Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-254-834/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-30
Bylos Nr.
1-254-834/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12151-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
S. S., R. Ž.
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-254-834/2022Proceso Nr. 1-01-1-12151-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1;1.1.7.2.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIO NO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, Erikai Bernotaitei, Algimantui Žilioniui, Aurelijai Balčiūnaitei, Liucynai Vasiliauskienei, Justinai Kazakevičienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,dalyvaujant nukentėjusiosioms S. S., R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. (A. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259str.1d., galutinė bausmė 8 MGL -301.28 eurų bauda.

2. 2017-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirti 10MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 6 mėnesius. 2018-11-08 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, atlikus bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuo 2020 metų tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2021-04-18, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužius garažo, esančio (duomenys neskelbtini), durų pakabinamą ir vidinę spyną, sunaikinus vidinius garažo vartus su pakabinama ir vidine spyna, įsibrovė į vidų bei pagrobė S. S. priklausantį turtą: 150 eurų vertės suvirinimo aparatą, 50 eurų vertės akumuliatoriaus kroviklį, 300 eurų vertės atsargines dalis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 100 eurų vertės moterišką dviratį, 200 eurų vertės vyrišką dviratį, 90 eurų galvučių komplektą, 40 eurų vertės kilpinių raktų komplektą, 50 eurų vertės kombinuotų raktų komplektą, 10 eurų vertės plaktuką, 10 eurų vertės pjūklą, 30 eurų vertės laužtuvą, 40 eurų vertės domkratą, 30 eurų vertės ratų atsukimo kryžių, bei R. Ž. priklausantį turtą: 1500 eurų vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m. laidos, 600 eurų vertės akvariumą, 200 litrų talpos, 4 vnt. aliuminio lydinio ratlankių, bendrai 300 eurų vertės, tokiais veiksmais padarydamas S. S. 1100 eurų turtinę žalą ir R. Ž. 2400 eurų turtinę žalą.

Be to, A. Z. nuo 2020 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2021-04-18, vagystės metu tyčia sulaužė garažo, esančio (duomenys neskelbtini) durų pakabinamą ir vidinę spyną, bendros 100 eurų vertės, sunaikino vidinius garažo vartus su pakabinama ir vidine spyna, 600 eurų vertės, išgriovė dalį garažo sienos, 600 eurų vertės, sunaikino praustuvo, šildymo sistemą, išardė lentynas, bendros 300 eurų vertės, bei garažo duobės uždengimo dangtį ir medinės lentas, bendros 50 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą S. S. priklausantį turtą 1650 eurų vertės.

Kaltinamasis A. Z. kaltu nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš penkiolika metų senelis turėjo garažą, kurį galimai paveldėjo jo dukra. Spynos ant garažo vartų nebuvo. Prieš daugiau nei dvejus metus savo garažu davė naudotis vaikinams, kuriems po 17 metų. Jau tuo metu vidinių vartų garaže nebuvo, jie buvo sulinkę nuo senumo, garažas buvo atrakintas, kaltinime nurodytų daiktų ten nebuvo, jokio akvariumo taip pat nebuvo. Garažo kampuose tik mėtėsi šiukšlės, buteliai, maišai. Jis tik išrovė sienoje augantį medį, nes pradėjo byrėti siena. Jei siena subyrėtų, jo ir brolio šalia esanti jo irgi subyrėtų, todėl ieškojo šeimininkų. Jam nežinoma kam priklauso garažas. Garažo vertė 800 eurų. Jo manymu, nukentėjusiosios žino, kad sieną išgriovė vaikinai prieš du ar tris metus. Jis nesinaudojo tuo garažu. Jo paties ten nebūdavo, jis tik atvažiuodavo, kad sumokėti už šviesą. Kartą atvykęs pamatė, kad išlaužta siena, po to sieną užmūrijo. Sieną mūrijo, nes per tą garažą landžiojo pas jį į garažą. Kai uždėjo spyną, vaikinai įlindo pro langą, išrovė laidus, sulaužė viską. Vaikinai vėl tą sieną išlaužė, tada jis jau išvarė juos. Į policiją nesikreipė, nes neturi laiko. Kalbėjosi tik su jų tėvais, kad sutvarkytų. Bylos nuotraukose matyti, kad uždaryta, nes tai jis dabar uždarė, uždėjo spyną. S. S. iš jo norėjo 5000 eurų, kad viską užbaigti. Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš metus sūnus grįždamas namo pamatė, kad garaže pravertos durys ir ten šiukšlynas. Nuvažiavus pamatė, kad ten ne jos spyna, todėl iškvietė policiją ir jie atidarė tas duris. Kitą dieną kaltinamasis bandė jai įrodyti, kad tai padarė vaikinai bei siūlė tris garažus, kad tik ji nerašytų pareiškimo. Prieš tai buvo dvejos durys, metalines ir medines su trimis spynomis. Kadangi ji žinojo, kas to garažo savininkas, jai nekilo abejonių dėl to, kas tai padarė. Kaltinamojo tėvas prašė jos perleisti jam jos garažą. Jai atsisakius, jis pasakė, garažas vis tiek bus jo. Kaltinamojo teigimu, jis leido vaikams būti garaže ir jie tai padarė. Taip pat jo teigimu, išlaužė skylę per jos garažą, pavogė jo motociklą, bet pareiškimo jis nerašė. Nėra mačiusi iš sienos augančio medžio. Iki įvykio ten buvo prieš pusantrų metų. Dėl daiktų kaltinamasis meluoja, nes vaikinai matė akvariumą su žiurkėmis kaltinamojo namuose. Civilinį ieškinį palaiko. Garažą paveldėjo iš senelio, jo neremontavo. Garaže buvo instrumentų, smulkių dalykų neprisimena, raktai automobiliui remontuoti. Įrankiai priklausė jos tėčiui, jų pavadinimų nepamena. Ant lentynų stovėjo suvirinimo aparatas, lentynų irgi neliko. Garaže buvo jos ir vyro dviračiai, pirkti Gariūnuose prieš devynis metus. Vienas dviratis kainavo 300 litų, kitas 400 litų. Naudoti nedaug. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dalys – t.y. buvo dureles, kapotas. Dalys buvo naujos, jas galimai 1989 metais pirko tėvas. Vertę nustatė pati, žalos pagrįsti negali. Tuos daiktus mate jos vyras, sesuo, mama ir tie patys vaikinukai. Vyras matė daiktus prieš 2-3 metus. Suvirinimo aparato dydis buvo nuo žemės iki jos kojų, veikė su elektrodais, pilkos spalvos, priklausė jos tėvui, jis jį pirko apytiksliai jos gimimo metais, pavadinimo nepamena, vertės nežino. Vertę galėtų nustatyti pagal dabartinę aparatų vertę. Buvo ir akumuliatorinis kroviklis, raudonos spalvos, kur jį pirko , neprisimena. Kadangi garantija duodama dviem trims metams, dokumentai jau bus išmesti. Garažas nebuvo atrakintas, o buvo tarpas tarp durų, o sūnus pamatė tai eidamas. Toje vietoje, kur buvo išmušta skylė į kaltinamojo garažą, ten kabojo kriauklė. Sieną ketina užmūryti ir užklijuoti plytelėmis.

Nukentėjusioji R. Ž. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad 2018 m. mirus tėvui paveldėjo automobilį. Automobilį (duomenys neskelbtini) paskutini kartą matė prieš 7-8 metus, kai atvežė ten pastatyti akvariumą. Automobilis buvo raudonos spalvos, priklausė jos tėvui, buvo su vasariniais ir žieminiais ratlankiais. Ratlankiai stovėjo dešiniam garažo gale, ant ar po lentynų. Tai, kad tie daiktai buvo garaže gali patvirtinti D. S. ir T. Ž.. Automobilio kainą nustatė pagal dabartinę rinkos kainą, atsižvelgiat į jo ridą. Automobilis 10 metų buvo garaže. Tėvas atvažiuodavo reguliariai jį užvesti, nes jis tą automobilį labai mylėjo. Po to tėvo mirties į garažą nebevažiavo. Automobilį saugojo kaip antikvariatą. Teigia, jog jei automobilis nebūtų reikalingas, būtų priduotas į metalo laužą, o nebūtų saugomas garaže kaip antikvariatas. Akvariumo vertę nustatė pagal tai, kad tuo metu mokėjo virš 3000 eurų. Tame garaže buvo ir akvariumas, nes neturėjo kur jo laikyti. Tai buvo sausas garažas, tarybiniais metais jis buvo šildomas.

Liudytojas K. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis pasiūlė padirbėti t.y. pjauti malkas, už tai leido naudotis garažu. Kaltinamasis sakė, kad garažo šeimininkai mirę, o vaikai išvykę į užsienį, daug metų niekas nesinaudoja juo ir kad jis nupirko šitą garažą. Jis, A. U., D. L. leisdavo laiką garaže. Kai griovė garažo sienas, kitame garaže buvo parūdijęs raudonas automobilis (duomenys neskelbtini), akvariumas, įrankių visokių, garažas apleistas. Kaltinamasis iš pradžių teigė, kad nupirko automobilį, bet paskui iš pokalbio suprato, kad jis jį pridavė. Vėliau automobilio nebebuvo. Akvariume kaltinamasis laikė žiurkes, jis padėjo kaltinamajam šį akvariumą nunešti į jo namus. Jei būtų žinojęs, kad tai ne kaltinamojo garažas, tai nebūtų jam padėjęs nešti. Tarp garažų sienas griovė su A. Z., A. U.. Įvykio metu jam buvo apie16 metų, jis įvykio tiksliai neatsimena. Daugiau nei porą metų naudojosi kaltinamojo garažu. Tai buvo laisvalaikio vieta. Po to, kai garaže nebeliko automobilio, po 5-6 mėnesių sužinojo, kad garažas ir daiktai priklauso visai ne kaltinamajam. Garažo durys buvo apaugusios žole. Kaltinamasis sakė, kad griauna sieną tam, kad būtų daugiau vietos.

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žino, kad iš kaltinamojo pusės garažo vidaus buvo išdaužta siena. Šalia esančiame garaže buvo (duomenys neskelbtini) automobilis, kurį pridavė į laužą. Kaltinamasis sake, kad nusipirko garažą, vėliau išdaužė sieną. Kai atėjo, siena jau buvo išdaužyta. Kas daužė siena pats nematė. Sakė, kad A. Z. ir K. P. daužė sieną. Garaže buvo didelis akvariumas, raudona sena (duomenys neskelbtini). Šalia esantis garažas buvo skirtas mašinai taisyti. Didelė dalis garažo buvo užimta automobilio, dažymo balionėliai, šiukšlių, įrankių senų. Daiktai sudėti priekyje ant medinės lentynos. Garažo stovis geras, skylių nebuvo, vartai normalus, neišlūžę, neatkreipė dėmesio ar buvo vandens. Į garažą atėjo, kai siena jau buvo išdaužta. Nematė kas daužė sieną. Kitame garaže matė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pastebėjo, kad kairiame kampe stovi didelis akvariumas. Kaltinamasis turėjo 2 žiurkes, kurios buvo dideliame akvariume. K. P. sakė, kad galimai jis pasiėmė iš šalia esančio garažo. Kiek girdėjo iš K. P., kaltinamasis automobilį pridavė į (duomenys neskelbtini) metalą. Nors kaltinamasis nurodė, kad įsigijo garažą, bet jam kilo abejonių, nes kaltinamasis daužė sienas, kai galėjo atidaryti vartelius. Neklausė kokiu tikslu daužė kito garažo sieną. Varteliai tvarkingi, dvigubos garažo durys. Ant stogo nebuvo medžių ar krūmų. Įvykio metu buvo nepilnametis.

Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš kitų, visas kaimas kalbėjo apie tai. Su kaltinamuoju A. Z. yra kaimynai, bendrauja su juo. Apie įvykį sužinojo prasidėjus bylos nagrinėjimui. Kaltinamasis sakė, kad nusipirko garažą. Po įvykio sužinojo, kad galimai ne kaltinamojo. Garaže būdavo kaltinamasis ir trys vaikinai - A. U., D. L., K. P.. Jis garaže buvo vasarą, jame buvo A. U., D. L., K. P., jie darėsi pietus. Matė skylę išgriautoje sienoje. Šalia esančiame garaže stovėjo raudonas automobilis ir daug šiukšlių. Į šalia esančiame garaže su skyle nebuvo nuėjęs. Apie akvariumą nieko nežino, bet matė jį pas kaltinamąjį. Nežino ar šis jį nusipirko, akvariume buvo žiurkės. Nežino kur priduotas ir parduotas automobilis. Jis buvo garažuose, kai atvažiavo tralas, pakrovė automobilį ir išvažiavo. Jis stovėjo prie garažų, kai krovė automobilį. Tuo metu buvo A. U.. Automobilį nuvežė į supirktuvę. Nežino kas gavo pinigus. Garažo duris atidarė raktu.

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie vagystę sužinojo iš sūnaus, šis grįžęs namo jam pasakė, kad jų garažas apiplėštas - nebėra automobilio, išversta siena, garaže šiukšlynas. Atvažiavę į vietą iškvietė policiją. Daiktų, kurie buvo garaže, nebebuvo. Į kaimyno garažą buvo išmušta skylė, vartai išlaužti į vidų ir garaže padarytas šiukšlynas. Nebuvo automobilio, akvariumo, suvirinimo aparato. Suvirinimo aparatas buvo žalios spalvos, senovinis, virino elektrodais, buvo veikiantis. Suvirinimo aparatas rinkoje kainuoja nuo 150 Eur. Jis buvo naudotas. Paskutinį kartą tą aparatą matė prieš 6-7 metus. Buvo pavogtas ir mėlynos spalvos akumuliatorių pakrovėjas. Jis buvo veikiantis. Šiuo metu rinkoje kainuoja 50 Eur. Buvo įrankiai, galvučių komplektai, paprastų raktų komplektai, plaktukas, kūjis, varstotas. Vienas įrankių galvučių komplektas buvo padėtas ant lentynos, kitas ant spintelės po dešinę garažo pusę, skirti įvairių dydžių, nuo 8 iki 32, varžtams sukti. Tuos daiktus sutuoktinė paveldėjo iš tėčio. Buvo dar pavogtos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelės, sparnai, stiklai, taip pat dviračiai, spalvų neatsimena, matė juos senai, prieš 5-6 metus, kai paskutinį kartą buvo garaže. Buvo pavogtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos, jo vertę galima pagrįsti tik rinkos kaina. Taip pat buvo „(duomenys neskelbtini)“ ratlankiai, 4 vnt., kurių vertė 100 Eur. Buvo didelis akvariumas. Visus daiktus matė prieš 5-6 metus. Garažas buvo tvarkingas, sausas. Plytelės suklijuotos iki pusės sienos. Drėgmė nesikaupė. Tuo metu, kai matė paskutinį kartą, įrankiai nebuvo aprūdiję. Vartai buvo išlaužti, siena išgriauta, garaže pilna šiukšlių, nebuvo duobės uždengimo, duobė buvo pilna šiukšlių, lentynos išlaužtos, radiatoriai su visais vamzdžiais, spintelės. Įtaria, kad tai padarė garažo kaimynas, nes iš jo garažo išmušta sienoje skylė. Su kaimynu kalbėjo, jis sako, kad ne jis, kaip atsirado skylė nepasakė. Apie žalos atlyginimą nekalbėjo, nes nėra savininkas. Garaže buvę daiktai buvo tinkami naudojimui, nebuvo menkaverčiai.

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu nebuvo, nes su ta žmonių kompanija buvo nustojęs bendrauti. Kaltinamasis sakė, kad jis tą garažą nusipirko. Neatsimena, kada ten buvo paskutinį kartą. Lankydavosi kaltinamojo garaže, ten leisdavo laiką. Nustojus bendrauti ir atėjus po kurio laiko pamatė tą skylę sienoje. Jis pasakė, kad ten jo garažas ir jis tvarkys skylę. Skylė vedė į S. S. garažą. Matė, kokie daiktai buvo S. S. garaže. Taip pat matė, kad ten yra mašina ir kitos automobilio dalys. Automobilis buvo raudonos spalvos. Lankėsi ir tuo metu, kai automobilio nebuvo. Neklausė, kur tas automobilis. Asmeniškai buvo įėjęs į S. S. garažą. Matė, kad garažas buvo senas, automobilis apdulkėjęs, automobilio detales ant lentynų, garažas apleistas. Draugai sakė, kad ten matė ir akvariumą, kurį pačiam teko matyti pas kaltinamąjį namuose. Tuo metu, kai jis buvo garaže, akvariumo nebuvo.

Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju yra kaimynai, kažkada gerai bendravo šeimomis. Apie garažą jam žinoma, nes jame pats ne kartą buvo. Apie įsilaužimą kai ką pamena. Tuo metu buvo grįžęs iš užsienio, bet vartojo alkoholį ir nelabai gerai atsimena. Garažas buvo kaltinamojo. Kaltinamasis tikino, kad šalia jo garažo esantį garažą jis yra nusipirkęs. Taip pat, kad labai ilgai ieškojo savininko, rado jį ir nusipirko. Nesakė, kas garažo savininkai. Praėjimas į garažą buvo per sieną. Jame stovėjo raudonas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Skylė buvo sienoje, tarp kaltinamojo ir šalia esančio garažo. Kaltinamajam padėjo išnešti akvariumą. Nežinojo, kad ten ne kaltinamojo garažas. Akvariumas buvo nemažas, gal 150 litrų talpos, sunkus, storo stiklo, tinkamas naudoti.

Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis prašė padėti su malkomis, sakė, kad už tai duos naudotis garažu. Kaltinamasis sakė šį garažą nusipirkęs. Po kelių dienų kaltinamasis paprašė išgriauti siena, Sakė, kad būtų vietos daugiau garaže reikia griauti sieną. Sieną laužė K. P. ir kaltinamasis. Kitame garaže buvo raudona audi, didelis akvariumas, automobilių detalės, durys, spidometrai. Garažas atrodė nenaudojamas. Buvo šalta, daug kas supuvę, automobilis parūdijęs. Daiktai sudėti pačiame garaže, ant lentynų ir žemės pridėtų daiktų. Sienos buvo juodos, nes senai naudojamos, mažai tvarkytas garažas. Garažo durys užrakintos. Automobilį ir daiktus kaltinamasis pridavė į metalo laužą. Matė, kaip automobilis buvo kraunamas į metalą. Tuo metu jis buvo garaže, stovėjo. Kaltinamasis buvo susitaręs dėl metalo laužo pridavimo.

Iš byloje esančio 2021-12-08 akistatos tarp liudytojo K. P. ir įtariamojo A. Z. protokolo matyti, kad liudytojas K. P. nurodė, kad A. Z. maždaug prieš 4 metus jam ir jo draugams A. U., D. L., J. S., A. S. leido naudotis savo garažu, kuris yra Kalviškių kaime, Vietinės gatvėje. Aurimas su jais tame garaže labai retai buvo. Kažkur prieš du metus, A. jam pasakė, kad įsigijo šalimai esantį kaimynų garažą, nes savininkas- miręs, o jo vaikai užsienyje, bei paprašė padėti išgriauti sieną tarp jo ir to kito įsigyto garažo, su tikslu padaryti praėjimą sienoje, kad sujungti garažus. Jis asmeniškai padėjo išgriauti praėjimą sienoje į tą kitą garažą. Išgriovus sienoje kitame garaže pamatė stovintį seną automobilį „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos, didelį akvariumą apie 1 metro ilgio, o gal ir daugiau, ir kitus įvairūs daiktus, metalą nuo senesnių mašinų, stiklus. Akvariumą padėjo A. prašymu nuvežti pas jį namą, kur jis laike žiurkės. Gali pateikti video dėl akvariumo, kad tikrai šis akvariumas buvo pas A. namuose. Filmavo tą akvariumą kur buvo žiurkes, namo viduje. Gal po pusę metų, atėjęs į A. garažą pamatė, kad kitame garaže jau nebėra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, dėl kitų daiktų jau nepamena. Asmeniškai nematė kaip A. iš to garažo ėmė daiktus ir automobilį. Kad A. pridavė daiktus – metalo laužą ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“ į metalo supirktuvę jam sakė jo draugas T. B., kuris tuo metu dirbo metalo supirktuvėje (duomenys neskelbtini). Po kažkuriuo laiko su A. tą sienoje išgriautą praėjimą pradėjo murinti, bet nedaug. Paskui vėl išgriovė, nes pagalvojo, kad į tą garažą galima bus krauti nereikalingus daiktus. Padėjo A. išgriauti sienoje praėjimą į tą garažą, nes jis jam pasakė, jog nusipirko šį garažą. Nežinojo, kad tai svetimas garažas. Apie tai, kad tas garažas yra ne A., o kitų žmonių, sužinojo iš kitų žmonių. Įtariamasis A. Z. nurodė, kad negriovė sienos į kaimynų garažą kartu su K. P.. Tiksliai datos nurodyti negali, atvykęs į savo garažą, pamatė, jog siena jau yra išgriautą į kaimynų garažą. Tada vaikinams – K., A., D., kuriems leido naudotis jo garažu, pasakė, kad jie neišdarinėtų nesąmonę ir, kad daugiau taip nebūtų. Tada kartu su K. pradėjo atgal mūryti išgriauta sieną. Bet kai dar po kažkurio laiko atvažiavo į savo garažą, tai pamatė, kad vėl tą patį istoriją, vėl išgriovę sieną. Nuo to momento prasidėjo tarp jų konfliktai. Jokių daiktų, metalo ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nepridavinėjo į metalo supirktuvę su Tomu. Pas jį namuose buvo jo akvariumas, kuriame laikė žiurkes, bet tai tikrai ne tas akvariumas, kuris galimai buvo kaimynų garaže. Liudytojas K. P. su tokiais įtariamojo parodymais nesutiko, pasiliko prie savo parodymų. Jokių rimtų konfliktų su A. neturėjo. Bendravimą nutraukė po to, kai sužinojo, kad jis galimai bendradarbiauja su policiją. Įtariamasis A. Z. su liudytojo K. P. atsakymu sutiko. (1 t. b.l.149-153);

Iš byloje esančio 2021-12-08 akistatos tarp liudytojo D. L. ir įtariamojo A. Z. protoko matyti, kad liudytojas D. L. nurodė, kad kažkur prieš 4 metus

A. Z. jam ir jo draugams J. S., A. U. ir K. P. leido naudotis savo garažu, esančiu (duomenys neskelbtini)kaime. Tiksliai jau nepamena, bet kažkur prieš 2,5 metų atėjęs pas A. į garažą pamatė, kad yra padaryta skylė sienoje į kaimynų garažą. Skylė buvo jau išmušta, tiksliai kiek metrų nuo lubų pasakyti negali, bet galėjo perlipti žmogus. Tuo metu garaže buvo A., K. ir kažkas iš vyresniųjų žmonių, bet kas nepamena. Nori patikslinti, kad A. brolis negalėjo būti tada garaže, nes jis tuo metu buvo užsienyje. Jam atrodo, kai atėjo jie sienos jau negriovė, nes dalis jau buvo išgriauta. Per išgriautą sieną pamatė, kad tame garaže yra daug šiukšlių bei stovi senas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, raudonos spalvos, kitų daiktų neįsidėmėjo. Jis akvariumo lyg nematė, bet iš draugų K. ar A., tiksliai jau nepamena kurio, girdėjo, kad buvo ir akvariumas. Po kažkiek tai laiko, atėjęs į A. priklausantį garažą, pamatė per skylę, kad nėra seno automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos. Jis nematė, kas tą automobilį išvarė iš garažo. Tik girdėjo, kad tas automobilis buvo priduotas į metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini), o kas tai padarė, nežino. K. jam sakė, kad A. nusipirko tą garažą į kurį buvo padaryta skylę. Būdamas svečiuose pas A. matė akvariumą, kuris buvo pailgas, kuriame buvo laikomos 2 žiurkės. Po to, jam K. pasakė, kad tas akvariumas yra iš to garažo. Įtariamasis A. Z. nurodė, kad jokios sienos jis negriovė į kaimynų garažą, jokio automobilio nepridavinėjo. Namuose buvo jo akvariumas, kuriame laikė žiurkes, bet tai tikrai ne tas akvariumas, kuris galimai buvo kaimynų garaže. Liudytojas D. L. su tokiais įtariamojo parodymais nesutiko, pasiliko prie savo parodymų ir nurodė, kad konfliktų su A. neturėjo, tiesiog nustojo bendrauti. Įtariamasis A. Z. nurodė, kad su liudytojo D. L. atsakymu sutinka. (1t. b.l.155-158);

Iš byloje esančio 2021-12-08 akistatos tarp liudytojo A. U. ir įtariamojo A. Z. protokolo matyti, kad liudytojas A. U. nurodė, kad kažkur prieš du metus A. jiems, t. y. jam, K. P., D. L., už tai, kad jie jam padėdavo ūkio darbuose, leido naudotis jo garažu. Po kažkiek tai laiko, A. pasakė, kad nusipirko kaimyno garažą, kuriuo šeimininkas yra miręs, o jo sūnus yra užsienyje. Tačiau neturi raktų nuo to įsigyto garažo ir paprašė jų, kad jie jam padėtų išgriauti sieną į tą garažą. Asmeniškai negriovė sienos į tą garažą, bet tai darė A. prašymu K.. Jis tik išnešiojo plytas iš garažo. Tuo metu garaže buvo jis, A., K. ir jo brolis A. U.. Kai sienoje buvo padaryta skylė į kitą garažą, buvo tenai įlipęs. Tame garaže matė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos, visokiausius detales nuo senovinių automobilių, akvariumą, kuris buvo didokas. Tada A. paprašė jų, kad padėtų jam išnešti iš to garažo akvariumą, pasakė, kad neblogai žiūrėtųsi pas jį namuose. Žino, kad brolis tik iš garažo padėjo išnešti akvariumą, o kas namo padėjo nunešti tą akvariumą, nežino. Po kažkiek tai laiko, žino tikrai, kad buvo rugsėjo 18 d., sėdėjo Juodšiliuose stotelėje kur pamatė važiuojantį automobiliu „(duomenys neskelbtini) “ lygtais, raudonos spalvos, A. su draugu T. B.. Kai pamatė jį paprašė nuvažiuoti kartu link A. garažo ir padėti jiems. Tada kartu su jais nuvažiavo link A. garažo. Tenai atvažiavo krovininis automobilis į kurį buvo pakrautas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir pakrauta porą sparnų nuo sovietinių mašinų. Siūlė jam važiuoti kartu, bet nevažiavo su jais, nes jam reikėjo į mokyklą. Asmeniškai iš to garažo jokių daiktų neėmė. Po to, A. jų paprašė daugiau neiti į jo garažą. Įtariamasis A. Z. nurodė, kad su liudytojo A. U. atsakymu nesutinka, kadangi nesąmones kalba, nes tokių faktų nebuvo. Jokio automobilio nekrovė ir niekur nevežė. Iš jokios stoteles A. neėmė ir neprašė padėti. Joks jo brolis jam nepadėjo ir nebuvo su jais, kai jie daužė sieną į kaimynų garažą. Liudytojas A. U. su tokiais įtariamojo parodymais nesutiko, pasiliko prie savo parodymų. (1 t. b.l.160-163);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2021-04-18 protokolo-pareiškimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d. Pareiškėja S. S. parodė, kad 2021-04-18 19.50 val. (duomenys neskelbtini) nupjovus svetimą pakabinamą spyną buvo pastebėta, kad penkerių metų laikotarpyje iš garažo Nr. 2 buvo pavogtas išregistruotas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), bei kiti daiktai. Preliminari žala apie 5000 eurų. (1t. b.l.8-11);

Iš byloje esančio 2021-04-18/2021-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas yra garažas. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra mūrinių garažų masyvas. Į garažų masyvą patekimas yra laisvas. Garažo Nr. 2 vartai yra metaliniai nudažyti šachmatų lentos spalvomis. Ant garažo durų kabo pakabinama spyna. Akumuliatoriniu kampiniu šlifuokliu nupjovus pakabinamą spyną, patekta į garažą. Garažas labai senai buvo nenaudojamas. Antri garažo vartai buvę mediniai yra visiškai sulaužyti, lentos išmėtytos garaže. Visame garaže yra išmėtytos šiukšlės, sulaužyti baldai, automobilio detalės. Po garažu esantis rūsys-duobė visas užmėtytas šiukšlių, sienos išpaišytos dažais. Garaže esantys daiktai yra apdulkėję, ati-drėkę, apipeliję. Nuo užėjimo iš kairės pusės yra išmušta siena durų dydžio, pro kurią yra patekimas į garažą Nr. 1. Jame buvusi įrengta pirtis. Garažo Nr.1 durys yra užrakintos. Pirmoje patalpoje yra apdulkėjusi apipelijusi sofa lova ir patekimas į rūsį-duobe. Laiptai į rūsį duobę yra sulaužyti apipuvę, pavojingi. Einant toliau yra antra patalpa, kurioje yra kriauklė, spintelė, motociklo bloko dalys. Dešiniau yra įrengta pirtis. Kairėje pusėje yra katilas su kaminu. Ant grindų primėtyta šiukšlių. Šios patalpos taip pat senai nenaudojamos. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis. Po atliktos įvykio vietos apžiūros buvo paimta nupjauta spyna, kurį įpakuota į voką Nr. 1. (1t. b.l.48-57);

Iš byloje esančio 2021-04-26 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. S. pateikė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. (1t. b.l.69-71);

Iš byloje esančio 2021-12-08 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas K. P. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, atsiunčiant elektroniniu paštu. (1t.b.l.164-166);

Iš byloje esančio 2021-12-09 objektų apžiūros protokolo matyti 2021-12-08 pateikto liudytojo K. P. vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)”, trukmė 11 sek., kuriame ant grindų stovi akvariumas su žiurkę. Akvariumas yra stiklinis, permatomas. Akvariumo kraštai juodos spalvos. Akvariumo viršuje- metalinę pertvarą. Vaizdo įrašas padarytas naudojant programėlę „Tik tok“. Pagal vaizdo įrašą sunku nustatyti kokio dydžio ir talpos yra akvariumas, nes nufilmuota tik akvariumo dalis. Bet apžiūrėjus įrašą galima daryti, jog akvariumas tikrai vidutinis -nemažas. (1t. b.l.167-169);

Iš byloje esančio 2021-04-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-04-23 atlikus liudytojo D. L. apklausą, pastarasis nurodė, kad tiksliai nežinomu laikotarpiu, galimai prieš pusmetį, liudytojas K. P. parodė telefonu darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip A. Z. garaže griauną sienoje didelę skylę į kaimyninį garažą. 2021-04-23 susisiekus su liudytoju K. P., pastarasis nurodė, kad toks įrašas buvo, tačiau kadangi įrašas buvo darytas neišmaniuoju telefonu, o telefonus jau pakeitė ir naudoja kitą, tad įrašo, apie griaunamą sieną, neišsaugojo, pateikti jis jo negalintis. (1t. b.l.45);

Iš byloje esančio 2021-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad nurodytas asmuo A. Z. nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė šias atliekas: 2020-09-18 juodas metalas (skarda); 2020-09-23 juodas gabaritinis metalas, švino akumuliatoriai. Taip pat pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų apie rašte nurodytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pridėtos Antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo aktai ir pinigų išmokėjimo kvitai. (1t. b.l.107-111);

Iš byloje esančio 2021-11-25 VšĮ Emprekis pažymos matyti,, kad automobilio "(duomenys neskelbtini) " vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 970 eurų (b.l.102);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Dėl vagystės pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. Z. kaltė, jog jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, įrodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Z. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jo garažu naudojosi kiti asmenys, o kaltinime nurodytų daiktų nebuvo garaže, iš kurio jis kaltinamas įvykdęs vagystę. Visgi kaltinamojo paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu, vertinti kritiškai, juos paneigia liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl to, kad sulaužęs garažo, esančio Vietinė g. 2, Kalviškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r., durų pakabinamą ir vidinę spyną, įsibrovė į vidų bei pagrobė S. S. ir R. Ž. priklausantį turtą, neigė, tačiau jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina pačių nukentėjusiųjų S. S. ir R. Ž. paaiškinimais duotais teisiamųjų posėdžių metu, kad garažą apvogė ir turtą sugadino būtent A. Z.. Nukentėjusiosios S. S. teigimu, ji, nuvažiavusi į savo garažą pamatė, kad ant durų užkabinta svetima spyna ir durys atidarytos. Pavogtus daiktus matė sesuo, vyras, mama, bei tie patys vaikinai. Dėl sugadinto garažo ir pavogtų daiktų kaltinamasis siūlė susitarti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios R. Ž. paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu, jos teigimu garaže buvo tiek automobilis, tiek akvariumas, tiek ir kiti daiktai.

Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą taip pat ir automobilio vagystę. Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas – vienu terminu „įsibrovimas“. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugojamą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis, tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpą laisvai (dėl giminystės ryšių, pagal sutartį ar kt.) įeiti. Šiuo atveju iš bylos duomenų, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (I t., b.l. 74) matyti, kad garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022-04-09 nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai S. S.. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų davusi leidimą kaltinamajam patekti į jai nuosavybės teise priklausantį garažą, byloje nėra. Priešingai, nukentėjusioji jai priklausantį garažą saugojo laikydama jį užrakintu, o į policiją kreipėsi iškarto pamačiusi svetimą garažo spyną. Iš liudytojo A. U. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis save pateikė garažo, teisėtai priklausančio S. S., savininku, teigdamas, kad garažą nusipirko bei paprašė padėti išgriauti sieną, kadangi kaltinamajam reikėjo daugiau vietos. A. U. teigimu, šią sieną daužė K. P., A. Z., padėjo ir pats A. U.. Išdaužus sieną nukentėjusiosios garaže rado automobilį „(duomenys neskelbtini)“, akvariumą, senas detales, lentynose buvo sudėti daiktai. Liudytojai K. P., D. L. teisiamųjų posėdžių metu patvirtino, kad su draugais naudojosi garažu, kuriuo leido naudotis pats kaltinamasis, save pateikdamas to garažo savininku. Taip pat ir liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad S. S. garažu kaltinamasis naudojosi kaip savu, teigė garažą nusipirkęs ir jį tvarkė. Garaže matė automobilį, detales, instrumentus, kitus daiktus. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtą. Įsibrovimas galimas ir panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl teisės įeiti į butą (2006 m. sausio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-87/2006). Nagrinėjamu atveju A. Z. įsibrovė į S. S. priklausantį garažą ir pagrobė svetimą turtą, tai patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimai dėl pagrobto turto. Be to, Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio patvirtino asmeniškai padėjęs kaltinamajam išnešti akvariumą, kurį liudytojai T. B., J. S. vėliau matė pas kaltinamąjį namie. O automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimą ir išvežimą į metalo laužą patvirtino liudytojas T. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į teisiamajame posėdyje ištirtų bylos įrodymų visumą kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies požymius ir kaltinime kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl svetimo turto sugadinimo pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai S. S. priklausančio sugadinto turto vertė yra 1650 eurų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog A. Z. kaltė, jog jis nuo 2020 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2021-04-18, vagystės metu tyčia sulaužė garažo, esančio (duomenys neskelbtini)durų pakabinamą ir vidinę spyną, bendros 100 eurų vertės, sunaikino vidinius garažo vartus su pakabinama ir vidine spyna, 600 eurų vertės, išgriovė dalį garažo sienos, 600 eurų vertės, sunaikino praustuvo, šildymo sistemą, išardė lentynas, bendros 300 eurų vertės, bei garažo duobės uždengimo dangtį ir medinės lentas, bendros 50 eurų vertės, visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl sugadinto turto neigia, visgi turto sugadinimo faktas įrodytas nukentėjusiosios S. S., kitų teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo versiją, kad jis garaže nesilankė, jog spynos nebuvo ir tai, kad sieną griovė vaikinai, lankę jo garažą, o ne jis, paneigta teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų paaiškinimais, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir yra nuoseklūs. Iš kaltinamojo ir liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos (I t., b.l. 149-152), taip pat liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis A. Z. K. P. sakė nusipirkęs nukentėjusiosios garažą ir paprašė jo išgriauti garažo sieną, taip sujungiant garažus. Taigi K. P. paprašytas padėjo A. Z. išgriauti sieną. Pažymėtina, kad K. P. įvykio metu buvo nepilnametis ir objektyvių duomenų, kad jis galėjo suprasti ar žinotų, kad garažas, kurio siena buvo griaunama, iš tikrųjų priklausė ne A. Z., o nukentėjusiai, byloje nėra. Tuo tarpu kaltinamasis suprato, kad garažas, kurio sieną griauna priklauso ne jam, tačiau vis tiek ją išgriovė ir taip sugadino svetimą, nukentėjusiajai S. S. priklausantį turtą. Aplinkybę, kad pats kaltinamasis su plaktuku daužė skylę patvirtino ir liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu. Nors kaltinamasis teigia , kad patys jaunuoliai išdaužė sieną ir padarė skylę, tačiau pastebėtina, jog pats kaltinamasis į teisėsaugos institucijas nesikreipė, juo labiau, kad šiuo atveju garažo siena išdaužiant skylę buvo gadinama ir iš kaltinamojo garažo pusės. Tokiu atveju paprastai kreipiamasi į teisėsaugos institucijos, o kaltinamojo teiginys, jog neturėjo laiko vertintinas kritiškai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog apklausti liudytojai turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Todėl teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje Nustatyta, kad A. Z. sugadino S. S. priklausantį turtą, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 187 str. 1 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

