Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei V. M. – B., atsakovui E. B., trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, uždarosios akcinės bendrovės „Okreta“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams, antstoliams Eurikai Rulienei ir Jonui Petrikui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. – B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, uždarajai akcinei bendrovei Okreta“, antstolei Eurikai Rulienei, antstoliui Jonui Petrikui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė V. M. – B. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo E. B. (toliau – ir atsakovas), sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – „M.“, atsakovui „B.“; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovės atstovė advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą ir išspręsti visus iškilusius klausimus gražiuoju, tačiau atsakovas pradėjo jai grasinti. Patikino, kad atsakovui apie santuokos nutraukimo procesą yra tikrai žinoma, kadangi šalys bandė santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovas neatsiuntė pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad atsakovas pripažįsta, jog santuoka yra iširusi ir ji nebegali būti išsaugota. Dėl atsakovo netinkamo elgesio gyvenant šeimyninį gyvenimą, santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

6. Atsakovas E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam įteikti, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. M. – B. ir E. B. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

8. CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

9. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokinio gyvenimo pradžioje viskas klostėsi gerai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, nuolat blaškėsi, jam vis kažkas būdavo negerai, kol 2024 m. vasario mėn. nusprendė išvykti į kitą šalį su tikslu užsidirbti pinigų. Nuo atsakovo išvykimo šalių santykiai atšalo, jie katu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė liko gyventi Lietuvoje. Nuo atsakovo išvykimo šalys bendravo labai mažai ir vienas nuo kito atitolo. Ilgainiui ieškovė sužinojusi, kad kitoje šalyje atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, toliau vartoja alkoholį, apgaudinėja ją su kitomis moterimis. Ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą ir visus iškilusius klausimus aptarti gražiuoju, tačiau nepavyko. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, teismo posėdyje nedalyvavo, kas laikytina jo sutikimu nutraukti santuoką. Ieškovės atstovė taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovui yra žinoma apie santuokos nutraukimo procesą.

11. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai atšalo nuo atsakovo išvykimo į užsienį, šalys mažai bendravo ir visiškai atitolo vienas nuo kito. Atsakovas išvykdamas į kitą šalį apleido šeimą, ten ieškovės žiniomis veda netinkamą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį, galimai buvo neištikimas ieškovei. Nors tarp sutuoktinių buvo tarpusavio nesutarimų dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir gyvenimo būdo ir iki jo išvykimo, tačiau būtent atsakovo išvykimą į užsienio valstybę, ryšių su ieškove nutraukimą ir nesirūpinimą ja, teismas laiko santuokos iširimo priežastimi, dėl ko šeimos ryšių išsaugojimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Toks atsakovo elgesys niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas. Byloje nėra duomenų, kad bendras tolimesnis sutuoktinių gyvenimas būtų įmanomas. Visuma nurodytų aplinkybių rodo, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, šalys iš esmės turi atskirus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

12. Duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltus veiksmus dėl santuokos iširimo, galimybių ją išsaugoti nebuvimo, byloje nėra (CPK 12, 185 straipsniai). Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo teikimo

13. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę ,,M.“, o atsakovui jo turimą pavardę ,,B.“.

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis.). Kadangi ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, kam atsakovas negali prieštarauti, dėl ko ieškinys dalyje dėl santuokinių pavardžių tenkintinas visiškai.

15. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas, todėl šis klausimas nespręstinas.

17. Bylos duomenimis santuokos metu susidariusių ir grąžintinų kreditorinių įsipareigojimų nėra, tačiau E. B. dar iki santuokos sudarymo turėjo kreditorių įsipareigojimai UAB „GelvoraSergel“ (pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Okreta“ (pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (pagal Kretingos rajono policijos komisariato nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Nesant tarp šalių ginčo ir tretiesiems asmenims (kreditoriams) nepareiškus prieštaravimų, pripažintina, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai lieka atsakovo E. B. asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis bei 1 000,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinio reikalavimus tenkinant visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. M. – B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. M. – B. palikti ikisantuokinę pavardę – „M.“, E. B. palikti jo pavardę – „B.“.

Pripažinti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Okreta“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Kretingos rajono policijos komisariato nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur (vieno šimto dešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidas ieškovės V. M. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.