- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-192-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01488-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Vilija Mikuckienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienė, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, dėl pasiūlymų atmetimo pirkime Nr. 3073761 ir pirkime Nr. 3071878, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kogeneracinė jėgainė“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“; išvadą teikiančios institucijos: Viešųjų pirkimų tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žalvaris“ (toliau – ir tiekėja) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 107 straipsnio 1 dalies 1 punktu pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2025 m. lapkričio 28 d. pranešime „Dėl pirkimo rezultatų pirkime: (2025-KKJ-132) atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos“ bei pranešime „Dėl pirkimo rezultatų pirkime: (2025-VKJ-159) atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos“ išdėstytus sprendimus atmesti UAB „Žalvaris“ pasiūlymus pirkime Nr. 3073761 „(2025-KKJ-132) Atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos“ (toliau – KKJ pirkimas) bei pirkime Nr. 3071878 „(2025-VKJ-159) Atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos“ (toliau – VKJ pirkimas); įpareigoti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pripažinti, kad UAB „Žalvaris“ kvalifikacija atitinka pirkimo Nr. 3073761 „(2025- KKJ-132) Atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos“ bei pirkimo Nr. 3071878 „(2025-VKJ-159) Atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos“ sąlygų priedų „Reikalavimai tiekėjams (pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai)“ Kvalifikacijos reikalavimų lentelės 6 punkto kvalifikacijos reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės atliktu vertinimu dėl jos kvalifikacijos neatitikimo Pirkimų sąlygose nustatyto Kvalifikacijos reikalavimų lentelės 6 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui „Tiekėjas turi turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) šioms pavojingoms atliekoms: Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*)“. Taip pat nesutinka, kad tiekėjai pagal Kvalifikacijos reikalavimą turėjo turėti ir pagrįsti teisę vykdyti atliekų (lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*)) naudojimo veiklą būtent R1-R11 veiklos kodais ar šalinimo veiklą būtent D1-D15 veiklos kodais.
3. Kvalifikacijos reikalavime expressis verbis (pažodžiui) nėra įtvirtinto reikalavimo turėti teisę vykdyti atliekų (lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*)) naudojimo veiklą tik R1-R11 veiklos kodais ar šalinimo veiklą tik D1-D15 veiklos kodais. Kvalifikacijos reikalavimo apibrėžimo, tiek, kiek tai susiję su veiklos, kurios vykdymo teisės turėjimo reikalaujama, pobūdžiu, pati atsakovė Kvalifikacijos reikalavime expressis verbis nurodė, kad tiekėjai turi turėti lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), apdorojimo teisę. Atitinkamai, pati atsakovė kvalifikacijos reikalavime apdorojimą apibrėžė kaip naudojimą ar šalinimą, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti. Kitaip tariant atsakovė kvalifikacijos reikalavime numatė, kad tiekėjai turi turėti teisę lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*): (1) naudoti ir (ar) (2) šalinti, ir (ar) (3) laikyti ir paruošti naudoti ar šalinti. Teigia, kad ieškovė turi lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), laikymo ir paruošimo teisę.
4. Ieškovė neginčija, jog vykdant pirkimų sutartis, lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), turės būti sutvarkyti. Ieškovė taip pat nekvestionuoja, kad atliekų utilizavimas (galutinis sutvarkymas), patenka į pirkimų objektą, todėl ieškovė dar 2025 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad galutinio atliekų sutvarkymo paslaugų teikimui ieškovė pasitelkė subtiekėjus UAB „Toksika“ ir „EL-Kajo“ sp. Z.o.O.b. Tačiau ieškovė akcentuoja, kad reikalavimas utilizuoti atliekas yra pirkimo sutarčių vykdymo sąlyga, taikoma vykdant pirkimo sutartis, bet ne kvalifikacijos reikalavimas, kuriam atitiktis privalėjo būti vertinama pirkimų procedūrų metu. Nurodo, kad pirkimo sutarčių vykdymo sąlyga dėl, įskaitant, bet neapsiribojant, atliekų utilizavimo (galutinio sutvarkymo) negali lemti kvalifikacijos reikalavimo turinio pakeitimo, t. y. tariamo reikalavimo, kad tiekėjai turėtų ir pirkimų procedūrų metu pagrįstų teisę apdoroti lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), atliekas išimtinai naudojimo veiklos kodais R1-R11 ar šalinimo veiklos kodais D1-D15. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atliekų apdorojimą, t. y. atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, sutapatina su galutiniu atliekų tvarkymu, kuris nebuvo nurodytas kvalifikacijos reikalavime.
5. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog visiškai atitinka kvalifikacijos reikalavimą tokį, koks jis suformuluotas, bei tinkamai šią atitiktį pagrindė. Pažymėjo, kad ieškovės turima lakiųjų pelenų laikymo ir paruošimo naudoti ar šalinti veiklos vykdymo teisė kartu su naudojimo veiklos kodu R12 vykdymo teise visiškai pagrindžia ir įrodo ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, tokiam, koks jis suformuotas. Tuo atveju, jeigu būtų pritarta atsakovės pateikiamam kvalifikacijos reikalavimo aiškinimui, pagal kurį tiekėjai, tariamai, jau pirkimų procedūrų vykdymo metu pagal kvalifikacijos reikalavimą turėjo pagrįsti galutinio lakiųjų pelenų sutvarkymo teisę, ieškovei turėjo (turi) būti leista patikslinti atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad pirkimų sąlygų priedų „Reikalavimai tiekėjams: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ kvalifikacijos reikalavimų lentelės 6 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas – tiekėjas turi turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) šioms pavojingoms atliekoms: Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*). Taip pat nurodyti dokumentai, pagrindžiantys atitiktį nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui – galiojantis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK) arba taršos leidimas (TL). Jei atliekos tvarkomos ir kitoje šalyje, turi būti pateiktas lygiavertis tos šalies, kurioje vykdomas atliekų tvarkymas, leidimas. Be kita ko, nurodyta ir papildoma informacija, kad: jeigu pasiūlymą teikia tiekėjų grupė – reikalavimą turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys (-iai), pagal jų prisiimamus įsipareigojimus pirkimo sutarčiai vykdyti. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuomet, kai tie subjektai, kurių pajėgumais buvo pasiremta, patys tieks prekes, teiks paslaugas ar atliks darbus, kuriems reikia jų pajėgumų. Jeigu šį kvalifikacinį reikalavimą tenkina užsienio šalyje registruotas tiekėjas, atkreipti dėmesį į Bendrųjų pirkimo sąlygų 18.3 papunkčio nuostatą.
8. Teismas nesutiko su ieškovės kvalifikacijos reikalavimo turinio aiškinimu, kad atsakovė kvalifikacijos reikalavime numatė, jog tiekėjai turi turėti teisę lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*): (1) naudoti ir (ar) (2) šalinti, ir (ar) (3) laikyti ir paruošti naudoti ar šalinti.
9. Įvertinęs Specialiųjų pirkimo sąlygų, Techninės specifikacijos 1.7, 5.1.1 papunkčių, kvalifikacijos reikalavimo nuostatas, teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija, laikydamasi PĮ 48 straipsnio 4 dalies nuostatų, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamu atveju pagal pirkimuose iškeltą kvalifikacijos reikalavimą yra privalu turėti leidimą lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) apdorojimui, kuris turi apimti naudojimą ar šalinimą, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti. Tai yra, pagal kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui atitikčiai kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti pateiktais leidimais turi būti suteikta teisė apdorojimui: (1) naudojimui ar šalinimui ir taip pat (o ne „ar“, kaip teigia ieškovė, kadangi dalyvinis prielinksnis „įskaitant“ nurodo apie įtraukimą į visumą, o ne alternatyvą) (2) laikymui ir paruošimui naudoti ar šalinti. Todėl teismas su ieškovės teiginiais, kad pirkimuose pagal nurodytą pažodinį kvalifikacijos reikalavimo apibrėžimą pavojingų atliekų laikymas ir paruošimas naudoti ar šalinti yra atskira alternatyvi veikla naudojimui ar šalinimui, ir yra pakankama vykdyti pirkimų sutartis bei pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, neturėjo pagrindo sutikti.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimų procedūrų metu kvalifikaciniai reikalavimai keisti ar koreguojami nebuvo. Be to, nei iš vieno pirkimų dalyvio, taip pat ir ieškovės, pirkimų procedūrų vykdymo metu nebuvo gauta klausimų ar pastabų dėl kvalifikacijos reikalavimo turinio. Aplinkybė, kad kvalifikacijos reikalavime nėra nurodyti konkretūs naudojimo veiklos kodai R1-R11 ar šalinimo veiklos kodai D1-D15 nesudaro pagrindo konstatuoti jo neaiškumo ar spręsti, kad atsakovė, vertindama tiekėjo pasiūlymus, pakeitė ir neteisingai interpretavo kvalifikacijos reikalavimo turinį. Kvalifikaciniame reikalavime yra aiškiai apibrėžta kokioms veikloms vykdomų pirkimų apimtyje tiekėjas turi turėti leidimą.
11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę vykdyti lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), naudojimo veiklą S5 ir R12 veiklos kodais, tačiau tai neįrodo ieškovės atitikties kvalifikaciniam reikalavimui. Atliekų šalinimo veikla yra galutinis atliekų pašalinimas, toks kaip šalinimas sąvartyne, deginimas (ne energijos gavimo tikslu), ilgalaikis laikymas. Atliekų apdorojimo veikla nėra tapati galutinio atliekų tvarkymo veiklai. Atliekų apdorojimo veikla apima visus atliekų panaudojimo ir šalinimo procesus, o galutinio tvarkymo veikla tik atliekų galutinį panaudojimą ar šalinimą. Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo III skyriuje nurodyta, kad R12 veikla yra atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų. R12 atliekų paruošimo naudojimui veikla, kuri nėra galutinis atliekų panaudojimas. R12 veikla priskiriama prie atliekų naudojimo veiklos, nes ši veikla yra tiesiogiai skirta atliekas parengti tolimesnėms veikloms (R1-R11).
12. Teismas konstatavo, kad pirkimuose ieškovės pateiktas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK) vykdyti veiklą S5 ir R12 veiklos kodais, neatitinka kvalifikacijos reikalavimo – turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti).
13. Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovė neteisėtai kvalifikacijos reikalavimą sutapatino su pirkimų objektus sudarančiomis veiklomis, t. y. su pirkimų sutarčių vykdymo sąlygomis, laikė nepagrįstais. Pirkimų sąlygose yra detalizuota, kokia konkrečiai veikla bus laikoma apdorojimo veikla, kurią pagrįsti prašoma kvalifikacijos reikalavimu. Pirkimų Specialiųjų pirkimo sąlygų 5 punkte, Techninės specifikacijos 1.7, 5.1.1 papunkčiuose aiškiai nurodyta, kad pirkimo objektas apima ne tik atliekų paruošimą naudoti ir šalinti, tačiau ir faktinį jų naudojimą ar šalinimą (apdorojimą), o kvalifikacijos reikalavime aiškiai nurodyta, kokius įrodomuosius dokumentus tiekėjai turi pateikti – galiojantį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) arba taršos leidimą (TL). Nurodytos nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste yra kvalifikuotinos ir taikytinos kaip tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimai, o ne kaip sutartinės nuostatos.
14. Aplinkybės, kad ieškovė du kartus buvo pripažinta laimėtoja nesudaro pagrindo vertinti, jog pirkimo sąlygos yra neaiškios ar kad perkančioji organizacija tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), PĮ įtvirtintus skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
15. Aplinkybė, kad po ieškovės pasiūlymų pirkimuose atmetimo ieškovė elektroniniu paštu gavo UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ elektroninį laišką, kuriuo buvo kviečiama pateikti kainos pasiūlymą jos vykdomame naujame pirkime, kuriame sutartis, ieškovės teigimu, analogiška VKJ pirkimo sutarčiai, nėra teisiškai reikšmingos ginčo sprendimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija nėra įpareigota rinkos tyrimu metu gauta informacija pasinaudoti bei ja pasiremti pirkime. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, vien potencialių tiekėjų apklausa dėl kainų naujai vykdomame viešajame pirkime, niekaip negrindžia ir neįrodo ieškovės atitikimo kvalifikacijos reikalavimams konkrečiuose ginčo objektu esančiuose pirkimuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Žalvaris“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Žalvaris“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Apskųstame sprendime pateikta kvalifikacijos reikalavimo interpretacija, tiek, kiek pagal ją tariamai privaloma turėti teisę vykdyti visas įmanomas lakiųjų pelenų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklas, tiesiogiai ir akivaizdžiai prieštarauja pažodiniam kvalifikacijos reikalavimo turiniui.
16.2. Apskųstame sprendime pateikta kvalifikacijos reikalavimo interpretacija, tiek, kiek pagal ją tariamai privaloma turėti teisę vykdyti visas įmanomas lakiųjų pelenų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklas, prieštarauja ir subsidiariai taikytinam atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui. Ieškovė akcentuoja, kad nei kvalifikacijos reikalavime, nei kitose pirkimo sąlygose nei tiesiogiai (pažodžiui), nei netiesiogiai nėra paaiškinta, detalizuota, apibrėžta, kokia konkrečiai veikla bus laikoma lakiųjų pelenų naudojimo veikla bei kokia konkrečiai veikla bus laikoma lakiųjų pelenų šalinimo veikla kvalifikacijos reikalavimo taikymo prasme.
16.3. Pagal Atliekų tvarkymo taisykles atliekų naudojimu yra laikoma bet kuri iš veiklų, žymimų kodais R1, R2, R3, R301-R306, R4, R401-R402, R5, R501-R505, R6, R7, R8, R9, R10, R1001R1005, R101, R11, R12, R13, o ne tik visų šių veiklų vykdymas kartu. Atliekų šalinimu yra laikoma bet kuri iš veiklų, žymimų kodais D1, D2, D3, D4, D5, D6, D7, D8, D9, D10, D11, D12, D13, D14, D15, o ne tik visų šių veiklų vykdymas kartu. Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų viešųjų pirkimų sąlygų aiškinimo taisyklių dėl viešųjų pirkimų sąlygų aiškinimo ribų.
16.4. Atsakovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu neteigė ir nenurodė, kad kvalifikacijos reikalavime vartojama „apdorojimo“ sąvoka turėtų būti suprantama kaip reikalavimas tiekėjams turėti teisę vykdyti išimtinai visas įmanomas lakiųjų pelenų naudojimo veiklas visais R1-R13 veiklų kodais kartu ar išimtinai visas įmanomas lakiųjų pelenų šalinimo veiklas visais D1-D13 veiklų kodais kartu.
16.5. Lietuvoje (o, tikėtina, ir platesniu mastu) apskritai nėra nei vieno atliekų tvarkytojo, kuris viename tvarkymo įrenginyje turėtų teisę ir galėtų vykdyti absoliučiai visas lakiųjų pelenų naudojimo veiklas, t. y. veiklas visais R1-3, R301-R306, R4, R401-R402, R5, R501-R505, R6-10, R1001R1005, R101, R11-13 kodais, ir (ar) visas įmanomas lakiųjų pelenų šalinimo veiklas, t. y. veiklas visais D1-15 kodais.
16.6. Teismo sprendime pateiktas vertinimas dėl ieškovės neatitikties kvalifikacijos reikalavimui yra nepagrįstas bei neteisėtas. Anot ieškovės, ji atsakovei pateikė TIPK leidimo ištraukas (ieškinio priedas Nr. 27), kuriose tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovė turi teisę vykdyti lakiųjų pelenų apdorojimo veiklą R12, R13 ir S5 veiklos kodais.
16.7. Apskųstame sprendime pateiktas vertinimas, kad galutinio atliekų sutvarkymo reikalavimas yra kvalifikacijos reikalavimas, o ne pirkimų sutarčių vykdymo sąlyga, yra nepagrįstas. Ieškovės teigimu, pagal Techninių specifikacijų 1.7, 5.1.1 papunkčių reikalavimus galutinis lakiųjų pelenų sutvarkymas patenka į pirkimų objektų apimtį, t. y. į paslaugų, kurios turės būti suteiktos, vykdant pirkimų sutartis, apimtį. Ieškovė byloje taip pat aiškiai išdėstė poziciją, jog tai nereiškia, kad ir kvalifikacijos reikalavimas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip apimantis lakiųjų pelenų galutinio sutvarkymo (galutinio apdorojimo) teisę, kai pačiame kvalifikacijos reikalavime tai nėra nurodyta, t. y. nėra reikalaujama pagrįsti būtent galutinio lakiųjų pelenų apdorojimo teisės turėjimo.
16.8. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) papildomoje išvadoje taip pat expressis verbis nurodė, kad „Atliekų apdorojimo veikla nėra tapati galutinio atliekų tvarkymo veiklai. Atliekų apdorojimo veikla apima visus atliekų panaudojimo ir šalinimo procesus, o galutinio tvarkymo veikla tik atliekų galutinį panaudojimą ar šalinimą“.
16.9. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacijos reikalavime buvo reikalaujama pagrįsti būtent lakiųjų pelenų apdorojimo, bet ne galutinio sutvarkymo, veiklos vykdymo teisę, ieškovė daro išvadą, kad ginčo pirkimų Techninėse specifikacijose numatyti reikalavimai dėl galutinio lakiųjų pelenų sutvarkymo yra pirkimų sutarčių vykdymo sąlygos atitiktis, kuri pirkimų procedūrų vykdymo metu negalėjo ir negali būti vertinama.
16.10. Atitinkamai, aplinkybė, kad UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ jau po ieškovės pasiūlymų atmetimo pirkimuose pakvietė ją pateikti kainos pasiūlymą UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ vykdomame naujame pirkime, kurio sutartis, kaip nurodė pati UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (o ne ieškovė, kaip skundžiamame sprendime konstatavo teismas), yra analogiška VKJ pirkimo sutarčiai, taip pat lemia išvadą, kad UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ ieškovės kvalifikaciją laiko tinkama VKJ pirkimo sutarčiai įvykdyti.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirkimų sąlygų priedų „Reikalavimai tiekėjams: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ kvalifikacijos reikalavimų lentelės 6 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas – tiekėjas turi turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) šioms pavojingoms atliekoms: lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*).
17.2. Sutinka su ieškove, kad kvalifikacijos reikalavime nebuvo nurodyta, jog tiekėjai turi turėti teisę lakiuosius pelenus naudoti visais įmanomais naudojimo veiklos vykdymo būdais ir (ar) lakiuosius pelenus šalinti visais įmanomais šalinimo veiklos vykdymo būdais. Tačiau priešingai, nei teigia ieškovė, teismas tokios išvados sprendime ir nėra padaręs. Ieškovė apeliaciniame skunde cituoja ir akcentuoja tik dalį teismo sprendimo 105 punkte nurodytų argumentų, klaidingai interpretuodama, kad tiekėjas neva turėjo turėti leidimą, pagrindžiantį teisę vykdyti visas atliekų tvarkymo veiklas (naudojimą ar šalinimą). Pirkimuose ieškovės pateiktas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK) vykdyti veiklą S5 ir R12 veiklos kodais, neatitinka kvalifikacijos reikalavimo – turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą, ir paruošimą naudoti ar šalinti).
17.3. Sprendime nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) paruošti naudoti ir (ar) šalinti pavojingąsias atliekas – lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), t. y. turi teisę vykdyti veiklą tokiais kodais: S5 – atliekų paruošimas naudoti ir šalinti; ir R12 – atliekų būsenos ir sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R-11 veiklų (rūšiavimas, suspaudimas, perpakavimas) (TIPK 19 lentelė, TS-30). Tiekėjas taip pat turi teisę laikyti lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) (TIPK 20 lentelė, TS-30). TIPK 18 lentelėje pažymėta, kad įmonė pavojingų atliekų nešalins. Ieškovės argumentai, kad ji turi leidimą atliekų laikymui nelemia priešingo vertinimo, nes ieškovė dalyvaudama pirkimuose turėjo pateikti leidimą apdorojimui–naudojimui ar šalinimui, ir taip pat laikymui ir paruošimui naudoti ar šalinti, o ne tik laikymui, paruošimui naudoti ar šalinti.
17.4. Iš nurodytų sprendime nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės turimas TIPK leidimas vykdyti veiklas, žymimas kodais R12, S5, o taip pat R13 ir D15, niekaip nepatvirtina jos atitikimo kvalifikacijos reikalavimui – turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimu, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti). Nors ieškovės leidime veiklos, nurodytos kodais R12, R13 ir D15, yra priskiriamos prie naudojimo ir šalinimo veiklų, tačiau, kaip teisingai nurodyta sprendime, ieškovės pateiktas TIPK apima tik sudėtinę veiklos dalį – teisę paruošti naudojimui ar šalinimui pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), tačiau ne jų apdorojimą. Taigi veiklos kodai R12, S5, o taip pat R13 ir D15 atitinka tik sudėtinę veiklos dalį – teisę paruošti naudojimui ar šalinimui pelenus. Atitinkamai akivaizdu, kad ieškovė turimu TIPK leidimu atitiko tik sudėtinę visos veiklos (apdorojimo – naudojimo ar šalinimo) dalį – įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti.
Šalies argumentai
17.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji kvalifikacijos reikalavime nurodytą sudėtinę naudojimo ar šalinimo dalį – laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti suprato ir aiškino kaip alternatyvų reikalavimą tik ikiteisminėje stadijoje teiktose pretenzijose.
17.6. Ieškovė nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde nurodytais argumentais neįrodė priešingai, t. y. kad ji turi leidimą vykdyti ne tik sudėtinę kvalifikacijos reikalavimo dalį – teisę laikyti ir paruošti naudoti ar šalinti, bet ir naudojimo ar šalinimo kitą veiklą, kuri bendrai apimtų apdorojimo veiklą kartu su ieškovės pateiktu leidimu jai suteikta teise laikyti ir paruošti naudoti ar šalinti.
17.7. Kaip buvo paaiškinta atsakovės procesiniuose dokumentuose, R1-R11 veiklos apima atliekų naudojimą, šalinimą, tuo tarpu R12 veikla, kuria gali užsiimti ieškovė, apima išimtinai atliekų būsenos ar sudėties pakeitimą, prieš atliekant kitas veiklas (bet kurią iš R1-R11 veiklų). Tai patvirtina tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek Agentūros pirmoje išvadoje pateikiamas išrašas iš Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 2 lentelės, kurioje nurodyti atliekų naudojimo veiklų klasifikavimo kodai, pavadinimai ir pastabose pateikiama informacija.
17.8. Kaip nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, Agentūra papildomoje išvadoje išaiškino, kad „R13 kodu žymima veikla apima R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymą (sandėliavimą)“. Atitinkamai D15 kodu žymima veikla, kuri priskiriama prie atliekų šalinimo veiklos, Atliekų tvarkymo taisyklių II skyriaus 1 lentelėje apibrėžiama kaip D1– D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas. Akivaizdu, kad nors R13 veikla yra priskiriama atliekų naudojimo veiklai, o D15 veikla – atliekų šalinimo veiklai, tiekėjams, dalyvaujantiems pirkimuose, nebūtų užtekę turėti ir pagrįsti teisę vykdyti veiklą tik vienu, bet kuriuo iš atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodų.
17.9. Ieškovės argumentai apie tai, kad atliekų apdorojimas ir galutinis atliekų apdorojimas yra du skirtingi objektai, nėra reikšmingi, nes kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, teismas sprendime padarė išvadą, jog atliekų apdorojimo veikla nėra tapati galutinio atliekų tvarkymo veiklai, kadangi apdorojimo veikla yra platesnė veikla ir apima visus atliekų panaudojimo ir šalinimo procesus, ne tik atliekų galutinį panaudojimą ar šalinimą.
17.10. Nepaisant to, ar abejonė dėl tiekėjo pasiūlymo tinkamumo (šiuo atveju kvalifikacijos atitikimo) pirkimo vykdytojui kyla atliekant kvalifikacijos vertinimą ar vėliau, kai pirkimo vykdytojas priima sprendimą dėl laimėtojo, tiekėjo pasiūlymas automatiškai nėra atmetamas – esant reikalui yra grįžtama į pakartotinį pasiūlymo vertinimą, prašoma paaiškinti pasiūlymą. Tad vien faktas, kad ieškovė buvo pripažinta pirkimų laimėtoja, tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė pirkimų procedūrų vykdymo metu neteisėtai faktiškai (netiesiogiai), t. y. taikydama kvalifikacijos reikalavimą, pakeitė kvalifikacijos reikalavimo turinį, ir (ar) atsakovės sprendimai dėl pasiūlymų pirkimuose atmetimo, pakartotinai įvertinus kito tiekėjo pretenzijų pagrįstumą, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
19. Byloje nustatyta, kad 2025 m. birželio 5 d. atsakovė, veikdama pagal įgaliojimus, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimus apie skelbiamų derybų būdu vykdomus tarptautinius pirkimus: (1) skelbimą apie KKJ pirkimą, vykdomą UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“; (2) skelbimą apie VKJ pirkimą, vykdomą UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“. Pirkimai buvo vykdomi pagal CVP IS paskelbtas KKJ pirkimo sąlygas bei VKJ pirkimo sąlygas.
20. Ieškovė pateikė iš esmės analogiškas paraiškas ir pasiūlymus abejuose pirkimuose. Pirkimuose pateiktose paraiškose ir pasiūlymuose ieškovė išviešino 2 (du) subtiekėjus – UAB „Toksika“ ir „EL-Kajo“ sp. Z. o. O., kurių pajėgumais nesirėmė, tačiau kuriuos pasitelkė pirkimų sutarčių vykdymui, t. y. galutiniam atliekų sutvarkymui.
21. Pirkimų Specialiųjų pirkimo sąlygų 5 punkte apibrėžta, kad pirkimų objektas – atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos, o pirkimo objekto charakteristikos ir apimtys nurodytos priede Techninė specifikacija.
22. Pirkimų Techninės specifikacijos 1.7 papunktyje apibrėžta, kad Atliekų tvarkymas tai – atliekų surinkimas (pasikrovimas savo jėgomis – technika, personalu) iš atliekų surinkimo vietų į atliekų vežimo autotransportą, transportavimas iki atliekų utilizavimo (apdorojimo) vietų ir atliekų utilizavimas (apdorojimas) pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Atliekų tvarkymo taisyklių ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat šioje Techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų ir kitų numatytų reikalavimų įvykdymas.
23. Pirkimų objekto aprašyme nurodyta, kad atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių atliekų lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos, kurios apima visas reikiamas ir susijusias paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, surinkimą, fasavimą, laikiną laikymą kliento teritorijoje, pakrovimą į paslaugų teikėjo transportą, transportavimą iki lakiųjų pelenų utilizavimo (apdorojimo) ar perdirbimo vietos, iškrovimą, utilizavimą (apdorojimą), utilizavimo mokesčius, saugojimą, pakavimą, krovos ir kitas paslaugas, svorio padidėjimą dėl pakavimo, dokumentų, važtaraščių, notifikacijų pildymą, reikiamų bankinių garantijų ar draudimų išdavimą ir kt. (pirkimų Techninės specifikacijos 5.1.1 papunktis).
24. Pirkimų Bendrųjų sąlygų 9 punkte įtvirtintos sąlygos pasitelkiamiems ūkio subjektams. Nustatyta, kad siekdamas atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, tiekėjas pirkime bei sutarčiai vykdyti gali pasitelkti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, arba kvazisubtiekėjus (9.1 papunktis).
25. Tiekėjas ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, ir kvazisubtiekėjus privalo nurodyti paraiškoje. Tiekėjas, nenurodęs, jog remiasi ūkio subjektų pajėgumais ar kvazisubtiekėjais ir jų neįvardinęs (neišviešinęs), po paraiškų pateikimo termino pabaigos negali pasitelkti (nurodyti) ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, ar kvazisubtiekėjų tiems kvalifikacijos reikalavimams, kuriems ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar kvazisubtiekėjai nebuvo nurodyti paraiškoje (Bendrųjų pirkimo sąlygų 9.2 papunktis). Bendrųjų pirkimo sąlygų 9.4 papunktyje įtvirtinta, kad jeigu tiekėjas paraiškoje nenurodo, kad pasitelks ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, ar kvazisubtiekėjus bei jų neįvardija (neišviešina), tokiu atveju pirkime nurodytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti pats tiekėjas.
26. Paraiškų dalyvauti pirkimuose 2 dalies „Informacija apie pasitelkiamus ūkio subjektus“ 2.1 papunktyje nurodyta, kad tiekėjas paraiškoje privalo išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, ir kvazisubtiekėjus (specialistus, kurie paraiškos pateikimo metu nėra tiekėjo darbuotojai), siekdamas atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Paraiškos 2 dalies 2.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas paraiškoje nenurodo, jog pasirinktam kvalifikacijos reikalavimui telkiasi ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, ar kvazisubtiekėjus, vėlesnėse pirkimo stadijose atitinkamam kvalifikacijos reikalavimui pasitelkti ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, ar kvazisubtiekėjų negalės. Paraiškoje nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams pasitelkti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ir kvazisubtiekėjai vėlesnėse pirkimo stadijose galės būti keičiami. Jei nurodytas ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiesiogiai vykdys sutartį (prie sutarties vykdymo prisidės aktyviais veiksmais), tiekėjas privalo nurodyti ir užduotis, sutarties dalis, kurias ketina perduoti vykdyti ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi (paraiškos 2 dalies 2.3 papunktis).
27. Bendrųjų pirkimo sąlygų 11 punktas numato, kad tiekėjas gali pasitelkti subtiekėjus sutarčiai vykdyti – prekėms tiekti, paslaugoms teikti ar darbams atlikti, tačiau esmines užduotis privalo atlikti pats, tokioms užduotims pasitelkti subtiekėjų neleidžiama.
28. Bendrųjų pirkimo sąlygų 32 punkte numatyta, kad kandidato paraiška atmetama kai yra bent viena iš sąlygų įtvirtintų 32.2 papunktyje, viena jų, kai kandidatas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir (ar), jeigu taikoma, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ir (ar) ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Pagal Bendrųjų pirkimo sąlygų 56.1 papunktį dalyvio pateiktas pasiūlymas atmetamas, jeigu jis yra nepriimtinas, nes neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos reikalavimų, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (jeigu buvo taikomi).
29. Nustatyta, kad ieškovė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) paruošti naudoti ir (ar) šalinti pavojingąsias atliekas – lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*), tai yra turi teisę vykdyti veiklą tokiais kodais: (i) S5 – atliekų paruošimas naudoti ir šalinti; ir (ii) R12 – atliekų būsenos ir sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R-11 veiklų (rūšiavimas, suspaudimas, perpakavimas) (TIPK 19 lentelė, TS-30). Tiekėjas taip pat turi teisę laikyti lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) ( TIPK 20 lentelė, TS-30). TIPK 18 lentelėje pažymėta, kad įmonė pavojingų atliekų nešalins.
30. Pirkimų procedūrų metu CVP IS priemonėmis 2025 m. liepos 15 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu patvirtinti, kad paraiškose nurodyti UAB „Toksika“ ir „El-Kajo“ Sp. Z. o. O. nėra ūkio subjektai, kurių pajėgumais bus remiamasi. 2025 m. liepos 16 d. ieškovė pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad ieškovė atitinka visus perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacinius reikalavimus savarankiškai, be subtiekėjų pagalbos kvalifikacijos pagrįsti. Ieškovė atsakymuose, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo taisyklių III skyriaus atliekų naudojimo veiklų sąrašą, kurioje nurodytos veiklos R1-R13 tiekėjas turėdamas leidimą atliekų naudojimui pagal kategoriją R12 atitinka keliamus reikalavimus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad norėdama profesionaliai, pagal teisės aktų reikalavimus, įvykdyti galutines atliekų tvarkymo operacijas, pasitelkė patikimus subtiekėjus.
31. 2025 m. spalio 8 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei ir kitiems tiekėjams pranešimus, kuriais atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovės pasiūlymai pirkimuose buvo pripažinti laimėjusiais.
32. 2025 m. spalio 24 d. kitas pirkimuose dalyvavęs tiekėjas pateikė atsakovei pretenzijas dėl atsakovės 2025 m. spalio 8 d. sprendimų panaikinimo.
33. 2025 m. spalio 30 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei pranešimus, kuriais informavo ieškovę, kad, išnagrinėjusi pirkimuose gautas pretenzijas, nusprendė jas tenkinti iš dalies, t. y. nusprendė panaikinti sprendimą dėl laimėtojo ir grįžti į galutinių pasiūlymų vertinimo pirkimuose etapą.
34. 2025 m. lapkričio 7 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei paklausimus, kuriais prašė pateikti paaiškinimus, kaip ieškovė atitinka abiejų pirkimų Specialiųjų sąlygų priedų „Reikalavimai tiekėjams (pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai)“ Kvalifikacijos reikalavimų lentelės 6 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą „Tiekėjas turi turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) šioms pavojingoms atliekoms: Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*)“. Paklausimuose atsakovė nurodė, kad ieškovės TIPK nėra nurodyta teisė vykdyti R1-R11 veiklas, kurios būtinos galutiniam atliekų panaudojimui, todėl prašė paaiškinti, kaip ieškovė atitinka iškeltą reikalavimą ir kaip bus tvarkomos atliekos, įskaitant naudojimą ir (ar) šalinimą. Taip pat paprašė paaiškinti, kaip ieškovė atitinka reikalavimą laikyti pavojingas atliekas.
