Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus Svoris“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13688-615/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus svoris“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transmiva“, trečiasis asmuo R. D. dėl skolos už krovinių vežimą priteisimo, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Molėtų rajono apylinkės teisme atsakovams UAB „Transmiva“, „Venter Intex“ LLP ir R. D. pareiškė ieškinį dėl turtinio pobūdžio reikalavimų. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinė byla dalyje dėl atsakovams „Venter Intex“ LLP ir R. D. pareikštų reikalavimų nutraukta. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 113 straipsnio 3 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų reikalavimų. 2017 m. balandžio 25 d. teisėjo rezoliucija ieškinio trūkumų šalinimo terminas pratęstas iki 2017 m. gegužės 2 d.Ieškovė UAB „Rhenus Svoris“ 2017 m. gegužės 3 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, priteisti solidariai iš atsakovo UAB „Transmiva“ 19 050,00 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Rhenus Svoris“ ieškinį paliko nenagrinėtu.Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia ir vykdyti privaloma 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę pateikti visų kartu su pirminiu ieškiniu pateiktų dokumentų, ant kurių yra padaryti įrašai ne lietuvių kalba ir šiuose dokumentuose nėra tokių įrašų atitikmenų lietuvių kalba, teisę dirbti vertėju turinčio asmens atliktus ir nustatyta tvarka patvirtintus tokių įrašų vertimus į lietuvių kalbą. Šio 2017 m. balandžio 18 d. nutarties įpareigojimo ieškovė nustatytu terminu neįvykdė. Ieškovė kartu su pirminiu ieškiniu teismui buvo pateikusi PVM sąskaitas faktūras – 2012 m. liepos 13 d. Nr. 132420, 2012 m. liepos 24 d. Nr. 133040, 2012 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 134523, 2012 m. spalio 3 d. Nr. 138066, 2012 m. lapkričio 5 d. Nr. 140319, Nr. 140321, Nr. 140323 ir Nr. 140330. Šiose sąskaitose faktūrose yra įrašas ne valstybine kalba – „All bank fees and currency exhange charges should be born bu You and notdeducted from the amuont shown on this invoice“ ir šiuose dokumentuose nėra, priešingai nei 2017 m. gegužės 2 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė ieškovė, šio įrašo atitikmens lietuvių kalba. Nurodytų PVM sąskaitų faktūrų teksto ne valstybine lietuvių kalba, teisę dirbti vertėju turinčio asmens atliktų ir nustatyta tvarka patvirtintų vertimų į lietuvių kalbą ieškovė nepateikė, nors 2017 m. gegužės 2 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo dar kartą patvirtino, kad šiais rašytiniais įrodymais grindžia ieškinio reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Rhenus Svoris“ prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį priimti.Atskirajame skunde nurodė, kad teismas ieškinį paliko nenagrinėtą dėl vieno, analogiško turinio sakinio aštuoniose PVM sąskaitose faktūrose vertimo į valstybinę kalbą nepateikimo. Tai galėtų būti tik vienas iš trūkumų, o ne nepašalinti daugiau nei vienas teismo nustatytas trūkumas. Ieškovė pašalino 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodytus trūkumus dėl ieškinio neatitikimo CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktams. 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje dėl trūkumų, susijusių su CPK 113 straipsnio 3 dalimi, teismas nėra konkrečiai įvardinęs, kurių dokumentų, įrašų tokiuose dokumentuose vertimą ieškovė turėtų pateikti. Tik iš skundžiamos nutarties ieškovei paaiškėjo, ką teismas vertina esant trūkumu. Rašytiniai įrodymai, kuriais byloje remiasi ieškovė neturi teismo nurodomų įrašų ne valstybine kalba, todėl ieškovė negali pateikti teismui jų vertimo. Teismas nurodydamas neegzistuojančius nepašalintus trūkumus buvo šališkas, o priimdamas 2017 m. balandžio 18 d. bei 2017 m. gegužės 4 d. nutartis nebuvo susipažinęs su rašytiniais įrodymais. PVM sąskaitose faktūrose yra įrašų anglų kalba atitikmenys lietuvių kalba. Ieškovė ieškinio dalyką byloje įrodinės PVM sąskaitose faktūrose esančiais įrašais valstybine kalba. Ieškovė 2017 m. gegužės 5 d. pareiškime nėra nurodžiusi, jog byloje remsis tokiame neverstame sakinyje nurodyta informacija, nei šioje byloje, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2- 1215-809/2015 tokiu šaltiniu nesirėmė. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys tokiu sakiniu neatsikirtinėjo į ieškovės pareikštus reikalavimus. Ieškovė nurodė teismui, jog pradinio 2016 m. liepos 28 d. ieškinio priedu Nr. 1 nesirems. Teismas atsisakė priimti ieškinį vien formaliais pagrindais. Toks formalus trūkumas galėjo būti išspręstas pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijoje. Teismas šiuo atveju pažeidė rungimosi ir teismo nepriklausomumo principus, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2017 m. balandžio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, sąskaitą, verslo liudijimą Nr. Q0598195-1, mokėjimo nurodymą bei PVM sąskaitose faktūrose Nr. 132420, Nr. 133040, Nr. 134523 ir Nr. 138066 esančio sakinio „All bank fees and currency exchange charges should be born by You and notdeducted from the amount shown on this invoice“ vertimą į valstybinę kalbą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Transmiva“ prašė ieškovei nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai išvardijo, kurie su pradiniu ieškiniu pateikti dokumentai neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų – nėra tinkamai išversti į lietuvių kalbą. Šie dokumentai yra 8 PVM sąskaitos faktūros, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą. 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nurodyta, jog kartu su ieškiniu į civilinę bylą yra pateiktų dokumentų, kuriuose yra daug įrašų ne lietuvių kalba. Ieškovei turėjo būti aišku, jog teismas prašo peržiūrėti pateiktų dokumentų turinį ir esančius nelietuviškus duomenis su pateikiamu dokumentu išvesti į lietuvių kalbą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir turėjo būti vykdoma. Ieškovės pirminiu ieškiniu pateiktos sąskaitos faktūros, kuriomis ji grindžia ieškinio reikalavimą, be aiškaus viso teksto vertimo negali būti laikomos tinkamu įrodymu byloje. Ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį nepateikė tinkamų dokumentų vertimų ir jų teisingumą patvirtinančių dokumentų, susijusių su vertėjo turima kvalifikacija atlikti tokio pobūdžio skirtingų kalbų vertimus. Su atskiruoju skundu ieškovė nepateikė tinkamų sąskaitų vertimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktų įrodymų turinį, teismas sprendžia, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, ir todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti patikslintą ieškinį su priedais, atitinkančio šioje nutartyje nurodytus CPK reikalavimus. Iš nutarties turinio matyti, jog turėjo būti patikslinti atsakovai ir jiems reiškiami reikalavimai, aiškiai išvardinti tuos byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovei UAB „Transmiva“, pateikti dokumentų, kuriuose yra įrašų ne lietuvių kalba ir nėra tokių įrašų atitikmenų lietuvių kalba vertimus bei pateikti įrodymus apie asmenį turintį teisę dirbti vertėju.Teisme 2017 m. gegužės 3 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys ir pareiškimas dėl minėtos nutarties vykdymo. Kauno apylinkės teismas ginčijama 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dėl skolos už krovinių vežimą priteisimo, nes ieškovė nepašalino 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir ieškinį paliko nenagrinėtu. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, tiksliau konkretūs įvykiai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad jo pagrindas grindžiamas keliais faktais – krovinių vežimu maršrutais Ispanija – Lietuva ir Vokietija – Lietuva pagal šešis skirtingus užsakymus. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad už krovinių vežimą apmokėti turėtų atsakovė UAB „Transmiva“, kadangi kroviniai buvo vežami atsakovei. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Transmiva“. Ieškinio dalykas tiesiogiai koreliuoja su ieškinio pagrindu, todėl nors pagrindas yra suformuotas sąlyginai plačiai, tačiau ne taip, jog nebūtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateikta visa eilė dokumentų, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje nebuvo detaliai nurodęs, tokių trūkumų, kuriais rėmėsi priimdamas ginčijamą 2017 m. gegužės 4 d. nutartį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, o pateiktame 2017 m. gegužės 3 d. pareiškime dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarties vykdymo, aplinkybes dėl kitų dokumentų vertimo ir įrodymų buvimo byloje. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai taip pat patvirtina aplinkybes, kad trūkumai pašalinti. Pažymėtina, kad visus procesinius netikslumus, teismas gali pašalinti vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi ir 136 straipsnio 2 dalimi, juolab, kad pradinis ieškinys buvo priimtas Molėtų rajono apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 5 d. teisėjo rezoliucija ir byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip metus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė trūkumų nepašalino ir atsisakė priimti patikslintą ieškinį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.