Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-721-835/2022 pagal pareiškėjo A. G. prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. G. teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021.

2. Nurodė, kad Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 8 d. sprendiniu Nr. DGKS-348 darbo byloje Nr. APS-131-18657 išnagrinėjo A. G. prašymą ir jį tenkino. Jis sutiko su Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-348 darbo byloje Nr. APS-131-18657, nereiškė ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės teisme Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau tokį ieškinį pareiškė atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pareiškėjas teigia, jog buvo įsitikinęs, kad teismas, nagrinėjęs atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, kilusį ginčą išspręs visa apimtimi iš esmės, o ne tik atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisme pareikšto reikalavimo ribose. Jis sutiko su Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-348 darbo byloje Nr. APS-131-18657, tačiau jam buvo neaišku, kokį reikalavimą turėtų reikšti teisme. Po ilgo bylinėjimosi paaiškėjo, kad jis privalėjo reikšti savarankišką reikalavimą, tapatų pareikštam darbo ginčų komisijai. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 išsprendė tik su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkančios ginčo šalies reikalavimus, tačiau pamiršo DK 231 straipsnio 7 dalyje nustatytas pasekmes, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimui už akių civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021, automatiškai neteko galios Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. DGKS-348 darbo byloje Nr. APS-131-18657 ir susidarė situacija, kad šį darbo ginčų komisijos sprendimą turėjęs pakeisti Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1674-292/2021 ir išspręsti pareiškėjo pareikštų reikalavimų likimą, visiškai nieko šiuo klausimu nepasisakė, t. y. pirmos instancijos teismas padarė esminę proceso teisės klaidą, iki galo neįvykdė jam keliamos pareigos iš esmės ir visa apimtimi išspręsti darbo ginčų. Pareiškėjas mano, kad DK 231 straipsnio 1 dalies nuostatų turinio neaiškumas bei pirmos instancijos teismo padarytos procesinės klaidos visuma objektyviai sutrukdė jam savalaikiai pareikšti reikalavimus teisme su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kuomet dar galiojo Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. DGKS-348 darbo byloje Nr. APS-131-18657. Šiuo atveju yra visi pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021.

3. Suinteresuotas asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į pareiškimą prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4. Nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje Nr. 2-1674-292/2021 dėl to, kad 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi byloje Nr. e2-38288-1159/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo, kadangi tarp šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, išaiškino, kad vienintelis ir teisėtas galimas pagrindas spręsti kilusį ginčą yra civilinės bylos Nr. 2-1674-292/2021 atnaujinimas. Byla Nr. 2-1674-292/2021 baigta 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių. Ieškovei pateikus prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškėjas A. G. 2021 m. gegužės 25 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą už akių palikti nepakeistą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas po 2021 m. birželio 17 d. teismo nutarties teikė į bylą Nr. 2-1674-292/2021 dar kelis savarankiškus prašymus. Pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Laikytina, kad galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas 2021 m. balandžio 1 d. ir nuo to termino skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. A. G. jei ne 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių, tai 2021 m. liepos 9 d. vykdomuoju raštu buvo nurodyta, kad jo tikimos sumos jam nebuvo priteistos. Net jei skaičiuoti terminą nuo 2021 m. liepos 9 d., kai buvo išduotas vykdomasis raštas, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas. A. G. ir jo atstovams sprendimo už akių turinys buvo žinomas dar 2021 m. balandžio 1 d., todėl nuo tos datos turėtų būti skaičiuojamas terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Visuma A. G. ir jo atstovo veiksmų, šio prašymo teikimas, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesu, todėl prašo skirti jam baudą, pusę sumos priteisiant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo A. G. prašymą tenkino, atnaujino procesą Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. G. procesą civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Savo prašymą grindžia tuo, kad jis buvo įsitikinęs, kad teismas, nagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, kilusį ginčą išspręs visa apimtimi iš esmės, o ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto reikalavimo ribose.

7. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių, kuris nebuvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 sprendė atsakovo naudai, tačiau nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos klaidingai laikė, kad Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. DGKS-348 darbo byloje Nr. APS-131-18657 yra galiojantis ir vykdytinas. Šiuo atveju, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi būti taikomos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, kurios nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

8. Aplinkybė, jog darbo išmokų klausimas liko galutinai neišspręstas, pareiškėjui A. G. paaiškėjo tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovo A. G. ieškinį atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. vasario 2 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 kaip nepagrįstą ir klausimą spręsti iš esmės – pareiškėjo A. G. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. teismas neteisingai pritaikė civilinio proceso normas, įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, tačiau nevertino atsiliepime nurodytų motyvų, pateiktų įrodymų, tame tarpe teismo priimtų procesinių sprendimų tarp tų pačių šalių, skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl neatsižvelgia į realias esamas faktines aplinkybes, o išvadas darė iš įrodymais neparemtų prielaidų. Pažymėjo, kad tokių prielaidų, kuriomis motyvuota nutartis, nenurodė net pareiškėjas.