A. Z. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 4 d.). A. Z. administracine tvarka baustas (II t. b.l. 25-30), praeityje teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2017-06-16 nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams.2018-11-08 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikus bausmę, taigi teistumas išnykęs (II t. b. l. 37-40). Skiriant kaltinamajam bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d., 4 d.), BK 187 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, į jų padarymo aplinkybes, nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tyčia, savanaudiškais tikslais, kaltės formą - tiesioginę tyčią, taip pat atsižvelgtina į pagrobto turto vertę ir nukentėjusiosioms sukeltas pasekmes, į kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, į kaltinamojo asmenybę, kad jis dirbantis, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teistumas yra išnykęs, todėl laikomas neteistu ir teisiamas kaip pirmą kartą, neįrašytas į Vilniaus priklausomybių ligų centrą bei psichikos sveikatos įskaitą (II t., b.l. 22-23, 25-30). Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamjam skirtinos sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės apribojimo bausmės. Šiuo atveju kaltinamajam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, nes vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo 9 metai, kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenys, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiuo atveju netaikyti BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai kad yra dirbantis, nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina ir į tai , kad teistumas išnykęs, todėl bausmės trukmės nustatytina žemesnė negu sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, reali ir ideali nusikalstamų veikų sutaptys atskirtinos įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą ir nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436/2014). Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo A. Z. padarytos veikos nebuvo susijusios vienu sumanymu, susiformavusia viena tyčia, jie padaryti skirtingu laiku ir aplinkybėmis, todėl padarytos veikos sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį. Pažymėtina, kaltinamasis po to, kai sugadino svetimą turtą, t.y. nugriovė nukentėjusiajai S. S. priklausančio garažo sieną, toliau garažu naudojosi kaip savu, o jame esantys daiktai kurį laiką liko garaže, iki kol skirtingais laikais ir skirtingomis aplinkybėmis jis juos pavogė ir realizavo, ką patvirtina ir teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų paaiškinimai. Liudytojas J. S. apklaustas teisme teigė, kad skylė garažo sienoje buvo ilgą laiką, vėliau kaltinamasis tvarkė tą garažą, naudojosi juo kaip savu. Liudytojas A. U. taip pat teigė, kad po to kai buvo išdaužta siena, jis kitame garaže matė automobilį, akvariumą, automobilių detalės, durys, spidometrus. Pažymėtina, kad nusikaltimai padaryti realiąja sutaptimi, skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad kaltinamajam skirtinos bausmės nėra apimamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kadangi nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019). Analizuojamu atveju įvertinus tai, kad kaltinamajam A. Z. inkriminuojamas vienas apysunkis (178 straipsnio 2 dalis) ir vienas nesunkus nusikaltimas (187 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinus šių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, bei įvykdymo aplinkybes, teigti, jog šiuo atveju A. Z. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir tuo pagrindu subendrinti už pavienių nusikalstamų veikų padarymą A. Z. skirtas bausmes apėmimo būdu, teisinio pagrindo nėra. Todėl paskirtos bausmės bendrintinos sudėjimo būdu, tačiau atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad neteistas, dirbantis, teismas taiko švelnesnį sudėjimo būdą, tai yra bausmes sudedant iš dalies, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį bausmės.

Dėl civilinių ieškinių

Dėl nukentėjusiosios S. S. civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur jai padarytos turtinės žalos. Patirtą turtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad: 1) įvykio metu buvo sugadinta jai priklausančio garažo siena, kurios vertė 600 Eur; 2) sunaikinta išorinių garažo durų pakabinama ir vidinė spyna, 100 Eur vertės; 3) sunaikinti vidiniai garažo vartai su pakabinama ir vidine spyna – 600 Eur vertės; 4) sunaikintas praustuvas, šildymo sistema, išardytos lentynos – 300 Eur vertė; 5) sunaikintas garažo duobės uždengimo dangtis iš medinių lentų – 50 Eur; 6) šiukšlių konteinerio nuoma ir išvežimas – 250 Eur.

Taip pat nukentėjusioji nurodo pavogtų daiktų vertę, o būtent: 1) įvairūs įrankiai – 300 Eur; 2) akumuliatoriaus kroviklis – 50 Eur; 3) dviejų dviračių vertė – 300 Eur, atsarginės automobilio (duomenys neskelbtini) dalys– 300 Eur, suvirinimo aparato vertė – 150 Eur.

Tikslindama civilinį ieškinį, nukentėjusioji S. S. 2022-03-15 pateikė patikslinta civilinį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu 6133,27 Eur dėl jai padarytos turtinės žalos. Papildomai pateikė garažo remonto darbų sąmatą 5033,27 Eur sumai.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, jo veiksmais įsibraunant į garažą, sulaužant garažo durų pakabinamą ir vidinę spyną, sunaikinant vidinius garažo vartus su pakabinama ir vidine spyna, išgriovus dalį garažo sienos, sunaikinus praustuvo, šildymo sistemą, išardžius lentynas, garažo duobės uždengimo dangtį ir medinės lentas bei pavagiant nukentėjusiajai S. S. priklausantį turtą neabejotinai buvo padaryta turtinė žala.

Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Visgi vertinant, nukentėjusiajai dėl pavogtų daiktų vagystės atsiradusią turtinę žalą, atsižvelgtina, į tai, kad iš nukentėjusiosios S. S. garažo be kitą ko buvo pavogti įvairūs įrankiai, suvirinimo aparatas, automobilio atsarginės dalys, akumuliatoriaus kroviklis, kurie priklausė nukentėjusiosios tėvui, pati nukentėjusioji šių daiktų neįsigijo, jais nesinaudojo, jie liko garaže nenaudojami po tėvo mirties, šiuos daiktus nukentėjusioji laikė uždarytais garaže apie 5 metus, minėtų daiktų įsigijimo aplinkybių ir dokumentų pateikti teismui negalėjo, atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nukentėjusiajam priteisiamas turtinės žalos dydis negali virsti asmens pasipelnymo šaltiniu, pavogtų įvairių įrankių, akumuliatoriaus kroviklio, atsarginių automobilio dalių, suvirinimo aparato vertė mažintina iki 400 Eur. Nukentėjusiosios nurodyta jai ir jos vyrui priklausančių pavogtų dviejų dviračių vertė - 300 Eur yra adekvati ir nemažintina. Kita patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl garažo remonto darbų, kurių vertė pagal pateiktą lokalinę sąmatą (II t., b.l. 84) yra 4966,12 Eur įrodyta ir tenkintina. Taigi nukentėjusiosios S. S. dėl kaltinamojo A. Z. neteisėtų veiksmų patirta žala teismo vertinimu yra 5666,12 Eur (4966,12 Eur +400 Eur +300 Eur) ir priteistina iš kaltinamojo A. Z.. ( BPK 109 str. 6 d., CK 6.263 str.)

