- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- eA2-368-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01987-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „Vaistingoji Melisa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-858-223/2020 pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotiems asmenims BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinei, D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. L. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP2-4922-902/2019, kurioje buvo patvirtinta ne teismo procese sudaryta taikos sutartis, ir, atnaujinus procesą, netenkinti prašymo dėl 2019 m. kovo 14 d. taikos sutarties patvirtinimo.
Šalies argumentai
2. Nurodė, jog procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas neturėjo tvirtinti pateiktos taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismui buvo pateikta tvirtinti taikos sutartis su akivaizdžiai praleistu jos įvykdymo terminu (prievolės įvykdymo terminas sutartyje 2019 m. balandžio 1 d., o teismui taikos sutartis pateikta 2019 m. balandžio 15 d.). Bankroto administratorius teismui nepateikė jokių duomenų ir nuslėpė, kad prievolės įvykdymo terminas yra jau suėjęs, o prievolė nėra įvykdyta, todėl nuo 2019 m. kovo 14 d. įsigaliojusios taikos sutarties, kurios vykdymo terminas jau buvo pažeistas, patvirtinimas nėra suderinamas su imperatyviomis įstatymo normomis, gera morale. Pasinaudodamas ir suklaidindamas teismą, administratorius siekė išvengti ginčo skolos priteisimo proceso ir susidaryti galimybę be proceso iškart, įsiteisėjus 2019 m. gegužės 8 d. nutarčiai, prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą. Tokie administratoriaus veiksmai yra nesuderinami su sąžiningumo bei teisingumo principais.
3. Taip pat nurodė, jog buvo priverstas sudaryti taikos sutartį, administratoriui esmingai jį suklaidinus.
4. Pažymėjo, jog tik 2019 m. rugsėjo 23 d. jam buvo pateikti teismo dokumentai kitoje civilinėje byloje Nr. e2-8800-589/2019, iš kurių paaiškėjo apie galimai šioje byloje priimtą teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį. Todėl laikytina, kad CPK 368 straipsnyje nurodyto trejų mėnesių termino nėra praleidęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo E. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP2-4922-902/2019 atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės tik pasisakė dėl to, kad teismas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, tačiau konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuri buvo pažeista, nenurodė, faktiškai apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais apie imperatyvių įstatymo normų pažeidimą.
7. Įvertinęs pareiškime nurodytus, pareiškėjo nuomone, teisės normų pažeidimus, liečiančius taikos sutarties tvirtinimui pateikimo terminus, konstatavo, kad civilinio proceso normos nenumato, kuriuo momentu ir kokiais terminais taikos sutartis turi būti pateikiama teismo tvirtinimui, kaip ir nėra įtvirtinta draudimo pateikti taikos sutartį tvirtinti pasibaigus prievolės vykdymo terminui. Taigi, taikos sutarties pateikimo teismui laikas yra priskiriamas taikos šalių apsisprendimui. Šalių sudarytoje taikos sutartyje taip pat nėra numatyta, kad taikos sutartį teismo tvirtinimui gali pateikti tik abi sutarties šalys kartu bendru pareiškimu arba tik pareiškėjas. Taigi, BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinė turėjo teisę teikti taikos sutartį teismo tvirtinimui ir vienasmeniškai.
8. Taip pat nurodė, kad pareiškime nėra įvardinta, koks šiuo atveju viešasis interesas buvo pažeistas ir kokiu būdu, todėl liko neaišku, ką pareiškėjas turėjo mintyje, išsakydamas šį teiginį. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, pvz. kreditoriaus panaudota apgaulė pareiškėjo atžvilgiu ir pan., taip pat negali būti prilyginama imperatyvių įstatymo normų pažeidimui.
9. Atkreipė dėmesį į tai, kad taikos sutarties sąlygos yra suformuluotos aiškiai, suprantamos, taikos sutartis nėra ypač didelės apimties, šalių valia išreikšta ir suformuluota, todėl sprendė, kad sunkumų dėl taikos sutarties turinio suvokimo neturėtų kilti.
10. Pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo yra nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nėra kitų sutarties negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad prieš tvirtindamas taikos sutartį, teismas tinkamai vykdė savo pareigą ir įvertino taikos sutarties sąlygas, jų atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui.
11. Dėl nurodyto sprendė, kad pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje nėra.
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. e2SP-4922-902/2019 nustatė, kad ginčijama nutartis buvo priimta 2019 m. gegužės 8 d. ir tą pačią dieną išsiųsta taikos sutarties šalims. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 29 d. Esant tokiai situacijai, sprendė, kad pareiškėjas apie 2019 m. gegužės 8 d. teismo nutartį sužinojo dar iki 2019 m. gegužės 29 d. (nutarties įsiteisėjimo). Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jis pateikė 2020 m. sausio 2 d., t. y. praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams, prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepateikė. Dėl nurodyto pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą trejų mėnesių terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo.
14. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2020 m. sausio 2 d. yra visiškai nepagrįstas, kadangi šį prašymą per EPP jis pateikė 2019 m. gruodžio 23 d. Teismo nutartyje nurodyta data 2020-01-02 yra galimai data, kada teisėjui buvo paskirta byla.
15. Taip pat nurodo, jog teismo motyvas, kad pareiškėjas apie nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis sužinojo iki 2019 m. gegužės 29 d., yra klaidingas ir prieštaraujantis bylos medžiagai. Bylos medžiaga rodo, kad teismo nutartis išsiuntimui iš teismo buvo paimta 2019 m. gegužės 1 d., o neįteikta grąžinta teismui 2019 m. gegužės 30 d., t. y. viena diena vėliau negu teismo nutartis „įsiteisėjo“. Teismas nenurodė jokio įrodymo, kuris pagrįstų, kad apeliantas apie teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo sužinojo (ją gavo) anksčiau, nei pareiškėjo nurodytą 2019 m. rugsėjo 23 d. Dėl aukščiau pateiktų argumentų mano, kad teismo išvados dėl praleisto termino dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstos ir klaidingos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl teismo motyvo, kad BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinė galėjo vienasmeniškai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, o pareiškėjo kreipimasis nebuvo būtinas, pažymi, jog kad šalių sudarytoje taikos sutartyje nenurodyta, kad ji bus teikiama tvirtinti teismui, joje nenurodyta, kad jos įsigaliojimui būtina, kad ji būtų teismo patvirtinta (net gi priešingai – nurodyta, kad ji įsigalioja nuo sudarymo), niekur neišreikšta apelianto valia, kad taikos sutartis būtų teikiama teismui tvirtinti (nėra apelianto sutikimo dėl būtent tokios sutarties sudarymo formos), taip pat apeliantas niekur nepatvirtino, kad jam yra žinomos taikos sutarties pavirtinimo teisme pasekmės.
17. Taip pat pažymi, kad kita šalis, atstovaujama bankroto administratoriaus, galimai piktnaudžiavo savo teise, teismui pateikusi tvirtinti 2019 m. kovo 14 d. taikos sutartį tik 2019 m. gegužės 6 d., praėjus beveik penkioms savaitėms nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos tik tam, kad „apeiti“ ginčo teiseną. Tokia praktika yra itin ydinga ir negali būti laikoma sąžininga, todėl teismai neturėtų tokio sutarties šalies elgesio pateisinti ir į taikos sutarties ne teismo procese sudarymą žiūrėti absoliučiai formaliai, paviršutiniškai.
18. Akcentuoja, kad teismo nutartimi buvo patvirtinta jo pareiga sumokėti pinigų sumą BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinės naudai – tai akivaizdžiai yra sprendimas dėl asmens materialinių pareigų, o toks asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nes nei kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nei taikos sutartyje buvo išreikšta jo valia, kad dėl tokios sutarties būtų kreipiamasi į teismą.
19. Atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinė neteisėtai išvengė ginčo teisminio proceso, be kitos šalies sutikimo kreipusis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tai akivaizdžiai yra viešojo intereso pažeidimas, nes niekas be jo valios negali būti priverstas pradėti (inicijuoti) civilinį procesą tam nesant įstatyminio ar sutartinio pagrindo (o ginčo situacijoje tokių pagrindų nėra). Tokia situacija yra viešojo intereso klausimas, kai piktnaudžiaujantys subjektai be kitos šalies valios ir jiems nežinant neva su jų sutikimu kreipiasi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
20. Nurodo, kad šiuo atveju bankrutuojanti įmonė pati savo iniciatyva kreditorių vardu, be jų žinios ir sutikimo įvykdė novaciją ir pakeitė bankroto byloje teismo nutartimi patvirtinus kreditorių finansinių reikalavimus nauja prievole (prievole pagal žalą) ir save, kaip skolininką, bankrutuojanti įmonė taikos sutartimi pakeitė nauju skolininku, t. y. apeliantu. Tokia taikos sutartis, kuri sukelia teisines pasekmes (naujas teises ir pareigas) bankroto byloje patvirtintiems konkretiems kreditoriams, teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi negalėjo būti tvirtinama, neįtraukus kreditorių nei į taikos sutarties pasirašymą, nei į jos tvirtinimą teismo nutartimi, nes tokie bankroto administratoriaus veiksmai prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.141 straipsniui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatoms, pagal kurias bankroto administratorius, nors ir turi įstatymo suteiktas teises, tačiau kreditorių vardu pasirašyti taikos sutarties be jų žinios dėl jų reikalavimų, nei modifikuoti pradinės kreditoriams bendrovės neįvykdytos prievolės, nei keisti skolininko prieš kreditorius savo iniciatyva negalėjo. Dėl to teismas tokios taikos sutarties, kaip prieštaraujančios įstatymo normoms, tvirtinti negalėjo. Tai yra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeistos.
21. Akcentuoja, kad apeliantas taikos sutartyje nurodytos prievolės nurodytu terminu, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., neįvykdė, tarp šalių kilus ginčui, nes kartu su taikos sutartimi apeliantas BUAB „Vaistingoji Melisa” vaistinės atstovo reikalavimu išdavė ir vekselį analogiškai sumai. Apeliantas laikė, kad taikos sutartis yra įvykdyta, kadangi negrynaisiais pinigais (išduotu vekseliu) BUAB „Vaistingoji Melisa” vaistinei pagal taikos sutartį apmokėjo iškart po taikos sutarties sudarymo. BUAB “Vaistingoji Melisa” vaistinė priėmė apmokėjimą vekselio forma, su tokiu apelianto atsiskaitymo būdu sutiko ir pati jo pageidavo, todėl BUAB „Vaistingoji Melisa” vaistinei priėmus taikos sutartyje nurodytos prievolės apmokėjimą vekseliu, apelianto prievolė pagal taikos sutartį pasibaigė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad teismas 2019 m. gegužės 8 d. negalėjo tvirtinti jau įvykdytos taikos sutarties.
22. Pastebi ir tai, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai skolininkui BUAB „Vaistingoji Melisa” vaistinei, todėl viena iš taikos sutarties šalių BUAB „Vaistingoji Melisa” vaistinė neturi ir neturėjo teisės į tai, kas pripažinta kreditoriams taikos sutartimi (CK 6.986 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismui neatnaujinus proceso, apie kurį apeliantas niekada nežinojo, apeliantas neturi net teorinės galimybės įgyvendinti teisės dėl pažeistų jo teisių gynimo ir teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti taikos sutartį.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo CPK 293 straipsnio 8 dalies pagrindu nutraukti bylą, nes BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinė likviduota ir išregistruota 2020 m. sausio 7 d. iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, todėl nėra kam ją atstovauti. Nenutraukus bylos dėl BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinės išregistravimo, atsisakyti tenkinti apelianto skundą, nes jis nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, kurie įrodytų, kad skundžiama nutartis yra neteisinga.
25. Nurodo, jog apeliantas iš esmės prašo atnaujinti bylą, kuri buvo įmonės bankroto proceso dalimi, o asmuo, dėl kurio jis priimtas, yra pasibaigęs, bankroto procedūros yra pasibaigusios taip pat, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Labiausiai tikėtina, kad šios bylos vedimu iš tiesų siekiama ir toliau vilkinti civilinių bylų Nr. e2-8800-589/2019 (e2-225-589/2020) ir Nr. e2-286-755/2020 nagrinėjimą ir visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės už padarytą žalą.
26. Pažymi, jog apeliantas dalyvavo (privalėjo dalyvauti, kaip vadovas ir vienintelis akcininkas) likviduotos vaistinės bankroto byloje nuo pat jos iškėlimo iki likvidavimo, todėl puikiai žinojo (privalėjo žinoti) apie visą eigą ir apie 2019 m. kovov 14 d. taikos sutartį vėliausiai galėjo sužinoti, kai ją pasirašė, o ir sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, vieną iš jų paliekant būtent apeliantui. Maža to, CK 1.6 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Todėl, po daugiau kaip devynių mėnesių teigti, kai įmonė jau yra likvidota ir išregistruota, jog apeliantas kažko nesuprato ar nežinojo, ar buvo suklaidintas taikos sutarties pasirašymo metu, yra akivaizdi manipuliacija savo teisėmis ir pareigomis.
27. Pažymi ir tai, kad apeliantas iš jo dar 2019 m. rugsėjo 5 d. gavo registruotą laišką (AB Lietuvos paštas suteiktas siuntos numeris RE126923946LT), kuriame buvo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta su kreditoriumi, bei pranešimas apie naują kreditorių (D. K.) su reikalavimu sumokėti 103 170,85 Eur skolą, kuri buvo patvirtinta taikos sutartimi. Todėl, netgi vien dėl sužinojimo apie būtiną skolos apmokėjimą naujam kreditoriui, apeliantas sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 5 d., o ne 2019 m. rugsėjo 23 d., kaip klaidingai informavo teismą prašyme dėl proceso atnaujinimo.
28. Akcentuoja, kad apeliantui neįvykdžius savo pareigų ir bankroto administratoriui neperdavus jokio įmonės turto, kuris 2017 m. siekė 54 685 Eur, taip pat per 2012-2017 m. kreditoriui patyrus 54 590,64 Eur nuostolių, buvo pakankamai požymių bankrotą pripažinti tyčiniu ir apeliantą patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taikos sutartis vienareikšmiškai naudinga pačiam apeliantui, kuris puikiai įvertino, kad išvengė bylinėjimosi, galimai, baudžiamosios atsakomybės už tyčinį bankrotą, kreditorių teisių pažeidimus, sutaupė bylinėjimosi išlaidas, todėl jo teisės niekaip negalėjo būti pažeistos.
29. Akcentuoja ir tai, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pagrįstas tik CK nuostatomis ir visiškai nepagrįstas ĮBĮ nuostatomis, kuriose aiškiai nurodyta, kad taikos sutartis turi būti patvirtinta teismo ir įsigalioja tik įsigaliojus teismo sprendimui dėl sutarties patvirtinimo. Tai reiškia, kad pareiškimas (2019 m. gruodžio 23 d.) ne tik paduotas bankroto byloje jau nusprendus dėl įmonės pabaigos (2019 m. spalio 17 d), praleidus 3 mėnesių senaties terminą, bet dar ir klaidinančiai pagrįstas neaktualių įstatymų nuostatomis. ĮBĮ nebuvo numatyta, kad žalą padaręs asmuo turi kartu su administratoriumi teikti taikos sutartį tvirtinti teismui.
30. Atkreipia dėmesį į tai, kad visi likviduotos įmonės kreditoriai buvo informuoti ir supažindinti su taikos sutartimi, taip pat 2019 m. balandžio 3 d pakartotiniame kreditorių susirinkime sprendė dėl taikos sutartimi įgyjamų reikalavimo teisių likimo, o apeliantas neturi teisės ir įgaliojimų atstovauti likviduotos vaistinės kreditorių interesų, nes tokią teisę turi tik patys kreditoriai.
Šalies argumentai
31. Pažymi, kad nei taikos sutarties pasirašymo metu 2019 m. kovo 14 d., nei iki „neva“ suėjo terminas sumokėti skolą 2019 m. balandžio 1 d., nei iki 2019 m. gegužės 6 d., kai administratorius pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, apeliantas su likviduota vaistine neatsiskaitė, o likviduota vaistinė neperdavė galiojančio – notaro patvirtinto vekselio, todėl laikytina, kad jo niekuomet ir nebuvo. Pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo aiškiai nurodyta, kad apeliantas jokio vekselio neišdavė. Nėra žinoma apie jokį aktualų notaro patvirtintą vekselį, kuriuo apeliantas, neva atsiskaitė su likviduota vaistine, o kiekvienas vekselis, kurio suma yra didesnė nei 3 000 Eur, kurį išduoda fizinis asmuo, turi būti patvirtintas notaro, todėl, tam, kad apelianto argumentai nebūtų niekiniai, jis galėjo ir kartu su skundu turėjo pateikti vekselį tvirtinusio notaro patvirtinimą, kad toks vekselis buvo sudarytas. Tačiau tokių įrodymų nėra ir jie nei šioje, nei kitose susijusiose bylose nebuvo pateikti.
32. Nurodo, kad apeliantas likviduotai vaistinei buvo išdavęs skolos raštelį, kaip skolos užtikrinimo (laidavimo) priemonę, kuri teisiškai negalėjo ir negali būti laikytina vekseliu, nes nebuvo notarinės formos – nepatvirtinta notaro, be to, likviduota vaistinė tą raštelį – „vekselį“ turėjo grąžinti apeliantui, kas aptarta 2019 m. rugpjūčio mėn. 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. straipsnyje. Kadangi likviduota vaistinė apelianto išduoto skolos raštelio dėl jo akivaizdžių trūkumų būti laikomu vekseliu – nepatvirtintas notaro (ĮPVĮ 77 ir 80 straipsniai) – nelaikė vekseliu – dar 2019 m. gegužės 6 d. prašyme teismui „Dėl sudarytos 2019 m. kovo 14 d. Taikos sutarties patvirtinimo“ aiškiai nurodė: „Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog šalių 2019 m. kovo 14 d. sudarytos taikos sutarties 1 straipsnyje nurodytas paprastasis neprotestuotinas vekselis nebuvo sudarytas“, o skolininkas to niekuomet neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas nebegalimas, byla turi būti nutraukiama, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato atvejį, kai teismas nutraukia bylą: jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015, 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019).
34. CK 2.95 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalis įmonė likviduojama dėl bankroto, kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos ir Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja. ĮBĮ nereglamentavo, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė.
35. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-298-252/2019 pripažinta, kad BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinės veikla pasibaigė dėl bankroto. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d. Iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro duomenų apie juridinį asmenį matyti, jog prašymas dėl BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinės išregistravimo iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. sausio 7 d. įmonė išregistruota. Apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-4922-902/2019 pateikė 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. jau po to, kai 2019 m. lapkričio 19 d. įsiteisėjo teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Nors tokio prašymo padavimo dienai BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinė dar nebuvo išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dieną įmonė jau buvo išregistruota. Ši įmonė nebeegzistuoja ir nėra jos teisių perėmėjo. Nesant duomenų, kad BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinės teises ir pareigas po likvidavimo bankroto proceso metu buvo perėmęs kitas asmuo, pripažintina, kad byloje neliko vienos iš šalių, todėl pradėtas procesas turi būti nutrauktas CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-4922-902/2019 suinteresuotiems asmenims BUAB „Vaistingoji Melisa“ vaistinė, D. K. nutraukti.