Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei, baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusio asmens gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, specialistui – teismo psichiatrijos ekspertui K. S. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus - netekęs 50 proc. bendrojo darbingumo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvę teistumai išnykę),

kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 398 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. 2024 m. kovo 31 d. apie 20.00 val. kelio „Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas“ 24-ame kilometre Vilkaviškio r. sav. teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai jo iškvėptame ore buvo 1,55 promilės etilo alkoholio.

A. B. šiais veiksmais padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas.

2. Teisme tiesiogiai išklausytas baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padaręs A. B. paaiškino, kad nagrinėjamo byloje įvykio dienos pavakary namuose vienas išgėrė 0,5 l butelį degtinės, jautė apsvaigimą, dėl turimo psichikos sutrikimo, kurį gydosi, pradėjo girdėti į draugų panašius balsus, kurie jį erzino, šaipėsi dėl to, kad jį paliko buvusi žmona. Siekdamas jų, minėtų balsų, atsikratyti o taip pat susirasti merginų, nutarė išvažiuoti iš namų brolio I. B. jam laikinai valdyti ir naudotis paliktu automobiliu „VW Passat“. Jis turi vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti lengvąjį automobilį, žinantis kelių eismo saugumo taisyklių (toliau ir – KET) draudimą vairuoti neblaiviam, kad už tai baudžiama, tačiau tuo metu apie tai nepagalvojęs. Jis nuvažiavęs į Kybartų m., neradęs merginų, važiavo atgal į Vilkaviškio m., pakeliui maždaug Paežerių km ribose buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų. Kas pranešė apie jo neblaivaus vairavimą, teigia nežinantis, pareigūnams prisipažino vartojęs alkoholį ir esantis neblaivus, buvo dukart patikrintas alkotesteriu, abu kartus šis parodė apie 1,55 prom. girtumą, kurio neginčijęs. Dabar dėl to gailisi. A. B. taip pat nurodė, kad jau apie 15 m. turi psichikos sutrikimą, dėl kurio nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą, gydosi tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai, nuolat vartoja gydytojų skiriamus vaistus, supranta, kad serga ir kad taikomas gydymas jam yra reikalingas ir naudingas. Iki nagrinėjamų įvykių alkoholio buvo nevartojęs apie 10 m., vėl užgėrė dėl pergyvenimo dėl šeimos iširimo ir norėdamas sumažinti jaustą dėl to įtampą. Jis taip pat neprieštaraujantis, kad jam būtų paskirta prokuroro prašoma priverčiamoji medicinos priemonė. Iš esmės tokias pačias nagrinėjamo įvykio aplinkybes A. B. byloje nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 66-67, 72-73).

3. Liudytojas V. A. teisme patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu dirbo vyriausiuoju patruliu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (toliau ir – Vilkaviškio PK), policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad konkrečiu automobiliu „VW Passat“ (buvo nurodytas valstybinės registracijos numeris) važinėjasi neblaivus A. B., kad važiuoja keliu „Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas“. Neužilgo jis su porininke šiame kelyje sustabdė pranešime nurodytą automobilį, važiavusį nuo Kybartų m. Vilkaviškio m. link, juo važiavo (vairavo) vienas A. B. Pastarasis į jo klausimą pripažino, kad neseniai vartojo alkoholį, alkotesteriu jį dukart patikrino, abu kartus prietaisas parodė virš 1,5 prom., tikslūs duomenys nurodyti neblaivumo nustatymo akte ir patikrų žurnale, be to, buvo nustatyti ir papildomi asmens neblaivumo požymiai, užfiksuoti minėtame akte, jis nušalino A. B. nuo tolimesnio vairavimo, automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, pats A. B. reagavo ir elgėsi ramiai.

4. 2024 m. kovo 31 d. įvykio vietos ir daikto – automobilio, apžiūromis nustatyta, jog Vilkaviškio r. sav. kelio „Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas“ 24-ame kilometre, dešiniajame kelio su asfalto danga kelkraštyje rastas stovintis priekiu į Vilkaviškio m. pusę pilkos spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis su senais kėbulo išorės pabraižymais, techniškai tvarkingas, automobilio salone, daiktadėžėje rasti jo dokumentai – registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas (toliau ir – automobilio dokumentai), A. B. vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 19-21, 27-40).

5. 2024 m. kovo 31 d., 20:15 val. laiku atliktos alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0286 patikros testu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. jo iškvepiamame ore nustatytas 1,55 prom. girtumas bei pakartotinai 20:32 val. laiku – labai panašus 1,56 prom. girtumas, taip pat nustatyti ir kiti apsvaigimo nuo alkoholio požymiai – iš burnos sklindantis aštrus alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Policijos pareigūno sprendimu jis nušalintas nuo tolimesnio kelių transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 22, 23-24, 25-26).

6. Kelių transporto priemonių bei Vairuotojų registrų, taip pat registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo dokumentų duomenimis A. B. nagrinėjamo įvykio metu vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas buvo ir yra I. B., specialioji teisė vairuoti „B“ kategorijos kelių transporto priemones A. B. suteikta nuo 2002 m. lapkričio 7 d., pastarajam 2023 m. balandžio 14 d. yra išduotas iki 2033 m. balandžio 14 d. galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. 02139300 (1 t., b. l. 42, 43, 44, 138).

7. 2024 m. rugpjūčio 30 d. ambulatorine kompleksine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų komisija davė išvadą, kad A. B. tiek baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu (2024 m. kovo 31 d.), tiek ir šiuo metu dėl psichikos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, ir negalėjo bei ir šiuo metu negali valdyti savo veiksmų. A. B. reikalinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 109-114). Ekspertų komisijos išvadas, tame tarpe ir dėl būtinumo A. B. skirti pažymėtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, teismo posėdyje visiškai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertas K. S., papildomai pažymėdamas, jog uždraustą baudžiamuoju įstatymu veiką padaręs A. B. yra pakankamai savikritiškas savo psichikos būsenai, padarytiems byloje nagrinėjamiems visuomenei pavojingiems veiksmams, taip pat yra motyvuotas reguliariam ir tinkamam (pagal gydytojo specialisto paskyrimus) gydymuisi, laisvanoriškai pagal specialistų rekomendacijas gydosi ir stacionare (niekuomet tam nereikėjo priverstinio hospitalizavimo), ilgą laiką gyveno ir šiuo metu (po nagrinėjamo įvykio) gyvena blaiviai, todėl baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų recidyvo grėsmei pašalinti turėtų pakakti pačios švelniausios rūšies priverstinės medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo.

8. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog A. B. vairavo motorinę kelių transporto priemonę (lengvąjį automobilį) ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio - mažiausiai 1,55 promilės, girtumo.

Motyvuojamoji dalis

II. Uždraustą įstatymu veiką padariusio A. B. veiksmų kvalifikavimas.

9. Teismas sprendžia, kad A. B. veiksmai (punktas 1) byloje pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įvertinti (kvalifikuoti) teisingai. Pirma, specialiu tinkamai sertifikuotu prietaisu - alkotesteriu, o taip pat esant akivaizdiems ir kitiems apsvaigimo nuo alkoholio požymiams (punktas 5) nustatyta, jog jo, A. B., iškvėptame ore baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įvykdymo metu buvo mažiausiai 1,55 prom. (daugiau nei 1,50 prom.) etilo alkoholio, kokių tai abejonių dėl patikroms naudoto prietaiso patikimumo ir (ar) jo rodmenų gavimo teisėtumo nekyla. Antra, A. B. ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai Nr. 3, 4, 5), jog automobilį nagrinėjamos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Trečia, A. B. jautė apsvaigimą nuo alkoholio, žinojo ir suvokė, jog kelyje vairuodamas automobilį tokioje būsenoje pažeidžia imperatyvų KET draudimą ir norėjo taip elgtis, todėl teismo sprendžiama, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė tiesiogine tyčia.

III. Priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo A. B. ir kitų sprendinių pagrindimas.

10. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teismo (teisėjo) paskirta, tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta kompleksine teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertize nustatyta, jog tiek nagrinėjamos byloje baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo, tiek ir šiuo metu A. B. dėl konstatuotų jam psichikos sutrikimų nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, negalėjo ir negali jų valdyti, - šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo, A. B., padarė būdamas nepakaltinamas, tokiu yra ir šiuo metu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davęs teismo psichiatras-ekspertas pripažįsta ne tik tikslingu, pagrįstu bet ir būtinu A. B. ambulatoriškai stebėti ir gydyti pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl jo padarytos veikos tyčinio pobūdžio, dėl anksčiau taikyto tiek ambulatorinio, tiek ir stacionaraus gydymo nepakankamo veiksmingumo, su jam reikalingu medikamentiniu gydymu nesuderinamo epizodinio alkoholio vartojimo, baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam A. B. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Pradiniame ikiteisminio tyrimo šioje byloje etape A. B. buvo paskirtos ir nėra panaikintos dvi kardomosios priemonės – specialiosios tesiės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (1 t., b. l. 75-77, 78-80), kurios šia nutartimi panaikintinos (BPK 403 straipsnio 4 dalis). Kitos procesinės prievartos priemonės šioje byloje nėra taikomos, civilinių ieškinių nepareikšta, priteistinų atlyginti valstybei proceso išlaidų taip pat nėra.

12. Dėl galimybės skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatęs sąrašą asmenų, kuriems gali būti paskirtos visos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos ar tik atitinkamos (BK 67 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nurodytais atvejais) baudžiamojo poveikio priemonės, kategorijas : 1) pilnamečiai asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais; 2) pilnamečiai asmenys, atleisti nuo bausmės BK X skyriuje nustatytais pagrindais; 3) pilnamečiai asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais; 4) nepilnamečiai asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar XI skyriuje nustatytais pagrindais; 5) nepilnamečiai asmenys, atleisti nuo bausmės BK X skyriuje nustatytais pagrindais; 6) juridiniai asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą, akivaizdu, kad šis asmenų, kuriems įstatymo nustatytais atvejais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir taikomas pakaltinamiems fiziniams asmenims; baudžiamasis įstatymas taip pat nustato galimybę baudžiamojo poveikio priemones, nurodytas BK 67 straipsnyje, taikyti ir ribotai pakaltinamam asmeniui, jei jis yra pripažįstamas kaltu padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką arba yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 18 straipsnio 2 dalis). Bet kuri iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja asmenų, pripažintų kaltais (BK 67 straipsnio 1 dalis), arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar IX skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistų nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis), teises ir laisves bei nustato specialias pareigas. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies imperatyvą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Asmenį pripažinus nepakaltinamu (nustačius medicininį ir juridinį nepakaltinamumo kriterijus – asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės (intelektinis požymis) ir (ar) negali jų valdyti (valinis požymis), įvertinus abu šiuos kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjekto požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimas nesprendžiamas, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-222/2018). Priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis : jomis nesiekiama nubausti asmens už padarytą pavojingą veiką; veika, už kurią jos taikomos, nelaikoma nusikalstama, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas neužtraukia teistumo ir kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių; jos skiriamos nenurodant termino, kada jų taikymas privalo būti nutrauktas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017). Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, asmeniui, pripažintam nepakaltinamu, teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje nurodytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis), tarp kurių nėra nurodytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, kuriame sprendžiama dėl asmens, BK uždraustos veikos darymo metu buvusio nepakaltinamumo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-976/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. B., kuris baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką (punktas 1) padarė būdamas nepakaltinamas, už BK 281¹ straipsnio 1 dalimi uždraustos veikos padarymą negali būti paskirta nei bausmė, nei jokia baudžiamojo poveikio priemonė, nes jos skiriamos tik BK nustatytais atvejais.

13. Daiktinis įrodymas – pas baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusio asmens bei savininko įgaliotą tam šeimos narį (tėvą) A. B. laikinai saugomas I. B. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentai (1 t., b. l. 56), kurie nėra konfiskuotinais (plačiau punktas 12), grąžintini (paliktini) visam laikui disponuoti savininkui I. B. ar jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14. Byloje saugomas A. B. vairuotojo pažymėjimas perduotinas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, pasiūlant inicijuoti šio asmens tikslinį (neeilinį) vairuotojo medicininį patikrinimą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-973 patvirtinto „Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo“ 17 straipsniu numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 ir 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. B. padarė būdamas nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąsias priemones : specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, panaikinti

Daiktinį įrodymą – pas A. B. laikinai saugomą I. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentus (registracijos liudijimą, techninės apžiūros ataskaitą ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti (palikti) visam laikui laisvai disponuoti savininkui I. B. ar jo įgaliotam tam asmeniui.

Byloje saugomą A. B. vairuotojo pažymėjimą kartu su šios teismo nutarties kopija perduoti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir pasiūlyti inicijuoti šio asmens (A. B.) tikslinį (neeilinį) vairuotojo medicininį sveikatos patikrinimą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-973 patvirtinto „Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo“ 17 straipsniu numatyta tvarka.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.