- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- 2-1105/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- L. B. W. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. W. B. (L. B. W. B. ) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu dėl įmonės pabaigos užbaigtoje civilinėje byloje Nr. B2-51-538/2010 pagal ieškovų L. B. W. B. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinius atsakovui A. D. komercinei firmai dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. D. firmai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Verslo administravimo kompanija“; 2008 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus L. B. W. B. 111 122 Lt finansinį reikalavimą; 2008 m. balandžio 10 nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pripažino A. D. komercinės firmos pabaigą ir patvirtino nepatenkintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus L. B. W. B. 111 122 Lt finansinį reikalavimą.
Šalies argumentai
2011 m. rugsėjo 13 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas nepatenkintas ieškovo 111 122 Lt finansinis reikalavimas (126 b. l.). Ieškovo teigimu likvidavus individualią įmonę pasibaigė jos savininko prievolės tik įmonės kreditoriams, tačiau įmonės savininko prievolės nesibaigia, todėl yra pagrindas tęsti išieškojimą iš skolininko A. D. , kaip fizinio asmens.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo L. B. W. B. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad teismui patvirtinus nepatenkintus individualios įmonės kreditorių reikalavimus ir priėmus sprendimą dėl individualios įmonės veiklos pabaigos, įmonės prievolės kreditoriams baigėsi (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl atitinkamos skolos išieškojimo iš įmonės, kurios veikla pasibaigė. Be to, CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, o tai reiškia, kad vykdomajame rašte negali būti nurodytas kitas skolininkas, negu nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl A. D. komercinės firmos pabaigos nėra nurodytas kitas asmuo, iš kurio galėtų būti išieškoma atitinkama skolos suma, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui išduoti vykdomąjį raštą, nurodant skolininku įmonės savininką, kaip fizinį asmenį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas L. B. W. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Baigus bankroto procedūras, baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams, tačiau įmonės savininkų - fizinių asmenų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisinis statusas nesikeičia, jų asmeninės prievolės, skirtingai, nei likviduotos individualios įmonės prievolės, nesibaigia ir pasibaigus bankroto procedūrai. Todėl įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-229/2007). Teismas neatsižvelgė į ieškovo reikalavimo pobūdį, kuris yra grindžiamas asmenine A. D. prievole ieškovui, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priėmus sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, A. D. prievolės kreditoriams baigėsi.
2. A. D. yra bylos šalimi, o tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas A. D. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pagrįstas, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime nėra nurodyta kito asmens, iš kurio gali būti išieškota atitinkama skolos dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos iš individualios įmonės savininko išieškojimo pagal bankroto byloje priimtą teismo sprendimą dėl individualios įmonės pabaigos ir nepatenkintų įmonės kreditorinių sąrašo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lėmė teismų praktiką, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą. Kreditoriaus (apelianto) reikalavimo individualios įmonės savininkui, kaip fiziniam asmeniui, teisę patvirtina pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį notaro išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinis 60 000 Lt skolos, 309 Lt notaro atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už 60 309 Lt nuo mokėjimo termino pabaigos iki prievolės įvykdymo išieškojimas. Šis vykdytinas dokumentas nebuvo įvykdytas. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius inicijavo skolininko turto – individualios įmonės - bankroto procesą, siekdamas gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Kreditoriui pasinaudojus teise ginti savo interesus bankroto byloje, jo reikalavimas, kurį sudaro ne tik vykdomajame įraše nurodyta įsiskolinimo suma, bet ir bankrutuojančios įmonės administratoriui pateiktame reikalavime nurodytos, su skolos išieškojimu susijusios išlaidos, individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas. Teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas nepatenkintas kreditoriaus finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditoriaus ir individualios skolininko įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovas. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo vykdomojo įrašo pagrindu nustatytos fizinio asmens (įmonės savininko) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansą, t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal individualios įmonės bankroto byloje priimtą teismo sprendimą vykdomasis raštas dėl individualios įmonės savininko skolos išieškojimo iš jo, kaip fizinio asmens, negali būti išduotas, teisingumą.
Pabaigus bankroto procedūras, bankrutavusi įmonė likviduojama ir nustoja būti civilinių teisinių santykių dalyviu, todėl baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams. Tačiau individualios įmonės savininkų – fizinių asmenų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisinis statusas nesikeičia, jų asmeninės prievolės, skirtingai nei likviduotos individualios įmonės prievolės, nesibaigia ir pasibaigus bankroto procedūrai, o įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti teismo sprendimų vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2006). Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas dokumentas, dėl kurio vykdomieji raštai neišduodami. Vykdomasis raštas dėl kitos likviduotos individualios įmonės savininko skolos išieškojimo gali būti išduotas tik pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą šią skolą priteisti iš savininko, kaip fizinio asmens.
Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą individualios įmonės bankroto byloje, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai jos teisingumo nepaneigia, todėl paliktina galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.