- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2YT-4339-807/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00225-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Pareiškėjas
- T. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, L. V. (L. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (skolininkas) T. V. kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę su 2023 m. gruodžio 27 d. skundu dėl antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašydamas panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. (skunde nurodoma patvarkymo Nr. S-23-15-40010 data – 2023 m. lapkričio 27) antstolės patvarkymą Nr. S-23-15-40010, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/02094.
2. Nurodė, kad visi ieškovės pareikšti reikalavimai, susiję su vaikų išlaikymo įsiskolinimu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo atmesti, nes viso proceso metu vaikai atsakovo buvo išlaikomi savanoriškai, mokant tuo metu 3 nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo T. V. dviem nepilnamečiams vaikams buvo priteista po 250 Eur, priteisiant P. V. išlaikymą po 357 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiam vaikui S. V. išlaikymą po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjo teigimu, 2023 m. lapkričio 21 d. apmokėjo tarp pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtų teismo sprendimų susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. gegužės 17 d., kuris sudaro 5 133 Eur. Antstolė, vadovaujantis išieškotojos prašymu, nepagrįstai ir neteisėtai priėmė 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-15-40010, kuriame reikalaujamą išieškoti/sumokėti sumą sudaro išimtinai tik suteiktų periodinių išlaikymo išmokų perskaičiavimas – indeksavimas, taikytas iki 2023 m. lapkričio mėn. 9 d. Anot pareiškėjo, indeksacija yra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.72 straipsnio 11 dalies, 3.78 straipsnio 6 dalies, 3.208 straipsnio ir 6.288 straipsnio 3 dalies nuostatas bei LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta, kad periodinės išmokos neindeksuojamos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Teismui papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (2024 m. vasario 1 d. DOK-17781) pareiškėjas papildomai nurodė, kad antstolei pritaikius indeksaciją nuo 2021 m. gegužės 17 d., iš esmės būtų nukrypta nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo išreikalauta suma viršytų teismo realiai ir aiškiai išdėstytas bei 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi priteistas sumas. Antstolė iš esmės keičia įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi priteistą išlaikymo sumą nuo pat nutarties priėmimo dienos, nors teismas priimdamas nutartį, atsižvelgė ir įvertino visas su vaikų išlaikymu susijusias normas, aktualią teismų praktiką bei priteisiant konkrečią išlaikymo sumą, akivaizdžiai atsižvelgė ir nurodė, jog analizavo oficialius Statistikos departamento duomenis bei pastarųjų dviejų metų infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolė Virginija Meškauskienė 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S1-60183 netenkino pareiškėjo T. V. skundo. Antstolė nurodė, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė mokėti periodines išmokas vaikams nuo 2021 m. gegužės 17 d. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Antstolė nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skolininko skundo, dalyje, susijusioje su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje, tenkinti.
Atsiliepimas
4. Teismui pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą suinteresuotas asmuo L. V. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens L. V. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/23/02094 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-260-1094/2023. 2023 m. lapkričio 21 d. prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo išieškotoja L. V. kreipėsi į antstolę prašydama priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-260-1094/2023. 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-15-40010 antstolė Virginija Meškauskienė priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-260-1094/2023 dėl 2 967,07 Eur ir 908 Eur fiksuoto mokėjimo išieškojimo iš skolininko T. V.. Minėtame patvarkyme nurodoma, kad antstolė patikrino ir patvirtina, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
7. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d. prašymu skolininkas pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos stabdymo iki Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies dėl iš skolininko nepilnamečiams vaikams priteistų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) indeksavimo, t. y. nuo kada pagal teismo nutartį priteisto išlaikymo sumos turi būti pradedamos indeksuoti. 2023 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-15-41414 antstolės sustabdė vykdomąją bylą 0015/23/02094 iki teismo nutarties išaiškinimo. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininko prašymas dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo netenkintas. 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-15-44120 vykdomoji byla atnaujinta
8. 2023 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl 2023 m. lapkričio 27 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-15-40010 panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 27 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-15-40010, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/02094.
9. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2023 m. spalio mėn. vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 500 Eur, t. y. po 250 Eur kiekvienam vaikui. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2220-567/2023, teismas nutarė priteisti iš atsakovo T. V. (skolininko) nepilnamečiam vaikui P. V. išlaikymą po 357 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nepilnamečiam vaikui S. V. išlaikymą po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
10. Vykdomosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 23 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-23-15-40060 paragino pareiškėją (skolininką) sumokėti 2 967,07 Eur susidariusį įsiskolinimą ir 101,65 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3 068,72 Eur. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo 3 068,72 Eur.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. gruodžio 27 d. skundu prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-15-40010, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/02094. Kaip matyti iš pareiškėjo suformuluoto prašymo, pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti tik antstolio 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teigdamas, kad antstolė patvarkymą priėmė vadovaujantis išieškotojos prašymu nepagrįstai ir neteisėtai bei motyvuodamas iš esmės tuo, jog periodinės išmokos neindeksuojamos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Taigi, aptariamu atveju keliamas klausimas dėl išlaikymo indeksavimo momento bei vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo. Asmuo, suformuluodamas skundo pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina antstolio veiksmų, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumą.
12. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
13. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170- 378/2017).
14. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
Žemesnės instancijos teismas
15. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
16. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).
17. Susipažinęs su pareiškėjo skundų turiniu teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodo nė vienos CPK 651 straipsnio 2 dalyje įvardytos kliūties ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu antstolis galėjo ir privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kita vertus, skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad antstolė priimdama vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-260-1094/2023 atliko CPK 651 straipsnyje nurodytą pareigą bei konstatavo, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Kartu pažymėtina, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/02094 nenustatyta akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl naikinti antstolės 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymo Nr. S-23-15-40010 nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
18. Pareiškėjas pateiktame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose, skųsdamas antstolės patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodo, kad reikalaujamą sumokėti sumą sudaro išimtinai tik suteiktų periodinių išlaikymo išmokų perskaičiavimas – indeksavimas, taikytas iki 2023 m. lapkričio mėn. 9 d., taip pat vadovaujasi Aprašo 7 punktu, pagal kurį, pareiškėjo nuomone, indeksavimas turėtų būti taikomas praėjus 6 mėnesiams po periodinių išmokų priteisimo, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, teigia, kad taikius indeksaciją nuo 2021 m. gegužės 17 d., priteista periodinė išmoka nebeatitiktų pagal vaikų amžių ir poreikius protingumo kriterijų. Dėl pareiškėjo argumentų, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
19. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktą, indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.Teismų praktikoje laikomais aiškinimo, jog siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019).
21. Teismo vertinimu, Aprašas tiesiogiai neapibrėžia, nuo kurios datos skaičiuojamas 6 mėnesių terminas iki vasario 1 d., jei išlaikymo prievolės pradžios momentas nustatomas nuo kreipimosi į teismą dienos, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kadangi indeksavimo tikslas yra visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas bei vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, kad pareiga indeksuoti išlaikymo sumą, kai iš pareiškėjo išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, atsiranda ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo išlaikymo priteisimo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Aukštesnės instancijos teismų formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad Aprašo 7 punkto nuostatos dėl išlaikymo indeksavimo turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o teismo sprendime nurodytą datą, nuo kurios priteistas išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-943-1092/2020; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019). Remiantis pastarąją teismų praktika, Aprašo 7 punkto aiškinimas, jog tais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, būtent ši data ir turi būti laikoma atskaitos tašku indeksuojant išlaikymą, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti, nes jeigu teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir ateityje.
22. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei teismų praktika Aprašo 7 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu, teismas vertina, kad pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas neturėjo būti indeksuojamas dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą yra nepagrįsti. Remiantis anksčiau aptarta teismų praktika laikytina, kad pareiškėjo nepilnamečiams vaikams priteisus išlaikymą, mokėtiną nuo 2021 gegužės 17 d., išlaikymo suma pagrįstai turėjo būti indeksuojama nuo 2022 m. vasario 1 d., nustačius CK 3.208 straipsnyje nurodytas indeksacijos taikymo sąlygas.
23. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas nurodo, kad reikalaujama piniginė suma nėra paremta jokiais paskaičiavimais, terminais, teisės aktais. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad kaip jau nurodyta šioje nutartyje, indeksavimas atliekamas vadovaujantis teisės aktais (CK 3.208 straipsnis, Aprašas). Tais atvejais, kai skolininkas periodines išmokas moka savo noru, privalo pats jas indeksuoti (Aprašo 9 punktas). Pareiškėjas nepateikė objektyvių argumentų dėl išieškotojos skaičiavimų nekorektiškumo, o rėmėsi tuo, kad nėra skolingas, kadangi periodines išlaikymo sumas moka nuolat ir savalaikiai. Pateiktu skundu pareiškėjas nereiškia reikalavimo perskaičiuoti įsiskolinimą ar įpareigoti antstolę atlikti kokius nors veiksmus, priešingai, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į antstolės depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs raginime nurodytą įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas.
24. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad antstolė, priimdamas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-260-1094/2023 ir surašydama 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-23-15-40010, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 180 Eur bylinėjimosi išlaidas.
26. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
27. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens L. V. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Suinteresuotas asmuo pateikė mokėjimo pavedimo kopiją bei sąskaitą už advokatės teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į pareiškėjo (skolininko) skundą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, suinteresuotam asmeniui L. V. iš pareiškėjo priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Teismas sprendžia, kad kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.
Priteisti iš pareiškėjo T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), suinteresuotam asmeniui L. V. (L. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.