Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1724-921/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-13
Bylos Nr.: e2A-1724-921/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01331-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: Ž. T.
Atsakovas: V. P. T.

Civilinė byla Nr. e2A-1724-921/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01331-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.6.1.; 2.3.2.7.; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. T. ir atsakovo V. P. T. priešieškinį ieškovei Ž. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos priteisimo ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę „T.“; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę FORD C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės. Iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 950 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą; 4) įsipareigojimus kreditoriui bankui Luminor Bank AS pagal 2005 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. 900 su vėlesniais jos pakeitimais po santuokos nutraukimo palikti solidariais šalių įsipareigojimais; 5) nustatyti, kad skolininkų tarpusavio santykiuose kiekviena šalis dengia po ½ dalį kreditoriui Luminor Bank AS mokėtinų mėnesio kredito ir palūkanų įmokų; 6) iš ieškovės priteisti atsakovui 10 085 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, atliktus santuokos metu.

1. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys nepilnamečių vaikų neturi. Dėl skirtingo sutuoktinių suvokimo apie šeimą, jos prioritetus, kildavo tarpusavio nesutarimai, palaipsniui iš esmės pradėjo skirtis požiūriai į šeimą, laisvalaikio pomėgius bei buities problemų sprendimą. Pažymėjo, kad santuokoje sutuoktiniai įsigijo dvi transporto priemones, kurias prašo padalinti. Sutuoktiniai turi solidarų įsipareigojimą bankui Luminor Bank AS pagal 2005 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. 900 su vėlesniais jos pakeitimais. Banko suteiktas kreditas buvo panaudotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimams atlikti, namų apstatymo ir apyvokos reikmenims įsigyti (baldams ir buitinei technikai) bei kitiems sutuoktinių poreikiams patenkinti. Ieškovė nemato galimybės modifikuoti prievolę dėl kiekvieno iš sutuoktinių gaunamų pajamų dydžio, todėl įsipareigojimas paliktinas solidaria šalių prievole. Prašymą nustatyti, kad įsipareigojimus bankui kiekviena šalis dengia po ½ dalį, grindžia aplinkybe, kad atsakovas kurį laiką tik iš dalies prisideda prie įmokų bankui mokėjimo, nors šalys jau nebeveda bendro ūkio. Nurodo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris įgytas iki santuokos sudarymo, todėl nėra įtraukiamas į bendro dalintino turto balansą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas buvo pagerintas santuokos metu, panaudojant dalį paskolos, gautos iš banko. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 10 085 Eur kompensaciją už atliktus gyvenamojo namo pagerinimus. Šalims išlaikymas nėra reikalingas.

