Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1865-656/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2S-1865-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27991-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Kreditorius
UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2S-1865-656/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-27991-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (apeliantės) UAB „Enero“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos priteisimo iš UAB „Enero“ išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal kreditorės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 32 711,00 Eur skolos, 44,52 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Enero“.

2. Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 32 755,52 Eur sumoje skolininkei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei piniginės lėšas ar turtines teises priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, priteistinai sumai. Prašymą grindė tuo, kad kreditorės pateiktas pareiškimas yra pagrįstas, skolos suma yra pakankamai didelė, skolininkės turtinė padėtis yra sudėtinga, skolininkė turi daug kitų skolų, dirba nuostolingai, neturi jokio nekilnojamojo turto, dėl ko yra reali grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą 32 755,52 Eur sumoje.

4. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai yra turtinio pobūdžio, pareiškimo suma (32 755,52 Eur) skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, laikytina pakankamai didele, dėl ko sprendė esant pagrindą spręsti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Skolininkė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Be to, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Nagrinėjamu atveju iš kreditorės prašymo negalima spręsti, kad egzistuoja reali, pagrįsta, tikėtina grėsmė teismo sprendimui. Kreditorė minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių duomenų, kaip ir duomenų apie tikėtiną skolininkės nemokumą. Todėl prašymas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Atsiliepimas

6. Kreditorė padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

6.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teismo įsakymą, kas patvirtina preliminarų pareiškimo pagrįstumą, kaip vieną iš CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.2. Egzistuoja ir antroji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Skolininkė neatsiskaito ne tik su pareiškėja, bet turi ir kitų skolų, tame tarpe 5 302,28 Eur socialinio draudimo skolą, taip pat skolas UAB „Geotestus“, G. B. įmonei, UAB „Fire Expert“, UAB „Elenet engineering“, UAB „ARG Baltic“, UAB „Architekto studija“, UAB „Juris LT“. Šie faktai rodo sistemingą ir tendencingą skolininkės elgesį ilgą laiką sąmoningai neatsiskaityti su kreditoriais. Be to, skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto, dirba nuostolingai. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir tai, kad skolininkės vadovas praeityje yra teistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sukčiavimą bendrininkų grupėje, neteisėtą įmonės veiklą bei dokumentų klastojimą, nors šiuo metu teistumas yra išnykęs.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) skolininkės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos abi sąlygos, tiek ieškinio pagrįstumas, tiek teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas.

10. Taigi viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarus ieškinio pagrįstumas (CPK 144 straipsnis). Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. siekiant skolą prisiteisti supaprastinta proceso tvarka. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Todėl nutarties priėmimo metu nebuvo galima nustatyti pareiškimo pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nustatęs, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui dėl didelės ieškinio sumos skolininkei, skolininkės turtinės padėties sudėtingumo, turimų įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Atsakovė su tokiais teismo argumentais nesutinka. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės galimo nesąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimui.

12. Net ir preziumuojant, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu plėtojama taip, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018). Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis byloje Nr. e2-76-464/2018).

13. Šiuo atveju kreditorė nepateikė duomenų, kad skolininkė imtųsi ar būtų ėmusis veiksmų turtą paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti. Nors kreditorė tvirtina, kad skolininkės vadovas praeityje yra teistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sukčiavimą bendrininkų grupėje, neteisėtą įmonės veiklą bei dokumentų klastojimą, tačiau ir šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė duomenų. Todėl negalima daryti išvados, kad kreditorė pagrindė skolininkės nesąžiningumą.

14. Kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė galimai turi finansinių problemų, jai yra iškelta daugiau bylų, nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant skolininkės kaip ūkio subjekto galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

15. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, ginčijama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Enero“.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas