- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- AN2-211-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00035-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Advokatai
- Zigmas Pocius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1565-2024 (ROIK: 24232674192) G. K. buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur dydžio bauda; pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur dydžio bauda; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 1 025 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 48 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu G. K. buvo skirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1 025 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. Minėtu nutarimu G. K. buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 16.45 val., Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsiėmė veikla, kuri nėra susijusi su transporto priemonės vairavimu, tai yra rankoje laikydamas vaizdo įrašymo įrenginį filmavo policijos pareigūnus, atliekančius jiems pavestas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas. Stabdomas policijos pareigūno, nepakluso teisėtam, akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nuvažiavęs toliau nevykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimų. Savo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus filmavo vaizdo įrašymo įranga ir, norėdamas pasirodyti prieš kitus asmenis, kad nepaiso Kelių eismo taisyklių bei policijos pareigūnų sustabdyti transporto priemonę, padarytą vaizdo įrašą įkėlė į socialinius tinklus. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 5, 8, 9, 16 punktus ir 1 priedo 204 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. K. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, prašydamas panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3. Skundžiama 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismas G. K. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1565-2024 (ROIK: 24232674192) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. K. prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir dėl G. K. skundo dėl Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo priimti naują nutarimą – panaikinti minėto Institucijos nutarimo dalį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį G. K. nutraukti; panaikinti minėto Institucijos nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu G. K. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1 025 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams; kitą minėto Institucijos nutarimo dalį palikti nepakeistą; vadovaujantis ANK 38 straipsniu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą G. K. paskirti galutinę subendrintą 60 Eur dydžio baudą; 2) priteisti iš valstybės G. K. 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
4.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
4.2. Cituojamos ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos ir daroma išvada, jog nurodytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
4.3. Tiriant galbūt padarytų administracinių nusižengimų aplinkybes ir nagrinėjant apelianto administracinio nusižengimo bylą Institucijoje bei vėliau nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme jis nuosekliai parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. keliu (duomenys neskelbtini) savo vairuojamu traktoriumi „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo iš Vilniuje vykusio visuotinio ūkininkų streiko. Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje G. K. sustabdė policijos pareigūnai, patikrino dokumentus, alkotesteriu patikrino blaivumą ir, palinkėję gero kelio, leido tęsti kelionę namo. Apie tai parašė savo draugei I. S. su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie ketverius metus. Ji yra policijos pareigūnė, dirbanti (duomenys neskelbtini) Kelių policijos skyriuje. Ji apeliantui paskambino ir pasakė, kad kaip tik vykdo savo tarnybines pareigas – blaivumo kontrolę – Pagėgių savivaldybės teritorijoje ir yra (duomenys neskelbtini) kaime, pro kurį apeliantas turėjo pravažiuoti. Jie sutarė, kad jis sustos (duomenys neskelbtini) kaimo kavinės aikštelėje, o ji padarys trumpą pertraukėlę, gal dar paims kavos. Su I. S. jie buvo nesimatę jau 5 dienas, nes apeliantas buvo Vilniuje. Priartėjus prie vietos, kur stovėjo I. S. ir jos kolega, apeliantas sugalvojo nufilmuoti šmaikščią situaciją. Pamatė, kad I. S. rankoje laikydama skritulį su raudonu atšvaitu jam mojuoja, pasakė kelis sakinius, pravažiavo pro ją ir jos kolegą ir pasuko į dešinę link Tauragės. Jam ruošiantis apsisukti, kad galėtų nuvažiuoti iki kavinės, teko sustoti, kad atsakytų į I. S. skambutį ir ją nuramintų, kad viskas tvarkoje ir važiuoja į aikštelę prie kavinės.
4.4. Po to, kaip apeliantas ir I. S. buvo iš anksto sutarę, G. K. sustojo kavinės aikštelėje, trumpai paplepėjo, pasidarė „asmenukę“ ir jis nuvažiavo namo. Jokios tyčios padaryti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, G. K. neturėjo, išreikšto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja ANK 426 straipsnio 6 dalis, nebuvo, nes iš vaizdo medžiagos matyti, kad I. S. žaismingai 9 kartus mosteli skrituliu su atšvaitu, žinodama, kad tai G. K. važiuoja traktoriumi. Tai buvo pokštas su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui artimu žmogumi, žinojusiu, kad jis važiuoja traktoriumi, prieš maždaug 20 minučių buvo sustabdytas I. S. kolegų reido metu, o jie, atlikę reikiamas procedūras, palinkėjo jam gero kelio. Apeliantas anksčiau nėra turėjęs jokių problemų su teisėsaugos institucijomis, nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Byloje nėra ir būti negali jokių duomenų dėl kurių apeliantas turėtų motyvą bėgti nuo policijos pareigūnų, nepaklusti jų reikalavimams sustoti. Policijos pareigūnai turi atitinkamas instrukcijas kaip reaguoti tais atvejais, kai vairuotojai jų stabdomi nestoja. Šiuo konkrečiu atveju jokių priemonių imtasi nebuvo, nes akivaizdu, kad nebuvo ir tokios situacijos, kai tokios priemonės reikalingos.
4.5. Problemos G. K. kilo po to, kai Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai „TikTok“ platformoje pamatė jo sukurtą šmaikštų filmuką, kuriame jis sako, kad pareigūnų stabdomas nestos, nes skuba namo pamelžti karves. Kažkas po šio filmuko peržiūros parašė neigiamų komentarų apie policiją. Pamatęs tai, G. K. stengėsi sušvelninti situaciją, kad nebūtų diskredituojamas policijos autoritetas ir ištrynė visus neigiamus komentarus, o po vaizdeliu sukūrė ir įkėlė į tą pačią platformą aiškinamąjį filmuką. Apeliantas mano, kad policijos vadovybė buvo įžeista dėl minėto filmuko įkėlimo į „TikTok“ platformą, nes tyrimo ėmėsi Imuniteto valdyba. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ne tik pagal ANK 417 straipsnio l dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, bet ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo. Vėliau, supratus, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies inkriminavimas šioje situacijoje visiškai nepagrįstas, to buvo atsisakyta. Vis dėlto G. K. mano, kad turėtų atsakyti už realiai padarytus nusižengimus. Visiškai neneigia ir sutinka su paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, nes transporto priemonėje užsiėmė veikla, kuri nėra susijusi su transporto priemonės vairavimu bei nevykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimų, tačiau ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, nes neturėjo tokios tyčios.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Tiek Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas G. K. administracinio nusižengimo bylą, tiek pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi jo skundą, jo tyčios turinio visiškai neanalizavo ir tinkamai nevertino. Šioje administracinio nusižengimo byloje nei policijos pareigūnų, nei teisme nebuvo apklausta pagrindinė šios bylos liudytoja – I. S., kuri gali paaiškinti visas aplinkybes. Apklausus šią liudytoją būtų galima daryti atitinkamas išvadas. Skunde apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nagrinėjant skundą teisme pageidauja, kad būtų apklausta ši liudytoja. Negavusi teismo šaukimo I. S. išvyko į komandiruotę į Palangą. Teismas, priimdamas nutartį skundą nagrinėti posėdyje, dėl šios liudytojos apklausos nepasisakė, o teismo posėdyje, manydamas, kad skunde pateikė pakankamai faktinių aplinkybių, įrodančių jo nekaltumą bei dėl savo teisinio neišprusimo, sutiko, kad byla būtų pradėta nagrinėti neatvykus liudytojai. Dėl šių priežasčių Institucijos nutarimo dalis, kuria jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, yra nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena G. K. nutraukta.
4.7. Cituojamos ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 666 straipsnio nuostatos, susijusios su išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimu. Nurodoma, kad nors pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų, tačiau naujausioje teismų praktikoje, iš esmės analogiškoje situacijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024, pažymėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju skundai tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui šioje byloje buvo teikiami tik dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, inkriminavimo ir būtent tai lėmė, kad G. K. patyrė atitinkamas 800 eurų dydžio proceso išlaidas. Minėtoje byloje ir analogiškoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisė išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti. Skundo tenkinimo atveju, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš valstybės.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistus.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nurodo, kad neturėjo tyčios padaryti minėtą nusižengimą, todėl siekia, kad administracinio nusižengimo teisena dėl šio nusižengimo jam būtų nutraukta, iš naujo paskirta galutinė administracinė nuobauda, iš valstybės priteistas 800 Eur dydžio bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas. Šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako. Pažymėtina, kad G. K. pripažįsta padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, savo kaltės dėl minėtų nusižengimų padarymo neginčija, taip pat visiškai sutinka su už juos jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis, todėl dėl šių nusižengimų šiame procesiniame sprendime atskirai pasisakoma nebus.
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023).??? ???
10. Pasisakydamas dėl aktyvaus teismo vaidmens tiriant įrodymus Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).??? ???
11. Apygardos teismas, patikrinęs bylos įrodymų visumą, dar kartą peržiūrėjęs visus byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota dauguma 2024 m. sausio 26 d. įvykio aplinkybių, neturi teisinio pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dalis, kuria G. K. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis.
Žemesnės instancijos teismas
12. G. K. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. sausio 26 d., apie 16.45 val., Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūno, nepakluso teisėtam, akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
13. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
14. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-628/2019). Pažymėtina, kad vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-1073/2020).
Žemesnės instancijos teismas
15. Šio procesinio sprendimo 9–10 ir 13–14 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.
16. Visos administracinio nusižengimo teisenos metu G. K. kategoriškai neigia padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą teigdamas, jog neturėjo tyčios padaryti minėtą nusižengimą. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde G. K. paaiškino, jog 2024 m. sausio 26 d. savo vairuojamu traktoriumi „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo iš Vilniaus, o Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo dokumentus, blaivumą ir leido tęsti kelionę namo, apie tai jis parašė savo sugyventinei I. S., kuri yra policijos pareigūnė. Ji apeliantui paskambino ir pasakė, kad kaip tik vykdo savo tarnybines pareigas – blaivumo kontrolę – Pagėgių savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, pro kurį apeliantas turėjo pravažiuoti, jie sutarė, kad jis sustos (duomenys neskelbtini) kaimo kavinės aikštelėje, o ji padarys trumpą pertraukėlę, susitiks su juo, nes buvo kelias dienas nesimatę. G. K. priartėjus prie vietos, kur stovėjo I. S. ir jos kolega E. J., apeliantas sumanė nufilmuoti šmaikštų vaizdo įrašą, pamatė, kad I. S. rankoje laikydama skritulį su raudonu atšvaitu jam mojuoja, pasakė kelis sakinius, pravažiavo pro ją ir jos kolegą, ir pasuko į dešinę link Tauragės. Jam ruošiantis apsisukti, kad galėtų nuvažiuoti iki kavinės, teko sustoti, kad galėtų atsakyti į I. S. telefoninį skambutį ir ją nuraminti, kad viskas yra tvarkoje, kad jis važiuoja į aikštelę prie kavinės, po to jis sustojo minėtoje aikštelėje, trumpai paplepėjo su I. S., pasidarė „asmenukę“, tada jis nuvažiavo namo. Jokios tyčios padaryti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, G. K. neturėjo, išreikšto policijos pareigūno sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja ANK 426 straipsnio 6 dalis, nebuvo, nes iš vaizdo medžiagos matyti, kad I. S. žaismingai 9 kartus mostelėjo skrituliu su atšvaitu, žinodama, kad tai G. K. važiuoja traktoriumi. Tai buvo pokštas su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui artimu žmogumi, žinojusiu, kad jis važiuoja traktoriumi, nes prieš maždaug 20 minučių buvo sustabdytas I. S. kolegų reido metu. Policijos pareigūnai turi atitinkamas instrukcijas kaip reaguoti tais atvejais, kai vairuotojai jų stabdomi nestoja, šiuo konkrečiu atveju jokių priemonių imtasi nebuvo, nes akivaizdu, kad nebuvo ir tokios situacijos, kai tokios priemonės reikalingos.
17. Tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamą versiją apylinkės teismas atmetė nurodydamas, jog bylos medžiaga yra įrodyta, jog G. K. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, todėl jo kaltė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra įrodyta. Teismo vertinimu tai, kad G. K. vairuojamą transporto priemonę stabdžiusi policijos pareigūnė I. S. yra jo sugyventinė, nekeičia įvykio aplinkybių vertinimo, nes I. S. G. K. vairuojamo traktoriaus stabdymo metu atliko jai pavestas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas kartu su policijos pareigūnu E. J., byloje nėra jokių įrodymų, kad stabdymo metu I. S. būtų buvusi pasiėmusi poilsio pertrauką, o bylos medžiaga įrodyta, kad ji stabdė G. K. vairuojamą transporto priemonę, modama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, t. y. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog iš I. S. paaiškinimo nustatyta, kad ji, pamačiusi, kad parvažiuoja jos draugas su traktoriumi, jam pamojo, kad jis sustotų. Apylinkės teismo vertinimu, yra įrodyta, kad G. K. suprato policijos pareigūnės reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau tyčia nepakluso šiam reikalavimui, nes pats G. K. skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pripažino, kad priartėjęs prie tos vietos, kur stovėjo policijos pareigūnai, t. y. jo sugyventinė I. S. ir jos kolega E. J., pamatė, jog I. S., rankoje laikydama skritulį su raudonu atšvaitu, jam mojuoja, tačiau teigė, tokiu būdu sugyventinė jį žaismingai pasitiko, 2024 m. vasario 1 d. paaiškinime G. K. pripažino, kad matė, kaip jo draugė, t. y. policijos pareigūnė I. S., jį stabdo stabdymo lazdele, tačiau jis neketino sustoti, norėdamas sukurti humoristinį vaizdo įrašą apie tai, kaip jį stabdo policijos pareigūnai, bet jis nesustoja. Policijos pareigūnė I. S., būdama G. K. sugyventinė, ir solidariai jos kolega E. J., apelianto vairuojamos transporto priemonės nesivijo, nes buvo suinteresuoti jam padėti. Apylinkės teismo vertinimu KET be jokių išimčių privalo laikytis visi vairuotojai, nepaisant vietos ar susidariusios situacijos kelyje.
18. Apygardos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti, nes jos yra formalios, padarytos neįsigilinus į bylos įrodymų visumą, taip pat tinkamai neišanalizavus G. K. kaltės turinio.
19. Pažymėtina, jog šiuo atveju iš esmės nėra ginčo dėl faktinių šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, tačiau ginčas kyla dėl minėtų aplinkybių teisinio vertinimo – ar G. K. veikoje yra būtinasis ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė. Apygardos teismo vertinimu byloje nustatytos objektyvios veikos padarymo aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. veikoje nėra visumos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių (nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės), todėl administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
20. Priešingai nei nusprendė apylinkės teismas, tai, kad I. S. yra G. K. sugyventinė, su kuria jis kartu veda bendrą ūkį jau maždaug ketverius metus, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, turi itin didelę reikšmę vertinant, ar G. K. tyčia nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaip jau minėta, dauguma analizuojamo 2024 m. sausio 26 d. apie 16.45 val. įvykio aplinkybių, taip pat kitų su minėtu įvykiu susijusių teisiškai reikšmingų aplinkybių yra objektyviai nustatytos, jas patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto A. Č. dėvimosios kameros 2024 m. sausio 26 d. nuo 16.25 val. užfiksuoti duomenys, (duomenys neskelbtini) specialisto E. J. dėvimųjų kamerų 2024 m. sausio 26 d. nuo 16.42.55 val. ir nuo 16.46.09 val. užfiksuoti vaizdo duomenys, E. J. 2024 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos patikslinimo (b. l. 37), 2024 m. sausio 28 d. socialiniame tinkle „Facebook“ iš socialinio tinklo platformos „TikTok“ įdėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Minėti įrodymai iš esmės patvirtina šio procesinio sprendimo 16 punkte aptartas G. K. nurodomas aplinkybes apie tai, kad prieš 2024 m. sausio 26 d. įvykį jis savo vairuojamu traktoriumi važiavo namo iš Vilniaus, Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo dokumentus, blaivumą, ir leido tęsti kelionę namo, jis apie tai telefonu pranešė savo sugyventinei I. S., susitarė su ja netrukus susitikti netoli jos tarnybinių pareigų atlikimo vietos, po maždaug 20 minučių I. S. stabdomas nesustojo, nes nusprendė nufilmuoti šmaikštų vaizdo įrašą, netrukus po to sustojo netoliese esančios kavinės stovėjimo aikštelėje, praleido šiek tiek laiko su I. S., kartu nusifotografavo, po to važiavo namo, o vėliau įkėlė, jo nuomone, humoristinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės, į „TikTok“ platformą.
21. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su G. K. pateikiamu paaiškinimu, jog nors jis ir matė, kad jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma uniformuotos policijos pareigūnės, tačiau, jo supratimu, 2024 m. sausio 26 d. apie 16.45 val. jo sugyventinės I. S. reikalavimas (transporto priemonės stabdymas) buvo išreikštas ne dėl tuo metu jos atliekamų tarnybinių pareigų (pavyzdžiui, jam darant pažeidimą, gavus informaciją apie jo daromą pažeidimą ar dėl atliekamos blaivumo kontrolės), o „žaismingas“, iš esmės nulemtas jų itin artimų ilgalaikių tarpusavio santykių, išankstinio susitarimo trumpam susitikti netoli I. S. tarnybinių pareigų atlikimo vietos ir ten pabendrauti, kartu atsigerti kavos, nes jie buvo kelias dienas nesimatę. Tokia jo pateikiama versija iš esmės neprieštarauja ir vaizdo įraše „20240327_084506[1] (1)“ paties G. K. įvykio metu nufilmuotoms aplinkybėms – yra objektyviai užfiksuota, jog I. S. G. K. vairuojamą transporto priemonę stabdė tik iš dalies (nepreciziškai) laikydamasi ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytos tvarkos, o jam nesustojus ir pravažiavus pro šalį, nei I. S., nei kartu su ja patruliavęs E. J. nesiėmė jokių veiksmų, kurių policijos pareigūnai pagal instrukcijas įprastai imtųsi tokioje situacijoje, jeigu transporto priemonę vairuojantį asmenį atlikdami savo tarnybines funkcijas būtų stabdę pagrįstai ir jo nepažinotų – iš karto po įvykio jų kūno kalba, elgesys ir veido išraiškos iš esmės buvo ramūs. Tai patvirtina ir netrukus po įvykio policijos pareigūno E. J. dėvimąja kamera užfiksuotas tarp jo ir I. S. vykęs pokalbis, kurio metu jie juokavo apie susiklosčiusią situaciją, nors E. J. ir nurodė, kad toks jos sugyventinio G. K. elgesys nėra tinkamas ir kitu atveju galėtų sukelti jam problemų. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės taip pat yra teisiškai reikšmingos sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą.
22. Vien tai, kad aptariamo įvykio (G. K. vairuojamo traktoriaus stabdymo) metu policijos pareigūnė I. S. atliko jai pavestas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas ir nebuvo padariusi poilsio pertraukos, savaime nepaneigia nurodytų aplinkybių apie tuo metu tarp G. K. ir I. S. susiklosčiusios situacijos asmeninį pobūdį, be to, ji buvo informuota ir žinojo apie tai, kad maždaug prieš 20 minučių iki aptariamo įvykio G. K. jau buvo sustabdytas ir patikrintas kitų blaivumo kontrolę atliekančių policijos pareigūnų, taip pat yra objektyviai užfiksuota, kad po stabdymo, G. K. nesustojus, savo kolegai E. J. I. S. nurodė, kad nori su G. K. pakalbėti, nes jis „durnas, nusifilmavo, kad nesustojo“. Apygardos teismo vertinimu, tai kelia abejonių ir dėl I. S. reikalavimo sustabdyti G. K. vairuojamą transporto priemonę teisėtumo ir pagrįstumo. Nors I. S. įvykio metu oficialiai nebuvo padariusi poilsio pertraukos, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės taip pat negalima vertinti vien formaliai, nes vaizdo įrašuose yra aiškiai užfiksuota, kad netrukus po įvykio I. S. neskubėdama nuėjo į netoliese prie kavinės esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir ten leido laiką su ten transporto priemonę pastačiusiu G. K., o E. J. tuo metu atliko saugumo užtikrinimo funkcijas (tikrino vairuotojų blaivumą), vėliau I. S. grįžo į patruliavimo vietą ir pasakojo E. J. apie tai, kad G. K. neprotingai sumanė nufilmuoti humoristinį vaizdo įrašą, po to jie tarpusavyje vėl juokavo apie įvykį. Pastebėtina, jog tokie policijos pareigūnės I. S. tarnybos metu atlikti veiksmai buvo tiriami ir vertinami Policijos departamento Imuniteto valdybos, tačiau tik po to, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo aptiktas anksčiau minėtas paties G. K. nufilmuotas ir į „TikTok“ platformą įkeltas vaizdo įrašas.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas nusprendžia, kad pagal byloje nustatytas objektyvias veikos padarymo aplinkybes šioje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. K. tyčia 2024 m. sausio 26 d., apie 16.45 val., Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) k., krašto kelyje vairuodamas traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūno, nepakluso teisėtam, akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Konstatuotina, kad G. K. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis ir atitinkama Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dalis naikintinos, ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį G. K. nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
24. Nutraukus G. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, naikintinos Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dalys dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo už minėto nusižengimo padarymą, taip pat dėl administracinių nuobaudų už visus G. K. inkriminuotus administracinius nusižengimus subendrinimo vadovaujantis ANK 38 straipsniu. Esant tokioms aplinkybėms, iš naujo spręstinas G. K. skirtinos galutinės administracinės nuobaudos klausimas.
25. Kaip jau minėta, šioje byloje nekilo ginčo, kad 2024 m. sausio 26 d. G. K. padarė vieną administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir vieną administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Dėl šių administracinių nusižengimų padarymo G. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Ne teismo tvarka priimtame nutarime G. K. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, o už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą – 11 Eur dydžio bauda. Su šiomis administracinėmis nuobaudomis G. K. sutinka, apygardos teismo vertinimu jos yra paskirtos laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių ir atitinka administracinių nuobaudų paskirtį, yra individualizuotos tinkamai (ANK 22 straipsnis, 32 straipsnis, 34 straipsnis). Vadovaujantis ANK 38 straipsniu G. K. galutinė nuobauda (60 Eur dydžio bauda) skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
26. Apeliaciniame skunde prašoma iš valstybės administracinėn atsakomybėn patrauktam G. K. priteisti 800 Eur patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, į bylą yra pateikti duomenys, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. G. K. sumokėjo atstovui advokatui Zigmui Pociui 800 Eur (b. l. 76). ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
27. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023, 2K-105-788/2024, 2K-103-1214/2024).
28. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir apeliacinis skundas šioje byloje buvo teikiami tik dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, inkriminavimo ir būtent tai lėmė, kad G. K. patyrė atitinkamas proceso išlaidas. Apeliacine tvarka išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinio skundo prašymą ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį G. K. nutraukti, nes jo veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šios administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 800 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas, turi būti tenkinamas. Akcentuotina, jog toks sprendimas dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo šioje administracinio nusižengimo byloje visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024 pateiktus išaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1565-2024 dalį, kuria G. K. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirta 1 025 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes G. K. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių;
panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1565-2024 dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu G. K. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1 025 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams;
vadovaujantis ANK 38 straipsniu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą G. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą.
Kitas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1565-2024 dalis palikti galioti be pakeitimų.
Priteisti iš valstybės G. K. 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Nutarimas neskundžiamas.