2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Atsakovas sutiko su transporto priemonių paskirstymu šalims, tačiau nesutiko su jų vertės nustatymu. Atsakovas sutiko, kad prievolė bankui po santuokos nutraukimo būtų laikoma solidaria šalių prievole. Nesutiko, kad gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo liktų ieškovės asmenine nuosavybe. Pažymėjo, kad pagal kreditavimo sutartį visas gautas lėšas naudojo šio gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai užbaigti. Prievolę sutuoktiniai prisiėmė solidariai, ją vykdė iš bendro sutuoktinių turto. Asmeninis ieškovės turtas šalims esant santuokoje bendromis lėšomis buvo pagerintas iš esmės ir tai suteikia pagrindą minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, atsakovas po santuokos nutraukimo išliks solidarus banko skolininkas, prievolę vykdys iš asmeninio turto. Atsakovo nuomone, jo išlaidos, susijusios su ieškovės asmeniniu turtu, tik didės. Esant tokioms aplinkybėms, nepripažinus ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, būtų esmingai pažeista sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra ir sudarytos prielaidos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti atsakovui ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir ½ dalį žemės sklypo arba priteisti iš ieškovės atsakovui 42 331,61 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad šalys grąžino kreditoriui 36 740,69 Eur paskolą, sumokėjo 15 442,56 Eur palūkanas, 1,48 Eur delspinigius, iš viso kreditoriui sumokėjo 52 184,73 Eur. Negrąžinta kredito dalis sudaro 32 478,49 Eur. Mažiausia suma, kurią šalys bendromis ir asmeninėmis lėšomis turės sumokėti kreditoriui, turėtų sudaryti 84 663,22 Eur. Ši suma turėtų būti laikoma ta kaina, kurią sutuoktiniai sumokės kreditoriui už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus. Mano, kad asmeninis ieškovės turtas šalims esant santuokoje bendromis lėšomis buvo pagerintas iš esmės ir tai suteikia pagrindą minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog mažina savo priešieškinio reikalavimus dėl kompensacijos dydžio priteisimo iš ieškovės iki 34 113,30 Eur sumos.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tik dalis suteikto kredito lėšų buvo panaudota ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybai užbaigti. Gauto kredito lėšų panaudojimas niekaip nėra susijęs su ieškovei priklausančio namo priklausinių, žemės sklypo pagerinimais. Atsakovas nepateikia teismui jokių duomenų, kaip buvo panaudotas banko suteiktos kredito lėšos, t. y. kokie konkretūs ir kokios vertės statybos darbai buvo atlikti ir įsigytos statybinės medžiagos, siekiant užbaigti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybą, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra pagerinimų vertė. Kredito išdavimo metu gyvenamojo namo baigtumas buvo 76 proc., priklausiniai – 100 proc. baigtumo. Namo statybos užbaigimui buvo panaudota 81 907,34 Lt (23 722 Eur), iš kurių 47 113 Lt (13 644,87 Eur) medžiagoms ir mechanizmams įsigyti ir 34 794,34 Lt (10 077,13 Eur) darbams atlikti ir darbo užmokesčiui sumokėti. Kredito lėšos buvo naudojamos baldams, buitinei technikai įsigyti ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, atostogų kelionėms į užsienį). Ieškovė nėra išsaugojusi didžiosios dalies dokumentų, pagrindžiančių sutuoktinių išlaidas ne namo pagerinimams atlikti. Atsakovo pasirinktas paskaičiavimų metodas neatitinka realios situacijos ir iš esmės yra neteisingas. Suteiktos paskolos dydis ir jos grąžinimo aplinkybės nėra susijusios su investicijomis į turtą, sumokėtos palūkanos ir delspinigiai jokios pridėtinės vertės nesukuria. Atmestinas atsakovo reikalavimas dėl 42 331,61 Eur priteisimo, nepateikus įrodymų, kad būtų pagrindas visą ieškovei priklausantį asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutinka su priešieškiniu formuluojamais reikalavimais, kadangi banko interesai nebus pažeisti. Prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp banko iš vienos pusės ir šalių, kaip solidariųjų skolininkų, iš kitos pusės. Už kredito grąžinimą abu sutuoktiniai atsako solidariai kreditavimo sutarties pagrindu, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po šalių santuokos nutraukimo. Padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Nagrinėjamu atveju turtas nebūtų padalintas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, taigi banko interesai kaip hipotekos kreditoriaus nebus pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 92, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „T.“, atsakovui – „T.“; 3) santuokos metu įsigytą transporto priemonę FORD C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės, pripažino asmenine ieškovės nuosavybe. Santuokos metu įsigytą transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės, pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Priteisė iš atsakovo ieškovei 950 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį; 4) pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 5) prievoles kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, pagal 2005 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. 900 su vėlesniais jos pakeitimais, pripažino ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis ir nustatė, kad šias prievoles vykdys ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto. Likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

8. Teismas sprendė, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, jų santuoka iširusi galutinai, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes. Išlaikymo šalys sau nereikalavo, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas.

9. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės Ford C-Max vertės nustatymo. Teismas, įvertinęs svetainės „Autoplius.lt“ duomenis, nusprendė, kad ieškovės nurodyta transporto priemonės vertė (2 000 Eur) yra pagrįsta. Laikė teisingu ieškovės reikalavimą dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių pasidalinimo būdo.

10. Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus gautas kredito lėšas šalys investavo gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai užbaigti. Sudarydami kreditavimo sutartį su kreditoriumi prievoles prisiėmė abi šalys solidariai, nepaisant, kad nekilnojamasis turtas priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Taigi kreditavimo sutartis yra susijusi su abiem sutuoktiniais, ji sudaryta šeimos interesais. Nustatė, kad ieškovei priklausančio gyvenamojo namo vertė 2020 m. rugsėjo 26 d. yra 50 100 Eur. Tuo tarpu byloje esanti 2006 m. gegužės 22 d. turto vertės patikslinimo pažyma prie 2005 m. lapkričio 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos patvirtina, kad ieškovei priklausančio gyvenamojo namo vertė buvo 144 500 Lt (41 850 Eur). Gyvenamajame name šalys pradėjo statybos darbus nuo 2005 m. lapkričio 7 d. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šiuo laikotarpiu buvo atliekami gyvenamojo namo įrengimo ir remonto darbai. Šias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtino šalių paaiškinimai, nuotraukos, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai, remonto darbų sąmatos ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas konstatavo, jog ieškovei priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis. Sprendė, kad ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nutraukus šalių santuoką, padalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį. Kiti atsakovo priešieškinio argumentai yra išvestiniai, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisakė.

11. Nurodė, kad nei šalims, nei teismui nekilo abejonių, kad prievolės kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, yra solidarios šalių prievolės ir tokiomis lieka po šalių santuokos nutraukimo. Kadangi namas dalinamas tarp šalių lygiomis dalimis, teismas nustatė, kad šalys įsipareigojimus šiam kreditoriui vykdys taip pat lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kurioje teismas pripažino gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria šalims pripažino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą ir šią priešieškinio dalį palikti nenagrinėtą; 3) priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovės ieškinio reikalavimą ir iš ieškovės priteisti atsakovui 10 085 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimus, atliktus santuokos metu. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

13.1. Teismas nepagrįstai, formaliais pagrindais, neatlikdamas įrodymų analizės visą ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą transformavo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

13.2. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad gautas kredito lėšas šalys investavo gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai užbaigti. Neaišku, kokiu pagrindu teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius gyvenamojo namo priklausinius bei žemės sklypą. Atsakovas šių nekilnojamojo turto objektų esminio pagerinimo neįrodinėjo. Nei vienas iš namo priklausinių nebuvo pagerintas, be to, iš šių priklausinių objektyviai natūroje egzistuoja tik vienas, nes ūkiniai statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauti. Proceso metu atsakovas neįrodė ir gyvenamojo namo esminio pagerinimo. Teismas nesiaiškino, kaip pasikeitė ieškovės asmeninė nuosavybė po to, kai gyvenamojo namo statybai užbaigti buvo pasinaudota banko suteiktu kreditu, t. y. kaip pasikeitė nekilnojamojo turto plotas, rodikliai, pagrindžiantys kiekybinius ir kokybinius pasikeitimus. Šalių santuokos sudarymo metu VĮ Registrų centre įrašyti turto duomenys iki šiol nėra pakeisti.

13.3. Šeimos gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta pasinaudojant ne visu, o tik dalimi banko suteiktu kreditu. Pakartotinai pabrėžė, kad šalys į gyvenamojo namo priklausinius ir žemės sklypą visų piniginių lėšų, gautų iš kredito, neinvestavo. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Banko suteiktą kreditą šalys taip pat panaudojo kito nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. 2005 m. lapkričio 15 d. šalys įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), už 50 000 Lt (14 481 Eur). Taip pat pirko baldus, buitinę techniką ir kt.

13.4. Teismas nevertino tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Teismas neteisingai nurodė, kad gyvenamojo namo vertė 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo 50 100 Eur. Ši vertė nustatyta, neatsižvelgiant į santuokos metu atliktus pagerinimus. Pagal eksperto išvadą, gyvenamojo namo vertė sudaro 73 170 Eur. Taigi, pagerinimo vertė sudaro 23 070 Eur (73 170 Eur – 55 100 Eur). Kiekvienam iš sutuoktinių šių pagerinimų tektų po 10 085 Eur. Teismas nesprendė ieškovės reikalavimo dėl pagerinimų vertės kompensavimo atsakovui.

13.5. Teismas, pripažindamas ieškovės asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalindamas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, neišsprendė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto vertės iki statybos darbų atlikimo kompensavimo. Teismas neteisingai nusavino ieškovės turėtą nuosavybę. Ieškovė pateikė teismui dokumentus, susijusius su kredito lėšų panaudojimu namo statybai užbaigti, šių išlaidų suvestinę, tačiau teismas šių įrodymų ir paskaičiavimų nevertino. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas santuokos sudarymo metu būtų turėjęs turtą arba disponavęs didesnėmis piniginėmis lėšomis, kadangi nutraukęs santuoką su savo buvusia sutuoktine visą turtą paliko buvusiai šeimai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Ieškovė nepagrįstai ginčija turto pagerinimo iš esmės aplinkybę. Turto pagerinimas, lemiantis turto vertės padidėjimą 400 procentų arba pagerinimas, kuris turto vertę pakelia keturis kartus, laikytinas esminiu pagerinimu. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas turėjo pagrindą gyvenamąjį namą su jo priklausiniais ir žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

14.2. Nurodo, kad visos pagal kreditavimo sutartį išmokėtos lėšos buvo pervestos į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą. Ieškovė privalėjo šias lėšas naudoti išimtinai gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai užbaigti. Jeigu pagal kreditavimo sutartį gautos lėšos buvo naudojamos kitiems tikslams, ieškovei tenka pareiga tai įrodyti. Tačiau ieškovė jokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Ieškovės su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas nepatvirtina, kad nekilnojamajam daiktui įsigyti buvo panaudotos lėšos, gautos pagal kreditavimo sutartį. Ieškovė turėjo galimybes pateikti duomenis apie bankines operacijas, tokiu būdu pagrįsti teiginius apie lėšų naudojimą. Tačiau tokių duomenų nepateikė. Be to, esminę reikšmę turi ne turto pagerinimui panaudotų lėšų kiekis, bet turto pagerinimų esmingumas. Dėl sutuoktinių lėšomis atlikto ieškovei priklausančio turto pagerinimo šio turto vertė padidėjo keturis kartus, ir tai yra laikytina esminiu pagerinimu lėmusiu turto pripažinimą bendrąja nuosavybe.

14.3. Teismas pagrįstai gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nes antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo. Perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą.

Šalies argumentai

14.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neįregistravus gyvenamojo namo statybos užbaigimo viešame registre, tai reikštų, kad darbai nebuvo atlikti. Ieškovė pripažįsta faktą, kad gyvenamojo namo statybos užbaigimo (turto pagerinimo) darbai buvo atlikti. Tai patvirtina ir bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2005 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad pateiktas įrodymas patvirtina, jog sutuoktiniai banko suteiktą kreditą naudojo ir kitoms reikmėms, ne tik gyvenamojo namo statyboms užbaigti. Nurodo, kad būtinybė pateikti šį dokumentą iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Be to, ieškovė apeliacinio proceso metu, t. y. 2021 m. spalio 25 d., pateikė rašytinius paaiškinimus.

5. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sąlygų, nurodytų CPK 314 straipsnyje, kurioms esant galimas naujų įrodymų priėmimas, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės kartu sus apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas atsisakytinas priimti.

6. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ieškovės 2021 m. spalio 25 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus taip pat atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus ir: 1) pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; 2) pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė minėtą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir atsakovui iš ieškovės priteisti 10 085 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus.

8. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl ieškovės asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio nekilnojamojo turto padalijimo, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį nekilnojamojo turto, taip pat sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių, nustatytų bylos nagrinėjimo metu

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys susituokė 2005 m. birželio 23 d. Ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo 1999 m. liepos 30 d. turto pasidalijimo sutarties Nr. DŽM-8608 pagrindu, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 2005 m. kovo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2529 pagrindu. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovės iki santuokos su atsakovu sudarymo momento, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ir priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2007 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 3.23.2007224. Ieškovės pateikta Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 250 (toliau – Konsultacinė išvada), parengta teismo eksperto J. U., patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo statybos pradžios metai buvo 1998 m., o pabaigos – 2008 m. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo statybos darbai buvo pabaigti šalims gyvenant santuokoje.

10. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog santuokos metu buvo pagerintas ginčo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, kad jis nebuvo pagerintas iš esmės. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko atsakovui sumokėti 10 085 Eur už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus. Atsakovas byloje teigė, kad ieškovės vardu iki santuokos įgytas visas ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas, todėl yra pagrindas taikyti CK 3.90 straipsnio normas ir ginčo turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl ieškovės asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe

11. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.). Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalėjo įrodyti atsakovas, reikalaujantis ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą ar egzistuoja teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, turi vertinti byloje esančių įrodymų visumą, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turi padaryti išvadą, koks yra santykis turto vertės prieš atliktą pagerinimą ir po pagerinimo.

14. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad šalys 2005 m. lapkričio 7 d. sudarė kredito sutartį su AB NORD/LB Lietuva banku (dabar – Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių). Kredito sutarties specialioje dalyje nurodyta, jog kredito paskirtis – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybai užbaigti. Kredito suma – 200 000 Lt (57 924 Eur). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų papildomai nustatytina, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. susitarimu šalių paimtas kreditas buvo padidintas iki 239 000 Lt (69 219,18 Eur) sumos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, priklausiniai ir žemės sklypas) šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas šalių bendromis lėšomis, gautomis iš kredito įstaigos. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad kredito lėšomis buvo pagerintas tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, tačiau neigė, kad gyvenamojo namo pagerinimui buvo panaudotos visos iš kredito įstaigos gautos lėšos, kaip ir neigė aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės.

16. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėms, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį, kuria ieškovės nekilnojamasis turtas buvo pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis, priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (žr. šios nutarties 24 punktą). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimo dalį, nesiaiškino (nenustatinėjo) ar egzistuoja visos teisiškai reikšmingos aplinkybes, nurodytos nutarties 23 punkte, sudarančias pagrindą vieno iš sutuoktinių asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokie ginčo gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti iki šalių santuokos, kokie – santuokos metu. Nenustatyta ir atliktų darbų apimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta ir nurodyta aplinkybė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad buvo atliekami gyvenamojo namo įrengimo ir remonto darbai, nevertinant atliktų darbų apimties, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės, taip pat nėra pakankamas pagrindas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė įrodymus (lokalines sąmatas, PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo kvitus ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų bylos nagrinėjimo metu visiškai netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (nuotraukos, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai, remonto darbų sąmatos ir kt.) patvirtina, kad santuokos metu buvo atliekami ginčo gyvenamojo namo įrengimo ir remonto darbai. Taigi, šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas formaliai, abstraktaus pobūdžio argumentais, neatlikdamas detalaus į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo turto pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame sprendime rašytinių įrodymų išvardijimas, jų neištyrus ir neįvertinus taip, kaip nurodyta nutarties 24 punkte, taip pat nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, kaip ir nėra pakankamas pagrindas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

18. Iš byloje esančios Konsultacinės išvados nustatyta, jog ekspertas, atlikęs nekilnojamojo turto vertės tyrimą, padarė išvadą, kad gyvenamojo namo vertė (be žemės sklypo ir priklausinių) nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo dienai, atsižvelgiant į namo kadastrinių matavimų bylos duomenis (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data), yra 50 100 Eur. Tuo tarpu byloje esantis hipotekos lakštas, sudarytas 2005 m. lapkričio 8 d., patvirtina, kad gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių vertė buvo 60 000 Lt arba 17 377 Eur. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys gyvenamojo namo vertę santuokos sudarymo metu, yra prieštaringi. Minėtoje Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad gyvenamojo namo (be žemės sklypo ir priklausinių) vertė nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo dienai (2020 m. rugsėjo 26 d.) yra 73 170 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo turto vertė laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. galėjo kisti ne tik dėl remonto darbų, tačiau ir dėl turto rinkoje vykusių ir tebevykstančių pokyčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas ginčo turto rinkos vertės pokytis, kuris buvo nulemtas tik dėl atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. Iš ieškovės pateiktos Konsultacinės išvados matyti, kad eksperto buvo klausiama, kokia ginčo turto vertė buvo turto vertinimo dienai, taip pat kokia ginčo turto vertė buvo santuokos sudarymo metu. Tačiau nebuvo pateiktas klausimas įvertinti, koks santykis yra tarp turto, kuris buvo iki pagerinimo ir po pagerinimo atsiradusios turto vertės, o tai yra reikšminga byloje aplinkybė, kuri turi būti nustatyta.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakyti į klausimus, kokie remonto darbai buvo atlikti ginčo name, kiek kainavo remontas bei ar nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, galėtų atsakyti ekspertai, atlikę statybos ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės skyrimo tam, jog būtų tiksliai išsiaiškinta, kokie remonto darbai buvo atlikti, kiek kainavo remontas bei ar nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės.

20. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais, nurodytas apeliaciniame skunde, kad visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino šalių bendrąja jungtinė nuosavybe ne tik ginčo gyvenamąją namą, bet ir jo priklausinius.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus gautas kredito lėšas šalys investavo ginčo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių statybai užbaigti. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiais rašytiniais įrodymais remiantis, pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė (žr. nutarties 27 punktą) dėl 2005 m. lapkričio 7 d. kredito sutarties pagrindu išmokėto kredito nurodytos paskirties (gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai užbaigti), nėra ir negali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad šalys iš kredito įstaigos gautas lėšas ir panaudojo pagal kredito sutartyje nurodytą paskirtį. Juolab, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė bet kokį šalių indėlį į gyvenamojo namo priklausinius. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė apeliaciniame skunde, byloje esantys rašytiniai įrodymai (Konsultacinė išvada ir joje nurodyti duomenys) patvirtina, kad du iš visų gyvenamojo namų priklausinių, t. y. du ūkiniai pastatai, šiuo metu yra nugriauti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, be kita ko, ir ūkinius pastatus, iš kurių du buvo nugriauti dar 1997 m.

22. Be to, apeliantė pagrįstai nurodo, kad iš ginčijamo sprendimo visiškai nėra aišku ir tai, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vienam iš sutuoktinių, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 25 punktą).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl žemės sklypo pagerinimo iš esmės, būtina vertinti ne tik žemės vertės padidėjimą, bet ir jo esminį pasikeitimą santuokos metu, t. y. kaip pagerintas žemės sklypas, ar žemės sklypo pagerinimas turėjo esminę reikšmę jo rinkos vertės pokyčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 d. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). Teismui nenustačius žemės sklypo esminio pagerinimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už atliktus neesminius pagerinimus (jei tokie būtų nustatyti) priteisimo atsakovui.

25. Pažymėtina, kad iš 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, be kita ko, šalys investavo lėšas ir į aplinką, tačiau pirmosios instancijos teismas šios atsakovo nurodytos aplinkybės detaliau nesiaiškino, priimdamas ginčijamą sprendimą nenurodė, kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys, gyvendamas santuokoje, investavo ne tik į ginčo gyvenamąją namą, bet ir į žemės sklypą.

26. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, visiškai nenustatinėjo ir nevertino ar žemės sklypas santuokos metu buvo tvarkomas, kiek šalys tam išleido lėšų, nevertino atliktų pagerinimų apimties, t. y. ar žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas, ar žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės, tačiau pripažindamas jį bendrąja jungtine nuosavybe, netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo nutarties 36 punkte nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos.

27. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad gyvenamojo namo atliktų pagerinimų vertę galima nustatyta iš byloje esančios Konsultacinės išvados ir tokiu būdu priteisti atsakovui iš ieškovės jos ieškinyje nurodytą piniginę kompensaciją už atliktus gyvenamojo namo pagerinimus.

28. Kaip nurodyta nutarties 26 punkte, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus.

29. Taigi, nagrinėjamu atveju, visų pirma, turi būti tinkamai išspręstas ir išnagrinėtas atsakovo reikalavimas ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Ir tik tuo atveju, kai, tinkamai išnagrinėjus bylą, bus nustatyta, kad atsakovas savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, tačiau pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, atsakovui gali būti kompensuojama už ginčo turto atliktus pagerinimus. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti klausimo dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovo reikalavimus dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo.

30. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai padalino ginčo turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas iki santuokos priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo praktiką, dalijant sutuoktinių turtą, aplinkybė, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo to sutuoktinio naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 59–60 punktus). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, visiškai nevertino ar dalijant tarp šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovei ginčo turtas (76 proc. gyvenamasis namas, taip pat priklausiniai ir žemės sklypas, jei būtų nustatyti jų esminiai pagerinimai) asmeninės nuosavybės teise priklausė iki santuokos, galėtų būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant šalims ginčo turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė atliktų ginčo turto darbų apimties, kokie ginčo nekilnojamojo turto remonto darbai buvo atlikti iki šalių santuokos, kokie – santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kokie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimai gali būti vertinami kaip atlikti pagerinimai iš esmės. Taip pat nenustatė, kokia ginčo turto rinkos vertė buvo iki santuokos metu atlikto remonto ir po remonto, todėl liko nenustatytas ginčo turto vertės pokytis dėl atliktų remonto darbų, nevertinant rinkoje įvykusių ir tebevykstančių pokyčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tūri pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės skyrimo tam, jog būtų tiksliai išsiaiškinta, kokie remonto, pagerinimo darbai buvo atlikti ginčo nekilnojamame turte, kiek atlikti darbai kainavo bei tai, ar nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Pažymėtina, kad jeigu nagrinėjant bylą iš naujo būtų nustatyta, jog ginčo nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, priklausiniai, žemės sklypas) nebuvo iš esmės pagerintas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už ginčo turto (gyvenamojo namo, priklausinių ir žemės sklypo) atliktus neesminius pagerinimus (jeigu tokie būtų nustatyti) priteisimo atsakovui, kaip nurodyta šios nutarties 26 ir 36 punktų kasacinio teismo praktikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Teisėjų kolegija, panaikinusi teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinis, naikina ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėtas atsakovo reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo apeliaciniame procese jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi dalis bylos perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria spręsti nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimai, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė