Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems J. A., P. A. (P. A.), jų įgaliotajam atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2020-06-17 apie 21.30 val., veikdama kartu su V. G., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, (duomenys neskelbtini), priėjusi prie J. A. iš nugaros, vieną kartą savo kūno kaire puse pastūmė J. A., taip sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą, po to V. G. panaudojus fizinį smurtą prieš J. A.: priėjus iš nugaros J. A. ir koja spyrus nukentėjusiajai į kairįjį sėdmenį, tuo sukeliant fizinį skausmą, po to su rankoje laikytu kastuvu suduodant į dešinę ranką ne mažiau nei vieną kartą, taip padarant odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, sutinkamai su specialisto išvada Nr. G 1810/2020(01), taip pat V. G. tęsiant savo nusikalstamą veiką: vartojant necenzūrinius žodžius, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavus P. A. į galvos sritį, pataikant į kairę akį, tuo sukeliant fizinį skausmą, po to dešine koja spyrus nukentėjusiajam P. A. į kairę koją, tuo padarant P. A. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, sutinkamai su specialisto išvada Nr. G 1687/2020(01), taip bendrais su V. G. veiksmais sukėlė fizinį skausmą J. A. ir P. A. nežymiai sutrikdė sveikatą.

V. G. 2020-06-17 apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš J. A.: priėjęs iš nugaros J. A., koja spyrė nukentėjusiajai į kairįjį sėdmenį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė P. A. į galvos sritį, pataikydamas į kairę akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to dešine koja spyrė nukentėjusiajam P. A. į kairę koją, tuo padarydamas P. A. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, sutinkamai su specialisto išvada Nr. G 1687/2020(01), taip sukėlė fizinį skausmą J. A. ir P. A. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. nusipirko sklypą šalia A. Bendravimas buvo gan ribotas, prieš namo statybą jie pasisveikindavo. Pradėjus statybas, prasidėjo konfliktai, nes žmonės buvo pripratę naudotis tuščiu sklypu. Pradėjo juos (kaltinamuosius) skųsti statybos inspekcijai, darbo inspekcijai. Statybos dokumentai buvo tvarkingi, labai nuo to nenukentėjo. Kai buvo pastatytas namas, jie pradėjo gąsdinti, kad kaltinamųjų namą „nukels“. Tada nebuvo tvoros, prieidavo prie jų namo lango. Jos vyrui buvo paskambinta ir pasakyta, kad jie turi nukirsti medį, kuris yra didelis, apie 30 m aukščio, nes gilės gadina kaimynų, t. y., A., pavėsinės stogą, nors medis buvo kaltinamųjų sklype. Dėl dūmų iš A. kiemo, tai iš jų židinio dūmai traukė į langus, todėl kaltinamieji pasakė, jei nori kepti, kad juos perspėtų. Galėjo bendrauti be jokių konfliktų. Paaiškino, kad medžio nekirs, nes prieš statybas jos vyras su P. A. buvo suderinęs, jog medį palieka. Nuo to karto, kai prasidėjo šie įvykiai, P. A. paaiškino, jog „kepėm šašlykus ir kepsim“. Per Jonines 2019 m. buvo iškviesti pareigūnai, nes kaltinamiesiems suveikė dūmų detektoriai. Tada paaštrėjo jų santykiai ir prasidėjo konfliktai. J. A. paaiškino, kad ji (A. K.) yra sugulovė, kad neturi teisės kalbėti lietuviškai, nes yra ne lietuvė. Iki santykių paaštrėjimo A. vaikas į kiemą primetė akmenukų. Tai pamatė peržiūrėję vaizdo kamerų įrašą. Po to vyko konfliktas dėl vaizdo kamerų. Ji (A. K.) metus įrodinėjo, kad niekas nefilmuoja jų kiemo, nes jiems tai neįdomu. Mano, kad yra žmonės, su kuriais galima susitarti, ir su kuriais negalima, nes tai baigiasi konfliktais, įžeidinėjimais.

Konflikto dieną juos aplankė aplinkos apsaugos darbuotojai, kurie liepė surinkti trinkeles šalia kiemo, t. y., už tvoros. Motyvavo tuo, jog yra gautas skundas. Jie jas patraukė tą pačią akimirką, sutvarkė smėlį ir išvažiavo savo reikalais. Grįžę pamatė, jog smėlis yra išbarstytas. Išlipo iš automobilio ir sprendė, ką daryti. Iš pavėsinės pradėjo artintis A. šeima. Pagrindinė problema buvo ta, kad necenzūriškai buvo liepta pasitraukti nuo tvoros. Vyras nuvažiavo kastuvo, kad galėtų sutvarkyti smėlį, o ji pasiliko prie tvoros. P. A. galbūt buvo išgėręs, nes jis ją įžeidinėjo kaip moterį, jos tautybę, religiją. Ji neiškentė, paėmė savo telefoną, paėjo į kairę kelis žingsnius prie autovežio, kuris stovėjo ant žalios zonos ir iš jo tekėjo tepalai. Ji padarė viso to nuotraukas, ketino rašyti skundą. Nufotografavusi tralą, ji grįžo prie smėlio, nes grįžo V., jis nešėsi kastuvą, priėjo prie tos vietos ir pradėjo kasti. Kai ji darė tralo nuotraukas, J. A. ėjo link tos vietos, kur vyko kasimo darbai, po to atėjo ir P. A. Jie visi keturi buvo prie smėlio. Tada P. A. pradėjo klausti apie vaikus, V. ir P. A. kalbėjo necenzūriškai, vadino vienas kitą negražiais žodžiais. V. bandė grąžinti smėlį į vietą, o P. A. bandė jį vėl išsklaidyti. Jų namai stovi šalia, jokio tarpo tarp namų nėra. Smėlis buvo prie kaltinamųjų sklypo ir ten buvo trinkelės. Autovežis stovėjo prie nukentėjusiųjų sklypo, lauke. Smėlis buvo papiltas, kad ateityje būtų galima padaryti pėsčiųjų taką. Jų (kaltinamųjų) namas yra aukščiau nei gatvė, todėl atrodė, jog yra kažkoks didesnis šlaitelis. Jie smėlį sulygino, o toje vietoje, kur buvo trinkelės, liko įdubos, kurias reikėjo sulyginti. Smėlį kasė nuo nukentėjusiųjų sklypo, o šie pilstė į savo. Vyrai kasė smėlį, o ji su J. A. abi šaukė. Nežino, kiek visa tai truko. Tuo momentu atrodė, kad vyksta labai ilgai.

Tada J. A. pasiūlė iškviesti policiją, dėl ko jie apsidžiaugė. V. buvo prižadėta suduoti į veidą kelis kartus. J. A. nutarė, kad kvies policiją, apsisuko, pradėjo greitu žingsniu eiti jų (kaltinamųjų) namo link. Ji (A. K.) ėjo link jos. Prie jos su dviračiu privažiavo A. dukra E., ją (A. K.) gėdino, sakė, kad ji bloga kaimynė, kodėl taip elgiasi. Ji (A. K.) su ja nekalbėjo, nenorėjo su ja kalbėti, tik parodė, kad turi „uždaryti“ burną ir važiuoti toliau. Po to pamatė, kad J. A. yra už posūkio gatvėje, tada paspartino žingsnį. Priėjusi pamatė, kad ji yra peržengusi jų kiemo ribą. Apibėgo ir atsistojo prieš ją (J. A.), veidas į veidą. Rankoje J. A. laikė telefoną, filmavo ar fotografavo. Matė jos nuotaiką, negalėjo būti tikra, ar nebus apgadintas turtas. Bandė ją (J. A.) išstumti rankomis, įsirėmė į jos pečius. Ji priešinosi, bet pavyko ją išstumti iš kiemo. Kai ji (J. A.) buvo išstumta už kiemo ribos, pamatė V., išeinantį iš po kampo. Matė jį su kastuvu, bet jis buvo 5 m atstumu nuo jos. Po to pamatė atbėgantį P. A., jis bėgo sugniaužęs kumščius. V. pakėlė kastuvą horizontaliai prieš save, virš kelių, ir bandė P. A. atremti atgal, kad jis negalėtų prieiti. P. A. taip pat čiupo už kastuvo. Jie abu laikė kastuvą. P. A., laikydamas kastuvą, bandė smūgiuoti V., o V. viena ranka bandė apsiginti. P. A. pradėjo smūgiuoti kojomis, o V., kiek įmanoma, bandė gintis kojomis, kad išvengtų smūgių. Ji (A. K.) su J. A. buvo šalia vyru, abi rėkė, kad sustotų. J. „pakibo“ ant pečių, iš nugaros ant V., o ji (A. K.) įsikabino į P. A. marškinėlius. Kadangi jie sukiojosi, P. A. marškinėliai suplyšo. Kastuvas išsisiūbavo, jai buvo baisu būti šalia, nes bet kuriuo momentu galėjo gauti kastuvu. P. A. V. pataikė žemiau skruosto, jis prarado pusiausvyrą ir nukrito į K. tvorą. Prie tvoros buvo sudėti dideli akmenys, V. pataikė į juos ir susimušė koją. P. A. jį laikė, pasakė „prisišokai, dabar tau užteks“ ir paleido V. Tada jie labai greitai išsiskirstė ir išėjo į savo kiemus. Laukė policijos kieme. Ji klausė V., kaip jis jaučiausi, jis atsakė, kad jaučiasi gerai, bet ji mano, veikė adrenalinas, šokas. Kai atvyko policija, parašė pareiškimus. V. po kelių valandų pasakė, jog skauda koją. Užšaldė koją namų sąlygomis. Matė patinimą, galvojo, sumušimas. Kitą dieną V. jau niekur nėjo ir jam pablogėjo. Išvažiavo į gydymo įstaigą, pasirodo, jog buvo padikaulio lūžis. Po to V. pastebėjo, jog jam buvo nuskeltas dantis. A. dukrą E. pamatė tik tada, kai ruošėsi eiti namo. Nematė, iš kurios pusės ji privažiavo. Tuo metu J. A. ėjo link jų namų. Sklypo kampas yra nukirstas, kiemo tvora taip pat yra nukirsta pagal sklypą. K. sklypas yra priešais. Kai ji šnekėjo su E., pastebėjo, jog vyrai baigia kasti. Ji galėjo matyti savo vyrą tik tada, kai jis pasirodė iš už kampo. Ji su J. A. aiškinosi triukšmingai. J. A. buvo išstumta už tvoros, link K. pusės, ir tada ji pamatė savo vyrą su kastuvu. V. nieko nesakė J. A. P. A. bėgo iš paskos sugniaužęs kumščius. Jos vyras atėjo, o P. A. bėgo jam iš paskos ir tada V. atsisuko prieš jį ir pakėlė kastuvą. Viskas vyko apie 5 metrus nuo jos ir J. A. Jie buvo netoli K. ir moterų. Ji J. A. išstūmė, ši vos neišmetė telefono iš rankų, todėl buvo lengviau išprašyti ją iš kiemo. Ji nesudavė jokių smūgių J. A. Neatsimena, ar į ją atsitrenkė, nemano, kad galėjo. Vyras fiziškai negalėjo būti šalia, todėl jis nenaudojo prieš J. A. jokio fizinio smurto. Jis prieš moterį niekada negalėtų pakelti rankos, todėl negalėjo pakelti rankos prieš J. A. Ji nespyrė J. A. ir netrenkė į petį. J. A. buvo įsivėlusi į vyrų susistumdymą, galimai susižalojo konflikto metu. Negali pakomentuoti, ar kuris nors jai spyrė. Po kaltinimo dėl vaizdo kamerų jie ja išjungė, todėl naudojo tik online. Kameros jų kiemo nefilmuoja.

V. nebuvo priėjęs prie jos ir J. A., nemojavo kastuvu, jis tik laikė rankose. Kai pribėgo P. A. ir puolė kumščiais, tada atstatė kastuvą prieš jį, o ne prieš ją ir J. A. Jokių gąsdinančių veiksmų prieš J. A. nebuvo. V. netrenkė kastuvu J. A. Kai buvo kasamas smėlis, jie neprašė A., kad šie ateitų, jie patys išėjo iš savo kiemo. A. iš karto pradėjo konfliktuoti ir nebandė normaliai bendrauti. Ji nematė ir negirdėjo, kad V. važiuotų automobiliu dideliu greičiu ir dar į vaikus. Mano, kad J. A. sakė, kad fotografuos jų sklypą. Ji nežino, dėl ko J. A. ėjo fotografuoti jų kiemo. Kai ji (A. K.) fotografavo autovežį, jai niekas netrukdė. Ji norėjo išstumti J. A. iš kiemo. Vaizdo kamerą galimą nufotografuoti iš gatvės.

Jie kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl pėdos kaulų lūžio. Tyrimą nutraukė, nes vyras pats susižalojo. Kūno tyrimas buvo atliktas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną atvažiavo eilinė instancija, kurią iškvietė kaimynai. Buvo statybos, o joms pasibaigus, liko šiukšlės prie sklypo. Pareigūnai paprašė surinkti šiukšles. Jie (kaltinamieji) viską sutvarkė. Sugrįžo vėlai, apie 21-22 val., važiuodami pro tą vietą, kur sutvarkė, pamatė, kad smėlis buvo išlygintas P. A. pusėje. Jie sustojo, su žmona išlipo, pamatė, kad viskas ne taip kaip buvo, ir nutarė atnaujinti. P. A. agresyviai pradėjo klausti, ką jie čia daro ir kodėl jie čia stovi. Buvo žodinis konfliktas. Jis (V. G.) nuvarė automobilį į savo kiemą, pasiėmė kastuvą ir nuėjo prie tos vietos. Išėjo A. P. A. sakė „ko važiuoji ant mano vaikų“ sakė, jog jis yra maniakas. Jis (V. G.) paklausė „prie ko čia vaikai?“, ėmė smėlį kasti į savo žemę, o P. A. metė į savo žemę. Jis (V. G.) atsakė necenzūriniais žodžiais. Nežinojo, kad P. A. įjungė kamerą ir diktofoną, nepasidavė provokacijoms, neatliko jokių agresyvių veiksmų. Nuėjo į savo kiemą, suprato, kad jį grasino sumušti. Grįždamas link namų, matė, kad P. A. žmona ėjo priekyje, suko už kampo. Jo žmona ėjo paskui ją. Kurį laiką nematė jų, kol nepriėjo prie jų (kaltinamųjų) sklypo kampo. Priėjęs pamatė, kad žmona stumia J. A. iš jų kiemo. Ką J. A. darė jų kieme, jis nežino. Kai jis atsisuko, pamatė atbėgantį P. A. Jis buvo agresyvus ir sugniaužęs kumščius. Suprato kaip puolimą, atsistojo į gynybos poziciją, turėjo kastuvą, suspėjo pakelti jį, kad P. A. nepultų. Blokavo jo smūgius kojomis. Iš P. A. buvo smūgiai kumščiais ir buvo smūgiai kastuvu. Jis (V. G.) prarado pusiausvyrą ir krito prie tvoros. P. A. pasakė „prisišokai, užtenka“, ir pasibaigė visi veiksmai. P. A. sakė kvies policiją, jis (V. G.) pasakė „gerai, nereikės mums kviesti“.

Kai išėjo iš už kampo, tik tada pamatė, kad žmona stumia J. A. stumia iš jų teritorijos ir iš paskos jam atbėga P. A. Žmona J. A. stūmė rankomis į pečius. Jis negalėjo naudoti fizinio smurto prieš J. A., nes atėjo vėliau, matė jas iš už kampo. Buvo nuo moterų ne mažiau 5-8 m. atstumu. Jis nebuvo priėjęs prie J. A. Prieš įvykį ant J. A. nematė jokių sužalojimų, po įvykio taip pat nematė. Vartojo necenzūrinius žodžius. A. priėjo ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tada pradėjo ir jis. Jis nenaudojo jokios agresijos prieš P. A. Nepripažįsta, jog trenkė P. A. į galvos sritį. Buvo tik gynybinė pozicija. Nežino, kodėl atsirado kraujosruvos ant P. A. kojos, galbūt, kai jis (V. G.) gynėsi. Būdamas prie savo vartų, nevartojo keiksmažodžių. Važiavo tokiu greičiu, kuriuo leidžiama – 20-30 km/h. Nebuvo kur skubėti, nes ten yra 90 laipsnių posūkis. Pasistatęs automobilį, nekvietė A. kalbėtis. Niekas nieko jiems nesakė, nebuvo jokių problemų. Jie (A.) pradėjo klausinėti, ką čia veikia ir kodėl stovi, nors buvo pagrindinėje gatvėje, kur gali būti visi. Nuo jų abiejų sklido alkoholio kvapas. P. A. buvo išgėręs. Jis (V. G.) nebuvo išgėręs, specialiai nieko nedarė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. A. parodė, kad buvo vakaras, ji su vyru sėdėjo pavėsinėje. Prieš tai piktžolėmis buvo apipilta jų žolė, jie tai skundė, ir kaimynai iškasė tokį griovelį ir paėmė žemę į savo pusę, o jos vyras, pamatęs tą griovį, jį užkasė. Tą vakarą atvažiavo su automobiliu V. ir pamatė, kad jie tą griovį užkasė, tada jis nubėgo paimti kastuvo, o tuo tarpu A. išlipo iš automobilio ir pradėjo fotografuoti jos vyro tralą, neva kaip pažeidimą. Tuo tarpu grįžo V. ir jie su jos vyru apsižodžiavo. Kadangi A. pradėjo fotografuoti tralą, ji (J. A.) išėjo iš pavėsinės, praėjo pro juos ramiai, nieko nesakė, net nepalietė, priėjo prie jų vaizdo kameros ir pradėjo ją fotografuoti. Kai tik pradėjo fotografuoti, pajuto, kad kažkas ją į kairį petį pastūmė ir vos neiškrito telefonas iš rankos. Ir tada A. apibėgo ją iš priekio. Ji A. pasakė „ką tu čia darai“ ir tada pajuto smūgį į sėdmenį ir į petį. Tada prieš ją pasirodė V. su kastuvu. Tuomet V. pradėjo mojuoti kastuvu prieš ją ir atbėgo jos vyras. Prieš tai važinėjo jos dukra su sūnumi ir dukra pamatė, kad A. ją pastūmė ir jai vos neiškrito telefonas. Kai pribėgo jos vyras, tarp jų įvyko apsižodžiavimas ir V. pradėjo mojuoti kastuvu, tuomet jos vyras irgi paėmė už to kastuvo ir jie abudu jį laikė, grūmėsi. Tuo metu jai buvo didelis šokas, kaip ten ir iš kurios pusės buvo mušama, ji tikrai neatsimena, nes buvo išsigandusi ir bijojo, kad netrenktų tuo kastuvu. Prasidėjo grumtynės, jos vyko gatvėje, jie nėjo į jų kiemą, viskas vyko gatvėje. Viskas baigėsi tuo, kad ji pradėjo šaukti vaikams, kad jie iškviestų policiją. V. prispaudė jos vyrą su kastuvu prie tvoros, medžio aptvėrimo ir jos vyras pasakė „na viskas, gal jau gana, gal jau prisišokai“, ir viskas tuo pasibaigė. Jie išėjo link savo namų, išeidami dar apsižodžiavo, nutarė iškviesti policiją. Sutiko kaimyną L., kuris priešais V. ir A. namą gyvena, jis viską matė. Ji jam parodė ranką, jis matė ir jos vyrą, vyro akis buvo raudona ir apdraskyta. L. patarė padaryti abdukciją. L. gyvena lygiagrečiai su V. namu, paralelinis. Per vieną namą gyvena K. Griovys buvo prie jų (A.) namo, šalia stulpų.

Kol kaimynai gyveno kitoje gatvės pusėje buvo neutralūs, normalūs, bet kai jie tą namą pardavė K. ir pastatė namus, kurie ribojasi su nukentėjusiaisiais, tai prasidėjo ginčai dėl ribų. Griovį turbūt iškasė V., norėdamas parodyti, kad čia yra žemių riba, bet kada tas griovys buvo padarytas, nematė. Buvo padarytas tą dieną, bet jie nematė, kuriuo laiku. Pamatę užkasė ir grįžo namo. O vėlai vakare atvažiavo V., pamatė, kad užkastas griovys, ir jis išbėgo iš automobilio pasiimti kastuvą ir vėl iškasti. Kol jos vyras su V. apsižodžiavo, ji nieko nedarė ir nesakė, bet kai pamatė, kad A. fotografuoja vyro tralą, nuėjo fotografuoti jų kameros. Mano, A. fotografavo tralą, nes norėjo paskųsti, neva netvarkingai stovi. O ji (J. A.) apėjo iš kiemo pusės ir nuėjo daryti jų kameros nuotraukų. Ten yra tvora. Ji stovėjo už gatvės ir fotografavo kamerą. Nuėjo fotografuoti kameros, nes prieš tai buvo nustatyta, kad ji filmuoja jų privačią valdą, dėl ko jie kreipėsi į atitinkamas institucijas.

Vyras su V. barėsi gatvėje. Ji buvo gatvėje, prie jų namo kampo, kur yra kamera, ir ją nufotografavo. Visi liko jai už nugaros, ji nematė, kas vyksta tarp jų, nuėjo prie namo kampo daryti nuotraukos ir pajuto stūmimą, nematė, kas eina jai iš paskos. Fotografavo iškėlusi ranką, pajuto, kad kažkas stumia į petį. Tada jai vos telefonas neiškrito iš rankų. Sakytų, kad pastūmimas buvo su petimi. Kadangi buvo rašyti raštai į valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją dėl vaizdo stebėjimo ribojimo, tai matyt buvo pyktis, nes nebuvo šiaip sau praeita. Mėlynių neturėjo, bet vis tiek jautė skausmą. Skausmas vidutiniškas. Ją užkliudė, jai vos neiškrito telefonas ir ją apibėgo iš priekio A. Neatsimena, kas buvo pasakyta, bet vaizdo įraše turi matytis, bet barnis vyko tik tarp jų dviejų, stovėjo prie jų namo. Toliau pajuto skausmą iš nugaros į sėdmenį ir į petį. Jai koja spyrė į sėdmenį. Pastūmė į kairį petį. Neatsimena, kokio stiprumo buvo pastūmimas antras, bet panašus į A. pastūmimą. Ir tada V. atsidūrė jai iš priekio, kastuvu mojavo jai prieš veidą, demonstravo, norėjo išgąsdinti, bet nesudavė. Su kastuvu nebuvo suduoti smūgiai, bet ji bijojo, kad jis suduos, nes buvo tikrai agresyvus. Bijojo ir prašė dukros, kad iškviestų policiją, bet dabar nepasakys, iš kurios vietos jai trenkė. Vyrai susikibo po to, kai jos vyras priėjo ir V. irgi pradėjo mojuoti kastuvu prieš vyrą, bet vyras paėmė už kastuvo ir jie abu įsikabinę jį pradėjo galynėtis.

Tuo tarpu ji su A. kažkiek apsižodžiavo, A. lyg kišosi tarp vyrų, bet tiksliai nepasakys, kas vyko toliau, nes buvo šokas, ji tik žiūrėjo, kad vyrui netrenktų ir ar vaikai šalia buvo. Skausmą rankoje pajuto tada, kai vyrai grūmėsi, bet kaip viskas nutiko, nežino, buvo išsigandusi. V. jos nepuolė, nebuvo sudavęs jai kastuvu prieš ateinant jos vyrui. Jie dviese susikibo ir ji pajuto skausmą. Ji V. nesudavė, vyras irgi ne. Grumtynės baigėsi tuo, kad jie stumdėsi ir V. jos vyrą prispaudė kastuvu prie aptvėrimo. Jie išsiskyrė ir niekas niekur nekrito. Jai specialiai nebuvo suduota kastuvu, tiksliai jau nebeatsimena, nes tuo metu buvo šoko būsenoje, bijojo, kad nebūtų kastuvu suduota.

Tarp jų su kaimynais vyksta ilgi ginčai. Jie (A.) rašo skundus dėl jų, konfliktiški santykiai. Priekaištų nebuvo, kol nebuvo nustatyta vaizdo kamera į jų (A.) teritoriją. Tą vakarą tarp vyrų kilo ginčas dėl duobės. Jie kažką ten kalbėjo, kasė duobę. Kaimynai savo pasidarė smėlį, pas juos užkelta žemė, bet jie nenorėjo, kad būtų žolė, o ji užeidavo ant jų smėlio, todėl jie pribarstė piktžolių, kad neitų ta žolė ant jų smėlio, bet ten juk jų (A.) daržas, daržovės. Vyrai ginčijosi, nes V. supyko, kad užkasė griovį. Griovys buvo gatvėje. Ką atsimena, kad pasakė „tu negyvensi, ar tu čia negyvensi“, girdėjo necenzūrinius žodžius. Suprato, kad tai grasinimas, V. buvo piktas. Neatsimena, kad V. būtų įrėmęs į galvą kastuvą. Neatsimena, į kurią koją spyrė V., buvo išsigandusi. Neprisimena, ar pati bandė juos skirti. Mano, kad galėjo besistumdydami jai sutrenkti ranką.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. A. duotus parodymus (1 t., b. l. 49-50), nukentėjusioji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Buvo šoko būsena, visi smūgiai buvo konflikto metu. Kai nuvyko pas specialistą, ji jam nieko nepasakojo, pasakė, kur galėjo būti suduoti smūgiai. Specialistui neaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo suduoti smūgiai. Buvo matyti mėlynės ant dilbio. Ji nieko nesakė specialistui ir nieko jam nepasakojo, turbūt pats sukūrė. Atrodo, kad pirmą kartą peržiūrėjo vaizdo įrašą ne tą patį vakarą, o po kelių dienų. A. nebuvo jos aplenkusi. Kai darė nuotraukas, nebuvo įėjusi į jų kiemą. Buvo atsisukusi veidu į kamerą. Į tvorą buvo atsisukusi, tvora stovi kampu ir kamera ant namo kampo, ji buvo veidu į tvorą. Nežino, kokiu atstumu nuo tvoros buvo, arčiau tvoros negu kelio. Birželio 29 d. pareiškime ji viską paminėjo, kas ir kastuvu trenkė, bet praėjo daug laiko, nesigilino, kas buvo surašyta, smulkmenų visų neprisimena. Skausmas atsirado, kai buvo suduota, pajuto skausmą. Skausmas praėjo, stipriai neskaudėjo, neatsimena, kada praėjo. Ji nematė, ar vyras priėjo, ar pribėgo, nes buvo nugara į jį, veidu į tvorą, turbūt jis pribėgo. Buvo teiginys iš jos vyro „kodėl puoli mano žmoną su kastuvu“, negali įvardinti, kokiu momentu tai buvo pasakyta. Ji neatsimena, kas parašyta, reiškia, kad taip ir buvo, dabar neprisimena. Vyras buvo šalia, kai pasakė tuos žodžius. Ji nežino, kodėl šio pasakymo nesigirdi vaizdo įraše.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. A. parodė, kad tą vakarą grįžo iš darbo ir pamatė, kad prie stulpo yra griovelis, jį užkasė. Toliau vakaras kaip vakaras, sėdėjo pavėsinėje su žmona, vaikai važinėjo dviračiais gatve. Apie 21 val. sustojo V. BMW automobilis, jie išlipo iš automobilio. Kadangi yra tvora, todėl jie matė tik galvas, kojų nematė. Nuo jų pavėsinės iki tvoros atstumas apie 15 metrų. Tuomet jie (kaltinamieji) kalbėdami per tvorą pradėjo juos (nukentėjusiuosius) įžeidinėti, rusiškai keikėsi, sakė tu čia negyvensi. Nematė, ką V. darė prie tvoros, bet kažkokius judesius, veiksmus matė. Tuomet V. sėdo į automobilį, o A. pasiliko fotografuoti autovežio. Jis priėjo pasižiūrėti, žmona paskui jį ėjo. Pamatė, kaip V. dideliu greičiu važiuoja link savo namų ir tuo pačiu į jo (P. A.) vaikus, prie pat vaikų sustabdė ir pasuko į savo namų kiemą. Papasakojo žmonai, ką matė, nes ji to nematė. Tam, kad išeitų iš savo kiemo, jiems reikia apeiti tvorą. Apėjęs pamatė, kad V. vėl iškasė griovelį, todėl išsitraukė telefoną, kad nufotografuotų, ką jis padarė. Maždaug tuo pačiu metu grįžo V. jau su kastuvu. Iškart kai priėjo V., imitavo kastuvu, kad jį įrems į pilvą, pradėjo gąsdinti. Jis (P. A.) pradėjo jo klausti, kodėl jis važiuoja į vaikus, atsakė kokie dar vaikai, žmona irgi prie to pačio pasakė, kad iškvies policiją, nes jis važiuoja į jų vaikus. Tuomet V. pasiuntė jo žmoną keiksmažodžiu ir pradėjo vėl atkasinėti tą griovelį kastuvu. A. tuo tarpu fotografavo autovežį, vėliau tos nuotraukos buvo išsiųstos į aplinkosaugą. V. atkasinėjo griovelį, o jis (P. A.) užkasinėjo su koja, tokia nesąmonė. V. sakė, kad čia jo žemė ir jis gali daryti ką nori. Tuomet žmona nuėjo prie jų namų nufotografuoti naujai įrengtos kameros, nes buvo parašę skundą į duomenų apsaugos departamentą dėl neteisėto filmavimo, jiems buvo pasakyta, kad kameros turi būti nukreiptos į jų kiemą arba 1 metras į nuošalią teritoriją. Žmona nuėjo link jų kiemo fotografuoti kameros, V. nuėjo paskui ją ir dukra dviračiu pravažiavo. Dukra sakė A., kas jūs per kaimynai. Neįsivaizduoja, kodėl A. taip pasielgė, nes turi tokio paties amžiaus dukrą, bet ji pasiuntė jo (P. A.) dukrą keiksmažodžiu ir parodė jai vidurinį pirštą. Tada jis A. pasakė, kaip ji taip gali elgtis. Viskas vyko per pusę minutės, nuėjo žmona, paskui ją A. ir paskui ją V., o jis paskutinis. Žmona priėjo prie jų namo kampo, tvoros ir norėjo fotografuoti kamerą, o A. priėjo prie jos ir ją pečiu pastūmė, norėjo matyt išmušti telefoną iš rankų. Tai buvo sprogimas konflikto. Tada priėjo V. prie žmonos ir ją pastūmė, spyrė į sėdmenis. Tuomet jis pradėjo bėgti link jų. Minčių nebuvo, viskas vyko greitai. Pribėgęs čiupo už V. kastuvo, V. trenkė į galvą, spardė kojomis, vieną kartą „pagavo“ tą kastuvą. Šalia buvo žmona ir dukra, jos pradėjo garsiai rėkti. Jis tik žiūrėjo, kad negautų smūgio, ir girdėjo riksmus. Jis nenorėjo muštis. Jie stumdėsi, tuomet V. dar labiau supyko ir jį prispaudė prie kaimynų tvoros. Tuomet jis pasakė „gal jau prisišokome, užteks?“. Tada jis (V. G.) atsitraukė. Jam (P. A.) skaudėjo akis, koją. Po visko išėjo su žmona link savo namų ir pamatė, kad kaimynas L. stovi prie tvoros. Jis pamatė, kad jo akis sužalota, ir patarė padaryti abdukciją, ir jie iškvietė policiją. Kol kalbėjosi su L., atvažiavo policija.

Kaip A. trenkėsi į žmonos petį, matė iš 10 metrų atstumo. Matė žmoną iš šono, o A. eidama specialiai į ją atsitrenkė. Tuo metu A. daugiau nieko nepadarė, po to, kai pradėjo su V. grumtis, jis nematė, kas ką darė, buvo daug triukšmo. V. priėjęs imitavo, kad kastuvą įrems į pilvą, bet nesudavė. Buvo žodžiai, bet nebuvo prisilietimo. Tai vyko prie jo namų. Fiziniai veiksmai prasidėjo, kuomet A. pastūmė žmoną, o paskui ją eidamas V. spyrė žmonai į sėdmenis. Nematė, ką dar V. darė, nes V. buvo į jį nugara nusisukęs, nematė jo rankų, bet gali būti, kad pastūmė žmoną. Jam susidarė įspūdis, kad jis pastūmė dar žmoną į nugarą, gali būti ir į ranką, laikydamas savo rankoje kastuvo kotą, bet tiksliai nematė, kadangi jis buvo nusisukęs. Tada jis pradėjo bėgti link V., šis atsisuko ir tada jis (P. A.) čiupo už kastuvo. Abu laikėsi už kastuvo. Jis (P. A.) laikė dviem rankomis, o V. G. kaire ranka laikė už kastuvo, o dešine smūgiavo. Išsisukinėjo nuo smūgių, bet vieną kartą nepavyko. Vis nuleidinėjo galvą, kad V. G. jo nesumuštų, bet jis smūgiavo virš kastuvo mojuodamas ranka. Vieną kartą V. pataikė į akį, dešine ranka pataikė į kairės pusės akį, skruostikaulį, po akimi ir į nosį. Trenkė kumščiu. Jis V. G. nemušė, tai V. G. jį kojomis spardė į kairės kojos šlaunį. Skausmą į šlaunį pajuto vieną kartą.

Jis irgi bandė V. G. įspirti, bet rankomis nesmūgiavo, nes laikė dviem rankomis už kastuvo. Tuomet pradėjo kastuvą sukioti į kairę ir į dešinę, kad jį ištrauktų, bet V. G. jį pradėjo stumti ir prirėmė prie K. tvoros. Nemano, kad kojomis V. G. pataikė. Nenorėjo išvis muštis, girdėjo, kaip dukra labai garsiai šaukia. Nespyrė V. Tik kėlė kojas, kad apsigintų, negautų smūgio į kelį. Jam vieną kartą pataikė į akį ir vieną kartą įspyrė į šlaunį.

Kuomet grūmėsi laikydami kastuvą, nepasakys, kas buvo šalia, nematė šalia nei vienos moters, tik girdėjo šauksmus. Dukra šaukdama bandė juos nuraminti, A. šaukė, kad išeitų iš jų kiemo, o žmona bandė skirti žodžiais. Kada jį prispaudė prie tvoros, abu nusiramino ir viskas baigėsi. V. nekrito. Jie ramiai išsiskyrė. Nežino, kas V. nutiko su koja. Nematė, kad jis atsitrenktų į ką nors. Tikrai nebuvo kritimo, staigių judesių. Galėjo būti, kad jis pataikė koja į akmenį, nes šalia buvo akmenų. V. G. jį stūmė kastuvo kotu, už nugaros buvo tvora, todėl jis buvo į ją atsirėmęs, iš jo pusės nebuvo judesių. Tik laikė kastuvą, kad V. G. neištrauktų jo ir netrenktų.

V. G. bandė suduoti ranka 5-6 kartus, vieną kartą pataikė, taip pat bandė spirti su koja 5-6 kartus, vieną kartą įspyrė. Žmona buvo į jį pasisukusi šonu, kai A. ją pastūmė kūnu. Tuomet po poros sekundžių priėjo prie žmonos V. ir iškart kažką padarė ir spyrė jai, ji nesurėkė, bet buvo pasimetusi, išsigandusi, jis sudrebėjo visa, ne tik ranka.

Kai V. G. spyrė žmonai, jos veido nematė, ji buvo nusisukusi nugara. Kaip žmonai su kastuvu į rankas buvo suduota, nematė. Tik gali spėti, kad gal žmona kažkaip buvo užsidengusi nuo V., arba gal kai jiedu mušėsi ir ji buvo prie jų priėjusi. Jo akis buvo paraudonavusi ir jautė skausmą šlaunyje. Atsirado žymė šlaunyje, ekspertizės metu pamatė. Jis specialiai kojos neapžiūrinėjo, veido sužalojimus matė. Žmonos ranka buvo apdraskyta, buvo mėlynė. Jo marškinėliai buvo suplėšyti per pusę, nepasakys, kuriuo metu jie suplyšo. Sužalojimai atsirado nuo V. smūgių. Buvo mėlynė ir įdrėskimas. Mėlynė laikėsi gal savaitę. Įbrėžimas irgi tiek pat. Negalėjo savaitę dirbti normaliai, buvo gėda važiuoti į iškvietimą su mušta akimi. Vairuoti buvo sunkiau, nes akis ašarojo. Buvo tiek moralinių, tiek fizinių nepatogumų. Bet labiau moralinių. Dėl dilbio negali patikslinti, neatsimena. Gali būti, kad žmonai atsirado sužalojimai bandant skirti, dabar jau metai praėjo, negali tiksliai pasakyti.

Matė, kaip A. kontaktavo smūgiu su žmona. Matė tai maždaug 8-10 metrų atstumu. Jis neturėjo nusiteikimo muštis. Pribėgo ginti žmonos, nes ją užpuolė, o kaimynas spyrė jai. Pradėjo bėgti, kai žmona buvo mušama ir sužalojama. Žiūrėjo į V., nematė, kas daroma žmonos atžvilgiu. Kai A. ją pastūmė, jis pradėjo bėgti, kol bėgo, V. spyrė į sėdmenį ir pastūmė. Tada jis pribėgo ir V. atsisuko. Jis (P. A.) čiupo už kastuvo tam, kad jis daugiau nieko nepadarytų žmonai, nesiimtų tolimesnių veiksmų, jis jau važiavo ant vaikų, spyrė žmonai, buvo negarantuotas, kad toliau nieko nedarys. Jis nežinojo, kad filmuoja, būtų kokybiškiau nufilmavęs, jeigu būtų žinojęs, telefonas tiesiog gulėjo kišenėje. Buvo pasiruošęs telefoną, nes norėjo nufotografuoti, ką iškasė, bet po to gal paspaudė (filmavimo funkciją) ir įdėjo į kišenę. Norėjo fotografuoti, o kaip pradėjo filmuoti, neatsimena. Norėjo fotografuoti tą, ką V. G. iškasė. Jam priėjus, V. G. imitavo, kad įrems kastuvą į pilvą, todėl telefoną į kišenę įsidėjo. Neprisimena tiksliai, kada įdėjo telefoną į kišenę. Nežino, kodėl nenufotografavo, nepagalvojo apie tai, kai žmoną pasiuntė ir kuo toliau, tuo konfliktas karštesnis darėsi, nebegalvojo logiškai.

Kaltinamieji sakė išeiti iš teritorijos, nors jie joje nebuvo. A. jo atžvilgiu nedarė veiksmų. Ieškinys abiejų atžvilgiu, nes jie kartu buvo, jie šeima.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu P. A. duotus parodymus (1 t., b. l. 34,35), jis juos patvirtino. Jam atrodo, kad spyrė V. jai ir buvo kažkoks veiksmas rankomis, gal stūmimas, bet nematė tiksliai, nes jis buvo nusisukęs nugara. Nuo to momento, kai V. sudavė smūgį į sėdmenis, iki to, kol jis (P. A.) pribėgo, praėjo pora sekundžių. Galvojo, kad jis dar kažką gali padaryti, todėl sugriebė už kastuvo. Buvo dukra ir sūnus šalia, jie labai išsigando ir jis bijojo, kad jiems nieko nepadarytų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. A. parodė, kad tą vakarą važinėjosi su broliu dviračiais pagrindine gatve. Jos regėjimas labai prastas, bet iš toli pamatė, kad kalbasi kaimynai su jos tėvais. Tada pamatė, kaip į ją su broliu važiuoja V. su savo automobiliu, jis norėjo juos pagąsdinti. Po to ji ėjo link tėvų su kaimynais ir truputį pasiklausė, kas čia buvo. Ji buvo ant dviračio. Jos mama ėjo link kaimynų namų, paskui ją A. ir V., ji (E. A.) po truputi važiavo palei A. ir bandė juos sugėdinti, sakė, „kaip jūs čia elgiatės“. Tada A. pradėjo plūstis, ją keikti, kad ji čia mažvaikė ir neturi ko lysti ir kalbėti. Ji nesiginčijo su jais, lėtai važiavo dviračiu. Matė savo mamą. Buvo pagrindinis kelias ir ant kampo kaimynų namų stovėjo jos mama, ji norėjo kažką nufotografuoti telefonu, bet tada pamatė, kaip A. įsibėgėja ir stipriai į liudytojos mamą atsitrenkia kūnu, norėdama išmušti telefoną. Mama buvo sukrėsta, kaip čia taip įvyko, ir tada dar V. pribėgo ir jai iš kojos spyrė į sėdmenis. Ji (E. A.) viską stebėjo iš galo. Tada pribėgo jos tėtis, nes V. buvo su kastuvu, tėtis išsigando, kad jis neužsipultų su kastuvu mamos, todėl griebė už kastuvo koto ir jie abu pradėjo galynėtis. Buvo labai baisu, jos su mama kibo į tą kastuvą ir bandė juos atitraukti, buvo daug šauksmų, bandė išskirti vyrus, šaukė, kad visi liautųsi. Buvo momentas, kai A. griebė jai (E. A.) už rankos ir bandė ją atitraukti ir vis sakė „von, von“, baisiai keikėsi, kad ji nelįstų. Po to vyrai aprimo, jie išsiskirstė ir sakė, kad iškvies policiją.

Ji matė mamą iš nugaros, konkrečių detalių neprisimena, tyrėjui viską pasakė, tada prisiminė geriau. Atsimena, kad A. iš jėgos iš peties trenkėsi į jos mamą ir norėjo išmušti telefoną iš rankų. Mama buvo sukrėsta, neatsimena, ar jai iškrito telefonas ar ne, mamos akys buvo didelės, ji atsisuko ir nespėjo atsigręžti, kai jai V. spyrė jai į sėdmenis. Tuo metu jis buvo su kastuvu, įsibėgėjęs. Nežino, ką darė tėtis, ji žiūrėjo į mamą ir nematė, ar tėtis bėga. Mama niekam nesudavė. Nežino, ar mamai buvo dar smūgių, jai (E. A.) šokas buvo.

Kai vyrai galynėjosi dėl kastuvo, tai abu buvo suėmę už koto, ar buvo smūgių iš rankų ar kojų, negali pasakyti, nes neatsimena. Ji bandė laikyti už kastuvo, kad nebūtų padaryta daugiau žalos. Buvo daug keiksmų, jos tėtis atrodo pasakė „gal nurimstam“ ir turbūt grumtynių metu atsirado suvokimas, kad viskas. Jie toliau apsižodžiavo, A. keikėsi ir šaukė „von, von“ („lauk“, „lauk“) ir fiziškai konfliktas nutrūko. Galynėjimasis vyko vienoje vietoje. Mama nebuvo užėjusi į kaimynų kiemą, viskas vyko ant gatvės, viešoje vietoje. Jie buvo taške, kur mama stovėjo su telefonu. Nejudėjo. Ji neįsivaizduoja, kaip tėčiui marškinėliai plyšo.

Ji lėtai važiavo dviračiu palei A. Buvo keiksmų, A. kažkokia situacija buvo nepatenkinta, ji A. paklausė, ko ji čia burnoja, tai tada A. ją žeminti pradėjo, bet ji gi ne prie ko, nežino jų dramų. V. jai nieko nesakė. Neprisimena, kuria kūno dalimi A. trenkėsi į mamą, turbūt iš dešinės pusės. Neatsimena, ar tuo metu A. kažką sakė. Ji viską stebėjo iš nugaros. Neprisimena, kaip V. laikė kastuvą eidamas link mamos. Ji juos bandė atitraukti, buvo įsikibusi kur galėjo, A. bandė ją atitraukti ir neleido vyrų raminti, bet ji ir vėl kibo, tėtį ir V. lietė rankomis, ramino juos.

Po to pas tėtį prie akies atsirado sužalojimas, nufotografavo grįžę, prieš grumtynes to nebuvo. Prie tėčio akies buvo toks rėžis, mama skundėsi, kad jai skauda tas vietas, kur jai trenkė, gal ir buvo mėlynių. Neatsimena, kas iškvietė pareigūnus.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. A. duotus parodymus (1 t., b. l. 58), liudytoja parodė, kad važiavo dviračiu šalia A. Neprisimena, kokiu atstumu nuo jų su A. buvo V., bet jis girdėjo, kaip A. plūstasi. Matė, kad V. kumščiu trenkė tėčiui į veidą. Dabar aiškiau viską prisimena. Ji jokios agresijos iš kaltinamųjų nebuvo patyrusi, išskyrus šį incidentą. Ji žino, kad yra konfliktiški santykiai su kaimynais, nes yra pastovūs nusiskundimai dėl šašlykų kepimo, kažkokie pasiramstymai ant tvoros ir aiškinimaisi, kažkoks pastovus noras prikibti. Konfliktuose ji palaiko savo tėvus. Jos regėjimas prastas, mažiau nei per pusę nei gali būti, bet gali atskirti žmones, matydama juos iš toli, jeigu juos gerai pažįsta. Konflikto pradžioje ji buvo maždaug 200 metrų atstumu. Ji pamatė kažkokį susibūrimą prie jos namų tvoros, tada – kad V. įlipo į mašiną, o ji su broliu lėtai važiavo, kai pamatė, kad V. link jų važiuoja. To momento, kai V. įvažiavo į kiemą, nematė. Kai privažiavo prie kiemo, vyko pokalbis, toks labiau finale, mažiau kalbėjosi, daugiau keikėsi, koks konflikto turinys, negali pasakyti. Kai A. nusekė mamą, ji irgi pajudėjo, nes pamatė, kad mama eina link jų namų, tai ji su dviračiu lėtai važiavo palei kaimynę ir norėjo paklausti, kodėl jie pykosi.

Neatsimena, kur buvo tėtis, kai ėjo vorele link mamos. Ji matė mamą, stovėjo jai iš nugaros, palei ją ėjo A. ir iš kairės pusės buvo V. Ji nesižvalgė, žiūrėjo į mamą. Buvo maždaug 3-4 žingsniai nuo vietos, kai A. trenkėsi korpusu į mamą. Mama bandė kažką nufotografuoti ir į ją A. įsirėžė. Kai A. trenkėsi į mamą, tai ji atsisuko lyg po kaire. Neatsimena, į kurią pusę žiūrėjo mama, daug laiko praėjo. V. pribėgo iš galo ir spyrė iš kojos į sėdmenis. Neatsimena, ar V. apibėgo mamą. Negali pasakyti, ar V. mamai trenkė kastuvu. Neturi informacijos, ar V. su A. derinosi smūgius prieš konfliktą. Nematė, kad A. smūgiuotų tėčiui. Ji bandė išskirti vyrus, o A. ją pagriebusi už rankos bandė atitraukti ir vis sakė „von, von“. Kai bandė atitraukti vyrus, kažkur paliko dviratį, neatsimena tiksliai. Nežino, kur buvo brolis, atrodo, jis nedalyvavo veiksme. Ji kartu su mama bandė atitraukti vyrus, mama daug šaukė. Ji (E. A.) ir už kastuvo, ir už rankos buvo pagriebusi, mama irgi panašiai, jos buvo bendrame susirėmime. Nežino, ar mama iš kitos pusės kastuvo stovėjo, ar iš tos pačios.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad įvykio neatsimena. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (1 t., b. l. 74), liudytoja juos palaikė, nurodė, kad buvo konfliktas su kaimynais. Neatsimena, ar rašė tarnybinį pranešimą. Turėjo filmuoti. Neprisimena, bet tikriausiai nedarė nuotraukų. Kiek atsimena, tai prie to smėlio vyko konfliktas. Neatsimena, ar jai rodė tą smėlį. Lyg prie tvoros smėlis trukdė kitiems kaimynams, kad ne vietoje smėlis paliktas. Smėlis buvo bendro naudojimo teritorijoje. Po kiekvieno įvykio aprašoma kortelė ir perduodama tyrėjams. Jie perduoda informaciją, vyriausieji sprendžia dėl kamerų ir ką daryti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. M. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini). Atsimena įvykį tarp kaimynų (duomenys neskelbtini) g. Konfliktas įvyko tarp kaimynų. Sklypai buvo šalia. Šalia namo laukė pilietis, kuris paaiškino, kad vyko konfliktas, bet nepamena dėl ko. Sakė, kad įvyko konfliktas ir kaimynas nuėjo namo. Pareigūnų akivaizdoje kaimynai nebendravo, kiekvienas parašė pareiškimą ir pateikė policijai. Negali atsakyti, kaip konfliktavo, ar jam rodė sužalojimus.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo I. M. parodymus (1 t., b. l. 78), liudytojas daugiau nieko negalėjo pakomentuoti. Prisimena kaimyną iš namo priešais, pažino jį iš televizijos. Kaimynas pasakė, jog viską žino, nes bendrauja su tais kaimynais. Jis nieko nerašė. Nežino, ar K. galėjo būti objektyvus liudytojas. Jie (pareigūnai) stovėjo ir laukė, kol kolega surašys protokolą, jis per tvorą sakė „daug žinau, galiu paliudyti, jeigu reikės, tegul kaimynas rašo kaip liudytoją“. Nežino, ar jis matė būtent tą konfliktą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. K. parodė, kad V. ir A. gyvena priešais, o P. gyvena toje pačioje gatvėje, jo žmonos nepažįsta. Prieš dvejus metus su abiem šeimomis bendravo vienodai, galbūt su V. ir A. dažniau, nes jų namai priešais. Su P. irgi gerai sutardavo, pasisveikindavo, bet po sodų bendrijos reikalų bendravimas nutrūko. Su P. priešiškų santykių nėra.

Negali pasakyti tikslios datos, kada tai įvyko, bet buvo karšta. Jų langai buvo atidaryti, kadangi buvo karšta, miegamojo langai į pietinę pusę. Buvo su žmona miegamajame ir išgirdo triukšmą. Suprato, kad kažkoks konfliktas. Nusileido į holą tarp pirmo ir antro aukšto, ten yra langas, ir pažiūrėjęs pro jį pamatė, kaip kaimyno kieme stumdosi P. žmona, laikydama rankoje telefoną, ir A. Taip atrodė, kad A. bandė ją išstumti iš savo kiemo. Po to jau pamatė, kaip gatvele eina V., nešinas kastuvu, o iš paskos ėjo P. link jo. Tuomet V. atsisukdamas atstatė kastuvą ir jie abu susikibę pradėjo stumdytis. Tuomet liudytojas pašaukė savo žmoną, kad ši ateitų pasižiūrėti, kas vyksta. Vyrai stumdėsi susikibę į kastuvą. Gali drąsiai teigti, kad V. kastuvo kotu buvo du tris kartus suduota. Tuomet jie abu pasitraukė prie liudytojo tvoros kampo, ten yra dideli akmenys, todėl pagalvojęs, kad neįvyktų kažkas baisaus, liudytojas apsirengė ir išėjo į kiemą, bet jau viskas buvo pasibaigę, V. buvo šoko būsenoje. Tuomet atvažiavo pareigūnai ir jis jiems pasakė, kad jeigu reikia, gali paliudyti, ką matė. Kiek gyvena šioje vietoje, tai negalėtų pasakyti, kad tai toks cikliškas dalykas būtų, kad V. ir A. konfliktuotų, stumdytųsi. Konflikto esmės nežino, bet po kelių dienų V. šlubavo ir ištino jo koja.

Matė, kaip moterys stumdėsi. P. žmona laikė telefoną rankoje iškėlusi į viršų, ji buvo atsisukusi į V. namą, o A. ją už rankos paėmusi stengėsi išstumti. A. stovėdama prieš P. žmoną ją stūmė į vartų pusę, stūmė ją iš teritorijos. Jis pamatė, kaip moterys stumdėsi, o po kelių sekundžių pamatė, kaip iš gatvelės į jų gatvelę įsuka V. V. laikė kastuvą. J. tuo metu dar buvo kieme, nes po to pribėgo P. ir prasidėjo. P. atbėgo paskui V. ir pribėgo prie V. P. besikeikdamas ėjo link V., tada jis atsisuko, iškėlė kastuvą prieš save ir buvo gynybos pozicijoje. Prie J. V. nebuvo priėjęs. Kai vyrai stumdėsi, liudytojas nematė, ar moterys prie jų buvo priėjusios. Tuo metu jų gatvelėje vaikų tikrai nebuvo.

Jis pamatė konfliktą nuo momento, kai A. stovi prieš J. ir bando ją išstumti iš teritorijos. Kuo baigėsi bandymas išstumti J., nematė, nes atkreipė savo dėmesį į vyrus. Pirmiausia pastebėjo moteris, tada žiūrėjo pasisukęs šonu į vyrus ir jam moterys jau buvo šone. Negalėjo susikoncentruoti ir į vieną, ir į kitą grupę, nes žiūrėjo kita kryptimi, įdomiau buvo žiūrėti, kas vyksta tarp vyrų, ir tada, kai jie visiškai pasitraukė prie tvoros ir akmenų, tada jis jau ėjo rengtis. Kai išėjo į lauką, V. susinervinęs vaikščiojo, buvo šoko būsenoje. Po to nebendravo su V. ir A., jam nebuvo įdomu, dėl ko jie pykosi. V. ir A. jam beveik nieko nepasakojo, kažką sakė apie kažkokį smėlį, tvoreles, bet detalių nelabai žino. Sužalojimų ant P. negalėjo matyti, nes jų bendravimas nutrūko prieš dvejus metus. Nematė P., laukiančio policijos. Ant V. ir A. nematė sužalojimų. Jam atrodo, kad nebuvo suplėšyti drabužiai.

Kai jis išėjo iš namų, J. ten nebebuvo, nes viskas pasibaigė.

A. bandė išstumti iš savo kiemo vidurio P. žmoną. Iš A. smūgių nebuvo, buvo stūmimo veiksmas. Jų kiemo ribos yra aiškios, jis atitvertas. Ten bet kas gali suprasti, kad ten jų teritorija, nes yra varteliai. Vyrai susikibo iškart už kampo, bendroje teritorijoje, bendroje gatvėje. Jis iš pradžių stebėjo, ką daro moterys, pamatė, kad A. bando išstumti P. žmoną, kuri laikė telefoną, tada pamatė, kad ateina V., ir pro atidarytą langą išgirdo, kad ateina P. besikeikiantis. Nematė, ar moterys buvo kieme kai atėjo vyrai, nebekreipė į jas dėmesio. Savo žmoną pakvietė, kai P. čiupo už kastuvo. Žmona atėjo prie to pačio lango. Kai V. pribėgo jis buvo 15 metrų atstumu nuo J. Ant J. nematė sužalojimų.

Negali tvirtinti, kad matė smūgius su kastuvu. Matė, kad sustumdymas vyksta ir V. kastuvo medine dalimi du ar tris kartus gavo į veidą ir pradėjo trauktis link akmens. V. laikė kastuvą priešais save, tada iš paskos atėjo P. ir V. atsisukęs stojo gynybos pozicijoje. Jie abu laikė rankomis kastuvo medinę dalį. Nematė, ką jie su kojomis darė, ar vyrai spardėsi.

Iš pradžių išgirdo konfliktą, moteriškus balsus. Vyrų ar vaikų balsai į tą triukšmą neįsipynė. Negali atsakyti, ką moterys viena kitai sakė, bet suprato, kad vyksta konfliktas. Toje vietoje, kur buvo moterų konfliktas, yra tvora, visi kiemai aptverti. J. turbūt atėjo į jų teritoriją pro vartus, jie buvo pilnai atidaryti. Kai vyrai nuėjo prie tvoros ir akmens, tada jis nuėjo rengtis ir žiūrėti kas darosi. Pamatė, kad vyrai jau prie akmenų, galvos neiškišo, nes langas uždarytas. V. buvo nugara į akmenis. Nematė jokių V. smūgių kastuvu, rankomis ar kojomis J. atžvilgiu.

V. ėjo lengvai, sodų bendrijoje pamatyti žmogų su kastuvu nėra netikėtumas. Iš paskos V. atbėgo P. ir tuomet V. atsisuko ir iškart iškėlė kastuvą abiem rankomis, tada P. įsikibo į tą kastuvą ir prasidėjo. Nebuvo taip, kad jie susiplakė ir tuomet V. pasiėmė kastuvą.

Konflikto esmės, pradžios, veiksmo, kiek jis tęsėsi, nežino. Su P. nebendrauja dėl sodų bendrijos reikalų. A. bandė išstumti, o J. pakankamai tvirtai įsispyrusi stovėjo vietoje, bent jau toks įspūdis susidarė. Jo langas didelis, per kelis aukštus. Moteris matė kieme pro V. atidarytus vartus. Vyrų konfliktas prasidėjo, kur yra rodyklė link jų namų, paskui jį ėjo P. ir prasidėjo grumtynės, tuomet jį nustūmė prie pirmoje nuotraukoje matomų akmenų ir liudytojui jau niekas nesimatė, todėl ėjo rengtis. Nuo vietos, kur vyko grumtynės, iki moterų buvo apie 15 metrų. Nematė, kad V. pultų P., matė ateinantį V. su kastuvu ir paskui jį su keiksmais atbėgantį P. Tuomet V. pasisuko į gatvelę link namų ir paskui jį P., ir tuomet V. iškart atsisukęs iškėlė kastuvą, nes P. į jį kibo. V. tvora labai didelė, nemano, kad P. galėjo matyti moterų konfliktą ir bėgo į pagalbą žmonai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad su G. šeima santykiai kaimyniški, su A. pasisveikina, bet nebendrauja. Neturėjo konfliktų nei su viena šeima.

Buvo vasaros vakaras, šilta, išgirdo triukšmą, tuo metu stovėjo vonios kambaryje ir išgirdo triukšmą ir savo vyro žodžius „ateik pasižiūrėk“. Kažkokie neįprasti garsai buvo, ne vaikų klyksmas, bet lyg kažkas vyktų. Nuėjo prie vyro ir pamatė pro V. atidarytus vartus A. ir šalia jos moterį, jos stumdėsi. O prie akmens susistumdymas tarp vyrų su kastuvu. Tuomet ji nubėgo į viršų apsirengti, bet kol išėjo į lauką, konfliktas baigėsi. Pamatė pro vartus A. ir kitą moterį, jos viena kitos nelietė. Neatsimena, kaip jos stovėjo, gal ir viena priešais kitą. Jai atrodo, kad A. nusisukusi į savo namus buvo, o ta moteris į A. Jos stovi, o du vyrai stumdosi, suprato, kad muštynės vyksta. Moterys stovėjo ir kažką žodžiu bendravo. Nežino, ar laikė ką nors rankoje moterys, gal telefoną.

Vyrai buvo prie eglutės, ne šalia moterų. Jie stumdėsi su kastuvu, abu paėmę už medinės dalies. V. buvo prie eglutės, o P. ant V. V. nugara į eglutę. Daugiau žmonių nebuvo, ji suprato, kad vyras bėgs, kad konfliktas bus, todėl ir ji bėgo rengtis. Matė tik akimirką konflikto. Vyras grįžęs papasakojo, kad vyko konfliktas, sakė, jie ten susiplakė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad matė dvi moteris. Ji jas matė, bet nežinojo, ar tai yra svarbu, todėl turbūt nepasakė. Nematė jokių smūgių tarp moterų, jos tik stovėjo. Nematė, kad V. suduotų smūgį moteriai. Ji nežino, ką moterys darė, kai vyrai stumdėsi. Ji pažiūrėjusi pro langą pamatė jas stovinčias ir žiūrinčias viena į kitą ir susistumdymą tarp vyrų, ir jau bėgo rengtis. Nuo vietos, kur stumdėsi vyrai iki moterų yra apie 8-10 metrų. Moterys buvo prie pat vartų. Nematė smūgių tarp vyrų, bet suprato, kad vyksta rimtas susistumdymas. Nematė, ką vyrai su kojomis darė, nestebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-02 apklausta kaip įtariamoji A. K. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. Parodymus duoti sutinka kitos apklausos metu, kai atvyks kartu su savo gynėju (1 t., b. l. 132-133).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji A. K. 2020-07-10 parodė, jog 2020-06-17 dienos ryte, apie 10-11 val., pamatė, kad prie jos namo tvoros stovi kažkokie žmonės, priėjo prie jų pasiteirauti kas jie tokie, jie pasakė, kad atvyko pagal skundą, kurį pateikė (duomenys neskelbtini), namo gyventojai. Paprašė, kad surinktų statybines atliekas, kurios buvo šalikelėje prie jos namo tvoros, (duomenys neskelbtini). Sutiko jas pašalinti. Su vyru V. G. surinko trinkeles, kurios buvo įkištos į smėlį, esantį šalikelėje, prie minėto namo tvoros. Jos ir buvo pavadintos statybinėmis atliekomis. Renkant trinkeles pro šalį važiavęs kaimynas L. paklausė, ką jie čia daro, pasakė, kad kaimynas skundžiasi, jog tai yra atliekos, nenori jokių konfliktų, todėl ir tvarko. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini). Po to ji su vyru išvyko, parvyko namo tik vakare, apie 21 val. Pravažiuodami pro šalį, kur buvo trinkelės, pastebėjo, kad yra išbarstytas smėlis, jie buvo ne taip palikę, buvo viską gražiai sutvarkę. Nei vyras, nei ji nebuvo išlipę iš automobilio, tą pastebėjo pro langą, nuvažiavo į savo namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini). V. pasistatė automobilį kieme, ir jam paėmus kastuvą, nuėjo prie tos vietos, kur buvo išbarstytas smėlis. Jiems būnant prie tvoros, pamatė, kad ateina P. ir J. savo namo kiemu, matėsi iš veido bruožų ir nervingos eisenos, kad jie agresyviai nusiteikę. Jie išėjo iš savo kiemo teritorijos, visi tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės bendrame keliuke, prie namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). V. ir P. tai atkasinėjo ir užkasinėjo smėlį. V. pasakė P., kad jis pats nusipirktų smėlio ir jį naudotų, nes tai yra V. smėlis. P. pradėjo sakyti jos vyrui, kad jis jau senas, išsipūtė (subliūško), nieko nebepajėgia, dariau ir darysiu kaip noriu. V. jam nieko neatsakė. Tai nebe pirmi jų konfliktai su kaimynais, todėl jie jau žino, kad su jais nereikia veltis į konfliktus. Tiek J., tiek ji tuo metu nesikišo. Po kiek laiko pradėjo kištis tik J., sakydama V. necenzūrinius žodžius, kurių minėti nenori, tai buvo bjaurūs žodžiai. Ji užstojo V. sakydama, kad jie nustotų taip kalbėti, tada P. taip pat pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, tokius kaip „lenkiška prostitutė, ... bobla“ ir panašiai, tiksliai pasakyti negali ir nenori. Jie su V. jokių necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nevartojo. Tai buvo tokia situacija, jog jie juos provokavo, tačiau jie į tai nesileido. Pastebėjo, kad J. pradeda labai greitai eiti link (duomenys neskelbtini) g. namo (duomenys neskelbtini), suprato, kad ji eina su kažkokiu tikslu, namo vartai buvo atviri, pradėjo eiti jai iš paskos, ji buvo šiek tiek priekyje. Pasuko (duomenys neskelbtini) gatve į kairę, ėjo link atvirų vartų. Kai ją pasivijo, ji buvo apie 3 metrus jos namo teritorijos kieme, laikė iškėlusi telefoną į viršų, lyg filmuotų ar fotografuotų, ji (A. K.) užbėgo jai iš priekio ir bandė ją išstumti iš savo namo teritorijos. Tuo metu kažkiek apsistumdė, bet jokių smūgių jai nesudavė. Buvo J. išstūmusi apie pusmetrį už savo namo tvoros į bendrą (duomenys neskelbtini) gatvės keliuką, pamatė, kad ateina V., o P. jau bėgo link jų. Matėsi, kad jis bėga su agresija. V. atsisuko į P. ir atstatė kastuvą, kurį tuo metu laikė rankoje, kotą laikydamas horizontaliai, laikė abiem rankom, jam kasamoji dalis buvo iš dešinės, koto rankena iš kairės pusės. P. abiem rankom griebė už kastuvo koto, bandė kojomis spirti, V. atsimušti, abu bandė kumščiais vienas kitą pasiekti, ji matė, kad V. P. sudavė atrodo dešine ranka ar kumščiu, pasakyti tiksliai negali, pataikė į kairę veido pusę, labiau į žandikaulį. Tai buvo ne mažiau 3 smūgiai, 2 smūgius tikrai pataikė į tą pačią vietą – į žandikaulį. Besistumdant P. atsiradus netoli jos, jį griebė už marškinėlių, kad jį sulaikyti, ji juos suplėšė, tačiau to nenorėdama, norėjo tiesiog jį sulaikyti, o ne plėšyti jo drabužius. J. taip pat bandė V. atitraukti nuo muštynių, taip pat tempė už marškinėlių, vienu momentu buvo apglėbusi abejomis rankomis jam iš nugaros. Šio susistumdymo metu P. pataikė ne mažiau 3 kartus V. į kairės galvos sritį kastuvo rankena. V. prarado pusiausvyrą, P. nubloškė V. į išsikišusią tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), jis trenkėsi kairiu šonu į tvorą, kairę koją į tvoros apačioje esančius akmenis ir dar visu savo svoriu atsirėmė į kairę koją. Tik po kiek laiko, t. y. apie 22 val., pastebėjo, kad jam skauda kairę koją, nebegalėjo ant tos kojos atsistoti. Po viso konflikto matė, kad V. buvo paraudonavusi kairė veido pusė. Nematė, ar ant P. kūno buvo kokie nors sužalojimai. Nori paminėti, kad P. nebuvo pristumtas prie tvoros nugara. Kai jos vyras trenkėsi į tvorą, visas konfliktas nurimo, išsiskirstė po savo kiemus ir laukė policijos, nes J. ar P. pasakė, kad ketina iškviesti pareigūnus. V. per visą konflikto laiką bandė gintis ir ginti ją, jis tikrai nepuolė pirmas. Jie nekonfliktiški žmonės, nenori jokių konfliktų apskritai. Gali pasakyti tik tiek, kad iš J. pusės, kai ją bandė išstumti iš savo namo kiemo, taip pat jautė fizinį skausmą, nes ir ji ją stūmė, taip pat ir moralinį skausmą, dėl visų baisų žodžių, kurių jie jai abu prikalbėjo. Kai laukė policijos, iš namo (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynas A., kuris paklausė, ar nereikia jiems medikų pagalbos, nes jis viską matė iš savo namo antro aukšto. Palaiko su jais geranoriškus kaimyniškus santykius, draugai nėra. Kaimynai J. ir P. skundžia juos institucijoms, kiek pamena, nuo 2019-05-20, buvo pirmas raštas į Valstybės duomenų apsaugos inspekciją. Pieš tai buvo iškviesta policija dėl jų vaizdo kamerų. Toliau sekė ir Aplinkos apsaugos departamentas, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, NŽT. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 137-139).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji A. K. 2020-09-21 parodė, jog dėl nusikalstamos veikos neprisipažįsta visiškai, pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, teisės ir pareigos išaiškintos, nekeičia parodymų, duotų prieš tai, papildymų neturi. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 144-145).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji A. K. 2020-09-23 parodė, jog konflikto metu, kuris įvyko 2020-06-17 apie 21.30 val., kuomet ji ir kaimynė J. A. susistumdė, jie nebuvo ant bendro (duomenys neskelbtini) gatvės keliuko, jie buvo jos namo (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, iki trijų metrų atstumu nuo tvoros ribos. Pamatė, kad kaimynė yra jos kiemo teritorijoje ir atsukusi savo mobilaus ryšio telefoną ar fotografuoja, ar filmuoja jos namo kiemą, apėjo ją iš nugaros pro kairę pusę, jai gavosi pro jos (A. K.) dešinę pusę. Atsistojusi priešais ją pradėjo J. abejomis rankomis stumti iš jos kiemo, ji priešinosi, stūmė atgal. Taip stumdėsi keletą sekundžių, kol galiausiai ją pristūmė iki tvoros ribos. Tuo metu jau pamatė einantį V. ir paskui jį atbėgantį P. bendra (duomenys neskelbtini) gatve. J. savo kaire kūno puse nestūmė, ją apėjo, kaip ir sakė, ir tada bandė išstumti iš namo kiemo. Iš karto po pasistumdymo su J. pamatė, kad V. dar nespėjus ateiti prie jų, jis buvo apie 8-9 metrus nuo jų su J., jis net nebuvo prie jų priėjęs, jam iš paskos atbėgo P. Matė, kaip V. rankose neštą kastuvą atstato horizontaliai, o P. jį puola kumščiais. Prieš V. pradedant grumtis su P., V. nespyrė J. į sėdmenis ir nesudavė su kastuvu (1 t., b. l. 149-151).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-02 apklaustas kaip įtariamasis V. G. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2020-06-17, apie 21.30 val., grįžinėjo (duomenys neskelbtini) gatve namo, (duomenys neskelbtini) mieste ir ties minėtos gatvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų bendros tvoros riba pastebėjo, kad kažkas yra ne taip su smėliu, kuris buvo už jo namo tvoros, prie bendro kelio. Tos pačios dienos ryte jis buvo sutvarkęs smėlį aplink savo namo tvorą, tą smėlį buvau nusipirkęs pats, buvo supylęs smėlį tvarkingai. Grįždamas pastebėjo, kad smėlis atrodo nebe taip, kaip buvo sutvarkęs iš ryto. Smėlio dalis buvo nukasta į kaimyno (duomenys neskelbtini) tvoros pusę. Todėl nuvažiavo į savo namo (duomenys neskelbtini) kiemą, pastatė automobilį už vartų savo namo kieme, paėmęs kastuvą nuėjo sutvarkyti smėlio. Kartu ėjo su sutuoktine A. K. Kartu nuėjo prie smėlio, jis pradėjo kasti smėlio dalį, kuris jau buvo pas kaimyną už jo tvoros iš gatvės pusės, kasė atgal į savo tvoros pusę. Kas galėjo sukasti smėlį į kaimyno pusę, nežino, nematė, bet kadangi jis už jį pats ir mokėjo, norėjo susikasti jį atgal. Jis jau smėlį buvo sukasęs ir ruošėsi eiti, patikslina, kad sutuoktinė visą laiką buvo šalia jo, tuo metu iš savo kiemo išbėgo P. A. ir koja pradėjo kasti smėlį atgal į savo pusę. Jis (V. G.) jam pradėjo aiškinti, kad jeigu jis nori žemės, tegu ją ir perka, paaiškino, kad čia yra jo smėlis ir su juo daro ką nori. Jis visiškai nebuvo agresyvus, nes priminė, jog visai nežinojo, kas tą smėlį sukasė į jo pusę. P. A. jam pasakė, kad jis esantis niekas, jau senas ir bus taip, kaip P. A. nori. Žodžiu, vyko apsižodžiavimas tarp jų abiejų. Bet jis visai nebuvo agresyviai nusiteikęs, nevartojo necenzūrinių žodžių P. atžvilgiu. P. įžeidinėjo ne tik jį, bet ir jo sutuoktinę, sakydamas „polskaja prostitutka“, kas išvertus į lietuvių kalbą būtų „lenkų prostitutė“, sakė ir daugiau įžeidžiančių žodžių, bet nenori apie tai kalbėti. Jie su sutuoktine apsisuko ir ėjo link namų, kastuvą laikė rankoje. Jiems beeinant, bet dar nepasiekus (duomenys neskelbtini) namo kampo, pastebėjo, kad J. A. sparčiu žingsniu nuėjo link jų namo kampo ir užsuko į kairę pusę, atrodo, kad jai beeinant, jos pačios dukra šūktelėjo „ko tu ten eini“. Jis taip ir liko eiti savo žingsniu, o jo sutuoktinė nubėgo paskui J. Kas tuo momentu vyko, kai moterys buvo kartu, pasakyti negali, nes dar nebuvo priėjęs namo kampo, bet kai priėjo, pamatė, kad A. stumia J. iš jų kiemo, jos stovėjo maždaug apie 2 metrus nuo jų vartų, jų namo kieme. Nežino, kodėl J. ėjo į jų kiemą. Jokių smurtinių veiksmų prieš J. neatliko. Viskas vyko labai greitai, matė, kaip jo sutuoktinė išstūmė J. iš jų teritorijos, jos nesimušė, tiesiog buvo išstūmimo momentas ir riksmai. Jam esant prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo tvoros kampo, jį pasivijo P. ir jį puolė, kadangi jis laikė rankose kastuvą, tiesiog laikydamas kastuvą abiem rankom, užblokavo P. galimus smurtinius veiksmus prieš jį, kastuvą iškeldamas į viršų, kadangi P. buvo agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Jis tiesiog gindamasis kastuvą iškėlė į viršų. P. taip pat griebė jo laikomą kastuvą abiem rankom, todėl jie pradėjom stumdytis. Iš jo (V. G.) pusės buvo du smūgiai dešinės rankos kumščiu bei vienas smūgis dešine koja jo atžvilgiu, tačiau nei vieno smūgio nepataikė, nes nepasiekė P. Iš P. taip pat buvo panašus smūgių skaičius, bet nei vienas iš jų jo nepasiekė. Po šių nesėkmingų smūgių, abu laikydami kastuvą abiem rankomis, pradėjo stumdytis tai į kairę, tai į dešinę puses. P. tris kartus jam su kastuvo rankena, dešine ranka, pataikė į kairę galvos pusę, virš ausies. Kadangi besistumdant jis neteko pusiausvyros, kaire koja atbulas pataikė į prie kaimyno tvoros esančius akmenis (duomenys neskelbtini). Patyrė traumą, lūžo kairės kojos pėdos kaulas. Kol jie stumdėsi, jų sutuoktinės visą laiką buvo šalia jų, tikriausiai norėdamos juos išskirti, jo sutuoktinė, bandydama P. atitraukti, įplėšė šio marškinius, jo sutuoktinė jam taip pat įplėšė marškinėlius. Kai jų su P. stumdymosi mostai pasidarė labai aktyvūs, sutuoktinės nuo jų pasitraukė. Kai jau buvo priremtas prie kaimyno tvoros ir koją trenkė į akmenį, visas šis susistumdymas baigėsi. P. su J. iš karto pasišalino į savo namų teritoriją, pasakydami, kad kvies policiją. Jie taip pat nuėjo į savo kiemo teritoriją ir laukė policijos. Visą šį konfliktą matė A. ir R. K., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Gal dar kas nors matė ir girdėjo, bet tikrai nežino, pasakyti negali. Jis buvo šoke. Kameros, kurios stovi jų namo kieme, neturi įrašymo galimybės, jos tiesiog naudojamos online būdu pasižiūrėti, kas vyksta jų namo teritorijoje ir 1 metrą už tvoros. Iš viso yra keturios kameros, kurios filmuoja online būdu. Norėtų dar paminėti, kad tą vakarą nebuvo visiškai konfliktiškas, jokio konflikto pats nesukėlė, pas kaimynus pats nėjo, kaimynai patys pirmi pradėjo šį konfliktą, nei jis, nei sutuoktinė to nenorėjo, tiesiog viskas taip išsirutuliojo (1 t., b. l. 100-102).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. G. 2020-09-21 parodė, jog neprisipažįsta visiškai, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, teisės ir pareigos išaiškintos. Laikosi prieš tai duotų parodymų, papildymų neturi (1 t. b. l. 109-110).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. G. 2020-09-23 parodė, jog 2020-06-17 dieną, apie 21.30 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini), buvo ne savo namo teritorijoje, o ant bendro naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) g. Konflikto metu J. A. neįspyrė ir su kastuvu nesudavė, nes jis fiziškai negalėjo būti prie jos, jis buvo apie 8 metrų atstumu nuo jos, jis prie J. A. nebuvo priėjęs nei iš nugaros, nei iš kurios nors kitos pusės. Pamatė, būdamas ant bendro (duomenys neskelbtini) g. keliuko, prie namo tvoros (duomenys neskelbtini) kampo, ant sankryžos, kad moterys, t. y. A. K. ir J. A., stumdosi būdamos jo namo kiemo teritorijoje, iš karto po to, kadangi jam būnant prie namo tvoros kampo buvo matomas tiek kelias link P. A. namo (duomenys neskelbtini), tiek jo namo (duomenys neskelbtini) tvoros, kur moterys stumdėsi. Pamatė, kad nuo jų su P. besiribojančių tvorų pusės (namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atbėga P. A., ir nespėjo iki moterų net nueiti, nes buvo šoke, nesuprato, kas čia vyksta. Kai P. A. prie jo pribėgo, jis atstatė savo rankoje tuo metu laikytą kastuvą horizontaliai, nes P. pradėjo jį pulti. Jis pradėjo pulti jį suduodamas ranka ir spirdamas koja, koja pataikė jam žemiau kairės kojos kelio, jautė fizinį skausmą, buvo mėlynė, dešine ranka į veido sritį, tačiau į veido sritį nieko nepajautė, mėlynės nebuvo. Kai buvo pas med. ekspertą apžiūroje, neminėjo mėlynės ant kelio, smūgio į veidą irgi ne. Nori pasakyti, kad jis pirmas konflikto nepradėjo, kad ir kokie veiksmai buvo prieš P. A., tai buvo gynybiniai veiksmai, jis tik stengėsi atremti jo puolimą. Konfliktas, jo supratimu, prasidėjo jau nuo tos dienos ryto, kada buvo atvykę inspektoriai iš kažkokios instancijos, kviesti P. A., kurie liepė jiems patraukti trinkeles, kurias buvo padėję tarp smėlio, esančio už namo (duomenys neskelbtini) tvoros, ne namo teritorijoje, o iš bendros (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. 2020-06-22 parodė, kad 2020-06-17 apie 21.30 val. ji su vyru P. A. buvo savo namo sklype esančioje pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu dukra E. A. ir sūnus T. A. su dviračiais važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namų, kai su tamsios spalvos automobiliu BMW X5 prie jų namo tvoros privažiavo ir sustoja kaimynas V. G. su žmona A. K. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo kaimynas V. G., o iš priekinės keleivio vietos išlipo kaimynė A. K. Kaimynas V. G. kažką pradėjo daryti netoli jų tvoros. Ji su vyru išėjo pasižiūrėti ką jis daro. Vyras ėjo pirmas, o ji ėjo jam iš paskos. Ji girdėjo, kai kaimynas V. G. rusiškai pasakė „p... tu čia negyvensi, aš tave užkasiu“. Jie kaimynui nespėjo nieko atsakyti, ėjo link tvoros. Ji girdėjo, kai užsidaro automobilio durelės ir matė, kaip nuvažiuoja kaimynas V. G. su savo automobiliu BMW X5. Vyras jam pasakė, kad kaimynas vos neužvažiavo ant jų vaikų, tuomet jie kartu išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji matė, kad kaimynė A. K. rankose laikė išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną ir jį nukreipusi į jų autovežį. Ji nežino, ar ji su mobiliojo ryšio telefonu filmavo, ar fotografavo. Ji pradėjo judėti link savo vaikų, esančių gatvėje. Ji praėjo pro gatvėje stovėjusią kaimynę A. K. ir pamatė, kad ateina kaimynas V. G., rankose laikydamas kastuvą. Ji neprisimena, kokios spalvos kastuvą turėjo kaimynas ir kokioje rankoje jį laikė. Ji praėjo pro gatvėje stovintį vyrą prie jų tvoros kampo, kuris ribojasi su kaimynais, bei šalia jo buvusį kaimyną V. G. Ji dar nepriėjus prie vyro girdėjo, kaip jis klausė kaimyno V. G., kodėl jis važiuoja ant jų vaikų. Girdėjo, kaip kaimynas V. G. atsakė kokie vaikai. Žino, kad vyras nurodė kaimynui, kad jų vaikai. Ji nematė, ką kaimynas V. G. darė su kastuvu kalbėdamas su jos vyru. Kaimynas V. G. pasakė jos vyrui „negyvensi, užkasiu“. Ji, pasakiusi, kad eina užfiksuoti jų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, praėjo pro kaimyną, iš suknelės dešinės kišenės išsitraukė savo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną ir įsijungė kamerą pakėlus dešinę ranką, kurioje laikė savo telefoną su tikslu užfiksuoti naują kaimynų įrengtą kamerą. Jau ji kreipėsi į Valstybės duomenų inspekciją dėl kaimynų V. G. ir A. K. įrengtų kamerų, kurios buvo nukreiptos į jų sklypą. Jai bedarant antrą fotonuotrauką pajuto smūgį į nugarą, kairės pusės mentę. Nuo smūgio pajudėjo jos korpusas. Priešais ją atsidūrė kaimynė A. K. Ji iš karto jai pasakė, ko tu čia mušiesi, stumiesi. Iš karto pajuto smūgį į kairįjį sėdmenį, o po to iš karto, po kelių sekundžių pajuto smūgį į kairę mentę. Iš karto prie jos priėjo kaimynas V. G. Ji kreipėsi į jį sakydama, ko tu čia stumdaisi. Jis atsakė, ką tu čia fotografuoji, pas jį kameros viską užfiksuoja. Ji tada pasakė tai labai gerai, kad fiksuoja, bus užfiksuota, kai tu spyrei. Kaimynas V. G., pakėlęs kastuvą ties savo krūtine, pradėjo mojuoti abejomis rankomis laikytą kastuvą pirmyn, atgal link jos veido. Ji pamena, kad su ranka bandė apsiginti nuo kaimyno, tai yra savo dešinę ranką pakėlė, ir tuomet kaimynas V. G. su kastuvu pataikė jai į ranką. Tuo metu prie jų priėjo vyras. Girdėjo, kai vyras pasakė, kodėl tu puoli žmoną su kastuvu. Kaimynas V. G. pradėjo su rankose laikytu kastuvu mosuoti prieš jos vyrą, taip, kaip mosavo prieš ją. Vyras sugriebė už kastuvo. Jie pradėjo stumdytis, judėti, kaimynas V. G. su dešinės rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti į galvą vyrui bei spardytis su koja. Neatsimena tikslios smūgių sekos, įvykio eigos dėl patirto streso, baimės, kad kaimynas V. G. su kastuvu gali trenkti vyrui ir jai. Jie nuolatos judėjo, ji judėjo jiems iš paskos. Ji matė, kai kaimynas V. G. su ranka sugriebė vyrui už marškinių ir juos suplėšė. Tiksliai neatsimena, su kuria ranka kaimynas V. G. sugriebė vyrui už marškinių. Ji juos ramino, girdėjo, kai dukra taip pat juos ramino. Ji dukrai pasakė eiti namo ir iškviesti policiją. Jie besistumdydami atsidūrė prie kaimyno A. K. tvoros iš gatvės pusės. Po ko jie išsiskyrė. Jie nuo jų nuėjo. Pasiūlė vyrui iškviesti policiją. Vyras iškvietė policiją. Ji pamatė ant savo dešinės rankos dilbio atsiradusį sumušimą, apdraskymą, bei mažą patinimą, o po vyro kaire akimi atsirado sumušimas, apdraskymas bei buvo suplėšyti vyro marškiniai, kurių vertė apie 10 eurų. Beeinant namo į juos kreipėsi kaimynas L., gyvenantis priešais kaimyno V. G. namą, iš savo sklypo, teiraudamasis, kas nutiko. Ji jam parodė savo ranką ir nurodė, kad užpuolė kaimynai. Jis patarė jiems pasidaryti teismo medicinos ekspertizę dėl kaimynų padarytų sužalojimų, nes nurodė, kad jiems to gali prireikti. Jie su kaimynu daugiau nekalbėjo, nes pamatė atvykstantį policijos automobilį. Savo ir vyro patirtus sužalojimus parodė atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams bei vyras parodė savo suplėšytus marškinius. Po policijos pareigūnų išvykimo jie sugrįžę į namus pasidarė fotonuotraukas, kuriose užfiksavo minėto įvykio metu patirtus sužalojimus. Pas ją po minėto įvykio atsirado sumušimas ant dešinės rankos dilbio, sumušimų akivaizdžių ant nugaros ir sėdmens neatsirado, bet minėtų smūgių metu pajuto fizinį skausmą. Pas vyrą po įvykio atsirado sumušimas po kaire akimi, daugiau sumušimų, apdraskymų nepastebėjo. Minėto įvykio metu nepastebėjo, kad aplinkui juos kažkas būtų, kas galėjo matyti visą įvykį. Ji nepastebėjo, kad kieme būtų kaimynas A. K. Jai yra žinoma, kad A. K. įsigijo namą (duomenys neskelbtini) gatvėje iš kaimyno V. G., bei jie palaiko glaudžius santykius. Minėto įvykio metu kaimynas V. G. vartojo necenzūrinius žodžius. Po įvykio nesikreipė nei ji, nei vyras į jokią gydymo įstaigą. 2020-06-25 ji su vyru buvo užsiregistravę teismo medicinos ekspertizei (1 t., b. l. 46-48).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta J. A. 2020-09-07 parodė, kad kai A. ją pastūmė, jai būnant prie jų namo tvoros, tikrai ne namo teritorijoje, ji jautė fizinį skausmą, po to, kai V. ją stumtelėjo bei koja spyrė į sėdmenis, taip pat juto fizinį skausmą. Ant rankos sužalojimas atsirado, kuomet V., jai pakėlus dešinę ranką į viršų, į tą ranką pataikė su kastuvu, nepasakys su kuria kastuvo dalimi, nes neatsimena. Juto fizinį skausmą, po viso konflikto apžiūrint ranką, pastebėjo, jog ant jos buvo tarytum įdrėskimas, sutuoktinis yra pateikęs nuotraukos kopiją. T. y. jos dešinės rankos dilbio. Ant rankos sužalojimą konstatavo ir med. ekspertas, tačiau ant sėdmenų ir prie mentės nugaroje jokių sužalojimų nebuvo. Civilinio ieškinio teikti neketina. Nori tik gyventi ramiai, kad jie nesikabinėtų prie jų, iš jų jokios naudos nesiekia. Ta ranka buvo parodyta kaimynui L. C. iš karto po įvykio, jis matė sužalojimą. Jie daug nekalbėjo, pasakė, kad užpuolė kaimynai (1 t., b. l. 50-52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-22 nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2020-06-17, apie 21.30 val. jis su žmona J. A. buvo savo namo sklype esančioje pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu dukra E. A. ir sūnus T. A. su dviračiais važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namų, kai su tamsios spalvos automobiliu BMW X5 prie jų namo tvoros privažiavo ir sustojo kaimynas V. G. su žmona A. K. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo kaimynas V. G., o iš priekinės keleivio vietos išlipo kaimynė A. K. Kaimynas V. G. kažką pradėjo daryti netoli jų tvoros. Jis su žmona išėjo pasižiūrėti ką jis daro. Kaimynas pasižiūrėjęs į jį rusiškai pradėjo kalbėti „p... tu negyvensi, aš tave užkasiu“. Jie kaimynui nespėjo nieko atsakyti, ėjo link tvoros. P. A. priėjus prie tvoros, kaimynas įsėdo į savo automobilį BMW X5 ir pradėjo važiuoti, o jo žmona stovėjo prie jo autovežio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastarojo namo tvoros. A. K. rankose laikė savo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną ir jį nukreipusi į jo autovežį. P. A. nežino, ar ji su savo mobiliojo ryšio telefonu filmavo ar fotografavo. Kaimynas V. G., padidinęs vairuojamo automobilio greitį, judėjo link sankryžoje dešinėje pusėje kelkraštyje stovėjusių su dviračiais P. A. vaikų ir likus pora metrų iki jų staigiai sustabdęs savo vairuojamą automobilį ir pasukęs į kairę pusę, važiavo link savo kiemo. Tuo metu jis pasakė žmonai, kad kaimynas vos neužvažiavo ant jų vaikų. Iš karto jie išėjo į gatvę. P. A. įsijungė savo išmaniojo mobiliojo ryšio telefoną ir įjungė filmavimo funkciją. Savo telefoną laikė nuleistoje kairėje rankoje. Kaip tik pamatė, kad ateina kaimynas V. G., dešinėje rankoje laikydamas juodos spalvos kastuvą su mediniu kotu, kurio viršus buvo juodos spalvos. Jis pirmas priėjo prie jo kraštinio tvoros stulpo, kuris ribojosi su kaimyno V. G. tvora. Jis eidamas link kaimyno V. G. pradėjo klausti, kodėl jis važiuoja ant jo vaikų. Kaimynas V. G. atsakė kokie vaikai. Jis nurodė jam, kad jo. Kaimynas V. G. pradėjo su rankoje laikytu kastuvu atkasinėti prie jų minėtos tvoros stulpo esančią žemę, smėlį, kur prieš tai buvo jo iškastas griovys, kurį apie 19 val. buvo užkasęs. P. A. su kojomis pradėjo užkasinėti kaimyno V. G. iškastą žemę. Tada kaimynas pasakė, kad jis nekasinėtų, nes jis jį užkas. Žmona nurodė, kad iškvies policiją ir dar apskųs dėl jų naujos vaizdo stebėjimo kameros įsirengimo. Ji nurodė, kad eina ją nufotografuoti, ir pradėjo judėti link vietos, kur įrengta minėta kamerą. Iš paskos žmonos ėjo kaimynė J. A., o jai iš paskos važiavo dukra. P. A. liko stovėti su kaimynu V. G., toliau ginčytis dėl griovio kasimo valstybinėje žemėje prie jo tvoros. Jis išgirdo, kai dukra garsiai pradėjo kalbėti, todėl pasižiūrėjo kas vyksta. Jis matė, kai dukra važiavo šalia kaimynės A. K. iš dešinės pusės. Girdėjo, kai dukra pasakė kas jūs per kaimynai, kodėl taip elgiatės. Tuo metu matė, kai kaimynė A. K. parodė dukrai į viršų pakėlusi dešinės rankos vidurinį pirštą ir pasakė „užčiaupk savo burną“. Kai kaimynė A. K. jo dukrai sakė užčiaupk savo burną, kaimynas V. G. buvo jau iškasęs minėtą griovį ir pradėjo judėti link savo kiemo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje priešais kaimynų V. G. ir A. K. namo sklypo kampą, kuriame įrengta minėta nauja gaublio formos kamera, sustojo žmona ir išsitraukusi savo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną pakėlė rankas, tuo metu iš galo priėjo kaimynė A. K. ir tyčia trenkėsi į žmoną su savo kūnu, kiek pamena, su savo kūno kaire puse. Jis iš karto į savo šortų šoninę kairę kišenę įsidėjo visą laiką turėtą savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo bėgti link žmonos. Kaip tik tuo metu priėjo prie žmonos kaimynas V. G. ir tyčia su koja spyrė žmonai į sėdmenis. Nepamena su kuria koja, tačiau įspyrė su viršutine bato dalimi. Kaimynas V. G. visą laiką rankose laikė kastuvą. Po spyrio žmona atsisuko link kaimyno V. G. ir kaip tik jis tuo metu priėjo prie jų. Kaimynas laikė rankose kastuvą pakėlęs ties krūtine. Pamanė, kad jis su kastuvu gali sužeisti jo žmoną, todėl griebė abiem rankomis už kaimyno rankose laikyto kastuvo. Jie pradėjo stumdytis. Kaimynas V. G. paleido už kastuvo laikytą dešinę ranką ir pradėjo su kumščiu bandyti pataikyti jam į galvą ir su kojomis spardyti jo kojas. Jam pavyko apie 5 smūgius išvengti kaimyno V. G. su dešinės rankos kumščiu smūgiuojamų smūgių į galvą, tačiau vieną smūgį kaimynas pataikė jam į galvą, į kairę akį. Smūgių metu pastebėjo, kad suplyšo jo marškiniai, tai pastebėjo, nes nukrito gera įplėštų marškinių dalis jam ant rankos. Kaimynas V. G. 3 kartus su savo dešine koja spyrė jam į kairę koją. Jis bandydamas išvengti spyrių kėlė savo koją, todėl jis tik vieną kartą užkabino silpnai jo kojos šlaunį išorinėje pusėje. Tiksliai nepamena kaimyno V. G. smūgių ir spyrių sekos. Įvykio metu jis girdėjo, kad šalia garsiai šaukė dukra ir žmona, kad jie baigtų. Jis nepastebėjo, kad kažkas fiziškai bandytų jį su kaimynu V. G. išskirti. Kai pajuto, kad kaimynas V. G. jį pristūmė prie tvoros, jis kreipėsi į kaimyną V. G. sakydamas, kad jau prisišokinėjo, jau gana. Tuo metu kaimynas nuo jo pradėjo atitraukinėti kastuvą ir jis paleido rankomis laikytą kaimyno kastuvą. Kaimynas V. G. pasakė, kad viskas nufilmuota. Žmona iš karto pasakė, kad bus nufilmuota, kai buvo spirta jai į nugarą. Jie nuėjo nuo jų link savo namų. Beeinant jis iškvietė policiją. Po policijos iškvietimo į juos kreipėsi kaimynas L., gyvenantis priešais kaimyno V. G. namą, iš savo sklypo. Jis patarė jiems pasidaryti teismo medicinos ekspertizę dėl kaimynų padarytų sužalojimų, nes nurodė, kad jiems to gali prireikti. Žmona kaimynui parodė savo dešinę ranką ir ant jos atsiradusius sužalojimus. Jie su kaimynu daugiau nekalbėjo, nes pamatė atvykstantį policijos automobilį. Savo ir žmonos patirtus sužalojimus parodė atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams bei parodė savo suplėšytus marškinius. Po policijos pareigūnų išvykimo jie sugrįžę į namus pasidarė fotonuotraukas, kuriose užfiksavo minėto įvykio metu patirtus žalojimus. Minėto įvykio metu nepastebėjo, kad aplinkui juos kažkas būtų, kas galėjo matyti visą įvykį. Jis nepastebėjo, kad kieme būtų kaimynas A. K. Jam yra žinoma, kad A. K. įsigijo namą (duomenys neskelbtini) gatvėje iš kaimyno V. G., bei jie palaiko glaudžius santykius. Minėto įvykio metu kaimynas V. G. įžeidinėjo jį, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis turi vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuotas aukščiau minėtas įvykis. Po įvykio nesikreipė nei jis, nei žmona į jokią gydymo įstaigą. 2020-06-25 jis su žmona buvo užsiregistravę teismo medicinos ekspertizei (1 t., b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas P. A. 2020-09-07 parodė, jog civilinio ieškinio byloje teikti neketina. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė 5 vnt. nuotraukų kopijų bei vaizdo/garso įrašą. Vienoje iš nuotraukų jo veidas buvo fotografuotas veidrodiniu principu, todėl sužalojimas matyti ne toje pusėje, sužalojimas buvo kairėje pusėje, prie kairės akies. Kitoje nuotraukoje matyti jo sutuoktinės dešinės rankos dilbis su sužalojimu, iš kur ji gavo sužalojimą, nepasakys, ji apklausos metu tai pasakys pati. Vaizdo/garso įraše užfiksuotas vaizdas ir garsas nuo tos vietos, kai jis išėjo iš savo kiemo (duomenys neskelbtini) į bendrą (duomenys neskelbtini) gatvę pažiūrėti, ar su vaikais yra viskas tvarkoje, nes V. G. tuo metu jau buvo pagąsdinęs vaikus, dideliu greičiu lėkdamas į jų pusę su savo automobiliu. Telefoną laikė rankoje, nežinojo, jog yra įjungęs filmavimo funkciją, nes prieš tai ketino tik fotografuoti, norėjo nufotografuoti prie savo stulpo buvusius V. kasinėjimus, matyt netyčia paspaudė filmavimą. Vaizdo/garso įraše 00.10 min. jis paklausė rusiškai V. „ty čego na detej jediš“. 00.20 min. jie su V. susitinka (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis tuo metu laiko kastuvą rankoje. 00.23 min. prieina sutuoktinė J. A. prie jų su V. 00.44 min. V. pradeda su kastuvu kasti smėlį keikdamasis, prie jo stulpo, ribojančio kiemus. 01.08 min. su dviračiu pravažiuoja jo dukra, iš dešinės į kairę. Tuo metu jo sutuoktinė J. bei V. su A. nuėjo link V. ir A. namo vartų, (duomenys neskelbtini), tačiau iki jų nebuvo nuėję, sustojo neužsukus link vartų, jie visi matėsi tiesiai prieš jį per maždaug 30 metrų nuo jo. Nes jo sutuoktinė pasakė, kad ji einanti nufotografuoti ant jų namo tvoros esančią vaizdo kamerą. 01.15 min. Jis pasako A., kad mokytųsi kalbėti, nes tuo metu jo dukrą pasiuntė, tačiau to vaizdo/garso įraše nesigirdi. 01.19 min. pradeda eiti link tos pusės, kur buvo jo sutuoktinė, A. ir V. ir jau jo dukra. Visą laiką telefoną nešėsi kairėje rankoje. 01.31 min. įsidėjo telefoną į kišenę, nes dingo vaizdas, pradeda bėgti. Pradėjo bėgti todėl, nes pamatė, jog jo sutuoktinę J. A. pastūmė, o V. spyrė į sėdmenis su koja. Sutuoktinės nebuvo praradęs iš akiračio, nebuvo jokio ar tvoros kampo, ar panašiai, per kurį jos nematytų. 01.37 min. prasideda stumdymasis tarp jo ir V., laikant kastuvą jiems abiem abejomis rankomis ir jo dukters bei sutuoktinės riksmai. 02.07 min. Pradeda kalbėti, maždaug tada baigiasi stumdymasis. 02.22 min. atsiranda vaizdas, nes jis išsiima telefoną iš kišenės. Pabaigoje V. pasako, kad viskas įrašyta, o jo sutuoktinė paantrina, kad viskas įrašyta, kaip V. jai spyrė su koja. Susistumdymo metu jam buvo padarytas sužalojimas prie kairės akies, fizinį skausmą jautė, jis galėjo būti padarytas, kuomet jam V. kumščiu pataikė į tą vietą, sužalojimas buvo taip pat padarytas ir ant kairės šlaunies, fizinį skausmą jautė, šis sužalojimas tikriausiai atsirado, kai V. susistumdymo metu jam kelis kartus spyrė koja. Pats marškinėlių nesusiplėšė, tai padarė V. (1 t., b. l. 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. A. 2020-07-10 parodė, jog ji yra J. ir P. A. dukra. Tą dieną, t. y. 2020-06-17, vykusi konfliktą tarp jos tėvų ir kaimynų V. bei A. pamena. Jos tėvai yra sakę, kad vyksta konfliktai tarp jų dėl įvairiausių priežasčių, pvz. dėl to, kad kaimynams nepatinka, jog jie kepa šašlykus savo kiemo teritorijoje, kad jie filmavo savo kameromis jų kiemo teritoriją ir panašiai. Kadangi pati tuose konfliktuose nedalyvauja, todėl negali pasakyti daugiau, žino tik tiek, kiek jai yra prasitarę tėvai. Taigi, grįžtant prie 2020-06-17, tos dienos vakare, gali būti, kad apie 21 val., ji su broliu T. važinėjo dviračiais (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė, kad kažkas vyksta prie jų namo tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), buvo maždaug apie 200 metrų atstumu nuo tos vietos. Suprato, kad tai yra kaimynai A. ir V., kurie tuo metu kontaktavo su jos tėvais, nors jos regėjimas prastas, bet tą suprato iš karto. Tėvai buvo namo teritorijoje, o kaimynai iš kitos tvoros pusės, ant bendro (duomenys neskelbtini) gatvės keliuko. Kas per pokalbis vyko prie tvoros, nežino, nes iš to atstumo kur ji buvo, pokalbio nesigirdėjo. Pastebėjo, kaip V. įlipa į savo automobilį ir didindamas greitį atvažiuoja tiesiai į ją ir brolį, kuris tuo metu stovėjo šalia jos. V. staiga pasuko į dešinę pusę, nematė, ar pasistatė automobilį į savo kiemą. Privažiavo prie tėčio, kuomet tėtis buvo jų kieme atsirėmęs dilbiais į tvorą, kur buvo mama, nepamena, A. dar vis stovėjo netoli tvoros. Paklausė, kas čia vyksta. A. pradėjo prieš ją vartoti necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai, nepamena. Tėtis irgi pradėjo ją įžeidinėti atgal, ją gindamas. A. jau nueidinėdama pagrasino sakydama „jums visiems galas“. Ėjo link savo namų, mosuodama rankomis ir keikdamasi. Buvo nukreipusi dėmesį labiau į tėtį ir į A., todėl nepamena, kur buvo mama. Vienu momentu pamatė, kad mama jau nuėjusi prie posūkio, kuriuo pasukus į kairę – V. namo vartai. Pradėjo eiti paskui A., kartu jau buvo prisijungęs ir V. ir laikė rankoje kastuvą. Ji tiesiog pradėjo jų klausinėti, kaip taip galima elgtis, kodėl kaimynai taip konfliktuoja, turėdama omenyje, kad jie yra konfliktiški žmonės. Tada A. pradėjo ją tildyti rankų gestais ir necenzūriniais žodžiais. V. pradėjo sakyti, kad A. baigtų, sakė „baik taip šnekėti, nereikia įtraukti čia vaikų, jie ne prie ko“. Nuskambėjo gana ironiškai, nes juk pats su savo automobiliu didindamas greitį važiavo į ją ir brolį, greičiausiai norėdamas pagąsdinti, po to greitai pasuko link posūkio. Pastebėjo, kad A. paspartino žingsnį, truputį įsibėgėjo ir su savo kūno korpusu trenkėsi į jos mamą, kuri tuo metu stovėjo ant bendro (duomenys neskelbtini) gatvės keliuko ir atsukusi mobilų telefoną į V. kamerą, esančią ant jų namo tvoros, tikriausiai bandė nufotografuoti ją. Mama nebuvo įėjusi į kaimynų namo teritoriją. A. trenkėsi į jos mamos nugarą, nepamena, į kurią pusę pataikė. Nuo smūgio mamai vos iš rankų neiškrito telefonas. Tuo pačiu prisijungė ir V., atrodo, iš dešinės kojos įspyrė mamai į sėdmenis. Daugiau smūgių jos mamos atžvilgiu iš V. pusės nematė. Mama atrodė šokiruota, bandė susiprasti kas įvyko. Iš jos mamos pusės nebuvo jokių smūgių niekam. Kur buvo jos tėtis tuo metu, kai A. ir V. panaudojo smurtą prieš jos mamą, ji nematė. Tik pamena, kad jis iš karto po smūgių atbėgęs griebė už kastuvo koto abiem rankom, kastuvą tuo metu laikė V. Tada prasidėjo grumtynės. Negali pasakyti, kiek kuris kuriam sudavė smūgių kojomis, nes nepamena, matė, kad V. vieną kartą kumščiu pataikė jos tėčiui į veidą, nepamena, kuria ranka, tėčiui pataikė į kairę veido pusę, į akies sritį. Kiek dar buvo smūgių ranka jos tėčio atžvilgiu, nepamena. Jos tėtis labiau bandė atremti smūgius ir atimti kastuvą, negu pulti. Ji kartu su mama bandė išskirti vyrus, o A. didžiąją dalį laiko žiūrėjo į tą konfliktą iš šalies, be to, ji (A. K.) ją konflikto pradžioje atitraukė nuo V. ir jos tėčio, kuriuos bandė išskirti, sakydama, kad nesikištų. V. nebuvo priremtas prie tvoros nei akimirkos iš šio konflikto. Tai jos tėtis buvo priremtas, atrodo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo tvoros, bet čia buvo jau konflikto pabaigoje. Tėtis buvo priremtas prie to namo išsikišusios tvorelės, ten aptverta auga berods eglė, aplink tą augalą yra ir akmenys, ar jie išsikišę iš už tvoros, nepamena. Nepamena, ar V. spyrė tėčiui, kai jis buvo priremtas prie tos tvorelės. Po to konfliktas ir baigėsi, nes jos tėtis pradėjo sakyti, kad gal jau užteks. Po viso konflikto matė, kad tėčio marškinėliai buvo suplėšyti, ir jau buvo įdrėskimas kairiojoje akyje. Nepamena, kad dar kažkuo skųstųsi. Mama sakė, kad skauda sėdmenį, bei ant kažkurios rankos matėsi maži įdrėskimai, kurie atsirado tikriausiai nuo bandymo išskirti vyrus. V. nešlubavo, nepamena, kad jo marškinėliai būtų suplėšyti. Vyrai paleido kastuvo rankeną ir konfliktas kaip ir baigėsi. Išsiskirstė po savo kiemus. Po to buvo iškviesta policija, tėtis ar mama iškvietė policiją (1 t., b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. K. 2020-09-03 parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patrule. 2020 m. birželio mėn. 17 d. patruliavo su vyr. patruliu I. M., kuris dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nežino, kuriame būryje. Gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), tikslesnių detalių nepamena. Atvykus, gali būti kad apie 21 val., juos pasitiko vyras ir moteris. Taip pat buvo ir jų vaikai, berniukas ir vyresnė mergaitė. Pamena, vyras buvo be marškinėlių, nes jie buvo suplėšyti, jis aiškino, kad suplėšė kaimynas, ar buvo kokių nors sužalojimų ant vyro veido, nepamena. Taip pat nepamena, ar pas moterį buvo sužalojimų. Pamena, kad abu pasakojo, kad jiems nepatinka, jog guli smėlis prie kaimynų tvoros ar pan. Pamena, dar minėjo, kad apsistumdė su kaimynais, bet su kuo tiksliai, tikrai nepamena. Nepamena, kad kuris nors iš asmenų pasakotų, kad buvo kuriam nors įspirta ar pan., nepamena, ar jie minėjo, kad būtų naudotas smurtas prieš juos šitam konflikte. Pakalbėję su asmenimis, nuėjo pas kitus kaimynus, kurie dalyvavo konflikte, jie gyvena toje pačioje gatvėje, numerio nepamena. Taip pat juos pasitiko moteris ir vyras, jie pasakojo, kad apsistumdė dėl smėlio. Vyras pasakė, kad kaimynas pats susiplėšė marškinėlius. Nepamena, ar bent vienas iš asmenų skustųsi, kad kažkuriam ką nors skauda po šio konflikto ar kad kažkuris smurtavo konflikto metu, nepamena, ar buvo kokių nors smurto žymių bent ant vieno iš jų veidų ar kūno dalių. Praėjo jau nemažai laiko, todėl neatsimena detalių apie įvykį. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 74-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas I. M. 2020-09-08 parodė, jog dėl įvykio, kuris įvyko galimai 2020 m. birželio 17 dieną, kuomet dirbo su vyr. patrule D. K., gavo iškvietimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) g., numerio neatsimena, kadangi konfliktuoja kaimynai. Nuvykus su kolege minėtu adresu, iš karto kreipėsi asmenys, kurie ir iškvietė policiją. Jie papasakojo, kad įvyko konfliktas su kaimynais, minėjo, kad nuolat su jais konfliktuoja, dėl visokių smulkmenų, t. y., kad žemės krūva prie tvoros, tai kad kaimynui trukdo dūmai, sklindantys nuo pavėsinėje kepamų šašlykų, dėl tralo, kuris stovi prie pareiškėjų tvoros, ir pan. Visa tai nepatinka kaimynams, su kuriais ir įvyko konfliktas. Nepamena, ar bent ant vieno iš kvietusių asmenų veidų ar kūnų būtų buvę sužalojimų. Nepamena, ar bent vienas iš jų skundėsi sumušimais. Nuėję pas kitus kaimynus taip pat nepastebėjo, kad ant jų kūnų ar veidų būtų sumušimų, šie kaimynai pasakė, kad anas kaimynas sukelia konfliktus. Būnant jiems, abi pusės nesikalbėjo, nesiaiškino, buvo ramu. Kaimynas A. K., būdamas savo namo kieme, paaiškino, kad jis viską žino apie kaimynų tarpusavio konfliktus, gali viską papasakoti esant reikalui. Ką papasakoti, liudytojas nežino. Panašu, kad A. K. palaikė ne kvietusius policiją asmenis, o šiuos, pas kuriuos su kolege atėjo vėliau. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali, nes nelabai ką atsimena, kadangi ir laiko praėjo nemažai (1 t., b. l. 78-80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. K. 2020-09-02 parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine R. K. ir dukra. Su V. G. yra kaimynai ir nėra draugai, bet gyvena taikiai, pažįsta jį maždaug apie 5 metus. Su P. santykiai buvo geri, pasikalbėdavo, bet prieš pusantrų metų atsiradus nesutarimų dėl sodų bendrijos panaikinimo, atsirado iš jo pusės nepasitenkinimas, kadangi jis yra prieš sodų bendrijos panaikinimą. Pamena dieną, kai išgirdo triukšmą pro atvirą savo namo langą. Išgirdo moteriškus balsus, riksmus. Eidamas iš antro aukšto savo namuose, sustojo pasižiūrėti kas darosi. Pamatė, kad dvi moterys, t. y. J. ir A., konfliktuoja. Konfliktas pasireiškė tuo, kad A. iš savo namo kiemo stengėsi išstumti J., kuri tuo tarpu iškėlusi mobilaus ryšio telefoną bandė kažką padaryti. J. buvo A. namo kieme. A. bandė ją išstumti, abiem rankom stumdama J. atgal. J. priešinosi, stūmė A. atgal. Kokie tiksliai buvo žodžiai išsakyti viena kitai, tikrai negirdėjo. Staiga pamatė, kad iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės ateina V., laikydamas kastuvą rankoje, pamatė, kaip pasuka link savo gatvelės. Buvo nukreipęs dėmesį nuo moterų, nematė, kas vyko toliau tarp jų. Pastebėjo, kad iš paskos V., rėkdamas, agresyviai nusiteikęs atbėga P. Jis mojavo rankomis, keikėsi. V., tikriausiai pastebėjęs kad link jo atbėga P., atsisukęs iškėlė kastuvą abejomis rankomis horizontaliai atstatęs jį į P. P. taip pat griebė kastuvą abejomis rankomis. Abu pradėjo tampytis tai į vieną pusę, tai į kitą. Pastebėjo, kad P. grumtynių metu V. su kastuvo rankena trinktelėjo į galvos sritį, nepasakys, kiek tai buvo kartų, bet mano, ne daugiau nei trys kartai. V., atrodo, prarado pusiausvyrą ir jie abu pasitraukė labiau prie jo tvoros pusės, kuri nebuvo jam matoma. Toje vietoje prie eglės yra išsikišęs akmuo. Nematė, kad V. spirtų J. į sėdmenis, nes kai pamatė jį artėjant prie bekonfliktuojančių moterų, jis visada buvo jo akiratyje, iki to laiko kai abu su P. dingo iš jo akiračio. Jis apsirengęs išėjo iš namo, jau buvo viskas pasibaigę. Išėjęs pamatė V. visą šoko būsenoje, pasakė jam, kad jis ką matė pro langą, tą ir paliudys, t. y. matė, kaip jis su P. stumdėsi. Jo V. neprašė paliudyti jo naudai. Daugiau apie tą įvykį su juo nekalbėjo. Negali pasakyti, ar V. šlubavo, nes nematė, be to suveikus adrenalinui žmogus juk ir nejaučia skausmo. Po kelių dienų pamatė, kad V. jau su sugipsuota koja. Paminėjo, kad per tą susistumdymą praradęs pusiausvyrą ir atsitrenkęs į akmenį, prie jo tvoros, susilaužė koją. Kameros, esančios jo kiemo teritorijoje, yra nefilmuojančios jau apie pusantrų metų (1 t., b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. 2020-09-02 parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. A. K. bei dukterimi. Su kaimynais V. bei A. sutaria puikiai, bendrauja kaimyniškai, draugai nėra. Su P. ir J. bendraudavo iki visų nesutarimų dėl sodų bendrijos, nes šie nori panaikinti bendriją, o jie nori išlaikyti bendriją. Mano, todėl jie pradėjo su jais nebesisveikinti. Pamena, kad 2020 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepasakys, į vakarą, išgirdo riksmą lauke, ją sutuoktinis tuoj pat pakvietė sakydamas „ateik pažiūrėsi kas čia darosi“. Atėjusi pamatė, kad kaimynas P. mojuodamas rankomis pribėga prie V., V. atstato kastuvą horizontaliai, P. griebia už kastuvo. Abu laikydami abejomis rankomis už kastuvo pradeda stumdytis. Pamatė, kad P. kastuvo rankena du kartus stipriau stumtelėjo į V., ar pataikė V., nežino, nematė. Abu pasitraukė link jos namo tvoros, kur auga eglė ir yra išsikišęs akmuo. Nuo tos vietos jau nieko nematė, nes ji nuėjo apsirengti chalatą, o jos sutuoktinis išėjo į kiemą. Ji taip pat buvo išėjusi į kiemą, nes pamanė, kad ir jos sutuoktiniui gali kliūti, bet jau buvo viskas pasibaigę. Nuėjo atgal į namus, su V. liko toliau kalbėti jos sutuoktinis. Ką V. sakė jos sutuoktiniui, nežino. Ji papasakojo, ką matė. Kameros, esančios jos namo kieme, nėra filmuojančios, jos nebefilmuoja gal apie metus laiko. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. C. 2020-09-14 parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra kaimynas su P. ir V., abiejų namai yra priešais jo namą. P. gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , o V. berods (duomenys neskelbtini). Su jais nėra draugai, bet tarpusavio santykiai geri, nesipyksta, stengiasi išlaikyti draugiškus santykius. Yra girdėjęs, kad tarp P. ir V. yra nesutarimų, bet į tai nesigilina, tiksliai nežino, kodėl tie nesutarimai yra. Pamena, kad 2020 m. vasaros pradžioje, tikslios datos nepamena, po pietų, tikslaus laiko nepamena, išgirdo isterinį vaiko šauksmą būnant jam savo namo kieme. Iš karto nesuprato kas tai, po antro šauksmo jau atėjo prie savo kiemo vartų, iš kiemo pusės, pamatė, kad nuo V. tvoros ateina P., jo žmona, jo vaikai, t. y. sūnus ir dukra. P. atėjo prie jo ir pasakė, kad konfliktavo su V. P. žmona parodė savo ranką, atrodo dešinę, bet tiksliai nepamena, ant rankos matėsi įbrėžimas. P. paaiškino, kad konfliktuojant su V. ant jo žmonos rankos atsirado įbrėžimas. Daugiau sužalojimų ant jo žmonos nematė. Ant P. veido matėsi sužalojimas, atrodo prie akies, prie kurios akies, nepamena, galbūt prie kairės, matėsi kraujo. Jis paaiškino tą patį, kad konfliktuojant su V. ant jo veido atsirado sužalojimas, kaip tiksliai atsirado sužalojimas ant P. veido, nepasakė. Pamena, kad su P. kalbėjo, jog jiems reikėtų pasidaryti abdukciją, ar tai buvo jo patarimas, ar jo iniciatyva išsirutuliojo pokalbis, nepamena. Prie jo nebuvo priėjęs nei V., nei jo žmona. Po kiek laiko matė, kad atvyko policija. Paties įvykio nematė. Matė, kad atvykus pareigūnams V. ėjo prie pareigūnų automobilio, nematė, kad V. šlubuotų ar atsargiai statytų koją, atrodo, ėjo normaliai, kaip visada. Su V. po šio įvykio išvis nešnekėjo. Ant V. namo kiemo tvoros yra dvi kameros, gal dabar jau ir trys. Ką jos filmuoja ir ar jos filmuoja, nežino. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t. b. l. 82-84).