35. 2025 m. lapkričio 10 d. ieškovė abiejuose pirkimuose pateikė analogiškus paaiškinimus dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė iš esmės prašo tiekėjo pagrįsti teisę vykdyti R1-R11 veiklas su konkrečiomis pavojingomis atliekomis, t. y. su lakiaisiais pelenais, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*). Tačiau paties pirkimo vykdytojo paklausime cituojamame kvalifikacijos reikalavime nėra įtvirtinto reikalavimo tiekėjams turėti teisę vykdyti būtent R1-R11 veiklas su lakiaisiais pelenais, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*). Sistemiškai aiškinant kvalifikacijos reikalavimo turinį su Atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, matyti, kad pirkimo vykdytojas kvalifikacijos reikalavime iškėlė reikalavimą tiekėjams turėti lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) apdorojimo teisę bet kuriuo iš tokių kodų: (1) bet kuris (bet kurie) iš kodų R1, R2, R3, R301-R306, R4, R401-R402, R5, R501-R505, R6, R7, R8, R9, R10, R1001-R1005, R101, R11, R12, R13 ir (arba) (2) bet kuris (bet kurie) iš kodų D1, D2, D3, D4, D5, D6, D7, D8, D9, D10, D11, D12, D13, D14, D15, ir (arba) (3) kodu S5. Tiekėjas, siekdamas pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui tokiam, koks jis yra įtvirtintas pirkimo sąlygose, pirkimo vykdytojui pateikė galiojančio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) ištrauką, kurioje tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiekėjas turi teisę vykdyti lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) naudojimo veiklą S5 ir R12 veiklos kodais.
36. 2025 m. lapkričio 14 d. atsakovė CVP IS priemonėmis ieškovę informavo, kad jos pasiūlymai pirkimuose pakartotinai buvo pripažinti laimėjusiais. 2025 m. lapkričio 24 d. atsakovė CVP IS pateikė ieškovei pranešimus, kuriais informavo ieškovę, kad pirkimuose vėl buvo gautos pretenzijos. 2025 m. lapkričio 26 d. atsakovė CVP IS pranešimais informavo ieškovę, kad išnagrinėjus pirkimuose gautas pretenzijas, nusprendė jas tenkinti iš dalies – panaikinti sprendimus dėl laimėtojo ir grįžti į galutinių pasiūlymų vertinimą. 2025 m. lapkričio 28 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei sprendimus dėl pasiūlymų pirkimuose atmetimo dėl ieškovo kvalifikacijos neatitikties kvalifikacijos reikalavimui.
37. 2025 m. gruodžio 4 d. ieškovė, nesutikdama su atsakovo sprendimais dėl pasiūlymų atmetimo, pateikė pretenzijas, kuriomis prašė atsakovės: (1) panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo, (2) tęsti pirkimų procedūras ir pripažinti, kad ieškovė atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei pripažinti ieškovę pirkimų laimėtoja. Atsakovė 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimais ieškovės 2025 m. gruodžio 4 d. pretenzijas atmetė.
38. Nagrinėjamos bylos ginčo ribas sudaro ieškovės pretenzijos ir atsakovės atsakymo į pretenziją turinys: faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje esminis ginčas tarp šalių kyla dėl: (1) Pirkimų sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinio ir apimties; (2) ieškovės (ne)atitikties pirkimų sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui; (3) ieškovės teisės patikslinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
39. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė nuosekliai kartoja, kad skundžiamame sprendime pateikta kvalifikacijos reikalavimo interpretacija, tiek, kiek pagal ją privaloma turėti teisę vykdyti visas įmanomas lakiųjų pelenų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklas, buvo ydinga ir prieštaravo tiek pirkimų dokumentams, tiek ir formuojamai teismų praktikai.
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso reikalavimų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023, 30 punktas).
41. Sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad, pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtinus vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinio (ir būtent dėl to tarp šalių kilus ginčui), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, 35 punktas). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai; atitinkamai tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, 31–32 punktai).
42. Taigi, perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. jog tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, be kita ko, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 56 punktas).
43. Pirkimų sąlygų priedų „Reikalavimai tiekėjams: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ Kvalifikacijos reikalavimų lentelės 6 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas – tiekėjas turi turėti leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) šioms pavojingoms atliekoms: Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*). Taip pat nurodyti dokumentai, pagrindžiantys atitiktį nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui – galiojantis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK) arba taršos leidimas (TL). Jei atliekos tvarkomos ir kitoje šalyje, turi būti pateiktas lygiavertis tos šalies, kurioje vykdomas atliekų tvarkymas, leidimas. Be kita ko, nurodyta ir papildoma informacija, kad: jeigu pasiūlymą teikia tiekėjų grupė – reikalavimą turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys (-iai), pagal jų prisiimamus įsipareigojimus pirkimo sutarčiai vykdyti. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuomet, kai tie subjektai, kurių pajėgumais buvo pasiremta, patys tieks prekes, teiks paslaugas ar atliks darbus, kuriems reikia jų pajėgumų. Jeigu šį kvalifikacinį reikalavimą tenkina užsienio šalyje registruotas tiekėjas, atkreipti dėmesį į Bendrųjų pirkimo sąlygų 18.3 papunkčio nuostatą.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad įvertinęs pirkimų Specialiųjų sąlygų, Techninės specifikacijos 1.7, 5.1.1 papunkčių, kvalifikacijos reikalavimo nuostatas, nusprendė, jog perkančioji organizacija, laikydamasi PĮ 48 straipsnio 4 dalies nuostatų, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal Pirkimuose iškeltą kvalifikacijos reikalavimą yra privalu turėti leidimą lakiųjų pelenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) apdorojimui, kuris turi apimti naudojimą ar šalinimą, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti.
45. Nagrinėjamo ginčo atveju kvalifikacijos reikalavimuose nebuvo nurodyta, kad tiekėjai turi turėti teisę lakiuosius pelenus naudoti visais įmanomais naudojimo veiklos vykdymo būdais ir (ar) lakiuosius pelenus šalinti visais įmanomais šalinimo veiklos vykdymo būdais. Tačiau pažymėtina, kad tokia nuostata nebuvo konstatuota apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokių aplinkybių taip pat neįrodinėjo.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė skunde išdėstytą išvadą, kad jai privaloma turėti teisę vykdyti visas įmanomas lakiųjų pelenų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklas, priėjo ne dėl pirmosios instancijos teismo sprendime atliktos teisės aktų analizės, o iš konteksto išimdama vieną ar kitą sakinį, kuris paneigiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktuose įtvirtintų normų analize. Kitaip sakant apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą aiškina selektyviai, neatsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą bei teismo sprendime atliktą teisės aktų analizę.
47. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad atliekų apdorojimas yra atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, atsižvelgiant į tai atliekų apdorojimo veikla gali būti laikoma bet kokia veikla, kurios tikslas yra atliekų panaudojimas arba šalinimas. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekų apdorojimas apima: i) atliekų naudojimo operacijas (R1-R11 kodai) – kai atliekos panaudojamos energijai gauti, perdirbimui, regeneracijai ar kitoms naudingoms funkcijoms; ii) atliekų šalinimo operacijas (D1-D14 kodai) – kai atliekos galutinai pašalinamos; iii) paruošimą – veiklas, kurios atliekamos prieš naudojimą ar šalinimą.
48. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
49. Atliekų tvarkymo taisyklių 51 punkte yra nurodyta, kad galutinis atliekų tvarkytojas yra atliekų tvarkytojas, tvarkantis atliekas R1-R11 ir D1-D7, D10-D12 atliekų tvarkymo veiklos rūšimis. Atliekų naudojimo veiklų sąrašas yra nustatytas Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo III skyriuje. Atliekų naudojimo (R1-R13) veiklos yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų. Atliekų naudojimo veikloms priskiriamos veiklos yra perdirbimas, atliekų panaudojimas energijai gauti ar kitas naudingas panaudojimas.
50. Atliekų šalinimo veiklų sąrašas yra nustatytas Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo II skyriuje. Atliekų šalinimo veikla yra galutinis atliekų pašalinimas, toks kaip šalinimas sąvartyne, deginimas (ne energijos gavimo tikslu), ilgalaikis laikymas. Atliekų apdorojimo veikla nėra tapati galutinio atliekų tvarkymo veiklai. Atliekų apdorojimo veikla apima visus atliekų panaudojimo ir šalinimo procesus, o galutinio tvarkymo veikla tik atliekų galutinį panaudojimą ar šalinimą. Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo III skyriuje nurodyta, kad R12 veikla yra atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų. R12 atliekų paruošimo naudojimui veikla, kuri nėra galutinis atliekų panaudojimas.
51. Nagrinėjamoje byloje Agentūra pateikė išaiškinimus, kuriuose nurodė, kad R12 veikla priskiriama prie atliekų naudojimo veiklos, nes ši veikla yra tiesiogiai skirta atliekas parengti tolimesnėms veikloms (R1-R11). Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo IV skyriuje S5 kodu žymima atliekų tvarkymo veikla apibūdinama veikla, apimanti atliekų paruošimo naudoti ir šalinti veiklas, kuriomis atliekos paruošiamos naudoti (R kodai) arba šalinti (D kodai). Tai yra išankstinio apdorojimo veiklos, kuriomis siekiama atliekas surūšiuoti, supjaustyti ar kitu būdu paruošti naudojimui. S5 kodu žymima veikla priskiriama atliekų paruošimo naudoti ar šalinti veikloms, tačiau šis kodas naudojamas tik tada, jei po išankstinio apdorojimo dalis atliekų naudojama, dalis atliekų šalinama sąvartyne. Skirtingai nuo šio kodo, atliekų naudojimo kodas R12 apima atliekų paruošimą tik su tikslu jas vėliau naudoti. R13 kodu žymima veikla apima R1-R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymą (sandėliavimą).
52. Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo II skyriuje nurodyta, kad D15 kodu žymimas atliekų laikymas prieš atliekų šalinimą, kai atliekos laikinai laikomos iki tolimesnio šalinimo pagal D1-D14 veiklas. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo II skyriuje nurodytą atliekų šalinimo veiklų sąrašą, D15 veikla priskiriama prie atliekų šalinimo veiklos. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo III skyrių, R13 kodu žymima veikla priskiriama prie atliekų naudojimo veiklos.
53. Apeliantės argumentai, kad atsakovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu neteigė ir nenurodė, jog kvalifikacijos reikalavime vartojama „apdorojimo“ sąvoka turėtų būti suprantama kaip reikalavimas tiekėjams turėti teisę vykdyti būtent ir išimtinai visas įmanomas lakiųjų pelenų naudojimo veiklas visais R1-R13 veiklų kodais kartu ir (ar) visas įmanomas lakiųjų pelenų šalinimo veiklas visais D1-D13 veiklų kodais kartu, stokoja teisinio pagrįstumo.
54. Pirkimų Techninės specifikacijos 5.1.1 papunktyje apibrėžtas pirkimo objektas, kuriame numatyta, kad atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių atliekų lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos, kurios apima visas reikiamas ir susijusias paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, surinkimą, fasavimą, laikiną laikymą kliento teritorijoje, pakrovimą į paslaugų teikėjo transportą, transportavimą iki lakiųjų pelenų utilizavimo (apdorojimo) ar perdirbimo vietos, iškrovimą, utilizavimą (apdorojimą), utilizavimo mokesčius, saugojimą, pakavimą, krovos ir kitas paslaugas, svorio padidėjimą dėl pakavimo, dokumentų, važtaraščių, notifikacijų pildymą, reikiamų bankinių garantijų ar draudimų išdavimą ir kt.
55. Todėl tiek pirmosios instancijos teismo išvada, tiek atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad ieškovė turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) paruošti naudoti ir (ar) šalinti pavojingąsias atliekas – lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tai yra turi teisę vykdyti veiklą tokiais kodais S5 (atliekų paruošimas naudoti ir šalinti) ir R12 (atliekų būsenos ir sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R-11 veiklų (rūšiavimas, suspaudimas, perpakavimas) (TIPK 19 lentelė, TS-30) bei turi teisę laikyti lakiuosius pelenus, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekų tvarkymo sąrašo kodas – 19 01 13*) (TIPK 20 lentelė, TS-30), pripažintina pagrįsta. TIPK 18 lentelėje pažymėta, kad įmonė pavojingų atliekų nešalins.
56. Darytina išvada, kad ieškovės UAB „Žalvaris“ pateiktos TIPK leidimo ištraukos, kurioje numatytos 19 01 13* atliekų tvarkymo veiklos S5 ir R12, nepakanka pagrįsti atitikties viešojo pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, turėti teisę vykdyti visas atliekų tvarkymo veiklas, t. y. naudoti ar šalinti.
57. Apeliaciniame skunde be kita ko nurodoma, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas vertinimas, jog galutinio atliekų sutvarkymo reikalavimas yra kvalifikacijos reikalavimas, o ne pirkimų sutarčių vykdymo sąlyga, yra nepagrįstas. Ieškovės teigimu, pagal Techninių specifikacijų 1.7, 5.1.1 papunkčių reikalavimus galutinis lakiųjų pelenų sutvarkymas patenka į pirkimų objektų apimtį, t. y. į paslaugų, kurios turės būti suteiktos, vykdant pirkimų sutartis, apimtį.
58. Techninės specifikacijos 1.7 papunktyje yra apibrėžta atliekų tvarkymo sąvoka, kad tai – atliekų surinkimas (pasikrovimas savo jėgomis – technika, personalu) iš atliekų surinkimo vietų į atliekų vežimo autotransportą, transportavimas iki atliekų utilizavimo (apdorojimo) vietų ir atliekų utilizavimas (apdorojimas) pagal Atliekų tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat šioje techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų ir kitų numatytų reikalavimų įvykdymas.
59. Šioje nutartyje jau paminėta, kad pirkimų Techninės specifikacijos 5.1.1 papunktyje apibrėžtas pirkimo objektas, kuriame numatyta, kad atliekų deginimo metu jėgainėje susidarančių atliekų lakiųjų pelenų tvarkymo paslaugos, kurios apima visas reikiamas ir susijusias paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, surinkimą, fasavimą, laikiną laikymą kliento teritorijoje, pakrovimą į paslaugų teikėjo transportą, transportavimą iki lakiųjų pelenų utilizavimo (apdorojimo) ar perdirbimo vietos, iškrovimą, utilizavimą (apdorojimą), utilizavimo mokesčius, saugojimą, pakavimą, krovos ir kitas paslaugas, svorio padidėjimą dėl pakavimo, dokumentų, važtaraščių, notifikacijų pildymą, reikiamų bankinių garantijų ar draudimų išdavimą ir kt.
