Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (3012,80 Eur) bauda.

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir likusios neišieškotos baudos dalies išieškojimo vykdymas nutrauktas, suėjus BK 96 straipsnyje nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda (sumokėta),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą klastojant dokumentus, juos panaudojant bei registruojant save transporto priemonių, kurias buvo įsigiję užsienio piliečiai, savininku, gauti finansinės naudos, laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2024 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims savo anketinius duomenis, kurie suklastojo 67 automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. jis žinodamas kad automobilių neįgijo, už automobilių įgijimą pinigų nemokėjo, žinodamas tikruosius transporto priemonių įgijėjus, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blankuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis yra transporto priemonių įgijėjas bei pinigų mokėtojas, tas sutartis pateikė (duomenys neskelbtini) padalinyje, tokiu būdu savo vardu registruodamas iš viso 67 automobilius, už kiekvieno automobilio įregistravimą savo vardu gaudamas po 20 eurų, taip viso gavo ne mažiau 1340 Eur neteisėtų pajamų, taip pat registruodamas save transporto priemonių, kurias buvo įsigiję užsienio piliečiai, valdytoju, žinodamas, kad jis realiai tų transporto priemonių nevaldys, o automobilių valdytoju yra registruojamas tik tuo tikslu, kad realūs automobilių įgijėjai - savininkai ( užsienio piliečiai) įsigytus automobilius (duomenys neskelbtini) galėtų įregistruoti savo vardu ir vėliau išgabenti iš Lietuvos Respublikos į užsienį, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) padalinyje pateikė prašymus dėl jo įregistravimo 7075 automobilių valdytoju, taip už kiekvieną klastotą prašymą jį įregistruoti transporto priemonės valdytoju gaudamas po 20 eurų, taip iš viso gavo ne mažiau 141 500 Eur neteisėtų pajamų, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

Kaltinamasis Z. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis pirkdavo automobilius ir buvo jų savininkas, tačiau valdytojai (duomenys neskelbtini), nes jis tik būdavo įregistruojamas (duomenys neskelbtini) kaip automobilio savininkas. Būdavo įregistruojamas automobilio valdytoju, nors realiai jis tų automobilių nevaldė ir nesiruošė jų valdyti ateityje ir tai buvo daroma tuo tikslu, kad tuos automobilius jų savininkai, užsienio šalių piliečiai, galėtų išgabenti iš (duomenys neskelbtini). Kiek iš viso buvo registruota automobilių jo vardu, kur jis buvo, kaip tų automobilių savininkas, pasakyti negalėjo. Kiek per tą visą laiką jis už šią savo veiklą gavo pinigų, pasakyti negalėjo, nes nepamena. Mokėjo mokesčius, kai 64 mašinas savo vardu įformino. Jis paėmęs pinigus iš (duomenys neskelbtini) nupirkdavo automobilius. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo jo vardu sudaromos. (duomenys neskelbtini) būdavo pirkėjai, jie ir pardavėjai. Jie, kaip savininkai ir, kaip pardavėjai. (duomenys neskelbtini) pirkdavo iš užsienio ir iš lietuvių automobilius. Pirkimo-pardavimo sutartį sudarydavo jo vardu, nes jis nebūdavo vietoje, būdavo išvykęs (duomenys neskelbtini) ar kažkur kitur. (duomenys neskelbtini) susirasdavo mašinas ir apiformindavo jo vardu. Jie turėjo jo dokumentus ir jo duomenis, įgaliojimo neišrašė. Jis likdavo tik valdytoju. Jis likdavo ir kaip savininkas, jie išvažiuodavo, sulaukdavo, kada bus mažesnis muitas ir jie paprašydavo, kad jis tas mašinas išregistruotų. Į mėnesį išeidavo 60 automobilių, po du per dieną. Nurodytas užmokestis teisingas, išlaidas apmokėjo iš tų 20 eurų, jam likdavo 5 eurai. Tiek pinigų nebuvo, kiek rašo byloje, jį apgavo. Dirbo beveik į minusą. 60 automobilių buvo savininkas, o 7000 automobilių buvo valdytoju. Valdytojas skaitėsi, kad su įgaliojimu gali išvažiuoti į užsienį. Notarui reikėdavo vertimo, pigiau būdavo (duomenys neskelbtini) įsirašyti valdytoju, tada valdytojas įsirašo į pasą ir tik tada galima pervažiuoti sieną. Kai jis buvo valdytojas, savininkais būdavo užsieniečiai. Jis per sieną jų neveždavo, jie patys persiveždavo. Jų vardu neregistruodavo, nes jie nelegalūs piliečiai, o kai įsirašo valdytojas, tai parašydavo (duomenys neskelbtini) adresą. Valdytojas gali tik su automobiliu važiuoti, savininkas atsako. Valdytoju registruodavo todėl, kad (duomenys neskelbtini) galėtų persirašyti kaip savininkas. Jis valdytojas buvo tam, kad mašinos būtų su lietuviškai numeriais. Jis suprato, kad nėra tikras valdytojas. Už šią paslaugą gaudavo 20 eurų, iš jų sumokėdavo už registravimą. Išrašydavo notaro įgaliojimą, kad jie galėtų su mašina išvažiuoti į užsienį. 67 mašinų savininkas jis buvo. Jie pirkdavo mašinas, o ne jis. Realūs savininkai būdavo (duomenys neskelbtini). Jis visai nepagalvojo, kad nėra realus nei savininkas, nei valdytojas, (duomenys neskelbtini) 2015 m. buvau teistas, veikla buvo panaši, bet norėjo viską nutraukti. Jam pasakė, kad gali registruoti mašinas firmos vardu, bet gavo baudą, nes buvo registruotas toje firmoje. Taip visi darė, ne jis vienas. Jis tik įsirašydavo, kad yra savininkas. Jis nieko neuždirbo. Paprašo nupirkti mašiną, jis nuperka, užregistruoja ir išvažiuoja. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Jis „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo, pasirašydavo, kad sutinka būti valdytoju. Gaudavo po 20 eurų už kiekvieną, iš jų mokėdavo mokesčius.

Iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtas Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, kur nagrinėjimo metu Z. S. teismo posėdyje paaiškino, kad už piniginį atlygį, (duomenys neskelbtini)“ užsieniečių įsigytiems automobiliams būdavo registruojamas automobilių valdytoju, kad užsieniečiai įsigytus automobilius galėtų išvaryti iš (duomenys neskelbtini), už tai gaudavo po 20 Eur. Taip kaip valdytojas, valdytojas - savininkas galimai savo vardu užregistravo 13 495 transporto priemones.

Iš (duomenys neskelbtini)2024 m. rugsėjo 5 d. rašto matyti, kad buvo pateiktos Z. S. vardu registruotų transporto priemonių įgijimo (pirkimo-pardavimo sutarčių) dokumentų kopijos.

Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 10 d. rašto matyti, kad buvo pateikti duomenys apie 67 automobilius, kuriuos Z. S. valdo kaip savininkas, ir duomenys apie 7075 automobilius, kuriuos Z. S. valdo kaip valdytojas.

Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 7 d. rašto matyti, kad buvo pateiktos rinkmenos su 67 transporto priemonių registravimo bei įgijimo dokumentų kopijomis (suklastotais įgijimo pirkimo-pardavimo sutartimis), pagal kurias Z. S. vardu buvo įregistruoti automobilių įsigijimai.

Iš 2025 m. sausio 2 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad Z. S., kaip savininko vardu (duomenys neskelbtini) yra registruoti 67 automobiliai ir Z. S., kaip valdytojo vardu (duomenys neskelbtini) yra registruoti 7075 automobiliai. Iš prie tarnybinio pranešimo pridėtų priedų (lentelių, sutarčių) matyti, kad Z. S. vardu registruoti automobiliai kaip savininko bei valdytojo vardu.

Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 28 d. rašto dėl galimybės transporto priemonę įregistruoti valdytojo vardu, matyti, kad kai dėl transporto priemonės įregistravimo kreipiasi ne transporto priemonės valdytojas, pastarojo valia registruoti transporto priemonę turi būti išreikšta raštu, taip pat kai dėl transporto priemonės kreipiasi asmuo, kuris nėra transporto priemonės savininkas, pastarojo valia registruoti transporto priemonę turi būti išreiškiama raštu. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 6 p. numato, kad Lietuvos Respublikoje registruojamos transporto priemonės valdytojo vardu 6.1 Lietuvos Respublikoje teritorijoje gyvenančių deklaravusių gyvenamąją vietą nustatyta tvarka, atleistų nuo gyvenamosios vietos deklaravimo, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, laikinai gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotų fizinių asmenų, 6.2 Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių, įstaigų, organizacijų, 6.3 užsienyje įregistruotų įmonių atstovybių Lietuvos respublikoje bei 6.4 Mokesčių mokėtojų registre įregistruotų juridinių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teismas pažymi, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Klastojimas – tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant suklaidinti, asmeninės naudos ar kt. tikslų. Byloje nenustatyta, kad prašymuose, pateiktuose (duomenys neskelbtini) kaltinamasis iškraipė informaciją ar siekė suklaidinti juridinį asmenį, kuriam šie prašymai buvo teikiami. (duomenys neskelbtini) savaime nebuvo teisinių santykių dalyvis, pateikus šiuos prašymus neįgijo nei teisių, nei pareigų, o tik atliko juridinio fakto įregistravimo funkciją. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo teigti, jog prašymai, kurių pagrindu kaltinamasis buvo įregistruotas turto valdytoju ar savininku kaltinime nurodytais atvejais, buvo suklastoti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju asmens įregistravimas turto valdytoju ar savininku nesukuria jokių prielaidų kitų asmenų teisių pažeidimams – iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad faktiniai turto savininkai patys iniciavo tokius veiksmus ir siekė, kad kaltinamasis būtų įregistruotas transporto priemonių valdytoju ar savininku. Akivaizdu, kad šiais veiksmais ne tik kad nebuvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, bet juridiniai faktai buvo registruojami su turto savininkų žinia ir pritarimu. Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.258 straipsnis), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokie procesai būtų inicijuoti, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo registracija transporto priemonių savininku ar valdytoju yra galiojanti. Darytina išvada, kad kaltinamasis Z. S. šiuo metu turi visas teises ir pareigas, nustatytas transporto priemonių valdytojui ar savininkui, kurių savininkas ar valdytojas jis yra. Turto valdytojas ar savininkas turi teisę juo naudotis ir/ar jį valdyti savo nuožiūra, taip pat ir perduoti turtą naudotis kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad Z. S. kaltinime nurodytą turtą yra perdavęs faktiškai naudotis kitiems asmenims, tačiau tokie veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, kadangi tokią teisę turi kiekvienas turto savininkas ar valdytojas. Nors kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytų jo vardu registruotų transporto priemonių jis neturi ir jomis nesinaudoja, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis tikslo faktiškai įsigyti transporto priemones neturėjo, tačiau tokios aplinkybės sudaro prielaidas ne baudžiamajai atsakomybei kilti, o tik kaip galimą pagrindą tokius sandorius, esant vienos iš šalių reikalavimui, pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus tik dėl akių, t. y., neketinant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys, sudarydamos tariamus sandorius, jokių duomenų neklastoja – tokiuose sandoriuose gali būti konstatuojamas ne dokumento turinio ar jame nurodomų duomenų, o valios sukurti deklaruojamus teisinius santykius trūkumas.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį gali kilti ir nepažeidus fizinių ar juridinių asmenų teisių ar nesukėlus minėtiems asmenims teisiškai reikšmingų padarinių, tačiau teisiškai reikšmingus padarinius sukėlus valstybei. (duomenys neskelbtini) atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog dėl kaltinime nurodytų veiksmų būtų pažeista valdymo tvarka ir valstybei būtų sukelti minėti padariniai (pvz., išvengti mokėtini mokesčiai, pakirstas pasitikėjimas valstybe, padaryta turtinė ar neturtinė žala ar pan.).

Aplinkybė, kad kaltinamasis dėl juridinių faktų įregistravimo gavo finansinės naudos, jo veiksmų savaime nekriminalizuoja. Pajamos, kurios yra gaunamos nepadarius nusikalstamos veikos, yra ne baudžiamosios, o mokesčių teisės dalykas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nuo 2015 m. liepos 23 d. yra įregistravęs individualią veiklą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 54) ir turi pareigą už savo veiklą gautas pajamas deklaruoti.

Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013), o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013.).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai, nurodyti kaltinime, nebuvo pavojingi, jais nebuvo padaryta žala ir nekilo tokios žalos atsiradimo grėsmė, nebuvo daroma neigiama įtaka teisiniams santykiams ar tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, t.y., šiais veiksmais nebuvo kėsinamasi į valdymo tvarką, todėl kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės (1 t., b. l. 28, 32, 35, 2 t., b. l. 13), kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsniu,

nusprendžia:

Z. S., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.