Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai L. B. atlyginti neturtinę žalą.

S. G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Iš S. G. D. priteisti 300 Eur (trys šimtai eurų) nukentėjusiajai L. B. neturtinės žalos atlyginimui.

Iš S. G. D. priteisti 27,05 Eur (dvidešimt septyni eurai ir penki centai) žalos atlyginimui Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu S. G. D. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. sausio 31 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą L. B. į dešinę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, taip sukėlė nukentėjusiai L. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. G. D. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir S. G. D. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas); pareikštus ieškininius reikalavimus atmesti; nepriteisti procesinio pobūdžio išlaidų; panaikinti taikomas procesines prievartos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.8. Esant itin abejotiniems įkaičiams - iš esmės kaltinimą grindžiant tik suinteresuoto bylos baigtimi asmens, nukentėjusiosios, parodymais (kurie nenuoseklūs dėl eilės reikšmingų aplinkybių) - svarbūs ir duomenys apie traukiamo baudžiamojon atsakomybėn S. G. D. asmenį. Pastarieji verčia abejoti nukentėjusiosios kaltinimų pagrįstumu. Nuteistasis jau garbaus amžiaus, nenusikaltęs, neteistas, gyvena šeimoje, pensininkas, apklaustų asmenų apibūdinamas teigiamai. Nėra kitų kompromituojančių jį duomenų. Nuteistojo parodymai itin svarbus įrodymų šaltinis situacijoje, kurioje kiti įrodymai nėra pakankami kaltinime daromoms išvadoms pagrįsti. Apylinkės teismas pakankamai neįvertino nuteistojo parodymų, paneigusių jam pareikštą kaltinimą. Surinktus įrodymus įvertino pažeidžiant BPK 20 straipsnio normas ir todėl padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas dėl įvykio buvimo ir S. G. D. kaltumo. Byloje kyla abejonės dėl S. G. D. kaltės, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, nenustatyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistąjį išteisinus, nelieka pagrindų priteisti pareikštus ieškinius, o taip pat priteisti procesinio pobūdžio išlaidas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. G. D. ir jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji L. B. prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė Lina Laurusevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. G. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. G. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo S. G. D. nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, prašoma jį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, siekdama atsakyti į apeliacinio skundo argumentus ir nustatyti sužalojimo mechanizmą, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Apklausė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75-76) pateikusią ekspertę S. B. ir prijungė prie baudžiamosios bylos medžiagos ekspertės pateiktas nuotraukas:

6.2. Iš ekspertės S. B. pateiktų nuotraukų matyti, kad ant L. B. dešinės rankos žasto yra kraujosruva (2 t., b. l. 130-132).

Dėl S. G. D. kaltės

7. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023).

8. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme gynybos išsakytais argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam S. G. D. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę.

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2026). S. G. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tyčia ranka sudavė vieną kartą L. B. į dešinę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

12. Nuteistojo S. G. D. parodymus, jog jokio smurto nenaudojo paneigia, o nukentėjusiosios nuoseklius parodymus apie tai, kad ji patyrė smurtą iš nuteistojo patvirtina pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys – Kitų objektų apžiūrų protokolai, kuriuose apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas ir atvykusių pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas. Iš BPC įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos pareigūnų pagalbą kvietė nukentėjusiosios dukra E. K., kuri nurodė, kad mamą sumušė kolegės sutuoktinis (1 t., b. l. 79-80). Iš Policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo nustatyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodo, kad vyko konfliktas, o jai nuėjus į tualetą, kolegės vyras jai vožė ir stūmė. Po to kai jai sudavė, apsiverkė ir skambino dukrai, vyrui (1 t., b. l. 82-84). Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai buvo suduota į ranką (žastą) patvirtina ir Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta diagnozė – peties ir žasto sumušimas. Anamnezė, nusiskundimas – atvyko 2025 m. sausio 31 d. 19:19 val., bendradarbės vyras trenkė į dešinę ranką. Apžiūros rezultatai – trauma dešinės rankos loeteralinėje žasto dalyje 15x5 cm hematoma, palpuojant skausminga (1 t., b. l. 71). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2025 m. sausio 31 d. kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 75-76). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta ekspertė, pateikusi šią išvadą, S. B., kuri patvirtino, kad vertinant poodinę kraujosruvą, jos formą, ji atsirado, spaudžiant dešinį žastą (sugriebiant ranka ir spaudžiant), arba atsitrenkiant į buką ribotą daiktą, tokia kraujosruva galėjo atsirasti kumščiu trenkiant į ranką. Suspaustas kumštis galėtų atitikti mėlynės formą. Ekspertė taip pat teismui pateikė užfiksuotos kraujosruvos nuotraukas, bei paaiškino, kodėl ji tokia didelė – kadangi žmogus yra vyresnis, jeigu kraujagyslės trapios dėl kraujo krešumo sutrikimų, vieta yra žaste, vaikščiojant vertikalioje pozicijoje, dėl gravitacijos kraujosruva pasklinda iki pačios alkūnės.

13. Nors gynyba kėlė klausimus dėl sužalojimo mechanizmo ir ekspertė S. B. apklausiama pažymėjo, jog jai atrodo, daugiau tikėtina, kad tokia kraujosruva atsirado spaudžiant, nes didesnė jėga yra spaudžiant. Tačiau ekspertė taip pat pažymėjo, jog konkrečiai išdiferencijuoti esančio sužalojimo mechanizmo negalima. Šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenų visumą, tai, jog nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, kad S. G. D. jai trenkė/sudavė į ranką, ekspertės nurodytas aplinkybes, jog užfiksuota kraujosruva galėjo atsirasti ir trenkiant į ranką, sprendžia, jog sužalojimo mechanizmas byloje nustatytas teisingai – kraujosruva padaryta suduodant smūgį ranka.

14. Nors liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę įvykį, nėra, tačiau vertinant nukentėjusiosios L. B. parodymų patikimumą būtina atsižvelgti į liudytojų paaiškinimus, kurie iš karto po įvykio iš nukentėjusiosios L. B. sužinojo įvykio aplinkybes. Nors liudytojai yra su nukentėjusiąja susiję šeimyniniais ryšiais, tai nukentėjusiosios dukra E. K. ir sutuoktinis M. B., tačiau būtent dėl šios priežasties jų parodymai vertinami atidžiau. Vis dėlto, įvertinus šių liudytojų parodymus, matyti, kad jie nuosekliai nurodė aplinkybes, susijusias su nukentėjusios veiksmais iš karto po įvykio (skambino jiems telefonu), jos nurodytomis įvykio aplinkybėmis (sumušė vyras, trenkė į ranką), būkle po patirto smurto (skambino verkdama). Be to, M. B. prašė telefonu pasikalbėti su tuo vyru, tas vyras telefonu aiškino, kad tik truputį pastūmė. Šių liudytojų parodymai atitinka tarpusavyje, atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus ir kitų bylos įrodymų visumą, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo sutuoktinė A. D., V. B. ir L. Ž. įvykio nematė, todėl jų parodymai negali paneigti nuteistojo kaltės sudavus smūgį.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiosios elgesio žodinių konfliktų su moterimis metu, o po to ir nuteistojo atžvilgiu, o tai, anot apelianto, kelia abejones dėl jos nurodomo sumušimo, fizinio skausmo ir net kūno sužalojimo patyrimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenys rodo, jog tarp darbuotojų, tame tarpe ir nukentėjusiosios bei nuteistojo sutuoktinės yra konfliktiniai santykiai, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, kad nukentėjusios parodymai neteisingi, išgalvoti ir pan. Kaip jau buvo minėta, išvados dėl S. G. D. kaltės daromos remiantis ne tik nukentėjusiosios parodymais, o vertinant visą aptartą bylos įrodymų visumą, įrodymus jungiant į vientisą grandinę. Šiuo atveju, nustatyta, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, o konfliktiniai santykiai, vykstantys tarp skunde nurodomų moterų, nepaneigia panaudoto smurto fakto ir nešalina/nemažina nuteistojo kaltės.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje nepasisakyta dėl veikos subjektyviosios pusės, nes nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog nuteistasis būtų turėjęs motyvą sumušti nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog nuteistojo S. D. G. sutuoktinė A. D. dar iki analizuojamo įvykio konfliktavo su nukentėjusiąja L. B. Būtent tai ir lėmė nuteistojo smurtinį elgesį prieš L. B. Pažymima, kad byloje nustatytas ir subjektyviosios pusės požymis kaltė, kuri pasireiškė tiesiogine tyčia. Neabejotina, kad asmuo suduodamas smūgį suvokė pavojingą tokio savo elgesio pobūdį ir norėjo taip veikti. Pats smūgio sudavimas yra tyčinis veiksmas, kuris rodo, kad asmuo supranta ir nori kitam sukelti fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą.

17. Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, ir vertindamas jų visumą, tarpusavio sąsajas, padarė teisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą dėl S. G. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniame skunde buvo prašoma pavesti prokurorui specialistų pagalba ištirti ar neįmanoma atstatyti, atkurti vaizdo įrašų, tačiau šis klausias buvo išspręstas teismo 2026 m. sausio 14 d. teisimo posėdžio metu, todėl papildomai dėl to nepasisakoma.

18. Aptarti nuoseklūs nukentėjusiosios L. B. parodymai, pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys - Kitų objektų apžiūrų protokolai, kuriuose apžiūrėti BPC skambučio garso įrašas ir atvykusių pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, specialisto išvada ir liudytojų E. K. bei M. B. parodymai jungiant šiuos įrodymus į visumą neabejotinai paneigia nuteistojo gynybinę versiją, kad nukentėjusiosios jis net nepalietė. Šie duomenys patvirtina, kad S. G. D. tyčia ranka sudavė vieną kartą L. B. į dešinę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žaste ir taip sukėlė nukentėjusiai L. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šios išvados pagrindu teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl bausmės individualizavimo

19. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, padarytas vienas baigtas nesunkus, nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino ir tai, kad S. G. D. neteistas, trijų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 98-100), yra senatvės pensijoje, nei psichiatro, nei psichologo įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgė, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau savo esme yra pavojingas, bei į tai, kad S. G. D. savo kaltę neigė, sprendė, jog veika padaryta dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo sutuoktinės konflikto, kuris jokia prasme nesuteikė teisės smurtauti. Teismas įvertino ir tai, kad jo neteisėti veiksmai nebuvo intensyvūs ir trunkantys, kadangi nukentėjusioji buvo sužalota vieno trauminio poveikio rezultate. Šių duomenų visumoje, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per vienerius metus atlygtini nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, S. G. D. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl kitų klausimų

20. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį išteisinus, atmesti ieškininius reikalavimus, nepriteisti procesinio pobūdžio išlaidų, panaikinti taikomas procesines prievartos priemones. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, nuteistasis nėra išteisinamas nėra pagrindo priimti minėtus prašomus gynėjo sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.