9.2. Teismas pažeidė CPK 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko pateiktų įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados, kokias aplinkybes ir kokių įrodymų pagrindu teismas nustatė. Tai, apeliantės nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 negali būti taikoma šiam ginčui: minėtoje nutartyje buvo keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, kuomet pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylą. Tai yra visai kitais pagrindais ir aplinkybėmis teiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

9.3. Pareiškėjas nurodė kitas aplinkybes apie sužinojimo momentą. Ir net neprašė atnaujinti termino. Kuo remiantis teismas darė tokias išvadas, lieka neaišku ir tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nėra absoliučiai jokių motyvų, kuriais atmetami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti argumentai ir įrodymai, susiję su termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimu. Teismas privalėjo šioje byloje nustatyti termino pradžią ir nurodyti motyvus, kurių pagrindu terminas atnaujinamas.

9.4. Galutinis sprendimas – sprendimas už akių – byloje Nr. 2-1674-292/2021 priimtas 2021 m. balandžio 1 d. Nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas terminas. Nėra įrodymų, kad pareiškėjui nebuvo žinomas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių turinys. Po šio procesinio sprendimo priėmimo atsakovas teikė penkis procesinius prašymus byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą. Tai, kad nebuvo priteistos pareiškėjo norimos sumos, pareiškėjui buvo suprantama nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Negana to, atsakovo atstovas aiškiai 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-2716-292/2021 paaiškino, dėl kokios priežasties neteikė prašymų, dėl kurių prašo atnaujinti procesą – tikėjosi, kad darbo ginčų komisijos sprendimas liks galioti. Visas šias aplinkybes apeliantė nurodė atsiliepime, teismas aprašomojoje dalyje jas paminėjo, tačiau absoliučiai nevertino motyvuose. Apeliantės manymu 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis turi prejudicinę reikšmę ir teismas privalėjo atsižvelgti į pateiktą procesinį teismo dokumentą.

9.5. Akivaizdu, kad pareiškėjui aplinkybė, kad išmokų klausimas norimu būdu neišspręstas, tapo žinoma nuo 2021 m. balandžio 2 d. Teismas privalėjo motyvuoti, kokių bylos duomenų pagrindu nusprendė, kad šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakius priimti jo ieškinį tuo pagrindu, kad byla tarp šalių tuo pačiu pagrindu jau išnagrinėta ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

12. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, susijusioje su darbo teisiniais santykiais.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo proceso eigą civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021, aptarė joje priimtų procesinių sprendimų turinio esmę. Teismas konstatavo, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą byloje – civilinėje byloje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Konstatavo, kad darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą perkėlus į teismą, civilinėje byloje liko neišspręsti pareiškėjo A. G. darbo ginčų komisijoje pareikšti reikalavimai dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų jam priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo teisinį ir faktinį pagrindą procesui baigtoje nagrinėti civilinėje byloje atnaujinti. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde šios faktinės aplinkybės, o ir paties proceso atnaujinimo teisinio pagrindo, neginčija. Nėra pagrindo konstatuoti absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas ištaisyti išnagrinėtoje civilinėje byloje padarytą aiškią teisės taikymo klaidą atitinka civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis), teisės kreiptis teisinės gynybos principą (CPK 5 straipsnis). Atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo siekį apginti savo interesus teisinėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių principų įgyvendinimas pripažintinas saugotinu teisiniu gėriu.

16. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada atnaujinti procesą nesutinka, teigia, jog buvo praleistas terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą.

17. CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad atskirasis skundas gali būti paduotas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Kadangi CPK 370 straipsnio 3 dalis tiesiogiai neįtvirtina galimybės atskirai apskųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių, kuriomis procesas atnaujintas, toks apskundimas negalimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

18. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

19. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nenustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesas atnaujintas, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, (taigi, netenkinama nė viena iš CPK 334 straipsnio 1 dalies sąlygų), tačiau, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus atnaujintą bylą iš esmės. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui šiuos motyvus atmetus kaip teisiškai nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka, be kita ko, motyvais dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš to darytina išvada, kad, procesą atnaujinus pirmosios instancijos teismo nutartimi, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę ginčyti tokio atnaujinimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

20. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

21. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-721-835/2022 nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-721-835/2022, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.