- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-09
- Bylos Nr.
- 2-116/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.), Donatas Šernas
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės banko ,,Hansabankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo akcinės bendrovės bankas ,,Hansabankas“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas ,,Hansabankas“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. V. dėl 20 tūkst. Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad su atsakovo individualia įmone ,,Klemensas“ 2001 m. lapkričio 21 d. pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 478 pagal kurią minėtai D. V. įmonei buvo suteikta 200 tūkst. Lt kredito linija. Taip pat teigė, jog 2002 m. gruodžio 22 d. šalys pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią D. V. laidavo, jog jo įmonė ,,Klemensas“ įvykdys visus įsipareigojimus pagal minėtą kredito linijos sutartį bei jos pakeitimus. Įmonė savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovo nuomone, pagal CK 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsižvelgdamas į tai, jog nežinoma atsakovo finansinė padėtis, ieškovas prašė iš atsakovo priteisti dalį skolos – 20 tūkst. Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. nutartimi D. V. įmonei ,,Klemensas“ buvo iškelta bankroto byla, 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas AB banko ,,Hansabankas“ kreditorinius reikalavimus 241 802, 09 Lt sumai. Dėl šio Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi sustabdė minėtos civilinės bylos pagal ieškovo AB bankas ,,Hansabankas“ ieškinį atsakovui D. V. nagrinėjimą ir perdavė bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui, o šis teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi minimos bylos nagrinėjimą atnaujino ir prijungė prie D. V. įmonės ,,Klemensas“ bankroto bylos (t. 2, b. l. 13).
Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo AB banko ,,Hansabankas“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo nutraukė (CPK 293 str. 3 p.). Teismas nurodė, kad minėta teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas įmonės ,,Klemensas“ bankroto byloje yra kilęs iš tos pačios kredito sutarties, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas šioje civilinėje byloje, ir prašoma priteisti 20 tūkst. Lt skolos dalis įeina į jau patvirtinto finansinio reikalavimo sumą. Teismas teigė, kad iškėlus individualios įmonės bankroto bylą, visi šios įmonės kreditoriai turi reikšti savo finansinius reikalavimus Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla to kreditoriaus reikalavimas. Be to, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje suformuluotą teisės taikymo taisyklę, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia. Teismas nurodė, kad atsakovas yra bendraatsakovu jo įmonės ,,Klemensas“ bankroto byloje, todėl pagal analogiją laikė, jog 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria patvirtintas ieškovo AB bankas ,,Hansabankas“ finansinis reikalavimas, yra priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB bankas ,,Hansabankas“ prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-308/2004) suformuluotą teisės taikymo taisyklę, nes šios nutarties faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių tuo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje neriboto juridinio asmens savininkas neturėjo asmeninės prievolės, tai yra nelaidavo už neriboto juridinio asmens prievoles, o šioje byloje atsakovas prisiėmė asmeninę prievolę, su apeliantu pasirašė laidavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pasibaigia tik neribotos atsakomybės juridinio asmens savininko prievolės prieš neribotos atsakomybės juridinio asmens kreditorius, bet ne prieš savo, kaip fizinio asmens, asmeninius kreditorius.
2. Teismas pažeidė CK 6.128 straipsnio trečiąją dalį, nes nurodė, jog likvidavus neribotos atsakomybės juridinį asmenį baigiasi asmeninės neribotos atsakomybės juridinio asmens prievolės prieš savo kreditorius. Tuo tarpu pagal minėtą normą prievolė baigiasi kai likviduojamas juridinis asmuo ir tai neleidžia daryti išvados, kad įstatymas kalba ne apie likviduoto juridinio asmens, o apie kito fizinio ar juridinio asmens prievoles.
3. Teismas pažeidė CPK 293 straipsnio trečiąjį punktą, nes pagal šį punktą byla nutraukiama, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tuo tarpu šiuo atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu: ieškovas ieškinį pareiškė atsakovui D. V., o ne jo įmonei ,,Klemensas“, ir šioje byloje dėl 20 tūkst. Lt dydžio atsakovo asmeninės prievolės priteisimo AB bankui ,,Hansabankas“ nėra priimto bei įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to, minėtos dvi bylos buvo iškeltos ir nagrinėtos remiantis skirtingais pagrindais, tai yra reikalavimą D. V. įmonės ,,Klemensas“ bankroto byloje apeliantas buvo pareiškęs remdamasis paskolos teisiniais santykiais, o reikalavimas atsakovui šioje byloje pareikštas remiantis laidavimo teisiniais santykiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas D. V. prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 nėra taikytina šiuo atveju ir teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle. Apeliantas yra trečiojo asmens bankrutuojančios D. V. įmonės ,,Klemensas“ kreditorius, o šios įmonės savininkas D. V. yra solidarus skolininkas kartu su įmone, tai yra jo prievolė yra papildoma (šalutinė) įmonės kreditoriui.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, nes D. V. yra patrauktas benraatsakovu minėtos įmonės bankroto byloje, o viso jo turto, taip pat ir esančio bendra jungtine nuosavybe, sąrašas pateiktas bankroto administratoriui. Teismas, tvirtindamas apelianto kreditorinį reikalavimą, nėra nurodęs, iš kokių teisinių santykių yra kildinamas jo reikalavimas. Apelianto, kaip ir kitų kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš viso bankrutuojančios įmonės bei jos savininko turto, o teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, yra privaloma ir atsakovui D. V., todėl teismas pagrįstai taikė CPK 293 straipsnio nuostatas. Be to, iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, visi jos kreditoriai turi reikšti savo finansinius reikalavimus Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla to kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. gegužės 11 d. konsultacija Nr.A3-44).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, įmonės bei jos savininko fizinio asmens turtas ir prievolės yra apskaitomas kartu, kad įmonės savininkas bankroto administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą ir pan. Taip pat teismas teisingai konstatavo, jog likvidavus dėl bankroto individualią įmonę ir nesant šios įmonės dalyvio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikoma, jog šios įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia. Tačiau šios nuostatos neduoda pagrindo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, nes pasibaigus bankroto bylai, pasibaigia tik įmonės savininko prievolės už įmonės prievoles, o įmonės savininko asmeninės prievolės nepasibaigia. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas AB bankas ,,Hansabankas“ ieškinio reikalavimą atsakovui D. V. dėl 20 tūkst. Lt skolos priteisimo grindžia 2002 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartimi, pagal kurią D. V. būtent kaip fizinis asmuo laidavo bankui, jog jo įmonė ,,Klemensas“ įvykdys visus įsipareigojimus, kylančius iš kredito linijos sutarties. Taigi šiuo atveju ieškinys D. V. buvo pareikštas ne kaip individualios įmonės ,,Klemensas“ savininkui, bet kaip fiziniam asmeniui - laiduotojui.
Kaip žinoma, pagal CK 6.81 straipsnį, laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium, o pagal CK 6.87 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą bendrąją taisyklę laidavimas galioja tol, kol galioja pagrindinė prievolė. Tuo tarpu pagrindinė prievolė, tai yra skolininko D. V. įmonės ,,Klemensas“ prievolė kreditoriui AB bankas ,,Hansabankas“ nėra pasibaigusi, nes sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu skolininkui D. V. įmonei ,,Klemensas“ uždrausta ją vykdyti.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė CK 6.128 straipsnio trečiosios dalies nuostatas ir tuo pagrindu padarė neteisingą išvadą, kad likvidavus neribotos atsakomybės juridinį asmenį baigiasi ir asmeninės neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio prievolės prieš savo kreditorius. Minėta norma nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma tik spendžiant įmonės dalyvio atsakomybę už įmonę. Pažymėtina, kad šioje byloje negali būti remiamasi ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.
Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 293 straipsnio nuostatas, nes bankroto byloje pareikštas banko kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei bei atskirame ieškinyje pareikštas banko reikalavimas asmeniškai įmonės savininkui, kaip laiduotojui, nėra tapatūs (CPK 185 str.).
Pažymėtina, tai, jog tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo akcinės AB bankas ,,Hansabankas“ ieškinio reikalavimas atsakovui D. V., tai šis finansinis reikalavimas bankroto byloje galėtų būti apskaitytas, kaip ir kitos asmeninės D. V. prievolės.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti.