Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė krovinių pervežimo ir statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų turinio, aiškiai matyti, jog šalis siejo krovinių pervežimų ir statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Iš turimų rašytinių įrodymų aiškiai matyti, jog už Ieškovo suteiktas paslaugas Atsakovas turi pareigą atsiskaityti, kurios iš esmės Atsakovas ir neginčija. Ieškovo manymu, akivaizdu, jog Atsakovas delsė atsiskaityti ir pažeidė aukščiau nurodytus prievolių vykdymui keliamus reikalavimus – laiku, per įstatymo numatytą 7 dienų terminą. Remiantis, visomis išdėstytomis aplinkybėmis, Ieškovo manymu, Atsakovas yra akivaizdžiai pažeidęs prievolę laiku atsiskaityti už jam suteiktas pervežimo paslaugas bei neatlygintinai naudojasi Ieškovo apyvartinėmis lėšomis. Atsakovo1 prievolei – atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir perduotas statybines medžiagas užtikrinti buvo sudaryta laidavimo sutartis. Atsakovas1 netinkamai įvykdė prievolę, o Atsakovas2 sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo įvykdyti Atsakovo1 prievoles visoje apimtyje. Dėl nurodytų priežasčių, reikalavimas dėl skolos priteisimo nukreiptinas tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojui.

Atsakovai į teismo posėdžius neatvyko, nors buvo informuoti tinkamai, iš jų prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovai neteikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovams apie civilinį procesą yra žinoma, jiems ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai. Atsakovai nagrinėjamoje byloje pasirinko pasyvią poziciją, neatvyko į teismo posėdžius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai, atsakovams buvo suteikta teisė komentuoti dėl ieškovės išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų. EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Taigi laikymasis procedūrinių reikalavimų – šiuo atveju tinkamas pasirūpinimas savo interesų atstovavimu, siekis greitai ir operatyviai išnagrinėti bylą, nevilkinti bylos nagrinėjimo ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, - taipogi yra svarbus aspektas, sprendžiant ar nebus pažeista asmens teisė į teisingą teismą; tačiau tiek nacionalinis teisinis reguliavimas, teik tarptautinė teismų praktika suteikia teismui teisę nagrinėti bylas nedalyvaujant šalims, jei yra nesilaikoma CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. nustatytų reikalavimų: naudotis sąžiningai procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą atvykti į posėdį ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ir pan.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir ieškovei neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams nedalyvaujant. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovų teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 8 str., 246 str.).

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nepaisant to, kad tarp šalių nėra pasirašytos rašytinės formos sutarties, tačiau byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių, kad paslaugos atsakovams buvo suteiktos. Paslaugos buvo dviejų rūšių. Pirma tai buvo pirkimas-pardavimas statybinių medžiagų ir antroji paslauga buvo tų statybinių prekių atgabenimas į atsakovo nurodytą vietą. Sąskaitos faktūros patvirtina ir atsakovai nepaneigė, kad suteiktos paslaugos ir pirkimas-pardavimas įvyko. Reikalavimai yra adresuojami abiem atsakovams, kadangi atsakovas V. S. laidavimo sutartimi patvirtino ir įsipareigojo už atsakovą UAB „Kalniečių valda“, kad visos prievolės kylančios tarp šalių bus įvykdytos. UAB „RRT“ vadovas bandė susisiekti su UAB „Kalniečių valda“ direktoriumi, taip pat ir su V. S. telefonu, bet iš pradžių buvo keliama ir sakoma, kad atsiskaitys vėliau, galiausiai po kiek laiko apskritai nekėlė ragelio, o kad siųstų kažkokius reikalavimus raštu, tai tokio veiksmo nebuvo. Ieškovės vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymu, patvirtinančių atsakovų skolą ir jos dydį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „RRT“ (toliau – ir ieškovė) atsakovei UAB „Kalniečių valda“ (toliau - ir Atsakovas1) suteikė statybinių medžiagų vežimo paslaugas ir pardavė statybines medžiagas. Rašytinė paslaugų ir pirkimo - pardavimo sutartis tarp proceso šalių sudaryta nebuvo. Suteikus vežimo paslaugas ir pardavus statybines medžiagas, Atsakovui1 buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad liko iš dalies neapmokėtos šios PVM sąskaitos-faktūros: 2024-02-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. RRT0010098; 2024-03-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. RRT0010130; 2024-03-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. RRT0010131; 2024-04-04 PVM sąskaita-faktūra Nr. RRT0010223; 2024-03-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. RRT0010168; 2024-03-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. RRT0010167, kurios yra pateiktos byloje.

Nagrinėjamu atveju šalys dėl apmokėjimo konkrečių terminų už suteiktas paslaugas ir parduotas statybines medžiagas nebuvo sutarę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl skolos UAB „RRT“ vadovas bandė susisiekti su UAB „Kalniečių valda“ direktoriumi, taip pat ir su V. S. telefonu, bet iš pradžių dar buvo keliama ir sakoma, kad atsiskaitys vėliau, galiausiai po kiek laiko apskritai nekėlė ragelio, o kad siųstų kažkokius reikalavimus raštu, tai tokio veiksmo nebuvo.

LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MAPKSVPĮ) 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų nustatytas mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos: praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą; jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas skolininkui išrašytas ir išsiųstas nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis; jeigu įstatymuose ar komercinėje sutartyje yra nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra, kuria turi būti patikrinta, ar prekės, paslaugos ar darbai atitinka komercinės sutarties sąlygas, ir jeigu skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą anksčiau arba prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dieną, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad suteikus vežimo paslaugas ir pardavus statybines medžiagas, Atsakovui1 buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Paskutinė PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2024 m. balandžio 4 d.. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad šiuo atveju prievolė apmokėti sąskaitas yra pasibaigusi. Iš byloje esančios pažymos dėl pirkėjo UAB „Kalniečių valda“ ‚,Pirkėjų neapmokėtos sąskaitos faktūros“ ir išrašytų sąskaitų ir mokėjimų suvestinės (2024-07-15), matyti, kad bendra įsiskolinimo suma – 12 490,63 Eur. Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų turinio matyti, jog šalis siejo krovinių pervežimų ir statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama pirkimo – pardavimo sutarties samprata, kurioje nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

CK 6.808 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama krovinio vežimo sutarties samprata, kurioje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimą laidavo atsakovas V. S. (toliau – Atsakovas2), o būtent, byloje pateiktas Atsakovo2 2024 m. gegužės 3 d. pasirašytas Laidavimas, kuriuo jis nurodo, kad laiduoja asmeniškai už UAB „Kalniečių valda“, į. k. 305102389, esamą skolą 24 104,39 Eur UAB „RRT“ įmonei.

Tais atvejais, kai laidavimo atsiradimo pagrindas yra laidavimo sutartis, laidavimas prasideda šalims sudarius laidavimo sutartį ir joje įtvirtinus šalių sulygtas laidavimo sąlygas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą arba neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas, laisva valia prisiimdamas įsipareigojimą atsakyti kito asmens kreditoriui, kartu prisiima ir riziką, jog tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-916/2016). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas.