Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus (toliau - VSDFV) atskirąjį skundą dėl dalies Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos A. B. įmonės ,,Magda“ bankroto byloje Nr. B2-125-544/2007, pagal bankrutavusios A. B. įmonės „Magda“ (toliau - BIĮ „Magda“) administratoriaus prašymą patvirtinti VSDFV finansinį reikalavimą ir ieškovo ieškinį atsakovams A. B. bei S. B. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VSDFV, remdamasis CK 1.5, 6.236 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalimi, pareiškė ieškinį atsakovams A. B. ir S. B. , prašydamas iš atsakovų priteisti 3 000 Lt žalos atlyginimo (b. l. 77-78). Nurodė, kad vykdydamas teismo nutartį sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Lt, kurie naudojami administravimo ir teismo išlaidoms bankroto byloje apmokėti, tam, kad IĮ „Magda“ būtų iškelta bankroto bylą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo savininkų, kurie nevykdė pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.

Bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti atsakovo BIĮ „Magda“ kreditoriaus – VSDFV – 8 354 Lt finansinį reikalavimą (tarp jų 3 353 Lt delspinigių; b. l. 89-90). Nurodė, kad neginčija šio kreditoriaus pareikšto reikalavimo bankrutavusiai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio dešimtąją dalį teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ir padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Ieškovas VSDFV, padavęs teismui pareiškimą dėl IĮ ,,Magda“ bankroto bylos iškėlimo, teismo pasiūlymu, ĮBĮ 10 straipsnio dešimtos dalies pagrindu įmokėjo į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą 3000 Lt BIĮ „Magda“ administravimo ir teismo išlaidoms padengti, kurių sąmatą apygardos teismas patvirtino 2007 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 52, 69, 70).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio vienuoliktąją dalį kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatas numatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priteisti ieškovui iš bankrutuojančios individualios įmonės savininkų – atsakovų A. B. ir S. B. nurodytą pinigų sumą solidariai (ĮBĮ 10 str. 10, 11 d.). Tačiau apygardos teismas, įrašydamas priteistą iš atsakovų A. B. ir S. B. 3000 Lt skolą į BIĮ ,,Magda“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių aplinkybių ir įstatymo. Teismas neatsižvelgė, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, o pagal CK 2.50 straipsnį bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles. Be to, pabaigus bankroto procedūras, bankrutavusi įmonė likviduojama ir nustoja būti civilinių santykių dalyviu, baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams, tačiau įmonės savininkų – fizinių asmenų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisinis statusas nesikeičia. Taigi jų asmeninės prievolės, skirtingai nei likviduotos individualios įmonės prievolės, nesibaigia ir pasibaigus bankroto procedūrai, o įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti teismo sprendimų vykdymo proceso nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas BIĮ „Magda“ kreditorių finansinius reikalavimus ir jų sąrašą, nepagrįstai į bankrutuojančios įmonės kreditoriaus VSDFV finansinį reikalavimą įrašė ieškovui VSDFV iš atsakovų A. B. ir S. B. priteistus 3000 Lt netinkamai taikydamas įstatymą (ĮBĮ 10 str. 10 ir 11 d.).

Dėl to, pakeičiant apygardos teismo nutartį, panaikintina jos dalis, kuria į bankrutavusios A. B. įmonės ,,Magda“ kreditorių sąrašą įrašyta ieškovui VSDF ĮBĮ 10 straipsnio vienuoliktos dalies pagrindu iš bankrutavusios A. B. įmonės ,,Magda“ savininkų priteista pinigų suma, ir sumažintinas kreditoriaus VSDFV finansinis reikalavimas bankrutavusiai įmonei 3000 Lt (iki 8 354 Lt) (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį.

Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria į bankrutavusios A. B. įmonės ,,Magda“ kreditorių sąrašą įrašyta ieškovui VSDFV teismo priteista iš atsakovų A. B. ir S. B. 3000 (trijų tūkstančių) Lt skola.

Sumažinti kreditoriaus VSDFV finansinį reikalavimą bankrutavusios A. B. įmonei „Magda“ iki 8 354 Lt.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.