60. R12 kodo leidimo turėjimas nesuteikia teisės apeliantei visa apimtimi atlikti atliekų apdorojimą ir yra tik sudėtinė reikalingų turėti leidimų, norint atlikti apdorojimo veiklą, dalis. Atliekų tvarkymo įstatymo formuluotėje nedviprasmiškai yra reglamentuota, kad paruošimas naudoti arba šalinti yra tik papildomas, tačiau ne pakankamas, jog būtų užtikrintas atitikimas pilnam apibrėžimui. Įstatyme nurodomas terminas „įskaitant“ būtent ir reiškia, kad tai viena iš sudėtinių dalių, bet ne pilna atliekų apdorojimo veikla, todėl vien leidimo paruošti atliekas naudoti ar šalinti turėjimas negali reikšti, kad asmuo turi teisę atlikti atliekų apdorojimo veiklą (jis turi teisę atlikti tik sudėtinę proceso dalį, bet ne visą procesą, kurį apibrėžia atliekų apdorojimo sąvoka). R12 leidimas suteikia teisę atlikti parengiamąsias operacijas, kurios yra būtinos prieš galutinį atliekų panaudojimą (R1-R11) arba šalinimą (D1-D14).
61. Atsilepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad atsakovės kvalifikacijos reikalavimas buvo suformuotas pagal veiklos esmę „turėti leidimą apdorojimui“, o ne pagal konkretų kodą. Todėl šiuo atveju ieškovė, siekdama būti pripažinti Pirkimų laimėtoja, turėjo pateikti leidimą atliekų apdorojimui. Vien ta aplinkybė, kad kvalifikacijos reikalavime nėra nurodyti konkretūs veiklos kodai R1-R11 ar šalinimo veiklos kodai D1-D15 nesudaro pagrindo konstatuoti jo neaiškumo ar spręsti, ar kad atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymus pakeitė ir neteisingai interpretavo kvalifikacijos reikalavimo turinį. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neįrodė, kad ji visiškai atitinka kvalifikacijos reikalavimą ir turi leidimą apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti). Todėl atsakovė pagrįstai jos pasiūlymą atmetė.
62. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog galutinis lakiųjų pelenų sutvarkymas yra kvalifikacijos reikalavimas, o ne pirkimų sutarčių vykdymo sąlyga, neatitinka byloje pateiktų pirkimų dokumentų turinio, prieštarauja kvalifikacijos reikalavimų pažodiniam turiniui bei neatitinka galiojančių teisės aktų.
63. Pažymėtina ir tai, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas gali nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis (PĮ 58 straipsnio 5 dalis).
64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020, yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, kai pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti konkrečių pagrindžiančių duomenų (o tik atitinkamos formos pažymą), tokie jų veiksmai nelaikytini pirkimo sąlygų turinio išplėtimu, todėl leistini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 (65, 72 punktai), taip pat išaiškinta, kad naujų duomenų pateikimas papildant esamus, tiek pateiktų pakeitimas ir netgi esamų duomenų atsisakymas nėra absoliučiai neleistinas, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo.
65. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad jai galbūt turėjo būti suteiktas terminas paraiškos trūkumams ištaisyti neįrodinėjo, jog jos paraiška buvo neišsami arba duomenų trūko. Kitaip sakant ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad ji turi išduotus TIPK leidimus ir kitais kodais, nei tie, kurie yra nurodyti jos leidime (R12 bei S5). Todėl susiklosčiusi situacija nėra laikytina neaiškumu, kurį galima pašalinti pateikus paaiškinimą arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
66. Be to, apeliantė pirkimo paraiškose aiškiai nurodė, kad ji nesirems kitų 2 ūkio subjektų pajėgumais, todėl laikytina, jog ji patvirtino, galinti savarankiškai atlikti darbus atitinkančius pirkimų sąlygas ir keliamus kvalifikacijos reikalavimus iki paraiškos pateikimo termino pabaigos.
67. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad faktas, jog apeliantė buvo pripažinta pirkimų laimėtoja, rodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti kitą tiekėją pirkimų laimėtoju yra automatiškai nepagrįstas.
68. Galiojantis VPĮ nenumato draudimo perkančiajai organizacijai grįžti iš pasiūlymų vertinimo stadijos į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją. Priešingai, VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama imperatyvi taisyklė, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, tačiau nėra nurodyta nei kokioje stadijoje tai turi būti atliekama, nei, juo labiau, kada draudžiama tai atlikti. Taigi, absoliutaus draudimo vertinti tiekėjų kvalifikaciją pakartotinai, net ir pasibaigus tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadijai – nėra. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad perkančiajai organizacijai priėmus tam tikrus procedūrinius sprendimus, jie viešųjų pirkimų santykių subjektams sukuria teisinius padarinius, t. y. poreikį pereiti į kitą konkurso etapą, tačiau tai neturi lemti perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris iš tiesų ar galbūt nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, paskatinusias ją pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą. Tokiomis galėtų būti pirkimo objekto sudėtingumas ir specifiškumas, pasireiškiantis itin didele pirkimo dokumentų apimtimi, sudėtingais techniniais skaičiavimais, sudėtingu pasiūlymų rengimu ir vertinimu. Bet kokiu atveju pakartotinis pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas dėl visų tiekėjų tapačiais pagrindais ir siekiant tų pačių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).
69. Pirmiau nurodytų bylos aplinkybių kontekste taip pat primintina kasacinio teismo praktika, kad, kai perkančioji organizacija (perkantysis subjektas), gavusi (-ęs) pretenziją, iš naujo vertina atitinkamo tiekėjo pasiūlymą ir sprendžia dėl skundžiamo savo sprendimo teisėtumo, tai laikytina ne priimto sprendimo persvarstymu, o tiesiog VPĮ nustatytu pretenzijos nagrinėjimu; sprendimas tenkinti tiekėjo pretenziją ir panaikinti prieš tai priimtą sprendimą – perkančiosios organizacijos teisėtai išreikšta valia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise pakeisti savo ankstesnį sprendimą; tokiu atveju tiekėjui civilinės teisės kyla naujojo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
70. VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Todėl vien faktas, kad ieškovei buvo pasiūlyta pateikti kainos pasiūlymą UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ vykdomame naujame pirkime, kurio sutartis, kaip nurodė pati UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, yra analogiška VKJ pirkimo sutarčiai, priešingai nei nurodė apeliantė skunde, nepatvirtina, kad UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ ieškovės kvalifikaciją laiko tinkama VKJ pirkimo sutarčiai įvykdyti.
Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų
71. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčui išspręsti aktualias viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios, taip pat civilinio proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
72. Apeliantės UAB „Žalvaris“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.