2020-06-17 pareiškime P. A. nurodė, kad jis su žmona J. A. 21.30 buvo kieme, o vaikai važinėjo dviračiu, kai privažiavo kaimynai prie jų kiemo tvoros. Išlipęs iš mašinos vyras ėmė necenzūriškai juos pravardžiuoti, grasinti, kad neliestų neva jų žemės. Jie (A.) išėjo į gatvę pasiaiškinti, kas yra, kai tuo metu kaimynas V. jau sėdo į mašiną ir pradėjo stipriu greičiu važiuoti tiesiai į jų (A.) atvažiuojančius dviračiais niekuo dėtus vaikus, norėdami pagąsdinti. Dukra priėjo mandagiai paklausti, kodėl kaimynai taip pyksta, ir kaimynė moteris ėmė ją plūsti keiksmais. Visą šitą situaciją jo žmona J. norėjo nufilmuoti su telefonu, ir tada kaimynė A. ją pastūmė, norėdama išmušti telefoną, taip pat jau priėjo V. ir spyrė koja jo (P. A.) žmonai į užpakalį bei užsimojo kastuvu. Tada jis (P. A.), norėdamas apginti žmoną, pačiupo jo kastuvą ir jie pradėjo stumdytis. Gavo smūgį į akį ir buvo suplėšyti jo marškiniai. Matydamas, kad situacija gali baigtis liūdnai, pradėjo ramiai sakyti kaimynui, kad jie apsiramintų. Tuo metu dukra, norėdama juos išskirti, buvo pastumta į šalį kaimynės A. Muštynės baigėsi, nusprendė kviesti policiją (1 t., b. l. 3).

2020-06-17 Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad prieš kelias minutes kaimynas iš (duomenys neskelbtini) -o namo puolė mušti pranešėjo žmoną su kastuvu ir po to susimušė su pranešėju, nuo Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 16).

2020-06-29 gautas P. A. Protokolas-pareiškimas, kuriame pareiškė, kad 2020-06-17, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu kaimynas V. G. 3 kartus su savo dešine koja įspyrė jam į kairę koją ir su dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę akį, tuo savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-3).

2020-06-29 gautas J. A. Protokolas-pareiškimas, kuriame pareiškė, jog 2020-06-17, apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, iš nugaros kaimynė A. K. ją pastūmė, ji juto fizinį skausmą. Po to iš karto kaimynas V. G. su koja jai įspyrė į kairį sėdmenį ir pastūmė, įvykio metu ji juto fizinį skausmą. Prašo dėl kaimynų V. G. ir A. K. veiksmų jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 4-6).

2020-06-30 Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėtas objektas – važiuojamoji kelio dalis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Namų teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos ir ant namo adresu (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė Nr.1 su fotonuotraukomis (1 t., b. l. 17-21).

2020-08-24 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 3 vaizdo/garso įrašų apžiūra. Apžiūros objektas yra vaizdo/garso įrašas iš BODY kameros Nr. BOF1EC6092C2, kuris buvo padarytas įvykio dieną 2020-06-17, 21 val. 38 min., gavus iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo/garso įrašas darytas vyriausiosios patrulės D. K., filmuotas BodyCam 1715 kamera.

Pirmas vaizdo/garso įrašas vadinasi „2020_0617_214426_028“. Šis vaizdo/garso įrašas prasideda 2020-06-17 21 val. 44 min. 25 sek. Policijos pareigūnas kalba su apie 45 m. moterimi šviesiais plaukais, su marškinėliais ir džinsais ir 50 m. vyru, kuris yra be marškinėlių ir juos laiko rankoje. Vaizdo/garso įrašo pradžioje moteris pareigūnui rodo vyro sudraskytus marškinėlius. 21 val. 44 min. 31 sek. vyras be marškinėlių sako „čia buvo iš savivaldybės, mes buvom iškvietę prieš kaimyną, jis čia buvo pripylęs visokių statybinių medžiagų, va, čia kaimyno tvora“. 21 val. 44 min. 43 sek. vyras be marškinėlių nutolęs, nesigirdi ką sako. 21 val. 44 min. 48 sek. vyras tęsia: „nu, [neaišku] jis sustojo, iš kažkur tai grįžo, ir sakė, nu ten, keiksmingai, „tu ten, p...t, kodėl lendi, lieti mano žemes“, paėmė kastuvą, nu ir pradėjo „ja tebe zakapaju, ja tebe zaroju, ty [?] nebudiš“, [mano] žmona pradėjo su fotoaparatu filmuoti, jisai atbėgo su kastuvu, o tuo metu mano vaikas (su žydrais marškinėliais be rankovių) ir dukra (su tamsia palaidine, trumpais juodais šortais su baltom juostelėm) su dviračiu važinėjo“ (pasakoja ir rodo vietą, kur važinėjo jo vaikai). [pasakoja kažką toliau, neaišku]. 21 val. 45 min. 16 sek. vyro be marškinėlių dukra (su tamsia palaidine, trumpais juodais šortais su baltom juostelėm) sako: „aš galiu papasakot, tiesiog, kol jie čia aiškinosi, ta juoda mašina čia prie vartų stovėjo, ir jisai tiesiog užvedė mašiną ir pradėjo važiuot tiesiai į mus, o mes tiesiog važinėjom su broliu dviračiu“. 21 val. 45 min. 30 sek. pareigūnas vyro be marškinėlių dukros paklausia: „nufilmavot?“, dukra atsako „ne, nes mes tiesiog važinėjom dviračiu“. 21 val. 45 min. 32 sek. pareigūnas sako „tuoj […] lapą jūs parašykit pareiškimus […]“. 21 val. 45 min. 36 sek. pareigūnas paklausia „o jūsų namas kuris, šitas?“. Iškart po klausimo vyras be marškinėlių ir jo žmona parodo į namą ir sako „šitas“. 21 val. 45 min. 38 sek. pareigūnas sako „tai prisėskit pas save aš jums duosiu pareiškimą“. Po to vyras su vaikais kalbasi tarpusavyje. 21 val. 45 min. 57 sek. vyras be marškinėlių sako „nu jis su tuo kastuvu paskui užpuolė, ir žmoną užpuolė, vos telefono neišmušė, nu ir tada ant manęs...“ Moteris, vyro be marškinėlių žmona, sako „stovi tenais ant kampo, prieina jinai mane stumia“. 21 val. 46 min. 07 sek. Pareigūnė klausia „jinai čia kas?“. Moteris atsako „žmona, kaimyno žmona“. 21 val. 46 min. 11 sek. jųdviejų dukra sako mamai „tu filmavai, ir jinai priėjo ir tiesiog tave paspyrė, kad tau telefonas iš rankų iškristų“. 21 val. 46 min. 19 sek. moteris sako „paskui priėjo jos vyras, pradėjo ant manęs pulti su kastuvu...“. 21 val. 46 min. 23 sek. jųdviejų dukra sako mamai „mama, duok aš papasakosiu, gerai? Nes aš mačiau tiksliau.“ 21 val. 46 min. 26 sek. girdisi, kaip pareigūnas jiems sako, kad jie turės viską parašyti pareiškime, ir komisariatas juos iškvies. 21 val. 46 min. 32 sek. pareigūnai kalbasi tarpusavyje. Moteris sako „pas jį žymės yra tai aš nežinau, kad jūs matytumėt, va“. Pareigūnė atsako „tai jeigu jūs patys norėsit tai važiuosit tada į medicinos...“ Pirmasis vaizdo/garso įrašas pasibaigia 21 val. 47 min. 24 sek. Įrašo trukmė 3 min. 03 sek.

Antras vaizdo/garso įrašas vadinasi „2020_0617_214726_029“. Šis vaizdo/garso įrašas prasideda 2020-06-17 21 val. 47 min. 25 sek. Pareigūnas klausia „gal jums greitąją iškviest?“, moteris atsako „jaučiuosi viskas gerai tiesiog aš manau kad...“ Pareigūnė atsako „tai jau čia ne pas mus“. Pareigūnas taip pat atsako „tai iki to daeisit čia...“ Pareigūnė uždaro mašinos duris, seka paskui pareigūną. Pareigūnai susitinka su vyru oranžiniais marškinėliais ir moterį su žydrais šortais jų namo kieme. Pareigūnas kalbasi su jais, pokalbio nesigirdi. Pareigūnas sako vyrui „dokumentą paimkit prašau“, į tai jis atsako „tai pas mane jau yra“. Pareigūnė sako „o trumpai ką galit papasakot?“. Moteris žydrais šortais pasakoja „trumpai šiandien iš ryto pas mus buvo užėję pareigūnai iš aplinkos apsaugos ministerijos pagal tų kaimynų pareiškimą kad mes turim ten trinkeles savo patraukt. Mes surinkom trinkeles, sutvarkėm taip, kaip paprašė pareigūnai, nu ir išvažiavom šiandien, viską nusiuntėm. Ir kaip ir viskas, reiškias, išvažiavom į užmiestį, sugrįžom ir matom, kad toje vietoje, kur buvo sutvarkyta, jinai yra...“ Moteris mosikuoja rankomis. Antras vaizdo/garso įrašas pasibaigia 21 val. 47 min. 25 sek. Įrašo trukmė 3 min. 00 s.

Trečias vaizdo/garso įrašas vadinasi „2020_0617_214726_030“. Moteris pratęsia: „ir ten kaimynas stovėjo. Ir jau V. (su oranžiniais marškinėliais) išėjo prie kaimyno ir sako „kam tu taip darai“, jisai pradėjo ginčytis „čia mano stulpas, ką noriu, tą darau“, nu vienu žodžiu, žodis po žodžio...“ V. sako: „nu aš ir sakiau atvežkit savo smėlį ir supilkit ką norit“. Moteris sako „V. nuėjo čia (atgal į savo namo kiemą) paėmė kastuvą, nuėjo kastuvu tvarkytis, tas (vyras be marškinėlių) pradėjo...“ V. sako: „...provokuoti mane. Nu, nieko baisaus, aš išėjau, va čia...“. Moteris: „tik kad prasidėjo tokie, žodiniai… Nu, žodžiu, vieni kitiems negražiais žodžiais. Nu čia jau nieko nebepadarysi. O aš čia (savo namų kieme) palikau vartus atvertus“. Jo (vyro be marškinėlių) žmona atbėgo čionai. Ir ji, vienu žodžiu mane stūmė, stipriai stūmė, ir jau tada atbėgo V. ir vyras (be marškinėlių). Gerai, kad V. turėjo kastuvą, tas (vyras be marškinėlių) pradėjo vožt [V.]. Aš įsikabinau į vyrą (be marškinėlių) ir pradėjau tempti, nutempiau jam marškinius (marškinėlius). Mes niekaip negalėjome jų išskirti. V. bandė (vyrą be marškinėlių) kažkaip [su kastuvu] nustumt, vienu žodžiu, toks įvykis. V. sako: „va gi šitie kaimynai visa mato va čia viską“. Pareigūnė atsako: „tai jau nurodysit, kad matė šitie kaimynai“ Moteris: „[rodo į aikštelę] nu va šitoj aikštelėj visa situacija atsitiko, mes paprašysim, kad jie pasirašytų“. Pareigūnė pasako: „tuoj blanką atnešiu“, išeina iš kiemo, eina link policijos mašinos, ten susitinka pareigūną, jie kalbasi tarpusavyje. Trečias vaizdo/garso įrašas pasibaigia 21 val. 50 min. 25 sek. Įrašo trukmė 2 min. 53 s. (1 t., b. l. 22-23).

2020-08-25 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo/garso įrašo apžiūra. Apžiūros objektas yra vaizdo/garso įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis P. A., 2020-06-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Įrašo trukmė yra 02 min 29 s. Vaizdo/garso įrašas darytas nukentėjusiojo P. A. mobiliuoju telefonu, jį laikant rankoje. Vaizdo/garso įrašas yra 2020-06-17 dienos konflikto, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini), apie 21 val. 38 min., tarp kaimynų (nukentėjusiųjų) P. A., J. A. bei (įtariamųjų) V. G., A. K. Vaizdo/garso įraše girdėti nukentėjusiųjų P. A., J. A. bei įtariamųjų V. G., A. K. bei galimai E. A., kuri yra nukentėjusiųjų dukra, balsai.

Vaizdo įrašas prasideda 00 min. 00 s., kuomet vyriškis languotais šortais, apsiavęs tamsiai mėlynos spalvos įsispiriamomis šlepetėmis, laiko mob. ryšio telefoną su įjungta filmavimo funkcija rankoje (P. A.). Vaizdo/garso įraše matyti tik vyriškio apatinė kūno dalis nuo juosmens, jis pradedamas matyti 00 min. 00 s., t. y. nuo vaizdo/garso įrašo pradžios. Jis kalbasi su kitu vyriškiu, būdamas gatvėje. Minėtas vyriškis dėvi džinsinius šortus, mėlynos spalvos, avi juodos spalvos sportinius batelius (V. G.). Minėtas vyriškis vaizdo/garso įraše yra matomas 00 min. 19 s. Pokalbis tarp vyrų prasideda 00 min. 09 s., kuomet P. A. paklausia V. G. „ty pridurak čio na detej jediš a“. V. G. atsako „p..r… (nesuprantami žodžiai) ja tebia būdū...(nesuprantami žodžiai)“. P. A. atsako „p..r sam ty p..r čio ta na detej ediš ty balnoj ili što“. V. G. atsako „kakich detej“ . P. A. atsako „na majich detej na veliki nu”. Priėjus vienam prie kito gatvėje, V. G. sako „što ty b.. debil n...”. P. A. sako „čio ty diorgaješsia b... sam ty debil“. Nuo jų maždaug per du žingsnius 00 min. 22 s. pasirodo moteris, dėvinti šviesiai mėlynos spalvos džinsiniais šortais, avinti šviesios spalvos basutėmis, matomos tik kojos (J. A.). J. A. 00 min. 23 s. pasako „ja ščias vyzyvaju policiju“. Kitas moteriškas balsas, galimai A. K. pasako „vyzyvajem vyzyvajem“. J. A. „vyzyvaem što ty jechal na detej paniatna“. V. G. „idi ... tebia… (nesuprantamas žodis)“. J. A. „i ščias kameru… (nesuprantamas žodis) fotografiju…“. P. A. „zaravniaj zaravniaj“. V. G. „ja ščias zaravniaju...(nesuprantamas žodis) vizi svaju zemliu b... i zaravniaj n... ponial, eta moja byla“. P. A. „vot sdelaj rovnij urovni b...“. V. G. „ja tebe skazal… b.. n..“. Galimai V. G. 00 min. 42 s. pradeda kasti žemę, girdimas kasimo garsas. P. A. „čio takoj valnuješsia... uspakojsia“. 00 min. 56 s. pasigirsta moteriškas balsas, galimai J. A. „a na detej echal ja iščio pazvaniu paliciju“. Galimai A. K. jai atsako „seriozna...(nesuprantami žodžiai)“. P. A. „nu sdulsia nemnoška, sdulsia nemnoška“. V. G. „p...“. P. A. „sdulsia nemnoška“. V. G. kažką atsako. P. A. „rvun, rivačioga“. 01 min. 18 s. iš dešinės į kairę pravažiuoja dviratis. 01 min. 20 s. P. A. pradeda eiti, kalbėdamas „naučys razgavarivat, bydla ty slušaj ty vešalka ty čiučiundra ty b...“. 01 min. 31 s. pradeda bėgti ir vaizdo/garso įraše matomas tik juodas fonas. 01 min. 36 s. pasigirsta moteriškas balsas rėkiantis „net net net“, kitas moteriškas balsas „perestante, perestante“. Girdimas traškesys, moterų balsai, su neaiškiais rėkiamais žodžiais. 01 min. 49 s. girdimas vyriškas balsas, sakantis neaiškius žodžius. 01 min. 55 s. moteriškas balsas „perestante, perestante, perestante, mama“. Kitas moteriškas balsas „perestante, vizvaj paliciju bystra“. Kitas moteriškas balsas 02 min. 05 s. „von atsiuda“, 02 min. 11 s. „von atsiuda“. Kitas moteriškas balsas „paliciju, paliciju vizivaj“ (policiją, policiją kviesk). Vyriškas balsas „okala zabora“. 02 min 21 s. atsiranda vaizdas, moters balsas sako, galimai J. A., „zapisana, zapisana to što nogu ty na menia padnial, zapisana“. 02 min. 27 s. J. A. pakelia žirkles nuo žemės. Vaizdo/garso įrašas baigiasi 02 min. 28 s. Pridėtas vertimas iš rusų kalbos (1 t., b. l. 24-25, 27) (teismo pastaba – bylos nagrinėjimo metu 2021-11-29 peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo patikslintos kai kurios frazės ir jų reikšmė, 2 t., b. l. 130-134).

2020-08-28 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūra nuotraukų, pateiktų nukentėjusiojo P. A. 2020-06-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Fotonuotraukoje Nr. 20200617_213343 matyti asfaltuotas keliukas, iš kairės ir iš dešinės pusių gyvenamieji namai, aptverti tvoromis. Kairėje pusėje, namo kieme už tvoros, matyti ant stulpo įmontuota vaizdo kamera. Fotonuotraukoje Nr. 20200617_221422 bei fotonuotraukoje Nr. 20200617_221426, matyti ant P. A. veido - kairėje pusėje prie akies, esantis įdrėskimas. Fotonuotraukoje Nr. 20200617_221900 matyti sužalojimai ant J. A. dešinės rankos dilbio. Fotonuotraukoje Nr. 20200618_133755 matyti ant P. A. veido esantis įdrėskimas, prie dešinės akies. Prie protokolo pridėta fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 29-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1687/2020 (01) nurodoma, kad P. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2020-06-17), sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1810/2020 (01) nurodoma, kad J. A. padaryti odos nubrozdinimai, sugiję pigmentinėmis dėmėmis dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukabriauniais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi sau pačiam padaromiems sužalojimais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaromi užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2020-06-17). Nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jie sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas medicinos ekspertas J. P. paaiškino, kad J. A. išvadoje Nr. G1810/2020 (01) nustatyti sužalojimai visumoje yra nebūdingi sužalojimams, padaromiems sau pačiai, tačiau tokia galimybė neatmetama, nes šios lokalizacijos yra lengvai pasiekiamos paties asmens rankomis, ypač atsižvelgus į tai, kad įvyko grumtynės, kurių metu J. A. bandė išskirti besigrumiančius, bekonfliktuojančius asmenis, todėl tikėtina, kad tokiomis aplinkybėmis J. A. galėjo padaryti ir pati sau. Išorinės apžiūros metu J. A. nurodytose srityse (nugaros kairės mentės srityje bei kairiojo sėdmens srityje) sužalojimų nenustatyta, todėl pagrįsti, kad ji jautė skausmą šioje srityje, negalima (1 t., b. l. 63-64).

2021-03-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal V. G. pareiškimą P. A. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l.83-101).

A. K. kaltinama vieną kartą savo kūno kaire puse pastūmusi J. A., ir taip sukėlusi fizinį skausmą; kiti jos kalti veiksmai grindžiami per bendrininkavimo su V. G. institutą. Paties V. G. veiksmai, bendrininkaujant su A. K., kaltinime nurodyti šie: po to, kai A. K. pastūmė J. A., jis 1) iš nugaros spyrė J. A. į kairįjį sėdmenį, taip sukeldamas skausmą, 2) kastuvu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jai į dešinę ranką, padarydamas odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje (nežymų sveikatos sutrikdymą), po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 3) vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė P. A. į galvos sritį, pataikydamas į kairę akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to 4) dešine koja spyrė nukentėjusiajam P. A. į kairę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje (nežymų sveikatos sutrikdymą).

Kaltinamųjų teigimu, ir E. A. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes ji pripažinusi, jog palaiko savo tėvus. Iš tiesų tai yra svarbi aplinkybė, tačiau vien ja remiantis nėra pagrindo asmens parodymus vertinti kritiškai, jei jie pasitvirtina kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiųjų teigimu, kadangi liudytojus K. ir kaltinamuosius sieja draugiški santykiai, K. parodymai laikytini nepatikimais, jų pačių kieme nebuvo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, K. ir neteigė buvę kieme, o nurodė, kad viską matė pro savo namo langą. Be to, byloje nustatyta, kad galimai būtent A. K. iš karto siūlėsi atvykusiems pareigūnams papasakoti, kaip viskas buvo, nes Body kamera užfiksuota, kaip sakoma, kad yra kaimynas, kuris nurodė matęs įvykį ir gali papasakoti. Jo paaiškinimai nebuvo išklausyti, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad jis, vėliau apklausiamas tyrėjo, davė kitokius, suderintus su kaltinamaisiais, neteisingus parodymus. Kita vertus, neatmestina, kad K., nebūdami kieme, stebėdami įvykį iš vieno taško, galėjo aiškiai nematyti visų dalyvių veiksmų, ypač atsižvelgus į tai, kad visa tai truko labai trumpai, apie vieną minutę: vaizdo įrašo duomenimis, 01 min. 20 s. P. A. pradeda eiti, kalbėdamas necenzūriniais žodžiais (galimai skirtais A. K. dėl, pasak jo, kaltinamosios elgesio su jo dukra („pasiuntimo“ ir vidurinio piršto parodymo)), 01 min. 31 s. jis pradeda bėgti, o po 5 sekundžių, 01 min. 36 s. pasigirsta riksmai, viskas baigiasi 02 min. 21 s.

Teisiamajame posėdyje A. K. kaltės nepripažino. Teigė, kad ji nestūmė J. A. savo petimi, nesudavė jokių smūgių, o tik rankomis bandė ją išstumti iš savo kiemo, kai ši po abipusio konflikto įėjo į jų namo teritoriją ir ėmė fotografuoti jų įrengtą vaizdo kamerą. Neatsimena, ar atsitrenkė į ją (J. A.). Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė analogiškas aplinkybes, kad, kai pasivijo J., ši buvo apie 3 metrus jos namo teritorijos kieme, laikė iškėlusi telefoną į viršų, lyg filmuotų ar fotografuotų, tada ji (A. K.) užbėgo jai iš priekio ir bandė ją išstumti iš savo namo teritorijos. Tuo metu kažkiek apsistumdė, bet jokių smūgių jai nesudavė. Kaltinamasis V. G. taip pat tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė nematęs, kad jo žmona būtų sudavusi kaimynei. Jis nurodė, kad P. A. žmona ėjo priekyje, suko už kampo. Jo žmona ėjo paskui ją. Kurį laiką nematė jų, kol nepriėjo prie savo sklypo kampo. Priėjęs pamatė, kad žmona stumia J. A. iš kiemo. Tuo metu J. A. tvirtino, kad kai tik pradėjo fotografuoti kaimynų kamerą, pajuto, kad kažkas ją į kairį petį pastūmė ir jai vos neiškrito telefonas iš rankos. Ir tada A. apibėgo ją iš priekio. Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jai bedarant antrą fotonuotrauką, pajuto smūgį į nugarą, kairės pusės mentę, nuo smūgio pajudėjo jos korpusas. Priešais ją atsidūrė kaimynė A. K. Ji (J. A.) iš karto jai pasakė, ko ji čia mušasi. P. A. taip pat teisme teigė, kad įsisiūbavus konfliktui žmona priėjo prie kaltinamųjų namo kampo, tvoros ir norėjo fotografuoti kamerą, o A. priėjo prie jos ir ją pečiu pastūmė, norėjo išmušti telefoną iš rankų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad priešais kaimynų V. G. ir A. K. namo sklypo kampą, kuriame įrengta minėta nauja gaublio formos kamera, sustojo žmona ir išsitraukusi savo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną pakėlė rankas, tuo metu iš galo priėjo kaimynė A. K. ir tyčia trenkėsi į žmoną su savo kūnu, kiek pamena, su savo kūno kaire puse.

Sprendžiant, kurioje vietoje J. A. fotografavo vaizdo kameras ir kurioje netrukus susirinko visi dalyviai ir išsirutuliojo grumtynės, nustatyta, kad iš tos vietos, kur vyrai stumdė smėlį, nesimato įėjimo pro vartus į kaltinamųjų kiemą (iš Body kamerų įrašų matyti, kad reikia paeiti palei tvorą, tada pasukti į kairę, ir iš karto pro vartus įsukama į kiemą). Tačiau, pagal P. A. daryto vaizdo įrašo duomenis, kaip minėta, jis iš pradžių eina, tada staiga pradeda bėgti ir netrukus pasigirsta riksmai. Tai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad P. A. pradėjo bėgti pamatęs kažkokį jam nepriimtiną veiksmą, ką patvirtina ir pasigirdę riksmai. Todėl darytina išvada, kad P. A. galėjo matyti, kaip A. K. pavijo jo žmoną bei kaip prie jos priėjo V. G. Kad galėjo matyti E. A., ginčo nėra; kaip jau buvo pasisakyta, galėjo matyti ir K., nes jų namas stovi priešais kaltinamųjų namą. Esant šioms aplinkybėms, nėra reikšminga, ar tai vyko jau įėjus į kaltinamųjų kiemą, ar kažkur jo prieigose. Galimai kažkuriuo momentu ir buvo kaltinamųjų kieme, tokia A. K. pastaba girdėti vaizdo įraše, tačiau teismas pažymi, kad vien užėjimas į svetimą kiemą nesuteikia savininkui teisės panaudoti smurtinius veiksmus.

Taigi, konflikto dalyvių parodymai apie A. K. veiksmus yra prieštaringi. Vieninteliai iš šalies matę visą konflikto eigą ar jo dalį, yra E. A. (nukentėjusiųjų dukra), A. A. K. ir R. K. (kaltinamųjų kaimynai); kaltinamieji kvestionavo E. A. parodymus jos, kaip nukentėjusiųjų dukros, suinteresuotumu padėti savo tėvams, o nukentėjusieji – A. A. K. parodymus, kaip palaikančio draugiškus santykius su kaltinamaisiais. Taigi, E. A., dėl kurios buvimo netoliese per visą konfliktą ginčo nėra, ikiteisminio tyrimo metu nurodė vienu momentu pamačiusi, kad mama jau nuėjusi prie posūkio, kuriuo pasukus į kairę – V. namo vartai. Pradėjo eiti paskui A., kartu jau buvo prisijungęs ir V. ir laikė rankoje kastuvą. Pastebėjo, kad A. paspartino žingsnį, truputį įsibėgėjo ir su savo kūno korpusu trenkėsi į jos mamą, kuri tuo metu stovėjo ant bendro (duomenys neskelbtini) gatvės keliuko ir atsukusi mobilų telefoną į V. kamerą, esančią ant jų namo tvoros, tikriausiai bandė nufotografuoti ją. Mama nebuvo įėjusi į kaimynų namo teritoriją. A. trenkėsi į jos mamos nugarą, nepamena, į kurią pusę pataikė. Nuo smūgio mamai vos iš rankų neiškrito telefonas. Teismui E. A. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgirdęs triukšmą ir pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad dvi moterys, t. y. J. ir A., konfliktuoja. Konfliktas pasireiškė tuo, kad A. iš savo namo kiemo stengėsi išstumti J., kuri tuo tarpu iškėlusi mobilaus ryšio telefoną bandė kažką padaryti. J. buvo A. namo kieme, A. bandė ją išstumti, abiem rankom stumdama J. atgal. J. priešinosi, stūmė A. atgal. Kokie tiksliai buvo žodžiai išsakyti viena kitai, tikrai negirdėjo. Šiuos parodymus A. K. patvirtino ir teisme. Tuo tarpu R. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių apie moterų stumdymąsi ar kitus jų veiksmus, tik teisme teigė, kad išgirdusi barnį lauke ir vyro šūksnį ateiti, ji nuėjo prie vyro ir pamatė pro V. atidarytus vartus A. ir šalia jos moterį, jos stumdėsi, o prie akmens vyko susistumdymas tarp vyrų su kastuvu. Teisme paaiškino, kad ji jas matė, bet nežinojo, ar tai yra svarbu, todėl turbūt nepasakė ikiteisminio tyrimo metu. Ji nematė jokių smūgių tarp moterų, jos tik stovėjo.

Vertinant visus šiuos parodymus dėl A. K. veiksmų pirmiausia pažymėtina tai, kad A. K. nurodė nematęs konflikto pradžios, be to, nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo metu nenurodė matęs tą momentą, kai moterys priėjo prie kaltinamųjų sklypo ir J. A. darė pirmąją nuotrauką. Kaip minėta, jis teigė, kad pažiūrėjęs pro langą pastebėjo abi moteris besistumdančias, stovinčias viena priešais kitą. Juolab, to momento negalėjo matyti R. K., kuri dar vėliau prisijungė prie jo. Todėl darytina išvada, kad nei A. K., nei R. K. aplinkybių dėl kaltinimo A. K., t. y. kad ji savo kūnu pastūmė/nepastūmė J. A., nematė. Antra, neabejotina, kad E. A. yra suinteresuota nepakenkti savo tėvams, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad jos parodymai neteisingi. Atsižvelgus į tai, kad tarp konflikto dalyvių susiklostė ilgalaikiai konfliktiški santykiai, tame tarpe dėl A. skundų dėl vaizdo kamerų, į tai, kad pati A. K. neneigė, jog pamatė, kad J. A. yra už posūkio gatvėje, tada paspartino žingsnį, t. y. tikslingai nuėjo paskui J. A., darytina išvada, kad yra įrodyta, jog A. K. norėjo sutrukdyti nukentėjusiajai nufotografuoti ant namo įrengtas vaizdo kameras, o tai sudaro pagrindą tikėti, kad ji, pavijusi J. A., pastūmė ją, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta. Visgi tai teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. K. veiksmai atitiko BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą arba sveikatą. Šios nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti būtini ir padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir/arba nežymus sveikatos sutrikdymas. J. A. teigė, kad pastūmimu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos reakciją į A. K. veiksmus patvirtino ir jos sutuoktinis bei dukra. Iš tiesų žmogaus pastūmimas nagrinėjamoje konfliktinėje situacijoje gali būti vertinamas kaip žmogaus kūno neliečiamumo pažeidimas, neabejotina, kad žmogus tokį veiksmą jaučia, kad jam nemalonu, tačiau atkreiptinas dėmesys, nei vienas iš A. nepaminėjo, kad nuo pastūmimo J. A. pakeitė kūno padėtį (nukrito ir pan.), susižeidė; J. A. sveikata šiuo veiksmu sutrikdyta nebuvo, jos turtas – telefonas nebuvo sugadintas, ji net neišmetė jo iš rankų, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. veiksmas buvo bent tiek stiprus, kad sukėlė J. A. padarinius – fizinį skausmą, kuris galėtų būti vertinamas kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeidimas. Čia pažymėtina, nors E. A. teisme tvirtino, kad A. K. įsibėgėjo prieš trenkdamasi į jos mamą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė tokios aplinkybės, kad A. K. bėgo. Be to, ir P. A. teismui nurodė, kad A. priėjusi petimi pastūmė J. Pažymėtina ir tai, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal V. G. pareiškimą, pacituoti J. A. parodymai, jog iš A. K. ji pajuto stumtelėjimą, nurodė ir tai, kad pajuto skausmą kairėje mentėje. Nors kiekvienu atveju skausmo suvokimas yra individualus, tačiau pagal nustatytas byloje aplinkybes darytina išvada, kad neįrodyta, jog J. A. pastūmimu buvo sukeltas fizinis skausmas.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, A. K. išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nesant jos veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Kaltinamųjų gyvenamojo namo kieme ar jo prieigose, pasak J. A., iš karto po to, kai A. K. ją pastūmė, ji dar pajuto spyrį į sėdmenį ir smūgį į mentę, suprato, kad tai padarė V. G. Tuomet V. pradėjo mojuoti kastuvu prieš ją ir atbėgo jos vyras. Tarp jų įvyko apsižodžiavimas ir V. pradėjo mojuoti kastuvu, tuomet jos vyras irgi paėmė už to kastuvo ir jie abudu jį laikė, grūmėsi. Tuo metu jai buvo didelis šokas, kaip ten ir iš kurios pusės buvo mušama, ji tikrai neatsimena, nes buvo išsigandusi ir bijojo, kad netrenktų tuo kastuvu. Jos parodymus patvirtino tiek E. A., tiek V. A. E. A. nurodė, kad mamą ji visą laiką matė, nes važiavo paskui ją, matė ir tai, kaip V. G. spyrė mamai į sėdmenį, dėl ko mama atrodė sukrėsta. Daugiau V. smūgių mamai nematė. Pamena, kad jis iš karto po smūgių atbėgęs griebė už kastuvo koto abiem rankom, kastuvą tuo metu laikė V. Tada prasidėjo grumtynės. Negali pasakyti, kiek kuris kuriam sudavė smūgių kojomis, nes nepamena, matė, kad V. vieną kartą kumščiu pataikė jos tėčiui į veidą, nepamena, kuria ranka, tėčiui pataikė į kairę veido pusę, į akies sritį. Kiek dar buvo smūgių ranka jos tėčio atžvilgiu, nepamena. Jos tėtis labiau bandė atremti smūgius ir atimti kastuvą, negu pulti. Ji kartu su mama bandė išskirti vyrus, o A. didžiąją dalį laiko žiūrėjo į tą konfliktą iš šalies, be to, ji (A. K.) ją konflikto pradžioje atitraukė nuo V. ir jos tėčio, kuriuos bandė išskirti, sakydama, kad nesikištų. P. A. taip pat patvirtino matęs, kaip prie žmonos priėjo V. ir ją pastūmė bei spyrė į sėdmenis. Tuomet jis pradėjo bėgti link jų. Pribėgęs čiupo už V. kastuvo, V. trenkė į galvą, spardė kojomis, jis (P. G.) vieną kartą „pagavo“ tą kastuvą. Šalia buvo žmona ir dukra, jos pradėjo garsiai rėkti. Jis tik žiūrėjo, kad negautų smūgio, ir girdėjo riksmus.

Vis tik nei V. G. smūgio J. A. į nugarą ar sėdmenis, nei P. A. į galvą ar kojas nepatvirtino liudytojai A. K., R. K. A. K. nurodė, kad pamatė, kaip gatvele eina V., nešinas kastuvu, o iš paskos link jo eina P. V. atsisukdamas atstatė kastuvą ir jie abu susikibę į kastuvą pradėjo stumdytis. Gali drąsiai teigti, kad V. kastuvo kotu buvo suduota du-tris kartus. Tuomet jie abu pasitraukė prie liudytojo tvoros kampo ir dingo iš akiračio. R. K. nurodė mačiusi, kaip P. pribėgo prie V. mojuodamas rankomis ir jie įsikibę į kastuvą stumdėsi; P. kastuvo rankena du kartus stipriau stumtelėjo į V., ar pataikė V., nežino, nematė. Abu pasitraukė link jos namo tvoros, kur auga eglė ir yra išsikišęs akmuo. Nuo tos vietos jau nieko nematė.

Taigi, ir dėl V. G. veiksmų parodymai yra prieštaringi. Tačiau įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. G. spyrė J. A. į sėdmenis. Visų pirma, šią aplinkybę ne tik nukentėjusieji nuosekliai įvardijo nuo pat pirminių savo pareiškimų, o liudytoja E. A. – apklausose, tai yra užfiksuota ir vaizdo įraše, jo pabaigoje, kai A. K. pasakius, kad viskas įrašyta, J. A. emocingai pritaria, kad įrašyta, kaip prieš ją koją pakėlė. Kaip minėta, teismas negali visiškai pasikliauti daugiau ar mažiau suinteresuotų asmenų parodymais, tačiau, kadangi nukentėjusiųjų parodymus patvirtina objektyvus įrodymas, minėtas vaizdo įrašas, nukentėjusiųjų ir jų dukros aplinkybės laikytinos nurodytos teisingos. Dėl šio atvejo, priešingai nei vertinant A. K. veiksmus, teismas neturi pagrindo nepritarti J. A., kad ji pajuto fizinį skausmą. Akivaizdu, kad spyris yra intensyvesnis veiksmas nei pastūmimas, jis suduotas koja, t. y. didesne jėga, bato nosimi, suduotas galimai impulsyviai, tačiau tiesiogine tyčia, todėl atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog J. A. rankos odos nubrozdinimai padaryti V. G. sudavus jai kastuvu. Ši aplinkybė nepasitvirtino. Pati J. A. nei teisiamajame posėdyje, nei pareiškime nenurodė, kad V. G. jai kastuvu ar kuo kitu būtų sudavęs per ranką. Tokių aplinkybių nenurodė ir P. A. (teigė, kad V. G. buvo tik užsimojęs kastuvu), E. A. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1810/2020 (01) nurodyta, kad J. A. padaryti odos nubrozdinimai, sugiję pigmentinėmis dėmėmis dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukabriauniais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi sau pačiam padaromiems sužalojimais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaromi užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2020-06-17). Nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jie sukėlė fizinį skausmą. Tačiau apklaustas teismo medicinos specialistas paaiškino, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti tuo metu, kai ji bandė išskirti kastuvo įsikibusius vyrus. Apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu J. A. apklausos protokole užfiksuota, kad ji pamena, kad su ranka bandė apsiginti nuo kaimyno, tai yra savo dešinę ranką pakėlė, ir tuomet kaimynas V. G. su kastuvu pataikė jai į ranką. Tačiau teisiamajame posėdyje ji to nenurodė, savo pareiškime nenurodė; P. A. pirminiame pareiškime taip pat tokios aplinkybės nenurodė, protokole-pareiškime nenurodė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenurodė, teigė, kad kaimynas laikė rankose kastuvą pakėlęs ties krūtine. Pamanė, kad jis su kastuvu gali sužeisti jo žmoną, todėl griebė abiem rankomis už kaimyno rankose laikyto kastuvo, jie pradėjo stumdytis. Kaltinamieji taipogi neigė, kad V. G. sudavė kastuvu; J. A., K. taip pat to nepatvirtino. Bet visi (kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai) patvirtino tai, kad moterys, tame tarpe ir J. A., skyrė vyrus, kurie buvo įsikibę į kastuvo kotą ir grūmėsi, todėl darytina išvada, kad rankos odos nubrozdinimas jai galėjo būti padarytas būtent tuo metu, bandant išskirti vyrus. Kadangi jie abu buvo įsikibę į kastuvą, abu savo jėgą nukreipę vienas į kitą, todėl negalima konstatuoti, kad būtent V. G. sudavė nukentėjusiajai, ir kad tai padarė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Taip pat V. G. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą P. A., suduodamas šiam smūgius koja ir ranka. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-06-25 Specialisto išvadoje Nr. G1687/2020 (01) nurodoma, kad P. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2020-06-17), sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad P. A. kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje yra 1,5x1,5 cm gelsvos spalvos, menko intensyvumo poodinė kraujosruva; veide išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Tačiau veido sužalojimai matyti nuotraukose, vaizdo įrašuose. Pats nukentėjusysis ir jo dukra teigė, kad būtent V. G., jiems besistumdant, bandė jam suduoti į veidą, įspirti; bent vieną kartą pataikė. Atsižvelgus į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes abu vyrai grūmėsi vienas su kitu, įsitvėrę kastuvo rankenos, juos skyrė J. A. (kuriai ant rankos buvo padaryti odos nubrozdinimai), A. K. (kuri suplėšė P. A. marškinėlius, jos žodžiai užfiksuoti Body kameros įraše), E. A. (kurią A. K. varė šalin, liepė nesikišti), darytina išvada, kad būtent tuo metu P. A. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta kraujosruva kojoje. Be to, iš E. A. ir J. A. parodymų ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas, metu matyti, kad E. A. nurodė, jog negali pasakyti, kiek kuris kuriam sudavė smūgių kojomis, nes nepamena <...> jos tėtis labiau bandė atremti smūgius ir atimti kastuvą, negu pulti. Analogiškai ji nurodė ir šioje byloje. J. A. tame ikiteisminiame tyrime nurodė, kad matė, kai V. spyrė koja, ranka, matė, kai ir jos sutuoktinis koja smūgiavo, bet ar pataikė V. nežino, matė tik tiek, kad po konflikto jos sutuoktiniui kairės akies srityje atsirado mėlynė ir du įdrėskimai, buvo suplėšyti marškiniai ir sužalojimas kojoje, tik nepamena kurioje. Taigi iš šių parodymų galima daryti išvadą, kad abu vyrai buvo įsiaudrinę, tai galima suprasti ir iš vaizdo įraše girdimų isteriškų moterų riksmų, suplėšytų marškinėlių; jie kastuvą stumdė iš visų jėgų, darytina išvada, kad įrodyta, jog V. G. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė P. A. į galvos sritį, pataikydamas į kairę akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to dešine koja spyrė nukentėjusiajam P. A. į kairę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje (nežymų sveikatos sutrikdymą). Nors, kaip minėta, jie abu laikėsi kastuvo, tačiau manytina, kai buvo bandoma juos išskirti, kastuvą galėjo laikyti ir bet kuri iš moterų, niekas nežiūrėjo, kas kur muša ar stumia, ir kažkuriuo metu P. A. buvo suduoti smūgiai. Taip pat, įvertinus aplinkybes, kuriomis nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta poodinė kraujosruva (t. y. kad abu vyrai atlikinėjo aktyvius vienas prieš kitą nukreiptus veiksmus, sukiodami kastuvo kotą, stumdydami vienas kitą, bandydami suduoti smūgius į bet kurią vietą), konstatuotina, kad V. G. veikė netiesiogine tyčia. Ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį. Tačiau iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė vartodamas necenzūrinius žodžius. Ši aplinkybė nėra nusikalstamos veikos požymis, o be to, necenzūrinius žodžius vartojo visi konflikto dalyviai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Nagrinėjamoje byloje iš parodymų, vaizdo įrašo nustatyta, kad kilus žodiniam konfliktui dėl smėlio A. K. ėmė fotografuoti autovežį su tikslu pranešti atsakingoms institucijoms apie gamtos teršimo faktą. Į tai J. A. sureagavo nueidama link kaltinamųjų namo su tikslu nufotografuoti ant namo įrengtas vaizdo kameras kaip pažeidžiančias jų, kaimynų, privatumą. Tada A. K. nuėjo paskui ją, tuo pačiu šalia jos paskui J. A. važiavo dviračiu E. A., o paskui jas namo ėjo V. G., nešinas kastuvu. Netrukus paskui juos nubėgo ir P. A. Kaip teismas jau konstatavo, A. K. pastūmė nukentėjusiąją, tačiau šis veiksmas nesukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių. Pagal bylos duomenis, neabejotinai A. K. palaikė savo sutuoktinį, kaip ir nukentėjusieji vienas kitą, tačiau daugiau ji jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiuosius, neatliko; priešingai, atitraukinėjo vyrus vieną nuo kito, vien tai, kad ji stūmė nukentėjusiąją, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų adresu, nesudaro pagrindo įžvelgti jos veiksmuose bendrininkų susitarimą. Todėl darytina išvada, kad nenustatyta kaltinamųjų bendrininkavimo požymių.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji teigė, kad gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiųjų puolimo, tuo metu nukentėjusieji tvirtino, kad tai kaltinamieji juos puolė. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp konflikto dalyvių nuo 2019 metų vyksta konfliktai, kad kaimynai vieni apie kitus rašo skundus valstybinėms institucijoms, dėl ko vyksta patikrinimai, analogiškai vyko ir įvykio dieną. Kadangi P. A. filmavo tarpusavio konflikto pradžią, o vaizdo įrašas yra objektyvus įrodymas, darytina išvada, kad akivaizdu, kad santykiai yra įtempti ir eskaluojami abiejų pusių, tai patvirtina tiek skundai įvairioms instancijoms, tiek elgesys įvykio dieną, o būtent nepagarbus tarpusavio bendravimas, žeminimas, įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamieji nėjo pas nukentėjusiuosius, tai nukentėjusieji priėjo, ėmė reikšti priekaištus, neva V. G. gąsdino jo vaikus, važiuodamas į jų pusę dideliu greičiu. Šios aplinkybės patikrinti objektyviais įrodymais galimybės nėra. Dėl tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų apie trejus metus trunkančių konfliktų abiejų pusių parodymai vertintini atsargiai. Dėl susikaupusių nuoskaudų, susijaudinimo neatmestinas ne tik neadekvatus elgesys, bet ir aplinkybių vertinimas. T. y. neatmestina, kad pavyzdžiui, V. G. iš tiesų važiavo link vaikų dideliu greičiu, tačiau tai nebūtinai galėjo būti daroma su tikslu pagąsdinti. Kita vertus, ir pačių kaltinamųjų elgesys rodo, kad tarp kaimynų įsisenėjusios problemos ir jie nebegali gražiuoju išspręsti elementarių klausimų. Priėjus nukentėjusiesiems ir ėmus komentuoti, kaltinamieji noriai atsakė tuo pačiu, t. y. įvairiais keiksmažodžiais. V. G. atsinešė kastuvą ir sukasinėjo smėlį į jo buvusią vietą, o P. A. su koja smėlį stumdė atgal. Visa tai vyko, kaip minėta, su tarpusavio keiksmažodžiais ir komentarais. Po to, kai P. A. pribėgo prie V. G., galbūt jis ir galėjo pamanyti, kad yra puolamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent V. G. laikė rankose kastuvą, kai nukentėjusysis atbėgo plikomis rankomis, todėl negalima konstatuoti, kad nukentėjusiojo kėsinimasis buvo realus ir pavojingas. J. A. iš viso jokios fizinės agresijos kaltinamojo atžvilgiu neišreiškė. Be to, kaip jau minėta, V. G. ir P. A. grumtynės buvo apipusės, o pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau.

Tačiau, teismo manymu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamųjų veiksmams įtakos turėjo provokuojantis pačių nukentėjusiųjų elgesys, t. y. keiksmažodžiai, žeminimas, pačių nukentėjusiųjų atėjimas prie kaltinamųjų, P. A. aktyvus trukdymas V. G. perpilti tą smėlį. Kaltinamojo veiksmais turtinė žala nepadaryta. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusieji nesijautė taip, kad kaltinamojo veiksmais jiems buvo padaryta žala. Tai sudaro pagrindą vertinti, ar yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad V. G. vieną kartą koja sudavė J. A. į sėdmenis, sukeldamas jai fizinį skausmą, sveikatos nesutrikdė; bei tarpusavio grumtynių su P. A. metu sudavė šiam vieną kartą į veidą kumščiu ir vieną kartą spyrė į koją. Po savaitės medicinos specialistas konstatavo kraujosruvą kojoje, ant veido jokių mechaninių sužalojimų pėdsakų nesimatė. Iš nustatytų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad V. G. veiksmai buvo spontaniški, fizinis kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, padaryti netiesiogine tyčia, be to, kaip minėta, ir pats P. A. atliko agresyvius veiksmus, šios veikos padarymui įtakos turėjo ilgalaikiai konfliktiški santykiai ir provokuojantis pačių nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, yra vertinama pati veika, o ne kaltinamojo asmenybė, todėl neturi reikšmės tai, kad nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji 2021-05-03 teismo posėdyje pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad po padaryto nusikaltimo abu patyrė dvasinius išgyvenimus, labai išgyveno susidūrimą su konfliktiškais kaimynais, jie susinervino, ilgą laiką jautė skausmus sužalotose vietose – P. A. kojoje ir veide, J. A. – petyje ir sėdmenyje. Be to, P. A. padarytas finansinis nuostolis – suplėšyti marškinėliai, bet dėl to nukentėjusysis pretenzijų nereiškia. Taip pat P. A. patyrė daug kitų nepatogumų – apie mėnesį negalėjo normaliai gyventi dėl padarytų sužalojimų, negalėjo rodytis kolegoms darbe su mėlyne akyje, turėjo vykti į gydymo įstaigą, policiją, teismą, samdyti advokatą. Abu sutuoktiniai ilgą laiką jautė ir fizinį skausmą. Dėl kaltinamųjų fizinio smurto, nuolatinių grasinimų ir nuolatinio, trunkančio apie 2 metus psichinio smurto buvo sutrikdytas normalus P. A. ir J. A. bei jų šeimos gyvenimas.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-4892020). Nustatyta, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu sutartinai teigė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes neketina pasipelnyti. Atsižvelgus į tai, kad V. G. veika pripažįstama mažareikšme, į tai, kad ant P. A. veido jau po savaitės nesimatė jokio pėdsako sumušimo, iš dalies jo paties elgesys išprovokavo kaltinamojo smurtą, jis irgi puolė kaltinamąjį, o J. A., nors ir buvo sukeltas skausmas (spyrus į sėdmenį), vis tik sužalojimo, kraujosruvų nepadaryta, jos elgesys, keiksmažodžiai, ėjimas link kaltinamųjų namo akivaizdžiai nufotografuoti kameras, kai dėl to jau ne kartą rašė skundus, taipogi turėjo įtakos kaltinamojo, nors ir neteisėtiems, veiksmams. Juolab nėra pagrindo nagrinėti galimų išgyvenimų, trukusių dvejus ar daugiau metų iki įvykio. Iš esmės kaltinamojo kaltais (smurtiniais) veiksmais sukeltos pasekmės buvo momentinės ir trumpalaikio pobūdžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. A. tenkintinas iš dalies, įvertinus ir tai, kad ji prieš kaltinamąjį jokių neteisėtų fizinių veiksmų neatliko, be to jų jėgos nelygios, neabejotina, kad dėl smūgio į sėdmenis pajuto skausmą ir pažeminimą, todėl darytina išvada, kad jos neturtinius praradimus kompensuos 300 eurų suma; o nukentėjusiajam P. A. – atmestinas.

Dėl teisinių paslaugų išlaidų

Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja BPK 106 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusieji prašo priteisti 600 eurų dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė tris kvitus, iš kurių matyti, kad sumokėjo advokatui S. Gedvilui 200 eurų (2 t., b. l. 31, kvitas 1072215), 200 eurų (1 t., b. l. 81, kvitas 1072221) ir 200 1 t., b. l. 139, kvitas 1072225.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-93-788/2017, 2K-128-4892020). Šiuo pagrindu prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš V. G. atmestinas. Kadangi A. K. išteisinama, taip pat atmestinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos.

Kaltinamieji taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad jie advokatui T. Zarembai sumokėjo 475 eurus (susipažinimas su kaltinamuoju aktu 2 val. – 200 eurų, susipažinimas su bylos medžiaga teisme 1 val. – 100 eurų, susitikimas su klientu dėl bylos 1,75 val. – 175 eurai), 750 eurų (2021-04-30 prašymo teismui parengimas 4 val. – 400 eurų, susitikimas su klientu dėl bylos 1 val. – 100 eurų, pasiruošimas ir dalyvavimas 2021-05-04 teismo posėdyje 2,5 val. – 250 eurų), 200 eurų (pasiruošimas ir dalyvavimas 2021-06-02 teismo posėdyje, 2 val.), 175 eurus (pasiruošimas ir dalyvavimas 2021-06-16 teismo posėdyje 1,75 val.), 100 eurų (pasiruošimas ir dalyvavimas 2021-07-14 teismo posėdyje 1 val.), 200 eurų (pasiruošimas ir dalyvavimas 2021-09-13 teismo posėdyje 2 val.), 300 eurų (pasiruošimas ir dalyvavimas 2021-10-27 teismo posėdyje 3 val.) (2 t., b. l. 116-129) bei papildomai 300 eurų už dalyvavimą 2021-11-29 teismo posėdyje ir 1000 eurų (iš jų už baigiamosios kalbos parengimą raštu 800 eurų ir dalyvavimą 2021-12-20 teismo posėdyje 200 eurų (teismo pastaba – šis posėdis neįvyko, todėl įskaityta kaip atstovavimas 2022-03-04 teismo posėdyje)). Iš viso prašoma priteisti 3500 eurų proceso išlaidų. Gynėjas rašytiniame prašyme nurodė, kad nors visi mokėjimo pavedimai sudaryti A. K. vardu, tačiau sumokėta buvo už abiem kaltinamiesiems suteiktas teisines paslaugas, lygiomis dalimis.

V. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jo priešingi teisei veiksmai yra įrodyti, todėl nėra teisinio pagrindo jam priteisti patirtas proceso išlaidas (jų dalį). Tačiau A. K. išteisinama, todėl spręstinas klausimas dėl jo turėtų proceso išlaidų. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai), taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Vadinasi, sprendžiant išlaidų atlyginimą baudžiamojoje byloje turi būti vadovaujamasi BPK 105 straipsnio dalimi ir anksčiau nurodytomis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamoji patyrė 1750 eurų išlaidų už advokato teisines paslaugas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad advokatas T. Zaremba kaip A. K. gynėjas procese dalyvauja nuo 2020-07-10, t. y. iš esmės beveik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisme byla gauta 2020-10-28 jos nagrinėjimas užtruko iš pradžių dėl pandemijos, kuomet pirmasis posėdis, kuriuo byla pradėta nagrinėti iš esmės, byloje įvyko 2021-05-03, po to buvo apklausiami nukentėjusieji, liudytojai, analizuojami vaizdo įrašai. Advokatas T. Zaremba dalyvavo visuose vykusiuose teismo posėdžiuose, rengė rašytinius prašymus, baigiamąją kalbą, konsultavo klientę. Dėl kaltinamosios prašymų bylos nagrinėjimas nebuvo atidedamas, ji atvykdavo į teismo posėdžius (išskyrus vieną posėdį dėl pateisinamų priežasčių). Teisminio nagrinėjimo metu buvo surengta iš viso 11 teismo posėdžių, dalis jų neįvyko ir dėl kitų proceso dalyvių ligos; nors A. K. buvo kaltinama vienos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau jai buvo inkriminuojamas bendrininkavimas. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamosios A. K. patirta išlaidų suma yra proporcinga ir būtina. Atsižvelgus į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kaltinamosios prašymas tenkintinas, jai priteistina 1750 eurų advokato paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kaltinamąjį išteisinus proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kompaktinės plokštelės (2 vnt.) su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. G. (V. G.), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jam nutraukti.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti A. K. iš valstybės 1750 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. G. nukentėjusiajai J. A. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Atmesti P. A. ir J. A. prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo.

Atmesti V. G. prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo.

Kompaktines plokšteles (2 vnt.) su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.