Dėl nukentėjusiosios R. Ž. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (I t., b.l. 94) 2400 Eur sumai dėl patirtos turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo pavogti jai priklausantys daiktai, o būtent: 1) automobilis „(duomenys neskelbtini) 100“, 1500 Eur vertės; 2) 4 vnt. aliuminio lydinio ratlankiai su padangomis, 300 Eur vertės (1 vnt. kaina 75 Eur); 3) akvariumas su šildytuvu, lempomis, dangčiu ir filtravimo sistema, 600 Eur vertės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji R. Ž. pateikė patikslintą civilinį ieškinį (II t., b.l. 77), patikslindama automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę, t.y. 1900 Eur. Nukentėjusioji kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateikė transporto priemonės vidutinės rinkos vertės paskaičiavimus, paimtus iš internetinio puslapio https://m.autopius.lt/ .

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. Nuosprendyje aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiosios R. Ž. priklausančio turto vagystes įrodyta visiškai ir dėl to nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta turtinė žala.

Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Vertinant, nukentėjusiajai R. Ž. dėl pavogto automobilio atsiradusią turtinę žalą bei nustatant realią pavogto turto vertė, atsižvelgtina, į nukentėjusiosios patirtus realius nuostolius dėl automobilio vertės, teismas pažymi, kad automobilis nukentėjusiajai atiteko nuo 2018-06-26 pagal paveldėjimą nuo S. B. (I t., b.l. 72). Automobilis yra išregistruotas, teisės dalyvauti viešajame eisme neturi, garaže buvo laikomas 10 metų, duomenų nukentėjusioji naudotųsi automobiliu ar jį remontuotų, byloje nėra. Vidutinė automobilio vertė pagal „Emprekis“ pažymą yra 970 Eur (tiek su PVM, tiek ir be PVM). (I t., b.l. 103). Lyginant įvairiuose internetiniuose tinklapiuose esančią informaciją apie panašių minėto automobilio modelio kainas, nustatyta, kad internetiniame tinklapyje https://www.skelbiu.lt/ panašaus automobilio kaina yra 1050 Eur (I t., b.l. 104). Internetiniame tinklapyje https://m.autopius.lt/ kaina svyruoja nuo 1199 Eur iki 3200 Eur (II t. b.l. 73). Internetiniame tinklapyje https://autogidas.lt/ kainos svyruoja nuo 650 Eur iki 1200 Eur. Nors nukentėjusioji nurodo, kad ketino automobilį išlaikyti ir užregistruoti jį kaip senovinį, tačiau toks teiginys laikytinas deklaratyviu, kadangi vertinant aplinkybę, jog nukentėjusioji jau prieš 2 metus iki veikos padarymo, paveldėjusi automobilį, įgijo teisę ir galimybę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus užregistruoti jį kaip senovinį, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į šio automobilio įgijimo, laikymo ir naudojimo aplinkybes, taip pat įvertinus, kad panašaus automobilio kainos rinkoje svyruoja nuo 650 Eur iki 1200 Eur, todėl automobilio „(duomenys neskelbtini) 100“ vertė šiuo atveju nustatytina pagal VšĮ „Emprekis“ duomenys, t.y. 970 Eur, tuo pačiu pažymint, jog nukentėjusiajam priteisiamas turtinės žalos dydis negali virsti asmens pasipelnymo šaltiniu.

Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji taip pat nurodo, kad dėl garaže buvusio jai priklausančio akvariumo vagystės jai padaryta 600 Eur turtinės žalos. Vertinant turtinę žalą, atsiradusią dėl minėto akvariumo vagystės pažymėtina, kad minėto akvariumo įsigijimo dokumentų nukentėjusioji pateikti negalėjo. Šiuo atveju, teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiosios realiai patirtus nuostolius dėl akvariumo vagystės vertina tai, kad akvariumas buvo naudotas, saugomas garaže ilgą laiką, t.y. apie 5 metus, objektyvių duomenų apie jo būklę iki vagystės byloje nėra. Taip pat viešai prieinamose internetiniuose tinklapiuose www.skelbiu.lt, www.skelbimai.lt panašių, t.y. apie 200 litrų talpos akvariumų kainos svyruoja nuo 70 Eur iki 350 Eur. Nors nukentėjusioji nurodo dėl akvariumo vagystės patyrusi 600 Eur turtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei akvariumo laikymo sąlygas, trukmę bei faktinį naudojimąsi juo, akvariumo vertė mažintina iki 150 Eur.

Vertinant nukentėjusiosios nurodomą turtinę žalą dėl 4 vnt. aliuminio lydinio ratlankių su padangomis vagystės, pažymėtina, kad nukentėjusioji negalėjo nurodyti šių ratlankių su padangomis įsigijimo aplinkybių, jų išvaizdos, skersmens. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad minėti ratlankiai su padangomis priklausė jo tėvui, nuo kurio mirties iki veikos padarymo buvę praėję 2 metai (mirties data 2018 m. kovo 17 d.). Pati nukentėjusioji minėtais ratlankiais su padangomis nesinaudojo, jie buvo laikomi garaže, kuris nors anksčiau kaip teigė nukentėjusioji buvo šildomas, tačiau byloje nėra duomenų apie garažo būklę vagystės metu ir šių daiktų laikymo sąlygas. Panašaus senumo ratlankių su padangomis kainos internetiniuose puslapiuose www.skelbiu.lt, www.skelbimai.lt siekia nuo 15 Eur iki 50 Eur už 1 vnt..

Nors nukentėjusiajai minėti daiktai ir turi atminimo vertę, visgi įvertinus šių daiktų įsigijimo ir naudojimo faktines aplinkybes bei panašaus senumo vieno lydinio ratlankio su padanga kainas viešai prieinamuose interneto tinklapiuose, nukentėjusiosios nurodyta 4 vnt. aliuminio lydinio ratlankių su padangomis vertė mažintina iki 20 Eur už 1 vnt. viso 80 eur.

Teismo vertinimu nukentėjusiosios R. Ž. dėl kaltinamojo A. Z. neteisėtų veiksmų patirta žala yra 1200 Eur (970 Eur + 150 Eur + 80 Eur) ir priteistina iš kaltinamojo A. Z.. ( BPK 109 str. 6 d., CK 6.263 str.)

Procesiniai klausimai

A. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t. 1-2), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: 1) vokas su spyna saugomas Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK saugykloje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 2) vokas su DVD-R disku su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje; 3) vokas su CD disku teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 187 str. 1 d.– laisvės apribojimu 9 ( devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Z. nukentėjusiajai S. S. 5666,12 Eur ( penkis tūkstančius šešis šimtus šešiašdešimt šešis eurus, 12 ct) turtinei žalai atlyginti.

R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Z. nukentėjusiajai R. Ž. 1200 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: 1) voką su spyna, saugomą Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK saugykloje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) voką su DVD-R disku su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 3) voką su CD disku su teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė