- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- e2YT-42435-910/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- M. S., S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui Kaziui Krivkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. S. ir S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. priėmė V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Pareiškime nurodyta, kad K. ir M. (iki santuokos D.) S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. S., o (duomenys neskelbtini) – duktė V. S.. P. S. (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su M. K.. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. S.. Taigi B. S. yra palikėjos V. S. brolio P. S. vaikas (sūnėnas). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) V. S. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo, jos abu tėvai ir brolis yra mirę. Pareiškime pažymėta, kad palikėjos V. S. mirties momentu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jos vardu nebuvo. Tačiau 1991 m. lapkričio 19 d. ji Rokiškio rajono Panemunėlio agrarinės reformos tarnybai buvo pateikusi prašymą grąžinti tėvo žemę, ir apie tai buvo žinoma jos brolio P. S. sūnui B. S. (sūnėnui). Po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) B. S. aktyviai dalyvavo mirusiajai priklausančių nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese ir elgėsi kaip V. S. palikimą priėmęs įpėdinis. Pareiškėjų teigimu, jų tėvas B. S. palaikė ryšį su nuosavybės teises į žemę atkuriančiomis institucijomis, kurios jį laikė V. S. įpėdiniu. Pareiškime nurodyta, kad B. S. 1999 m. kovo 30 d. surašė, pasirašė ir pateikė prašymą atmatuoti mirusiajai V. S. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau B. S. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo palikimą priėmė pareiškėjai – sūnus M. S. ir dukra S. S..
Pareiškime pabrėžta, kad B. S. buvo artimiausias iš gyvų likusių mirusios V. S. giminaičių – ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 2000 m. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to po V. S. mirties B. S., kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, paveldėjo jos teisę atkurti nuosavybės teises, pradėdamas faktiškai šią teisę valdyti. Pareiškėjų teigimu, V. S. teisės atkurti nuosavybės teises faktinis valdymas pasireiškė tuo, jog B. S. aktyviai siekė, kad jo paveldimi V. S. ir jo motinos M. S. žemės sklypai būtų vienoje vietoje, t. y. jų nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos viename sklype, kurį visą jis paveldėtų pagal įstatymą. Nors toks B. S. prašymas žemėtvarkos tarnybai ir surašytas praėjus šešiems mėnesiams po V. S. palikimo atsiradimo, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką B. S. elgesio vertinimas turėtų būti siejamas su paveldėjimo situacijos ypatumais, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisų atkūrimo procesu. Pareiškime nurodyta, kad B. S. veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo V. S. palikimo atsiradimo, rodo jo veiksmų nuoseklumą, įgyvendinant V. S. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pasak pareiškėjų, prašymas žemėtvarkos tarnybai patvirtina, kad V. S. palikimą B. S. priėmė faktiniu valdymu. Pareiškime pažymėta, kad B. S. vaikai – pareiškėjai – žinojo apie tai, kad jų tėvas yra priėmęs palikėjos V. S. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl po tėvo mirties nuosekliai tai pratęsė. Pareiškėjų teigimu, po palikėjos V. S. mirties ir po B. S. mirties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 25S-69 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1273 V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,55 ha žemės sklypą, grąžinant natūra. Pareiškime pažymėta, kad po B. S. mirties V. S. palikimu rūpinosi B. S. palikimą priėmęs jo sūnus M. S., kuris 2013 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, įregistravo M. S. ir V. S. nuosavybės teises į žemės sklypą bei už įregistravimą sumokėjo atitinkamą mokestį. Pareiškėjų teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai leidžia pagrįstai manyti, kad B. S. priėmė mirusios V. S. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad civilinė byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teisėmis ir pareigomis, papildomai informavo, kad iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. S. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius aplinkybes, patvirtinančias, jog B. S. mirusios V. S. palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškimui.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas nuosekliai ir išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, taip pat motyvuotus teisinius argumentus, kurių pagrindu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po V. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar (ir) testamentą.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad palikėja V. S. būtų sudariusi testamentą dėl jai priklausančio turto paveldėjimo. Taigi palikėjai priklausantis turtas galėjo būti paveldėtas pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnis).
Byloje esančių rašytinių įrodymų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad palikėjos V. S. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) artimiausias jos giminaitis buvo brolio P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus B. S. – ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju palikėjos paskutinės gyvenamosios vietos teismo notarų biuro 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodyta, kad po V. S. mirties į šį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Pareiškėjai teigia, kad palikėjos V. S. palikimą priėmė jų tėvas B. S. faktiniais veiksmais, imdamasis įgyvendinti palikėjos turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemę pagal jos dar 1991 m. lapkričio 19 d. Rokiškio rajono Panemunėlio agrarinės reformos tarnybai pateiktą pareiškimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).
Kasacinio teismo pažymėta, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė. Tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu tais atvejais, kai nuosavybės teisė į paveldimą turtą atkuriama po palikimo atsiradimo, nurodoma, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014). Kasacinio teismo pažymima, kad įpėdinio elgesys vertintinas atsižvelgiant į tokios paveldėjimo situacijos ypatumus, pakankamai ilgai trunkantį ir sudėtingą nuosavybės teisų atkūrimo procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014). Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Nagrinėjamu atveju byloje esančių rašytinių įrodymų analizė patvirtina, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos brolio sūnus, pareiškėjų tėvas B. S. aktyviai dalyvavo mirusiajai priklausančių nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese, nuolat palaikė ryšį su nuosavybės teises į žemę atkuriančiomis institucijomis, t. y. elgėsi kaip V. S. palikimą priėmęs įpėdinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. S., po savo motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmęs jos palikimą, tarp jo – ir teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, (duomenys neskelbtini) mirus V. S., ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jo paveldėtos motinos ir V. S. teisės atkurti nuosavybės teises į žemę būtų įgyvendintos taip, jog žemės sklypai būtų vienoje vietoje. Pareiškėjų tėvas 1999 m. kovo 30 d. surašė, pasirašė ir pateikė prašymą atmatuoti V. S. žemės sklypą. Pripažintini pagrįstais pareiškėjų atstovo argumentai, kad logiška manyti, jog B. S. nebūtų rašęs tokio prašymo, jeigu nebūtų priėmęs V. S. palikimo faktiniu valdymu. Nors 1999 m. kovo 30 d. prašymas žemėtvarkos tarnybai surašytas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po V. S. palikimo atsiradimo, tačiau, vertinant šį pareiškimą kitų B. S. veiksmų, susijusių su V. S. teisės atkurti nuosavybės teises įgyvendinimu, kontekste, jis neabejotinai patvirtina B. S. elgesio po V. S. palikimo atsiradimo nuoseklumą, aiškų jo veikimą kaip įpėdinio, laikančio save paveldėtos turtinės teisės savininku (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Pareiškėjų tėvas B. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą priėmė pareiškėjai – sūnus M. S. ir dukra S. S..
Įvykiai po pareiškėjų tėvo mirties taip pat pagrindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šios palikimą, pradėdamas faktiškai įgyvendinti palikėjos turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 25S-69 V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,55 ha žemės sklypą, pranešimas apie tai buvo atsiųstas B. S. sūnui – pareiškėjui M. S., kuris po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo palikimą kartu su seserimi S. S.. 2012 m. rugpjūčio 1 d. pranešime buvo nurodyta, kad už V. S. reikia kreiptis į VĮ Registrų centro Panevėžio filialo Rokiškio skyrių dėl žemės sklypo ir teisių į jį įregistravimo bei sumokėti 128 Lt mokestį. Pareiškėjas M. S. 2013 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nr. 5671706 dėl palikėjos V. S. nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo bei sumokėjo už šią paslaugą. Dėl šių veiksmų Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. spalio 7 d. yra įregistruotos V. S. nuosavybės teisės į 655/939 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjų tėvas B. S., faktiškai pradėjęs valdyti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę pareiškėjams, siekiantiems įteisinti po tėvo B. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.