Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2S-335-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2S-335-828/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB „Benart projektai“
Atsakovas
UAB „Selonia“
Civilinės bylos Nr. e2S– 335– 828/ 2020
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01366-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Selonia“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-494-233/2020, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovės UAB „Benart projektai“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės UAB „Selonia“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Benart projektai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Selonia“ 10332,00 Eur skolos, 1600,16 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Selonia“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį 11932,16 Eur sumai turtą, o nesant tokio turto ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės 11932,16 Eur vertės pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Benart Projektai“. Nurodė, kad atsakovė su ieškove neatsiskaito jau nuo 2019 m. liepos mėnesio bei iki šiol nėra apmokėjusi susidariusio įsiskolinimo, pateikė teismui atsiliepimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai būtų atlikusi rangos darbus atsakovės naudai ar darbų neatlikusi. Atsakovė, nurodydama teismui, kad nėra skolinga ieškovei, elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą, siekiant išvengti civilinės atsakomybės ar kuo labiau uždelsti atsiskaitymą su ieškove pagal rangos sutartis. Atsakovės atstovė 2019 m. spalio 23 d. gavo el. laišką iš UAB „Selonia“ elektroninio pašto dėžutės, kuriame klausiama, „ar galima susitarti skolą mokėti pagal suderintą grafiką, dalimis? UAB „Selonia“. Atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą. 2020 m. sausio 10 d. atsakovės atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, dėl ko teismas pripažino atsakovės atstovo dalyvavimą byloje būtinu ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą. UAB „Selonia“ nuo 2020-01-16 iki 2020-01-20 turėjo 740,91 Eur socialinio draudimo skolą. Darbuotojų skaičius nuo 2019 m. lapkričio mėn. ženkliai sumažėjo. Įmonės įstatinis kapitalas yra 2500 Eur, jį prašoma priteisti skola daugiau nei 4 kartus viršija. Ieškovei nėra žinoma, ar atsakovė atsiskaito ir su kitais kreditoriais, mano, kad atsakovei skolos suma yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovei UAB „Selonia“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 11932,16 Eur sumai, jo neužtenkant, kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai – lėšas, esančias banko sąskaitose trūkstamai sumai, išskyrus lėšas, skirtas darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, atsiskaitymą su ieškove pagal teismui pateiktą ieškinį.

4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad preliminariai įvertinus ieškovės reikalavimo pagrįstumą, negalima spręsti apie tai, kad reikalavimas galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas ieškinio sumą laikė didele ir vertino kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimą. Pažymėjo, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl vertintina, ar atsakovė yra pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ar jos turtinė padėtis yra tokia gera, kad menkai tikėtina, jog reiškiamo reikalavimo įvykdymas turėtų asmens turtinei padėčiai esminę reikšmę. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis gautais iš Kelių transporto priemonių registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas nustatė, kad visos atsakovės vardu registruotos transporto priemonės areštuotos. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis gautais iš Turto arešto aktų registro bendras atsakovei įregistruotų turto arešto aktų mastas yra 55777,7 Eur. Iš viešų duomenų, pateiktų www.Rekvizitai.lt, nustatė, kad UAB „Selonia“ turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) biudžetui. Nors atsakovė nurodo, kad vien viešųjų pirkimų sutarčių vykdo daugiau kaip už 1,5 mln. Eur, tačiau nepateikė jokių duomenų apie iš veiklos gaunamas pajamas. Pripažinto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

5. Atsakovė UAB „Selonia“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.

6. Nurodo, kad nutartis ir jos motyvai yra akivaizdžiai neteisėti, nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai. Tai, jog 2020-01-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-278-252/2020 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu (nutartį ketinama apskųsti) nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Itin nežymus trumpalaikis įsiskolinimas Sodrai negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymo argumentas, jog atsakovė esą nepaneigė ieškinio nepagrįstumo, prieštarauja teisinei logikai, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėms. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nėra sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos materialiosios esmės.

7. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija.

8. Nurodo, kad ieškovės prašymo motyvai nepagrindžia, jog egzistuotų konkreti, pagrįsta, tikėtina grėsmė būsimam teismo sprendimui byloje įvykdyti. Ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovės nemokumą (trumpalaikė ir labai nedidelė skola Sodrai nereiškia įmonės nemokumo), prastą finansinę padėtį, slapstymąsi, buveinės vietos pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Pateiktas prašymas neįrodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, užtikrinant būsimojo teismo sprendimo realų įvykdymą.

9. Net ir preziumuojant, kad ieškinio suma atsakovui būtų didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė imtųsi ar būtų ėmusis veiksmų turtą paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti, nepagrindė atsakovės nesąžiningumo. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovė, teigdama, kad nėra skolinga elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą, siekiant išvengti civilinės atsakomybės ar kuo labiau uždelsti atsiskaitymą su ieškove pagal rangos sutartis, šioje stadijoje ginčas dėl atsiskaitymų, darbų įforminimo iš esmės nesprendžiamas, tai bus išspręsta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Aplinkybė, jog šalys nesutaria dėl ieškinyje keliamų turtinių reikalavimų, negali reikšti esą atsakovė yra nesąžininga. Ieškovė be nepagrįstų emocinių, subjektyvių kaltinimų, neturi įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo. Įmonėje dirba 10 žmonių, o veiklos pradžioje dirbo tik 1 žmogus, todėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimas yra itin reliatyvus, jis nereiškia įmonės nemokumo ar nesąžiningumo, bankrutuoja ir daug darbuotojų turinčios įmonės. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas sietinas ne su įmonės nemokomu ir/ar nesąžiningumu, o su tuo, kad atsakovė modernizavo gamybines – ūkines funkcijas, įsigijo naujos įrangos, centralizavo valdymo funkcijas, ko pasekmėje atsirado galimybė atsisakyti nepelningų darbo vietų. Ieškovė pati yra nesąžininga, nes turi skolą Sodrai, mokestinę nepriemoką, todėl negalės padengti atsakovės patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasisakydamas dėl elektroninio laiško nurodo, kad atsakovės atstovas teisininkas I. O. nuo pat bylos pradžios laikosi pozicijos, jog atsakovė neturi jokios skolos ieškovei. Atsakovės nepasinaudojimas savo procesine teise bei nedalyvavimas teismo posėdyje (parengiamajame posėdyje) negali būti pretekstu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai nekelia jokios grėsmės būsimojo teismo sprendimo įvykdymui.

10. Teigia, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė, atsakovė vien viešųjų pirkimų sutarčių vykdo daugiau kaip už 1,5 mln. Eur, reguliariai atsiskaito su visais kreditoriais, reikšmingų skolų ir bylų neturi, o trumpalaikė, nedidelė skola Sodrai netrukus bus padengta. Pagal teisminę praktiką, aplinkybė, kad skolininkė galimai turi finansinių problemų, jai yra iškelta daugiau bylų, nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant skolininkės kaip ūkio subjekto galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais (Vilniaus apygardos teismo 2019-11-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1865-656/2019).

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Benart projektai“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista.

12. Nurodo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinio suma (11932,16 Eur) laikytina didele ir yra vertinama kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimas. Teismas nustatė, kad bendras atsakovei įregistruotų turto arešto aktų mastas yra 55777,7 Eur. Aplinkybė, kad kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu taip pat teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką padidina. UAB „Selonia“ turi įsiskolinimą Sodrai, kuri sudaro 750,68 Eur, atsakovės darbuotojų skaičius ir toliau mažėja, šiuo metu įmonėje dirba jau net ne 9, o 6. Aktualioje praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu. Atsakovė, tiesiog neigdama skolą bei kitus reikalavimus bei nepateikdama jokių atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, atsakovės atstovui neatsakant į teisėjos bei ieškovės atstovės užduodamus klausimus teismo posėdžio metu, elgiasi nesąžiningai bei neteisingai aiškina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Apeliantė, turėdama galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jai pareikštos didelės ieškinio sumos, tai paneigiančių argumentų ar įrodymų nepateikė. Teismas akcentavo, kad atsakovė nurodo, jog vien viešųjų pirkimų sutarčių vykdo daugiau kaip už 1,5 mln. Eur, tačiau nepateikė jokių duomenų apie iš veiklos gaunamas pajamas. Atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimus į ieškinį, kad neva tai ji visiškai neskolinga ieškovei. Laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina, kadangi pirmiausia areštuojamas nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik jų nepakankant - piniginės lėšos ir turtinės teisės, be to atsakovei leista mokėti privalomas įmokas valstybei, atsiskaityti su darbuotojais, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, todėl egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

13. Panevėžio apygardos teisme 2020-04-22 iš apeliantės gauta informacija, kad kitoje civilinėje byloje jos atskirasis skundas buvo patenkintas, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-21 nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2020-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-278-252/2020, ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selonia“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie ieškovės turimą įsiskolinimą Sodrai bei turimą mokestinę nepriemoką. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pažymėtina, kad sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskovės, o ne ieškovės, atžvilgiu, todėl naujai teikiami rašytiniai įrodymai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų nepriima ir nevertina.

16. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su jos atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

18. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apeliantės interesus (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės interesus) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apeliantės (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

20. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija ieškove, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovės veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, o jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (ko, kaip minėta, reikalaujama naujausioje teismų praktikoje, nurodytoje šios nutarties 19 p.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

22. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, kaip ir nurodoma minėtoje teismų praktikoje (nutarties 19 p.), atsakovės turtinės padėties vertinimas neturi esminės teisinės reikšmės. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės galimai blogos finansinės padėties, nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovės turto areštą). Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti, jog ieškinio suma – 11932,16 Eur atsakovei yra didelė, todėl kiltų grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visos atsakovės vardu registruotos transporto priemonės areštuotos, bendras atsakovei įregistruotų turto arešto aktų mastas yra 55777,7 Eur, UAB „Selonia“ turi įsiskolinimą Sodros biudžetui, tačiau taip pat atsakovė nurodo, jog vykdo viešųjų pirkimų sutarčių daugiau kaip už 1,5 mln. Eur.

23. Teismo nustatyta aplinkybė, kad LITEKO sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu teisme yra nagrinėjama ir kita civilinė byla, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nesudaro pagrindo išvadai nei apie vengimą atsiskaityti su ieškove, nei vengimą vykdyti teismo sprendimus, nei juo labiau apie tai, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Be to, iš LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kuris išnagrinėtas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-21 nutartimi buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2020-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-278-252/2020, ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selonia“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas (civilinė byla Nr. e2-569-302/2020).

24. Ieškovė savo prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat grindė ir www.rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, nurodė, kad pagal juos UAB „Selonia“ nuo 2020-01-16 iki 2020-01-20 turėjo 740,91 Eur socialinio draudimo skolą, darbuotojų skaičius nuo 2019 m. lapkričio mėn. ženkliai sumažėjo, įmonės įstatinis kapitalas yra 2500 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai nėra oficialus įmonių viešasis registras, todėl pateikiami duomenys negali turėti lemiamos įtakos vertinant apeliantės finansinę padėtį, bei sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, darbuotojų skaičiaus pokytis ar įstatinio kapitalo dydis t.p. neturėtų būti laikomi esminiais rodikliais, sprendžiant dėl atsakovės turtinės padėties.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti apeliantės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliantės atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė apeliantės nesąžiningumo (t.y. jos ketinimų paslėpti, perleisti kitiems asmenims jai priklausantį turtą bet kokia forma, įkeisti šį turtą ar jį apsunkinti bet kokia kita forma ir pan.), kas sukeltų grėsmę ar apsunkintų galimai palankų ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos taikymo priemonių sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, nukrypdamas nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai ją susiejo vien tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi ir galimai bloga apeliantės finansine padėtimi, neatlikdamas savarankiško subjekto, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumo vertinimo.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Benart projektai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Selonia“ atžvilgiu, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.

Teisėjas Vygintas Mažuika