Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu (b.l. 4-12) prašė įpareigoti atsakovę UAB „Kauno kranai“ savo lėšomis atlaisvinti 1,9978 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant statinius, pastatą ir kitus inžinierinius statinius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiais statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; Tuo atveju, jei atsakovė UAB „Kauno kranai“, per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 1,9978 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pavesti Valstybinei teritorijų, planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti statinius, esančius 1,9978 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl statinių ir kitų inžinierinių statinių, daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovo UAB „Kauno kranai".

Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,9978 ha, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklype yra įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai: pastatas, IGlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (būklė - nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai - 1994 metai, baigtumo procentas - 77 procentai, fizinio nusidėvėjimo procentas- 11 procentų, kadastro duomenų nustatymo data - 1995-05-16) ir kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai - 1994 metai, fizinio nusidėvėjimo procentas - 30 procentų, kadastro duomenų nustatymo data - 1995-05-16), priklausantys pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kauno kranai“. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2009-05-21 atliko Žemės klypo naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktą Nr. 2Ž-11-(13.7), kuriame nurodė, kad žemė sklype yra nenaudojamas, nebaigtas statyti apgriuvęs pastatas, žemės sklypas yra apleistas, nesutvarkytas, apaugęs žole bei krūmais, apšiukšlintas, dalis tvoros nuardyta, žemės sklypas yra nenaudojamas, nevykdoma veikla, nėra statomi ūkiniai ar komerciniai pastatai. Kauno apskrities viršininko administracija 2009-06-02 raštu Nr. 4-992 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ informavo UAB „Kauno kranai“, kad 1996 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N l9/96-0650 po dviejų mėnesių bus nutraukta. Kauno apskrities viršininkas 2009-09-07 priėmė įsakymą Nr. 02-01-8738 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties su akcine bendrove „Kauno kranai“ nutraukimo (Kauno m.)", kuriuo buvo nutraukta minėta valstybinės žemės nuomos sutartis. UAB „Kauno kranai" Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydama panaikinti minėtą Kauno apskrities viršininko 2009-09-07 įsakymą Nr. 02-01-8738. Kauno apygardos teismo 2011-04-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1510-259/2011 UAB „Kauno kranai“ ieškinys buvo pilnai patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-521/2012 Kauno apygardos teismo 2011-04-01 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, UAB „Kauno kranai“ ieškinį atmetė. Nacionalinis žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-10-27 raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-5865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo atsakovę UAB „Kauno kranai“, kad Žemės sklype pastatyti statiniai turi būti nugriauti, o Žemės sklypas turi būti sutvarkytas, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-12-15 raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-8845 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pakartotinai informavo atsakovę, kad žemės sklype pastatyti statiniai turi būti nugriauti, o žemės sklypas turi būti sutvarkytas. Pažymi, kad Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines projektų įgyvendinimo Vyriausybės komisijos posėdžio 2015-05-05 protokolu Nr. LV-156, buvo nutarta, kad „Elektrinių projektai Kaune gali būti įgyvendinami valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio plotas 1,9978 ha". Šiuo protokolu Žemes sklypas buvo pripažintas reikalingu įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą pripažįsta Seimas ar Vyriausybė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos 2015-03-18 raštu Nr. 1SS-613-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo" pakartotinai pareikalavo atsakovę atlaisvinti žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsniu, Žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo", 2015-05-18 atlikęs Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, nustatė, kad žemės sklype jokia ūkinė veikla pagal paskirtį nėra vykdoma, žemės sklype stovi mūrų konstrukcijų apdegęs ir nebaigtas statyti pastatas, riboje įtvirtinti buvusios tvoros betoniniai stulpai, didžioji sklypo dalis yra apaugusi savaiminiais medžių-krūmų želdiniais ir daugiametėmis žolėmis, teritorijoje yra pavienių šiukšlių ir statybinių atliekų (Žr. 2015-05-18 Žemės sklypo patikrinimo aktas Nr. 8ZN-53-(14.8.66.)). Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo", atsakovė, neturi teisės įsigyti nuosavybėn ar nuomoti žemės sklypo ne aukciono tvarka, neturi teritorijų planavimo dokumento nei žemės valdos projekto rengimo inicijavimo teises. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Taisyklės) 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami jų 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti lik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, nei žemės sklypo nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutartys negali būti sudarytos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą. Taisyklių 30 punkte yra įtvirtintas baigtinis sąrašas reikalavimų, kurių turi būti laikomasi išnuomojant naudojamus žemės sklypus. Vienas jų - žemės nuomos terminas. Taisyklių 30.5 punkte nustatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė. Taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės, jei valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą, nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai. Darytina išvada, kad su atsakove negali būti sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis. Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo. LR CK 4.104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius stalinius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių statinių (jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininko sutikimu perleidžiami trečiajam asmeniui. Pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalį, jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemes sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Kadangi pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatas teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės priklauso nuo to, kad sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinio savininko kaltės, pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-521/2012 pažymėjo, kad „ieškovas (UAB „Kauno kranai") ilgą laiką neveikdamas didelio ploto (1,9978 ha), nuomojamame valstybiniame žemės sklype, jo netvarkydamas, nenaudodamas pagal sutartį ir neketindamas jos sąlygų vykdyti ateityje, padarė esminį žemės nuomos sutarties apžeidimą, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai šią sutartį nutraukti", t. y. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo UAB „Kauno kranai" kaltę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, praradus teise juo naudotis, yra išaiškinęs, kad statinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemės sklypą negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis šiuo valstybinės žemės sklypu, be to, jis privalo nusikelti (nugriauti) tiek teisėtai įsigytus statinius, tiek ir naujai pastatytus statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).Galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais staliniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju Žemės sklype esantys Statiniai laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai šių Statinių savininkams negali būti Žemės sklypas nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o Statiniai turi būti pašalinti. Kaip, nurodyta CK 4.105 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lėšomis. Statinių savininkui nenukėlus (nenugriovus) statinių, esančių valstybiniame žemės sklype (jo dalyje), Nacionalinė žemes tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, negali laisvai disponuoti tokiu žemės sklypu, todėl turi teisinį pagrindą reikalauti, kad statiniai būtų nukelti (nugriauti) administracine tvarka, siūlydama statinių savininkui tai padaryti savo lėšomis pačiam, o jam nesutikus, - kreiptis į teismą CK 4.104 straipsnio 1 dalies ir CK 4.105 straipsnio 3 dalies pagrindu, prašydama teismą įpareigoti statinių savininką nukelti (nugriauti) jam nuosavybės teise priklausančius statinius (jų dalis), esančius valstybinės žemės sklype, sutvarkyti šį žemės sklypą bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro minėtus statinius ir jų savininko nuosavybės teises (daiktines teises) į juos. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją žemės tvarkymo ir administravimo srityse, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m, birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos", nėra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba yra kompetentinga šalinti statybos padarinius, t.y. vykdyti statinių griovimo darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatu, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 ,,Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatu patvirtinimo", 11.2, 1.12 papunktyje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos organizuoja statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą. Nuo 2014-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 15 straipsnio 1 dalyje yra išplėstas įstatyminis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovavimo valstybei šalinant statybos padarinius pagrindas. Jame nurodyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą,, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Nagrinėjamu atveju dėl žemės sklype esančių statinių žemės sklypas negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, be to, neturint teisinio pagrindo naudotis šiuo žemės sklypu, statinių buvimas jame negalimas. Todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisinį pagrindą atstovauti valstybei vykdant teismo sprendimą šalinti statybos padarinius.

Atsakovė UAB „Kauno kranai“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Kauno kranai“ sudaryti žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančios po UAB „Kauno kranai'' nuosavybės teise priklausančiais statiniais nuomos sutartį arba šiai sklypo daliai nustatyti servitutą.