V. V., mirusį 2002 metais ir V. V., mirusį 1986 metais. 1996 m. spalio 24 d. mirė palikėja J. V..

1992-12-09 sudarytas testatorės J. V. testamentas tapo negaliojančiu, nes 1994-05-02 ji sudarė naują testamentą, t.y. naujas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui ( 1964 m. CK 584 str.). 1994-05-02 J. V. testamente nurodoma : “atstačius nuosavybės teisę į žemę bei visa kitą turtą, kuris priklausys mano mirties dieną aš palieku lygiomis dalimis: V. J., V. S. ir V. V.” ( t.1, b.l. 9).

Jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis dalimis ( 1964 m. CK 592 str.1 d.).

CK 5.21 str. numato, kad testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama.

Pagal CK 5.22 str.1 d. testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11–5.14 str. numatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis priskirta testamentu, jeigu testamente nenustatyta kitaip ( CK 5.22 str.2 d.).

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Testatorė J. V. mirė 1996-10- 24 d., o apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas 1997-10-27 (t.1, b.l. 32). Toks specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigą šiuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškinti taip, kad jos neprieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismų praktika pripažįsta, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str.2 d.) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).