Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudėta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 16 d., apie 12 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. B., išlaužę durų spyną, įsibrovė į butą, esantį Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti A. F. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes bute nebuvo vertingų daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo veiką būtent kaip pasikėsinimą padaryti vagystę įsibraunant į patalpą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. B. įsibrovė į A. F. butą išlauždamas durų užraktą. Tam jis panaudojo veržlinį raktą ir atsuktuvą. Įsibrovimo momentą stebėjo ir liudytojas V. P., kuris iškvietė policiją. Abu bendrininkus policija sulaikė namo laiptinėje. Nors jie nieko iš buto neišnešė, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai jie padarė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Jie atliko viską, kas buvo būtina nusikalstamam sumanymui realizuoti: išlaužė durų užraktą, pateko į butą, tačiau nieko neišnešė, nes, kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė nukentėjusioji A. F. bei liudytojas R. G. ir kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros protokolu, bute nebuvo vertingų daiktų, tik seni baldai, televizorius, šaldytuvas.

Kasatorius prašo jo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, nes įsibraudamas į patalpą neturėjo tikslo pagrobti svetimo turto. Tikslo pagrobti svetimą turtą buvimas yra svarbus atribojant pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš patalpos nuo išoriškai panašios BK 165 straipsnyje įtvirtintos formalios asmens būsto neliečiamumo pažeidimo sudėties. Kaltininkas, realizuodamas BK 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, neturi tikslo pagrobti svetimą turtą, kadangi šios veikos esmę sudaro pats neteisėtas patekimas į patalpą, tuo tarpu vagystės iš patalpos – neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, kur įsibrovimas yra būdas, kuriuo padaroma veika. Tikslas priskirtinas nusikalstamos veikos subjektyviesiems požymiams ir nusako asmens įsivaizduojamus objektyvius tikrovės pasikeitimus, kurie turi atsirasti padarius veiką, t. y. atskleidžia, ko siekė kaltininkas.

BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 165 straipsnyje esančios nusikalstamų veikų dispozicijos skiriasi įsibrovimo būdu. BK 165 straipsnyje esantis nusikaltimas padaromas įsibraunant panaudojant apgaulę, smurtą ar kitokį būdą prieš savininkų ar jų įgaliotųjų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Šis nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi suvokti šį nesutikimą. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 straipsnyje esančio nusikaltimo skiriamasis bruožas. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtą. Įsibrovimas galimas ir panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl teisės įeiti į butą. Nuteistasis A. B., veikdamas kartu su S. B., į nukentėjusiosios A. F. butą įsibrovė įveikdami kliūtis techninėmis priemonėmis (išlaužę durų spyną), o ne įveikdami nukentėjusiosios A. F. pasipriešinimą ar suklaidindami ją, todėl jų veika vien dėl įsibrovimo būdo neatitinka BK 165 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ Nr. 52 14 punkte nurodyta, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi, veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį būtina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be to – subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius. Minėtų objektyviųjų požymių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, dėl kasatoriaus veikos subjektyviųjų požymių, t. y. kad A. B., veikdamas kartu su S. B., į nukentėjusiosios A. F. butą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjas buvo neobjektyvus, nes atmetė jo apeliacinį skundą remdamasis ankstesniais teistumais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria atmestas nuteistojo A. B. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nurodyta, kad sulaikymo metu pas nuteistąjį A. B. rasti du veržliniai raktai, atsuktuvas, tinkami tokiam užraktui, koks buvo nukentėjusiosios A. F. buto duryse, sulaužyti. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio kopijos turinio, A. B. ir anksčiau panašius įrankius naudojo butų durų spynų užraktams sulaužyti (t. 1, b. l. 145-147). Todėl teismas sugretino šio ir kitų kasatoriaus padarytų nusikaltimų įrankius, ir tai buvo vienas iš motyvų teismo išvadai padaryti.

Tačiau šis A. B. kasacinio skundo argumentas visiškai nerodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai. Paminėdamas apie nuteistojo A. B. ankstesnius teistumus dėl padarytų nusikaltimų nuosavybei apeliacinis teismas tiesiog konstatavo faktą, neturėjusį jokios įtakos A. B. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį. Todėl šis nuteistojo A. B. kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.