Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti pagal individualią veiklą, teista: 1) 2015 m. vasario 3 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų; 2) 2016 m. gruodžio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 3) 2017 m. gruodžio 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 163 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 63 straipsnio 9 dalimi paskirtos bausmės subendrintos bei subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio),

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji L. L. mušdama nežymiai sutrikdė mažamečio asmens sveikatą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. sausio mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario mėnesio, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą kiekį kartų smurtavo prieš savo mažametį sūnų G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, paskutinį kartą – 2017 m. vasario 6 d., apie 23 val., trenkė jam ranka į veidą ne mažiau penkis kartus ir įspyrė į šoną, tuo padarydama nukentėjusiajam kairės ausies srities, kaklo kairės pusės, krūtinės kairės pusės – liemens, dešinės blauzdos, pakinklio duobės sumušimą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad tiksliai neprisimena, kada įvykis buvo, tačiau pamena, jog jis buvo mokslo metais. Nuo sausio mėnesio iki vasario mėnesio prieš savo mažametį sūnų tikrai nesmurtavo. Ji su sūnumi G. B. buvo susipykusi vasario 6 d. dėl neparuoštų pamokų. Tuomet ji jį paėmė už pečių, pasodino ir pasakė, kad namų darbus jis ruoš, kad ir iki ryto, kol juos padarys. G. pyko, sakė, kad nedarys namų darbų, nes nenori, šaukė ant jos, ją „pasiuntė“, verkė dėl to, kad ji liepė daryti namų darbus. Tuo metu namuose buvo S. V. ir mažametės dukros. Vėliau jis vis tiek padarė namų darbus ir nuėjo miegoti. Nei ranka į veidą, nei knygomis, nei kojomis ji sūnui nėra trenkusi. Greitoji taip pat nebuvo kviesta. Yra buvęs įvykis, kai G. buvo sumuštas mokykloje. Ji apie įvykį mokykloje kalbėjo su auklėtoja V. S. ir apie jį prasitarė vaiko teisių skyriaus darbuotojai. G. mokykloje susimušė su kažkokiu berniuku, kažkokiu draugu. Tas draugas įžeidė mergaitę, todėl kilo muštynės. G. pats jai pasisakė, kad mokykloje susimušė. Kada jis susimušė mokykloje ji neprisimena, tačiau tai įvyko prieš vasario 6 d. Mokykloje buvo žinoma apie minėtą įvykį, bet pasakė, kad vaikai patys išsisprendė ir susitaikė. Ji matė, kad G. galvoje buvo mėlynė. Po to skambino auklėtojai ir ji pasakė, kad vaikai buvo susimušę, bet viską išsisprendė bei susitaikė. Ji kalbėjo su G. ir jis sakė, kad viskas gerai, tik guodėsi, kad buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu minėtų aplinkybių ji nepasakojo, nes tuo metu ji pasakojo tik apie save, tai, ką ji darė. Jos niekas neklausė ir ji nepasakė. G. išsigalvoja, kad ji smurtavo prieš jį. Tokių istorijų buvo daug, visokiausių. G. ir apie tėtį pasakoja, guodžiasi. Tiesiog jam yra visko prižadėta. Viename pokalbyje su psichologe pats G. yra pasisakęs, kad tėtis visko prižadėjo. Čia viskas vyksta dėl pinigų. Jai G. yra daug kartų grasinęs, kad padarys taip ir anaip. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė: „Sūnų į mokyklą išleidau, jokių sumušimo žymių ant jo nebuvo“, kadangi ji naujų mėlynių nematė, kai išleido jį į mokyklą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad supranta jai pareikšto įtarimo esmę, tačiau kalta neprisipažįsta. Parodo, kad jos šeimoje auga trys mažametės dukros ir sūnus G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris gimė santuokoje su A. B.. Iki įvykio vaikus prižiūrėjo ir juos augino viena. Dar pernai metais kovo mėnesį sūnus G. buvo apkaltinęs ją smurto naudojimu prieš jį, šiuo metu byla dar nėra išnagrinėta teisme. Pernai jai buvo uždrausta bendrauti su sūnumi, jis gyveno pas savo močiutę V. B., tačiau 2016 m. liepos mėnesį jis pas ją sugrįžo į namus, o po to laikinai iki 2016 m. rugsėjo gyveno pas senelį A. K. ir jos mamą I. K.. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio sūnus G. B. gyveno pas ją visą laiką, visos tarnybos apie tai žinojo. Su G. sutarė neblogai, kildavo žodinių konfliktų tarp jos ir jo dėl pamokų neruošimo ir dėl bendravimo su draugais, jam neleisdavo bendrauti su draugais kiekvieną vakarą ir pan. Jokio smurto prieš sūnų nenaudojo, tačiau esant jų nesutarimams jis vis sakydavo, kad išeis gyventi pas tėvą, kad jis jai padarys ir pan. Parodo, kad 2017 m. vasario 6 d. vakare, galimai apie 22 val., paklausė, ar G. paruošė pamokas. Šis atsakė teigiamai, tada nuėjus į kitą kambarį išgirdo, kad kilo konfliktas tarp G. ir jo mažametės sesers A., po kurio jai duktė parodė, kad brolis prakirto lūpą. Tada ji supyko ir liepė savo dukroms eiti miegoti į kitą kambarį, o G. liepė parodyti, kaip jis pasiruošęs rytojui į mokyklą. Pradėjo žiūrėti kartu su juo knygas ir pamatė, kad nė vienai pamokai jis nepasiruošęs. Liepus daryti pamokas jis jai pagrasino, kad pamokų neruoš ir ją „pasiuntė“. Po šių sūnaus žodžių ji suėmė sūnų už pečių, jis atsistojo ir taip jai laikant jam už pečių ji pasodino jį prie stalo. Jokio smurto prieš sūnų nenaudojo. G. pasodinus prie stalo šis pasakė, kad pasakys tėčiui, kad ji jį muša, kad nenori jis ruošti pamokų ir pan. Ji sakė jam, kad jis galėsi sakyti kam nori, tačiau pamokas dabar reikia paruošti, kad jis jas ruoš, kad ir iki ryto. Sėdėdamas jis pyko, nervavosi, šaukė sakydamas, kad nenori daryti pamokų. Po sūnaus isterijų nuėjo į virtuvę, išgirdo, kad jis nurimo, nesigirdėjo jo šauksmų, tada grįžo iš virtuvės prie G. ir padėjo jam paruošti rusų pratybas. Padarius pratybas nuėjo gulti. Tuo metu namuose dar buvo jos pažįstama S. V.. Kai vyko konfliktas tarp jos ir jos sūnaus, ji buvo tame pačiame kambaryje ir sprendė kryžiažodį. Į jų ginčą ji nesikišo. Prieš savo sūnų tą vakarą ir kada nors anksčiau nesmurtavo, nei rankomis ar kojomis ar kitais buities daiktais, tiesiog sūnų suėmė už pečių tik norėdama jį nuraminti, nes jis ją „pasiuntė“, negražiai vadino ir pan. Sekančią dieną sūnų išleido į mokyklą. Jokių sumušimų pas jį ant veido ar kitų kūno vietų nebuvo, tačiau tos dienos vakare apie 17 val. sulaukė skambučio iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurio metu jai buvo pasakyta, kad sūnų išsivežė jo tėvas A. B.. Kitą dieną pas ją į namus atvyko iš vaiko teisių skyriaus ir pasakė, kad ji galimai sumušė savo vaiką, dėl to vaikas gyvena su tėvu ir tą dieną išvežė jos dukras į šeimyną, šiuo metu jos auga pas jos mamą. G. sako, kad ji jį sumušė, nes jis nenori mokytis, pas ją namuose nėra laisvės, kokią jis gauna iš tėčio ir močiutės (t. 1, b. l. 75).

Pagarsinus L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji parodė, kad sakydama, kad jokių sumušimų pas G. ant veido ar kitų kūno vietų nebuvo, pasakė klaidingai. Neprisimena, ar tyrėja klausė, ar buvo kažkokių sumušimų pas G. ant veido, ar kūno. Ji tikrai jo nemušė. Nežino, kas jį sumušė. Iki vasario 6 d. ant G. kūno yra buvę visokių sumušimų, nes jis važinėja su dviračiu, su seserimis žaidžia ir būna, kad pargriūva. Visko yra buvę. Nesiaiškindavo dėl kiekvienos G. mėlynės, dėl kiekvieno paraudimo, sumušimo. Tiesiog, kai jis jai pats pasiguosdavo, pasisakydavo, tai ji paskambindavo auklėtojai pasiklausti, kas įvyko. G. yra padūkęs, todėl kaltas gali būti ir jis (t. 2, b. l. 4–7).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. nustatyta kairės ausies srities, kaklo kairės pusės, krūtinės kairės pusės – liemens, dešinės blauzdos, pakinklio duobės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse minimu ar panašiu būdu. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 52).

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-630/2017 buvo atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė nepilnamečio vaiko G. B. psichinei – psichologinei būklei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodyti įvykiai susiję su nurodytoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog kaltinime nurodytų įvykių metu buvo praėjęs trumpas laiko tarpas po G. B. psichiatrinės – psichinės būklės įvertinimo (ekspertizė atlikta 2016 m. rugsėjo 29 d.–lapkričio 24 d.), todėl teismas daro išvadą, kad galima remtis ekspertizės metu konstatuotais faktais. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. atsižvelgiant į turimas žinias bei jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tai yra jų esmę; G. B. galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu; G. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, toliau atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus bei teisme rekomenduojama remtis jo parodymais ir jo daugiau neapklausti; G. B. ryšys su motina L. L. yra ambivalentiškas, tai yra kupinas prieštaringų jai jausmų ir tuo pačiu L. L. yra jam emociškai reikšmingas asmuo; G. B. santykio su motina ambivalentiškumas labiau siejamas su L. L. asmenybe, jos elgsena su sūnumi, o ne kitomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 17–28).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, tai yra buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).

Kaltinamoji L. L. neprisipažino, kad mušdama nežymiai sutrikdė mažamečio asmens sveikatą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. sausio mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario mėnesio, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą kiekį kartų smurtavo prieš savo mažametį sūnų G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, paskutinį kartą – 2017 m. vasario 6 d., apie 23 val., trenkė jam ranka į veidą ne mažiau penkis kartus ir įspyrė į šoną, tuo padarydama nukentėjusiajam kairės ausies srities, kaklo kairės pusės, krūtinės kairės pusės – liemens, dešinės blauzdos, pakinklio duobės sumušimą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji L. L. nurodė, kad nuo sausio mėnesio iki vasario mėnesio prieš savo mažametį sūnų nesmurtavo, tačiau vasario 6 d. tarp jos ir jos sūnaus G. B. kilo konfliktas dėl neparuoštų pamokų, kurio metu ji paėmė jį už pečių, jį pasodino ir pasakė, kad namų darbus jis ruoš, kad ir iki ryto, kol juos padarys, o G. B. pyko, šaukė ant kaltinamosios, sakė, kad nedarys namų darbų, verkė dėl to, kad ji liepė daryti namų darbus. Kaltinamoji nurodė, kad sužalojimai ant G. B. kūno atsirado po to, kai jis susistumdė su kažkokiu draugu mokykloje.

Nors kaltinamoji L. L. neprisipažįsta, kad ji mušdama nežymiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus G. B. sveikatą ir teigia, kad G. B. buvo sužalotas mokykloje vykusių muštynių metu, ši pozicija laikytina gynybine, jos parodymai duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamosios kaltė laikytina įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Kaltinamosios kaltę įrodo 2017 m. vasario 14 d. nukentėjusiojo G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jo mama L. L. jį „labai daug mušė, pradėjo jį mušti prieš mėnesį“. G. B. nurodė, kad kaltinamoji per mėnesį prieš jį smurtavo apie 10 kartų, nurodė kelis smurto atvejus: „Jis buvo nuėjęs į mokyklą ir pavėlavo grįžti 10 minučių. Grįžus mama pradėjo mušti. Ji trenkė ranka į dešinį šoną, pastūmė į duris, išstūmė iš namų. Turėjo laukti 10 minučių. Jis paaiškino, kad pavėlavo, nes užsikalbėjo su draugais, tai ji jį išstūmė ir liepė eiti toliau su jais kalbėti“; „Kai jis iš draugo pavėlavo, tada irgi jį mušė ir kojomis spardė. Tada jam skaudėjo“; „Jis padarė beveik visus namų darbus, bet vienus pamiršo. Mama liepė juos daryti, supyko, trenkė jam į dešinę koją ir dešinę ranką, pradėjo daužyti, spardyti. Su rankomis per veidą sudavė kokius 5 kartus. Ir su koja spardė į šoną. Paskui jį numetė ant sofos ir jis turėjo daryti namų darbus“, išsamiai papasakojo apie paskutinį smurto atvejį: „Mama jį mušė apie 11–12 val. vakare. Jis tuo metu nemiegojo, nes mama jį prikėlė. Gali būti, kad sumušimas įvyko vasario 6 d. vakare. Tėtis pamatė sumušimus prie ausies, prie akies. Jis niekam nepasakojo, kad mama jį mušė. Kai jam buvo suduota paskutinį kartą (vasario 6 d.), jis jautėsi mieguistas, jam skaudėjo šoną virš kairės kojos (parodo į klubą), buvo žymių“, taip pat nurodė, kad jis apie tai, kad mama jį muša niekam nesakydavo, nes mama tą pačią dieną, kai jį sumušė, sakė, kad vėl sudaužys jei apie smurtą jis kam pasakys, be to jį gąsdindavo patėvis, kad jis niekam nesakytų, kad jį muša ir jis bijojo. Minėtais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. G. B. duotus parodymus patvirtina 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. vasario 7 d. asmens apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuoti G. B. sužalojimai – kairės ausies srities, kaklo kairės pusės, krūtinės kairės pusės – liemens, dešinės blauzdos, pakinklio duobės sumušimas. Pažymėtina, kad Teismo ekspertizės metu G. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti (t. 2, b. l. 17–28), jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, nurodant detales ir smulkmenas. Kaltinamosios kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo G. B. įstatyminio atstovo A. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad vasario 7 d. jis neplanavo pasiimti G., tik buvo atvykęs į teismo posėdį, po teismo posėdžio jam buvo įteikta teismo nutartis ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė liepė apsispręsti, ar jis pasiima vaiką, ar jį vežti kartu su kitomis sesėmis į šeimyną, kadangi L. L. toliau girtauja. Nuvykęs į mokyklą susitikti su G., jis iš karto prie G. kairės ausies matė sumušimą, paklausus kas atsitiko, G. papasakojo, kad viskas įvyko dėl pamokų ruošimo, akcentavo, kad mama pataikė su knyga į ausį, sakė, kad mama jam sudavė su knyga, mušė su ranka ir spardė su koja dėl pamokų ruošimo. Liudytoja S. V., įvykio metu buvusi L. L. namuose, parodė, kad vasario 6 d. vakare ji girdėjo, kaip G. savo mamai sakė, kad jis jokių namų darbų nedarys, kaip G. suriko bei pradėjo verkti. Šių asmenų parodymai patvirtina nukentėjusiojo G. B. apklausos metu nurodytas aplinkybes, jog kaltinamoji 2017 m. vasario 6 d. naudojo smurtą prieš savo sūnų G. B., tai yra trenkė jam ir jį spardė, o konfliktas tarp kaltinamosios ir G. B. kilo dėl nepadarytų namų darbų.

Kaltinamoji L. L. teisiamojo posėdžio metu pateikė naują versiją, jog G. B. galėjo buti sužalotas per mokykloje įvykusias muštynes su kitu berniuku dėl mergaitės įžeidimo. Šią jos versiją paneigia nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog nei vaikas, nei auklėtoja neminėjo apie neseniai mokykloje kilusias muštynes, kurių metu G. galimai buvo sužalotas. Sužalojimai ant vaiko veido buvo akivaizdūs, tai patvirtino ir vaiko tėvas, ir liudytoja mokytoja V. S., bei socialinė darbuotoja A. M., todėl jie negalėjo atsirasti žymiai anksčiau ir jų nebūtų galima nepastebėti. Tai, kad 2017 m. sausio–vasario mėnesiais mokykloje nebuvo jokių susistumdymų ar muštynių, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja A. M.. Liudytoja V. S. taip pat nurodė, kad 2017 m. sausio–vasario mėnesiais nebuvo jokio konflikto tarp G. ir kito nepilnamečio vaiko, ji neatsimena, kad būtų dėl to skambinusi L. L.. Pažymėtina, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitą dieną po konflikto, kilusio tarp jos ir jos sūnaus G. B. dėl pamokų ruošimo, ji sūnų išleido į mokyklą ir jokių sumušimų pas jį ant veido ar kitų kūno vietų nebuvo. Šiuos kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojos J. S. parodymai, kad 2017 m. vasario 20 d. apklausos metu L. L. neminėjo tokių aplinkybių, kad vaikas mokykloje turėjo incidentą, kurio metu buvo sužalotas, ar, kad ji matė, jog vaikas yra sužalotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamosios versija, jog ant G. B. kūno rasti sužalojimai galėjo būti padaryti mokykloje kilusių muštynių metu, atmestina, kadangi jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Priešingai visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šie sužalojimai buvo padaryti kaltinamosios L. L. veiksmais.

Šioje byloje iš nukentėjusiojo mažamečio G. B. parodymų nustatyta, jog jis patyrė fizinį skausmą dėl motinos neteisėtų veiksmų nuo 2017 m. sausio mėnesio, kai prieš jį buvo smurtauta maždaug dešimt kartų, be to kai jam buvo suduota vasario 6 d., jis jautėsi mieguistas, jam skaudėjo šoną virš kairės kojos, buvo žymių, per visą laikotarpį jam skaudėjo klubą, ranką. Iš 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. nustatyta kairės ausies srities, kaklo kairės pusės, krūtinės kairės pusės – liemens, dešinės blauzdos, pakinklio duobės sumušimas (t. 1, b. l. 52). Minėtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji L. L. neteisėtais tęstiniais veiksmais nuo 2017 m. sausio mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytą kiekį kartų smurtavo prieš savo mažametį sūnų G. B., suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, paskutinį kartą – 2017 m. vasario 6 d., apie 23 val., trenkė jam ranka į veidą ne mažiau penkis kartus ir įspyrė į šoną, tuo padarydama nukentėjusiajam kairės ausies srities, kaklo kairės pusės, krūtinės kairės pusės – liemens, dešinės blauzdos, pakinklio duobės sumušimą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas nenustatė kaltinamosios L. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant kaltinamajai L. L. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą ? padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas tęsėsi apie 2 mėnesius, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį ? nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį, socialinę brandą, teistumą, baustumą – pilnametė, išsituokusi, dirbanti pagal individualią veiklą, teista (t. 1, b. l. 60–64) 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą G. B. atžvilgiu, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausta (t. 1, b. l. 65–66), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinus minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, jog tinkamiausia bausmė L. L. yra laisvės atėmimas, todėl kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, L. L. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant, tai prie didesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius, ir galutinė bausmė skirtina – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad L. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra tęstinė, ji padaryta tuomet, kai kaltinamoji dar buvo nenuteista už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą G. B. atžvilgiu Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, į tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), į tai, kad kaltinamoji šiuo metu užsiima individualia veikla, turi dar tris mažamečius vaikus, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamosios L. L. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į L. L. asmenines savybes, jos elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, padarytas nusikalstamas veikas, ji įpareigotina bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktai, BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajai L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš L. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 12,86 Eur žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (t. 1, b. l. 23–24). Kadangi kaltinamoji L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl kurios nukentėjusiajam G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio 2017 m. vasario 7 d. G. B. VšĮ Šakių ligoninėje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 12,86 Eur, iš L. L. Kauno teritorinė ligonių kasos naudai priteistina 12,86 Eur turtinė žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. B., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 193,30 Eur (t. 2, b. l. 2). Atsižvelgiant į kaltinamosios L. L. asmenybę, į išlaikytinių skaičių, į jos turtinę padėtį valstybės naudai nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 303–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąją L. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant, prie Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kaltinamajai L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios L. L. 12,86 Eur (dvylika eurų aštuoniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.