- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- eA2-2850-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02352-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 (ankstesnis bylos Nr. B2-2121-340/2017),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018 dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu; 2) atnaujinus procesą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017 (Nr. B2-2682-340/2018) dalį, kuria teismas nutarė pripažinti bankrutavusios UAB „Mevex“ bankrotą tyčiniu, arba iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017 (Nr. B2-2682-340/2018) motyvuojamosios dalies pašalinti argumentus, kuriais buvusi UAB „Mevex“ vadovė R. S. pripažinta atsakinga dėl UAB „Mevex“ tyčinio bankroto.
2. Nurodė, kad R. S. 2021 m. birželio 11 d. gavo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-2314-567/2021 kartu su ieškovės UAB „Romiris“ ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
3. UAB „Romiris“ teismui pareikštu ieškiniu teismo priteisti žalą iš atsakovės R. S., o ieškinys yra grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017 (Nr. B2-2682-340/2018), kuria teismas, be kita ko, nutarė pripažinti bankrutavusios UAB „Mevex“ bankrotą tyčiniu. Kartu su ieškiniu UAB „Romiris“ teismui pateikė ir pačią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį, su kuria R. S. pirmą kartą susipažino būtent tik 2021 m. birželio 11 d., gavusi teismo pranešimą ir UAB „Romiris“ ieškinį su priedais.
Šalies argumentai
4. Susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, pareiškėja BUAB „Mevex“ bankroto bylą ir klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, be kita ko, nurodydamas, kad įstatymas nenumato pareiškėjai subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, priimto byloje, kurioje ji nėra pripažinta dalyvaujančiu asmeniu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad į bylą neįtraukto asmens – R. S. paduotą atskirąjį skundą atsisakytina priimti. Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartyje pažymėjo, kad kai priimtas teismo sprendimas pažeidžia į bylą neįtrauktų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, teismo sprendimui įsiteisėjus nurodyti asmenys gali kreiptis su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas, neįtraukdamas į bylą pareiškėjos R. S. bei nutartimi pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu, tokiu būdu nusprendė dėl R. S. materialiųjų teisių ir pareigų dėl toliau nurodytų aplinkybių.
6. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas pasekmes.
7. Ginčo atveju UAB „Romiris“ pareiškė teismui ieškinį, kuriuo prašo taikyti R. S. civilinę atsakomybę, o ieškinys būtent ir yra grindžiamas aplinkybe, kad BUAB „Mevex“ bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo pripažintas tyčiniu.
8. Atitinkamai galima spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo sprendžiama dėl R. S. materialiųjų teisių ar pareigų, nors pareiškėja, kaip nurodė pats Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartyje, nebuvo įtraukta į procesą kaip suinteresuotas asmuo.
9. Akivaizdu, jog aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tai nulėmė, kad pareiškėjos argumentai ir įrodymai nebuvo išgirsti ir nebuvo vertinami, nors ir buvo sprendžiama dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų.
10. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nurodomos net tikrovės neatitinkančios (melagingos) neva nustatytos aplinkybės apie tai, kad UAB „Mevex“ turtas buvusių įmonės vadovų ir akcininkų Reginos ir R. S. sprendimais buvo perleistos susijusiems asmenims. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės dėl to, kad R. S. niekada nebuvo UAB „Mevex“ akcininke. Be to, nutartyje taip pat klaidingai nurodoma, kad UAB „Mevex“ turtas buvo perleistas susijusiems asmenims.
11. Vilniaus apygardos teismas, kaip vieną iš tyčinio BUAB „Mevex“ bankroto požymių nurodė tai, kad bendrovės vadovai neva nesikreipė dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo, o sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.
12. Pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė BUAB „Mevex“ nemokumo momento, tačiau taip pat nenustatė, kad R. S. sąmoningai neinicijavo bankroto bylos ir kad laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, R. S. sudarinėjo sandorius, kurie pažeistų kreditorių teises.
13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi ne tik nenustatinėjo 2009 metais sudarytų sandorių nenaudingumo ir/ar nuostolingumo, tačiau ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp šių sandorių ir bendrovės nemokumo, apsiribodamas vien tik abstrakčiais teiginiais, kurie, be kita ko, net ir neatitinka tikrovės.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas
14. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
15. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
16. Pareiškėjos teigimu, ji apie aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017 pripažino UAB „Mevex“ bankrotą tyčiniu dėl pareiškėjos atliktų veiksmų (neveikimo), sužinojo 2021 m. birželio 11 d., gavusi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-2314-567/2021 kartu su ieškovo UAB „Romiris“ ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas).
19. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai ieškovo UAB „Romiris“ ieškinys, pareikštas atsakovams R. S. ir R. S. dėl žalos atlyginimo, buvo įteiktas 2021 m. birželio 11 d. Kartu su ieškiniu buvo pateikta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017. Vertintina, ar pareiškėja būtent 2021 m. birželio 11 d. turėjo ir galėjo sužinoti apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017.
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 8 d. teisme gautas UAB „Veivera“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ pareiškimas dėl BUAB „Mevex“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame pareiškėja nurodyta atsakovės procesiniu teisiniu statusu. 2017 m. gegužės 15 d. pareiškėjai, kaip atsakovei byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu su ieškiniu išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo. Teismo pranešimas išsiųstas pareiškėjai pareiškime dėl tyčinio bankroto nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu Žalioji g. 35, Zujūnai, Vilnius, tačiau grįžo neįteiktas. Nepavykus procesinių dokumentų pareiškėjai įteikti pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, teismas įgijo teisę procesinius dokumentus pareiškėjai įteikti viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjai skirti procesiniai dokumentai byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei pranešimai apie teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. birželio 29 d. (civilinės bylos B2-2121-340/2017 2 tomo 164 ir 171 lapai).
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, numatytas įstatyme ir galimas tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Įteikus procesinius dokumentus tokiu būdu, nevertinama tai, ar dalyvaujantis byloje asmuo tokį pranešimą skaitė, ir laikoma, jog jis yra tinkamai informuotas apie inicijuotą procesą, todėl privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ir atsikirtimai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-858-253/2019).
23. Nustatyta ir tai, kad 2017 m. birželio 29 d. teismo pranešimu apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme, 2017 m. liepos 26 d., 13.30 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas bankrutavusios UAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ prašymas dėl BUAB “Mevex” bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017, buvo paskelbta viešai ir specialiame teismų tinklalapyje.
24. Pažymėtina ir tai, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia šią su tyčiniais bankrotais susijusią informaciją: įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, pavadinimą, kodą, teismo, pripažinusio bankrotą tyčiniu, pavadinimą, teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo ir įsiteisėjimo datas, taip pat statistinius duomenis apie teismų, baudžiamosiose bylose pripažinusių asmenis kaltais dėl nusikalstamo bankroto, sprendimus ir pripažintus kaltais dėl nusikalstamo bankroto asmenis ir jiems taikytas sankcijas (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 8 d.). Tokia informacija buvo paskelbta (http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/moni-bankrotas/baigtos-proceduros/visasas-rasas?imone=1&kodas=302338676). Taigi, informacija apie UAB „Mevex“ bankroto pripažinimą tyčiniu buvo viešai prieinama.
25. Teismo vertinimu, pareiškėja, kuriai byloje procesiniai dokumentai tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu, nesidomėjo proceso eiga, dėl ko byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, negavus pareiškėjos atsikirtimų ir paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip bylos dėl tyčinio bankroto proceso dalyvis, turėjo pareigą byloje veikti atidžiai ir rūpestingai, domėtis proceso eiga, darytina išvada, kad pareiškėja apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį turėjo sužinoti jos priėmimo dieną, t. y. 2017 m. liepos 26 d.
26. Kadangi nustatyta, jog aplinkybės, pareiškėjos manymu, sudarančios pagrindą spręsti, kad atsirado bylos Nr. B2-2121-340/2017 atnaujinimo pagrindas, paaiškėjo 2017 m. liepos 26 d. ir pripažinta, kad nuo 2017 m. liepos 26 d. pareiškėja turėjo ir galėjo apie jas sužinoti, spręstina, kad nuo šios datos prasidėjo termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti eiga. Pareiškimas teisme gautas 2021 m. rugsėjo 7 d., taigi, daugiau nei 4 metus praleidus terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią pareiškėja turėjo ir galėjo sužinoti apie aplinkybes, jos manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
27. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
28. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, kad egzistuotų aplinkybės aptartam terminui atnaujinti. Pareiškėja tokias aplinkybes pagrindžiančių aplinkybių taip pat nenurodė, taigi, neįrodė, kad egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytu, nesant pagrindo terminui atnaujinti, pareiškėja pripažinta ženkliai praleidusia terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas sudaro savarankišką pagrindą prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti.
29. Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
31. Pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. sprendimu (šiuo atveju, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017) teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (t. y. pareiškėjos) materialiųjų teisių ar pareigų.
32. Atskirai paminėtina, kad procesas nurodytoje byloje negalėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad, kaip minėta, priešingai nei teigia pareiškėja, ji buvo įtraukta į civilinės bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą atsakovės procesiniu teisiniu statusu, jai buvo įteikti (viešo paskelbimo būdu) procesiniai dokumentai, taigi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo sukurtos atitinkamos teisinės pasekmės asmeniui, esančiam byloje dalyvaujančiu asmeniu – pareiškėjai.
33. Teismas nevertins Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018, kurios pareiškėja aukštesnės instancijos teismui neskundė, kadangi tokią teisę ir pareigą turi tik aukštesnės instancijos teismas.
34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Mevex“, dėl kurios privedimo prie bankroto tyčia buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-2121-340/2017, yra likviduota ir 2018 m. birželio 26 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nesant byloje duomenų apie tai, kad UAB „Mevex“ teises ir pareigas po likvidavimo bankroto proceso metu buvo perėmęs kitas asmuo, pripažintina, kad byloje neliko vienos iš šalių. Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 8 punktu, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla negali būti tęsiama ir turi būti nutraukta. Remiantis išdėstytu, aplinkybės, kad UAB „Mevex“ yra likviduota ir išregistruota, yra savarankišku pagrindu pareiškėjos prašymo netenkinti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-368-589/2020).
35. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-2314-567/2021, kurioje ieškovas UAB „Romiris“ prašo taikyti pareiškėjos atžvilgiu deliktinę civilinę atsakomybę, toks ieškovo reikalavimas galėtų būti tenkinamas ieškovui įrodžius visas pareiškėjos civilinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėja nurodytoje byloje gali ginčyti civilinės atsakomybės sąlygas: žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kurios neturi prejudicinės galios bylose dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017 priėmimas neužkerta kelio pareiškėjai įrodinėti, jog nesant aptartų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėja neturi ir pareigos atlyginti ieškovo nurodyto dydžio žalą.
36. Apibendrinant išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017 atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.